b582d9c2-cfeb-48de-b827-93bd09a26ec2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-310-864/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33869-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.1.; 3.3.1.18. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės  R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020  m.  spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, A. S.-S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys: notarė V. S.-M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. S. (toliau ir ieÅ¡kovė) patikslinti ieÅ¡kiniu prašė nustatyti, kad 3 kambarių, 76,93 kv. m butas, adresu (duomenys neskelbtini0, unikalus Nr. (-), asmeninės nuosavybės teise priklauso R.

S..

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose teismo posėdžio metu nurodė, kad 1983 m. gruodžio 24 d. sudarė santuokÄ su V. S., santuokoje gimė du vaikai: A. S., gim.  1990  m.  rugpjūčio 1 d., ir S. S., gim. 1984 m. kovo 30 d. 1997 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis V. S. netikėtai mirė. Po sutuoktinio mirties, 1998 m. sausio 9 d. Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-M. iÅ¡davė ieÅ¡kovei Nuosavybės teisės liudijimÄ patvirtinantį, kad po sutuoktinio mirties ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pusė bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje.

Tuo pačiu Nuosavybės teisės liudijimu notarė patvirtino, kad bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtÄ sudaro: gyvenamasis namas, Å«kio pastatai ir kiemo statiniai, adresu(-) ha žemės sklypas, adresu (-) trys automobiliai bei priekaba. Nuosavybės teisės liudijimo pagrindu ieÅ¡kovei patvirtinta nuosavybės teisė į pusę Å¡io paveldimo turto, likusi paveldimo turto ½  dalis, kaip ir priklausė pagal įstatymÄ , 1998 m. sausio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis buvo padalinta ieÅ¡kovei ir dviem jos nepilnamečiams vaikams.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog 1997 m. vasario 25 d. sudarė 3 kambarių buto su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir ginčo butas). Už ginčo butÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 42 858 Lt grynais pinigais iÅ¡ savo asmeninių lėšų, jai asmeniÅ¡kai padovanotų mamos J. G.. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ji savo vardu sudarė buto įsigijimo sandorį, jos sutuoktinis sandoryje nedalyvavo, dėl Å¡io sandorio sudarymo neprieÅ¡taravo, dėl ko butas eilę metų buvo registruotas ieÅ¡kovės vardu. Notarė, iÅ¡davusi ieÅ¡kovei nuosavybės teisės liudijimÄ ir ieÅ¡kovei su nepilnamečiais vaikais paveldėjimo teisės liudijimÄ buto neįtraukė nei į bendrÄ jÄ jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balansÄ , nei į paveldimo turto balansÄ , kas patvirtina, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei.

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tėvams dar bÅ«nant gyviems, Å¡eimoje buvo susitarta, jog seseriai L. G. po tėvų mirties atiteks butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji iki Å¡iol ir gyvena, tuo tarpu ieÅ¡kovei jos mama asmeniÅ¡kai padovanojo 16 000 JAV dolerių, kuriuos gavo pardavusi kolektyvinį sodÄ ir sudėjusi visas savo santaupas. Kadangi ieÅ¡kovės ir sutuoktinio santykiai nebuvo geri, o visos bendros santuokinės lėšos ir dalis ieÅ¡kovės asmeninių lėšų buvo investuotos į žemės sklypo ir gyvenamojo namo (-), pirkimÄ , o vėliau ir remontÄ , mama labai pergyveno, jog nutrÅ«kus ieÅ¡kovės santuokai, ji su dviem vaikais atsidurs gatvėje, todėl buvo sutarta, jog ieÅ¡kovės seseriai lieka butas, o ieÅ¡kovei atitenka piniginės lėšos, iÅ¡ kurių ji ateityje įsigis butÄ .

5. Nurodė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovei nusprendus parduoti ginčo butÄ , notaras atsisako forminti pardavimo faktÄ , kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, o po sutuoktinio mirties nebuvo padalintas. Tarp ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos narių nėra ir niekuomet nebuvo ginčo dėl to, jog butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei.

