2020-02-26 Nr. AB-4175-3-62-3-00552-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-235-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00552-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. L. (A. L.) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą Alytaus PN sąlygomis neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. kovo 14 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. kovo 14 d. buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, kamerų plotas, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko minimalių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jose buvo laikoma nuo 8 iki 12 asmenų. Gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro. Kamerose veisėsi tarakonai, todėl pareiškėjas žodžiu ir raštu kreipėsi į Alytaus PN dėl dezinfekcijos. Nuo 2017 m. birželio mėn. pareiškėjas buvo perkeltas į 22 brigadą, kurioje jam buvo suteikta teisė išvykti dirbti į darbą be sargybos. Pareiškėjas pažymėjo, jog į darbą ne kartą vyko nepavalgęs pusryčių ir pietų, kadangi maistas nebuvo atnešamas laiku. Grįžus iš darbo nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog sirgo hepatitu C, todėl negalėjo valgyti įprasto maisto, tačiau dietinis maitinimas jam suteiktas nebuvo. Dėl minėtų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nuolat jautė baimę, agresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN nebuvo kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji turėjo judėjimo laisvę dienotvarkėje nustatytu metu. Alytaus PN paaiškino, jog nuo 2017 m. birželio 8 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 22 būrį, kuriame buvo laikomi nuteistieji dirbantys pataisos namų teritorijoje ar už jos ribų. Pareiškėjas didelę ginčo laikotarpio dalį buvo dirbantis ir į miegamuosius grįždavo tik pernakvoti. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentavo gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais, ar be jų. Alytaus PN teigimu, įstaigos patalpose buvo nuolat atliekami buitinių parazitų naikinimo darbai. Visiems be sargybinio (22 būrio) nuteistiesiems pusryčiai buvo išduodami prieš išvykstant į darbą. Nuteistiesiems vykstantiems dirbti už Alytaus PN ribų buvo išduodamas sausas davinys, o vakarienę nuteistieji valgydavo grįžę iš darbo. Alytaus PN nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Pažymėjo, jog Alytaus PN patalpose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) pažeidimų nebuvo nustatyta. Įstaigos lokaliniame sektoriuje šilumos mazgas buvo kompiuterizuotas, visą parą nepertraukiamai palaikė temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros buvo vėdinamos per langus. Alytaus PN pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, atsakovo atstovo nuomone, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrio 3, 4, 5 miegamuosius, taip pat 14 būrio 5 miegamąjį, 15 būrio 4 miegamąjį ir 22 būrio 10 miegamąjį. Šių patalpų plotai buvo nuo 23,09 kv. m iki 46,25 kv. m, juose gyveno nuo 9 iki 12 asmenų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktu nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turėjo būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui 22 būrio 10 miegamajame laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. kovo 19 d. teko 2,88 kv. m ploto, iš viso – 273 paras.

7. Teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Laisvės atėmimo vietoje, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Teismas, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto nustatė, jog nuteistieji buvo apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, jos buvo vėdinamos per langus, kiekvienam būriui buvo skirta virtuvėlė, kartą per savaitę buvo leidžiama maudytis duše po karštu vandeniu, prausyklose buvo tiekiamas šaltas vanduo.

8. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime atsakovas nurodė, jog dirbantiems nuteistiesiems maistas tiekiamas prieš darbą, todėl nebuvo pagrindo abejoti Alytaus PN oficialiai pateiktais duomenimis ir argumentais dėl maitinimo teikimo. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog pareiškėjas tiksliai nenurodė, kada, kokiomis aplinkybėmis maistas jam buvo netiekiamas, o tik deklaratyviai konstatavo, jog dažnai likdavo nevalgęs.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl galimybės maudytis po šiltu dušu, kadangi teisės aktuose nebuvo numatyta, jog pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė maudytis duše po karštu vandeniu kiekvieną dieną.

10. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtino, kad Alytaus PN buvo sudarę sutartį su V. Mulersko individualia įmone dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo ir ši bendrovė reguliariai atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, todėl teismas laikė, jog Alytaus PN aktyviai veikė, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų.

11. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl drėgmės, netinkamo apšvietimo ir per žemos oro temperatūros, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes, kurios galimai pažeidė jo teises, tačiau savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismas tokių deklaratyvių teiginių nelaikė pakankamais atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

12. Nors pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, tačiau teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirtas dirbančio vyro dietinis maitinimas, o nuo 2017 m. gegužės mėn. 3 mėnesių trukmės dieta asmeniui, sergančiam hepatito C virusu. Teismo vertinimu, duomenų, įrodančių pareiškėjo teiginius, jog jam toks maitinimas nebuvo tiekiamas pagal gydytojo rekomendacijas, nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo laikyti pareiškėjo teiginius pagrįstais. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog administracija jam paaiškino, kad toks maitinimas pareiškėjo gyvenamajame būryje neteikiamas, tačiau nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, o ši būtų atsisakiusi tenkinti jo prašymą.

13. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, padarė išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 273 dienas) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko nuo 0,22 kv. m ploto). Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, įvertinęs Lietuvoje egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino pinigais, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 14. Atsakovas, atstovaujamas Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjui buvo priteista 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Alytaus PN nurodo, jog visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Alytaus PN nuomone, pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Be to, pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė, bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Alytaus PN teigimu, pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

16. Alytaus PN pažymi, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. kovo 19 d. nuteistasis paskirtas į 22 būrį, 10 miegamąjį, (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 23,09 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 2,88 kv. m. Alytaus PN atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjui trūko 0,22 kv. m gyvenamojo ploto, kitų pažeidimų dėl laikymo sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Be to, Alytaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad net esant pažeidimui dėl gyvenamojo ploto neatitikimo vienam asmeniui pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad gyvenamo ploto trūkumą pataisos namuose kompensuoja taikytinas režimas. Atsižvelgęs į laikymo sąlygų visumą ir ypač į taikytiną režimą, pagal kurį leidžiama dienos metu laisvai judėti įstaigos teritorijoje, minėtas teismas sprendė, kad nors kalinimo sąlygos nebuvo tinkamos, jos nepasiekė atitinkamo žiaurumo lygio, leidžiančio teigti, kad asmuo patyrė nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio požiūriu.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir objektyviai neišanalizavo visų aplinkybių dėl nustatyto pažeidimo, kadangi trūkstamą plotą apskaičiavo neįvertinęs baldais ir inventoriumi užimto ploto. Pareiškėjas pažymi, kad dėl to, jog buvo laikomas mažoje patalpoje, nuolat konfliktuodavo su kitais nuteistaisiais, dėl ko jautė pastovų pažeminimą, baimę bendrauti su žmonėmis. Be to, į Alytaus PN administraciją dėl to buvo kreiptasi ne kartą, tačiau nieko nebuvo daroma. Dėl dietinio maitinimo skyrimo, pareiškėjas teigė, kad toks maitinimas jam nebuvo nuolat skiriamas, kadangi visi nuteistieji 22 būryje buvo maitinami vienodai ir pareiškėjui buvo duodamas dirbančiojo maisto davinys. Pareiškėjas nurodo, kad pats pirkdavosi maistą ir jį gamindavo, tam, kad neblogėtų jo sveikata.

19. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. L. iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. kovo 14 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš pareiškėjo skunde nurodytų tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo aplinkybių viseto teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. kovo 19 d. (iš viso 273 dienas) Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko nuo 0,22 kv. m ploto).

23. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišanalizavo visų aplinkybių dėl nustatyto pažeidimo, kadangi neįvertino baldais ir inventoriumi užimto ploto, bei nepagrįstai atmetė argumentus dėl dietinio maitinimo neskyrimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista neturtine žala, mano, kad buvo neįrodytas realus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo faktas.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

26. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Vilniaus pataisos namuose buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui.

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1731/2014).

28. Iš nustatytų faktinių bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo teisė į minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimą ginčo laikotarpiu buvo pažeista. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. kovo 19 d. trūko 0,22 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 273 dienas pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. pažeidžiant Taisyklėse nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą. Pabrėžtina, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija minėto pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo. Atsakovo atstovas iš esmės teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo įrodyti žalos dydį, kartu įrodant, kad žala kilo būtent dėl nustatyto pažeidimo.

29. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 273 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

30. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad gyvenamųjų patalpų plotą taip pat mažino baldai ir inventorius, teisėjų kolegija pažymi, kad nei Taisyklės, nei kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimamas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

31. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl dietinio maitinimo pareiškėjui skyrimo / neskyrimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir išsamiai pasisakė dėl maitinimo pareiškėjui skyrimui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjui buvo paskirtas dirbančio vyro dietinis maitinimas, o nuo 2017 m. gegužės mėnesio – 3 mėnesių trukmės dieta asmeniui, sergančiam hepatito C virusu (b. l. 32–33), o duomenų įrodančių pareiškėjo teiginius, jog jam toks maitinimas nebuvo tiekiamas pagal gydytojo rekomendacijas, byloje nėra. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir apeliaciniame skunde.

32. Dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija nurodo, kad teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę (pareiškėjui 273 dienas nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (1 900 Eur) jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra tinkama, todėl paliekama nepakeista.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Arūnas Sutkevičius Skirgailė Žalimienė

Teisėjai