b5823bfc-e5dc-4147-ad56-71dde5e0b358 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-764-428/2012. Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00246-2012-1.Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 24 d.Kaunas        Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant AuÅ¡rai Briedienei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. P. praÅ¡ymÄ atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė :

         PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Marijampolės pataisos namų dėl 70 procentų priedų ir priemokų ribojimo už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio (imtinai) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ viso – 2101,95 Lt.         PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme (b.l. 4-7) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus ir 23 str. 2 d. nuostatų taikymo už atliktas pareigas jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis – 2101,95 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009-12-11 nutarimu byloje Nr. 144/07-17/08-25/08-39/08 pripažinta, jog Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu darbo užmokesčio dalies pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjimas buvo pripažintas neteisėtu. Prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b.l. 17-19), nurodė, kad nors laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymo lapeliuose buvo numatyta atitinkama suma, neiÅ¡mokėta dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo, tačiau tuo metu 70 procentų pareiginės algos dydžio priedų bei priemokų sumÄ virÅ¡ijusios dalies nemokėjimas buvo laikomas teisėtu, todėl tuomet nežinojo ir negalėjo žinoti, jog tai pažeidžia jo konstitucines teises.

Apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo tik po Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo.        Atsakovas - Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b.l.11-12) prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti, atsiliepime nurodė, kad kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata prieÅ¡tarauja Konstitucijai, veikė taip kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, kadangi pagrindas ginti pareiÅ¡kėjui savo pažeistas teises atsirado jau tada, kai pareiÅ¡kėjas realiai negavo pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų ir niekas Å¡ios jo teisės nebuvo suvaržęs (b.l. 32).PraÅ¡ymas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių.

G. P. teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Marijampolės pataisos namų parengtos pažymos, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2008-12-31 sudarė 2101,95 Lt (b.l. 26). Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso Å¡alių nėra. Tačiau ginčas keliamas dėl nesumokėto darbo užmokesčio už 2007 - 2008 metų laikotarpį priteisimo.

     Teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.).

DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.      Nagrinėjamo ginčo atveju, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas, 2012-03-22 paduodamas skundÄ teismui dėl nesumokėto darbo užmokesčio už 2007 - 2008 metų laikotarpį priteisimo, praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovas praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimų atžvilgiu.       Kaip jau buvo minėta, CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Todėl nagrinėjamojoje byloje vertintinos aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ , t.y. ar pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių senaties terminas buvo praleistas.

PareiÅ¡kėjas pagrindinę priežastį, lėmusiÄ senaties termino praleidimÄ , nurodė aplinkybę, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimas bei vertinimas:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo.Taigi, įvertinus aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos buvo nemokama, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytu darbo užmokesčio reglamentavimu, pagal kurį priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, bei tai, kad Å¡ios Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucinėms nuostatoms, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendro trejų metų senaties termino kreiptis į teismÄ nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimÄ dienos, skaičiuotinos nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo.

Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarimu konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas vadovavosi skaičiuodamas ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui, ir pareiÅ¡kėjas suprato, kad atsakovas pažeidė jo teises neiÅ¡mokėdamas priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos.Nors pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, tačiau pareiÅ¡kėjas neturi galimybės realiai apginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistos teisės, nes Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas priteistino darbo užmokesčio ribojimas.

BÅ«tent, DK 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. DK 298 straipsnis nustato ne ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis DK 298 straipsniu (LVAT 2010-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1571/2010; 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756–859/2009).

Nors pareiÅ¡kėjas nepraleido DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendro trejų metų senaties termino kreiptis į teismÄ nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimÄ dienos, tačiau vadovaujantis DK 298 straipsniu, teismas neturi pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2007-11-01 iki 2008-12-31 metus, susidariusios anksčiau nei prieÅ¡ trejus metus iki 2012-03-22 kreipimosi į teismÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo dienos.       PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a :        PraÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                    Jolanta Medvedevienė