6. Atsakovė A. S.-S. atsiliepimu bei teismo posėdžio metu sutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, jog ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Tiek atsakovė, tiek jos brolis, nepaisant to, kad tėčio mirties metu dar buvo maži, visÄ laikÄ Å¾inojo, kad butas pirktas iÅ¡ mamai močiutės dovanotų pinigų ir Å¡eimoje Å¡is butas visuomet buvo laikomas mamos asmenine nuosavybe. Nei atsakovė, nei brolis niekuomet į butÄ nepretendavo, mama viena juo rÅ«pinosi, tvarkė, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius.

7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės Ä®monės (toliau - VÄ®) „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kiniui neprieÅ¡tarauja. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® „Turto bankas“, nėra priėmusi V. S. bei S. S. palikimo. BylÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės R. S. patikslinto ieÅ¡kinio priimti savo nuožiÅ«ra. Taip pat į bylÄ pateikė informacijÄ bei įrodymus, kad 2017  m.  gruodžio  1 d. gavo antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės patvarkymÄ Nr. S1-29497, kuriame nurodyta, jog antstolė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko S. S., mirusio 2016 m. lapkričio 11  d., iÅ¡ieÅ¡kotojo Luminor Bank AB naudai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kreipėsi į Molėtų  rajono 2-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo. 2018  m.  sausio  16 d. gautas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (paveldėta pensijų kaupimo sÄ skaitoje Swedbank,  AB sukaupta pensija). Visa suma skirta kreditoriniams reikalavimams padengti (padengta tik dalis reikalavimų).

9. Trečiasis asmuo notarė V. S.-M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ ir įrodytų asmeninės nuosavybės teisę.

10. PaaiÅ¡kino, jog 1998 m. sausio 9 d. iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , reg. Nr. 2-119, po V. S., mirusio 1997 m. gegužės 6 d., mirties, į turtÄ , registruotÄ vieÅ¡uose registruose, jo vardu, t. y. iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., teisinis santuokoje įgyjamo turto reguliavimas buvo iÅ¡ esmės toks pats, kaip ir dabar, tačiau notarinė praktika skyrėsi. Tais atvejais, kai turtas buvo įregistruotas gyvojo sutuoktinio vardu, mirusiojo sutuoktinio dalis iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės paprastai nebÅ«davo iÅ¡skiriama ir mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas nebÅ«davo iÅ¡duodamas, nors tÄ , kaip minėta, numatė nuo 1992 m. gruodžio 1 d.

įsigaliojęs Notariato įstatymas. Ä®sigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡i notarinė praktika buvo pakeista. Lietuvos  Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pabrėžė, kad turtas, įgytas galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms santuokos metu įgyjamo turto teisinį režimÄ , tapdavo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o Å¡iame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, apie sutuoktinių lygias teises, santuokos metu įgytÄ turtÄ valdyti, naudotis bei juo disponuoti.

Todėl logiÅ¡ka, jog tvarkant paveldėjimo bylas, tais atvejais, kai asmenys yra mirę iki CK įsigaliojimo, tačiau po Notariato įstatymo įsigaliojimo, turi bÅ«ti iÅ¡skiriama mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir iÅ¡duodamas nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Pažymėjo, kad Notariato įstatyme nėra numatytas terminas per kurį pergyvenusysis sutuoktinis gali pateikti notarui raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ /sutikimÄ dėl pusės turto, įgyto santuokos metu, atidalijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 19 d. priimtu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , padaręs iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo butas yra asmeninė ieÅ¡kovės R. S. nuosavybė.

12. Teismas nustatė, kad nors ginčo turtas buvo įgytas 1997 metais, dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis nurodo, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001  m.

 liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėjo, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969  m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21  straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Ä®statymuose (SÅ K 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Toks faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis  civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006).

Pagal CK  3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.

13. Tuo pačiu pirmos instancijos teismas nurodė, kad Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tuo tarpu, turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant ar santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas yra abiejų sutuoktinių turtas, ar vieno sutuoktinio turtas, turi bÅ«ti pateikti pagrįsti įrodymai, pagrindžiantys, kad turtas yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4  punktas).

14. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad santuoka tarp R. S. ir V. S. buvo sudaryta 1983 m. gruodžio 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis butas su rÅ«siu, esantis adresu Laisvės pr. 99A-16, Vilniuje, nuosavybės teise įregistruotas R. S. vardu, įregistravimo pagrindas 1997 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1166. R. S. sutuoktinis V. S. mirė 1997 m. gegužės 6 d. Santuoka tarp R. S. ir V. S. nebuvo nutraukta. Å ioje byloje kilo ginčas dėl buto su rÅ«siu, esančio adresu Laisvės pr. 99A-16, Vilniuje, pripažinimo R. S. asmenine nuosavybe. IeÅ¡kovė teigė, jog butas buvo įgytas už ieÅ¡kovės asmenines lėšas, kurios buvo padovanotos jos mamos J. G.. Sutuoktinis buto pirkimo sandoryje nedalyvavo, Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas ieÅ¡kovės vardu, o po vyro mirties notarė iÅ¡duodama Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , Å¡io buto neįtraukė į paveldimo turto sÄ raÅ¡Ä .

15. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neteikė teismui įrodymų, kad sudarant buto pirkimo sandorį buvo sutuoktinių susitarimas, kad V. S. sutinka, kad butas bÅ«tų įgyjamas kaip ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu nuosavybė į nekilnojamojo turto objektus, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, galėjo bÅ«ti registruojama vieno sutuoktinio vardu. Taigi, ta aplinkybė, kad ginčo butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik ieÅ¡kovės vardu, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog turtas yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė.

Turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik turto iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Nesant įrodymų, jog sutuoktiniai susitarė, kad butas įgyjamas kaip ieÅ¡kovės asmeninis turtas, tuo tarpu VÄ® „Registrų centro“ duomenimis, butas įregistruotas R. S. vardu, nenurodant jog butas yra asmeninė nuosavybė, teismas vertina, jog butas su rÅ«siu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

16. Taip pat nustatė, jog ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini0, kad jos motina J. G. pardavusi kolektyvinį sodÄ ir sudėjusi savo santaupas jai padovanojo 16000 JAV dolerių. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad motina jai padovanojo pinigų asmeninio buto pirkimui, kadangi santykiai su sutuoktiniu nebuvo geri ir motina bijojo, kad ieÅ¡kovė su dviem nepilnamečiais vaikais nutraukus santuokÄ liks be namų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės motina J.

G. mirė (-) Ginčo butas įgytas (-) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ä® bylÄ nepateikta duomenų, pagrindžiančių pinigų dovanojimo faktÄ , taip pat nenurodyta, kada pinigai buvo padovanoti. Teismas pažymėjo, jog po ieÅ¡kovės motinos mirties 1992 metais iki buto įsigijimo 1997 metais praėjo penki metai. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu iki jo mirties (-) nebegyveno kartu ir nebevedė bendro Å«kio. Ä®vertinęs tai, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad butas su rÅ«siu buvo įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtÄ , aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog neturi pagrindo pripažinti, kad butas su rÅ«siu, esantis adresu Laisvės pr. 99A-16, Vilniuje, buvo įgytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. IeÅ¡kovė R. S. (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr.  e2- 2577- 897/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės R. S. 2020  m. kovo 12 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį pilna apimtimi.

14. Apeliantės teigimu, ginčijamas sprendimas prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, kadangi pirmos instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimÄ bei taikymÄ . O bÅ«tent: 14.1. Netinkamai vertino bylos dalyvių, tame tarpe ieÅ¡kovės ir atsakovės, paaiÅ¡kinimus. Neatsižvelgė į jų nuoseklumÄ , detalumÄ ir iÅ¡samumÄ ; 14.2. Formaliai sureikÅ¡mino oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų galiÄ prieÅ¡ kitus bylos įrodymus, pvz. kad ieÅ¡kovės sutuoktiniui dar buvus gyvam, ginčo butas nebuvo naudojamas ir nebuvo ketinama jį naudoti bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, kadangi Å¡eima tuo metu turėjo bendrai įgytÄ turtÄ , kurį naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams, t. y. gyvenamÄ namÄ , Å«kio pastatus ir kiemo statinius, adresu (-); 1,4046 ha žemės sklypÄ , adresu (-) trys automobilius bei priekabÄ , kuris, po sutuoktinio mirties buvo įtrauktas į paveldimo turto balansÄ . 14.3.

Nesivadovavo liudytojų parodymais, pvz., kur velionio sesuo G. Å . patvirtino, jog jos broliui dar buvus gyvam, ji iÅ¡ jo paties sužinojo, kad ieÅ¡kovė ginčo butÄ Ä¯sigijo už asmenines, jai mamos dovanotas lėšas ir, kad jos brolis (ieÅ¡kovės sutuoktinis) dėl to, kad butas priklausė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, neprieÅ¡taravo; 14.4. Neatsižvelgė į tai, jog atsakovai sutiko su ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tais reikalavimais. IeÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti teismo atmestas tik nustačius, kad patikslinto ieÅ¡kinio tenkinimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms.

Kaip matyti, teismas sprendime nėra nurodęs konkrečių teisės normų, kurioms prieštarautų ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio tenkinimas.

15. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ginčui nagrinėti taikė iÅ¡imtinai naujojo CK normas, neatsižvelgęs ir visiÅ¡kai nevertindamas, koks teisinis reglamentavimas galiojo ginčo buto įsigijimo laikotarpiu. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.

16. IeÅ¡kovės manymu, ji pagal galimybes ir protingumo kriterijus (vertinant įvykių ir sudarytų sandorių senumÄ ), Å¡ioje byloje įrodė, kad ginčo butas buvo įgytas jos asmeninėmis lėšomis ir asmeninės nuosavybės teise: 16.1. Pateikė teismui 2020 m. birželio 30 d. notaro akivaizdoje patvirtintÄ ieÅ¡kovės sesers L. G. liudijimÄ , kuriuo ji patvirtino, kad jai buvo žinoma apie mamos padovanotus pinigus seseriai R. S.. Å eimoje nesudarinėjo jokių raÅ¡tiÅ¡kų sutarčių/raÅ¡telių, kadangi pasitikėjo vieni kitais ir buvo žodinis susitarimas, kad po tėvų mirties liudytojai atiteks butas, o R.

S. mama J. G. padovanojo pinigus, gautus pardavus kolektyvinį sodÄ ir sudėjusi visas savo ir tėčio santaupas. Pinigus mama padovanojo liudytojos akivaizdoje seseriai R. S. daugiau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų, tėvui jau mirus. KokiÄ tiksliÄ pinigų sumÄ padovanojo nežino, bet tai buvo JAV doleriai. Pinigai buvo dovanojami asmeninio buto pirkimui. Už gautus pinigus sesuo pirko butÄ Vilniuje, Laisvės pr. 16. 16.2. Atsakovė A. S.-S. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį pripažino pilna apimtimi ir patvirtino, kad tiek ji, tiek jos brolis, nepaisant to, kad tėčio mirties metu dar buvo maži, visÄ laikÄ Å¾inojo, kad ginčo butas pirktas iÅ¡ mamai močiutės dovanotų pinigų ir Å¡eimoje Å¡is butas visuomet buvo laikomas mamos asmenine nuosavybe. 16.3.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinio tenkinimui neprieÅ¡tarauja. Atitinkamos pozicijos byloje laikėsi ir trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 16.4. Liudytoja apklausta G. Å ., ieÅ¡kovės mirusio sutuoktinio sesuo, teismo posėdyje paliudijo, kad tiek ji, tiek jos Å¡eimos nariai, t. y. velionio tėvai visuomet žinojo, kad butÄ ieÅ¡kovė įsigijo iÅ¡ savo asmeninių, jos mamos buto įsigijimui padovanotų pinigų.

Tai ji žinojo iš savo velionio brolio, dėl šios aplinkybės jų šeimoje niekuomet nebuvo ginčų ir niekas jokių pretenzijų dėl buto teisinio režimo neturėjo ir neturi.

17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu nurodo, kad apeliacinio skundo tenkinimui neprieštarauja.

18. Atsakovė A. S. – S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymi, kad viso proceso metu pilna apimtimi pripažino ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, juos palaikė ir prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Å iuo metu atsakovės pozicija nepasikeitusi, pilna apimtimi palaiko apeliantės apeliacinį skundÄ , jį pripažįsta ir praÅ¡o teismo jį tenkinti. Pažymi, kad abiem atsakovėms neprieÅ¡taraujant apeliacinio skundo tenkinimui, yra visi pagrindai ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti pilna apimtimi.

19. Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3  dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinys atsakovams Lietuvos  valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, A. S.- S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 22. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad : 22.1. IeÅ¡kovė 1983 m. gruodžio 24 d. sudarė santuokÄ su V. S., santuokoje gimė du vaikai: A. S., gim. 1990 m. rugpjūčio 1 d., ir S. S., gim. 1984 m. kovo  30 d. 22.2.

Santuokos metu įgytas turtas - gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai, adresu (-), 1,4046 ha žemės sklypas, adresu (-), trys automobiliai bei priekaba. Taip pat, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ir ginčo butas su rūsiu, esantis adresu Laisvės pr. 99A-16, Vilniuje, nuosavybės teise įregistruotas R. S. vardu, įregistravimo pagrindas 1997 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1166. 22.3. 1997 m. gegužės 6 d. ieškovės sutuoktinis V. S. netikėtai mirė.

Po sutuoktinio mirties, 1998 m. sausio 9 d. Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarė V. S. – M. iÅ¡davė ieÅ¡kovei Nuosavybės teisės liudijimÄ patvirtinantį, kad po sutuoktinio mirties ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pusė bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Tuo pačiu Nuosavybės teisės liudijimu notarė patvirtino, kad bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtÄ sudaro: gyvenamasis namas, Å«kio pastatai ir kiemo statiniai, adresu (-), 1,4046 ha žemės sklypas, adresu (-), trys automobiliai bei priekaba.

Nuosavybės teisės liudijimo pagrindu ieÅ¡kovei patvirtinta nuosavybės teisė į pusę Å¡io paveldimo turto, likusi paveldimo turto ½ dalis, kaip ir priklausė pagal įstatymÄ , 1998 m. sausio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis buvo padalinta ieÅ¡kovei ir dviem jos nepilnamečiams vaikams. Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra. 22.4. 2019 metų rudenį ieÅ¡kovei nusprendus parduoti ginčo butÄ , notaras atsisako tvirtinti pardavimo faktÄ , kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, o po sutuoktinio mirties nebuvo padalintas.

23. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje esančių įrodymų nepakanka pripažinti, jog :

a) ieÅ¡kovė ginčo butÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmeninių lėšų, t. y. ieÅ¡kovė neįrodė buvus dovanojimo sandoriui;

b) byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė su sutuoktiniu iki jo mirties 1997  m.  gegužės 6 d. nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio;

c) ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis yra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ Ä¯gyti ginčo butÄ ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn. Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo pripažinti, kad ginčo butas ieÅ¡kovei priklauso asmenine nuosavybe. Dėl ginčui taikytino teisės akto ir įrodymų vertinimo 24. IÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

25. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, Å¡iuo atveju tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas;

2) buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamÄ turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn.

26. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

27. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

28. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180  straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

29. Nustatyta, kad ginčo butas įgytas R. S. ir V. S. santuokos metu. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

30. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, sprendžiant dėl turto nuosavybės rÅ«Å¡ies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia bÅ«tina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). O kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiÅ¡kios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios iÅ¡raiÅ¡kos įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3-52/2012).

31. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant kilusį ginÄÄ , kuris atkreiptinas dėmesys kilo net ne tarp paveldėtojų, o notarui atsisakius tvirtinti sandorį, turi bÅ«ti sprendžiamas ieÅ¡kovės ir jau mirusio sutuoktinio turėto turto bendrumo klausimas. Todėl, siekiant nustatyti ieÅ¡kovės ir velionio V. S. valiÄ , įsigyjant ginčo butÄ už ieÅ¡kovės asmenines lėšas, yra svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrÄ Å«kį ir įgyjant bei paskirstant turtÄ .

32. Byloje nustatyta, kad už ginčo butÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 42 858 Lt grynais pinigais. IeÅ¡kovės teigimu, buto kainÄ sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, jai asmeniÅ¡kai padovanotų mamos J. G.. IeÅ¡kovės nurodytų aplinkybių neginčija atsakovė A. S.-S., kuri yra ieÅ¡kovės ir mirusiojo V. S. dukra, t. y. pirmos eilės paveldėtoja. Pažymėtina, kad Å¡ias aplinkybes savo liudijimais patvirtina teismo posėdyje liudytoja apklausta G. Å . (ieÅ¡kovės brolienė) bei liudytoja L. G. (ieÅ¡kovės sesuo) 2020 m. birželio 30 d. notaro patvirtintais liudytojo parodymais. Kadangi dovanojimo santykių buvimo fakto netik kad niekas neginčija, bet ir patvirtina jį buvus nuosekliais liudijimais, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo butas įsigytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas.

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

34. Tokiu bÅ«du, kita svarbi nagrinėjamam ginčui spręsti nustatytina aplinkybė ar ginčo buto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ieÅ¡kovė neteikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad sudarant buto pirkimo sandorį buvo sutuoktinių susitarimas, kad V. S. sutinka, kad butas bÅ«tų įgyjamas kaip ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu, kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų vertinti, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija Å¡iuo klausimu.

Nagrinėjamu atveju, liudytoja apklausta velionio sesuo G. Å . patvirtino, jog jos broliui dar buvus gyvam, ji iÅ¡ jo paties sužinojo, kad ieÅ¡kovė ginčo butÄ Ä¯sigijo už asmenines, jai mamos dovanotas lėšas ir, kad jos brolis (ieÅ¡kovės sutuoktinis) dėl to, kad butas priklausė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, neprieÅ¡taravo. Å iÄ pozicijÄ patvirtinančiu faktu laikytina ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės sutuoktiniui dar buvus gyvam, ginčo butas nebuvo naudojamas ir nebuvo ketinama jį naudoti bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, kadangi Å¡eima tuo metu turėjo bendrai įgytÄ turtÄ , kurį naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams, t. y. gyvenamÄ namÄ .

Å ios aplinkybės neginčijo ir atsakovė A. S.-S. IeÅ¡kovei objektyviai neturint galimybės ieÅ¡kinio pagrindÄ Ä¯rodinėti kitais nei Å¡alių paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymais, teisėjų kolegija nenustačiusi tarp Å¡ių įrodymų prieÅ¡taravimų, daro iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovės, tiek ir jos mirusio sutuoktinio valia ginčo butas buvo įsigytas asmeninėn ieÅ¡kovės nuosavybėn ir nekilnojamojo turto registre užregistruotas ieÅ¡kovės vardu. Dėl procesinės bylos baigties.

35. Didesnė įrodomoji oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų galia nereiÅ¡kia, jog Å¡iuose užfiksuotos aplinkybės negali bÅ«ti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumÄ ir neužkerta galimybės iÅ¡ leistinų įrodymų visumos padaryti iÅ¡vadÄ , jog oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis).

36. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esamus įrodymus, t. y., nustatęs, jog nėra raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių dovanojimo faktÄ bei mirusio sutuoktinio valiÄ dėl ginčo buto teisinio režimo, nesivadovavo Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, kurie nebuvo prieÅ¡taringi, prieÅ¡ingai, jie buvo nuoseklÅ«s ir objektyvÅ«s, ir nuosekliai patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas ginčo buto įsigijimo aplinkybes.

37. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nepakankami iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, nevertino liudytojų parodymų, todėl padarė įrodymų vertinimo klaidÄ kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .

38. Kolegija konstatuoja, jog įvertinus įrodymų visumÄ yra pagrindas daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 3  kambarių, 76,93 kv. m butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei R. S.. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimÄ naikina ir priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo 39. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso  kodekso 93 straipsnis).

IeÅ¡kovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės R. S. apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr.  e2- 2577- 897/2020 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį pilna apimtimi ir nustatyti, kad 3 kambarių, 76,93 kv. m butas, adresu (-), unikalus Nr. (-), asmeninės nuosavybės teise priklauso R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė