b5811fc0-8ade-41aa-9918-3a2bc3dfd543 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4026-406/2016Proceso Nr. 3-62-3-01629-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)          KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 5-7), patikslintame skunde (b.l. 17-20), atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b.l. 45-46) nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų 6 lokalinio sektoriaus 15 bÅ«rio 1 miegamajame. Miegamosios patalpos buvo perpildytos nuteistaisiais bei užstatytos baldais, t.y. patalpos plotas neatitiko galiojančių standartų, todėl buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ko pasėkoje jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ .

Pažymėjo, kad buvo apgyvendintas su rÅ«kančiais asmenimis nors pats nerÅ«kė ir ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į pareigÅ«nus dėl jo perkėlimo į nerÅ«kančiųjų nuteistųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tačiau jo praÅ¡ymai tenkinti nebuvo. Teigė, kad jo laikymas pataisos namuose tokiomis blogomis žmogaus teises pažeidžiančiomis sÄ lygomis sukėlė jam papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo sumenkinimÄ , diskriminacijÄ , sveikatos sutrikdymÄ ir t.t. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos.

Atsakovas atsiliepime (b.l. 22-27) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. gyveno 15 bÅ«rio 1 miegamajame, kur jam tenkanti ploto norma pažeista nebuvo. Atsakovo nuomone, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga.

Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse.

Taip pat yra įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje (87 etatai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl priėmimo į darbÄ nebuvo pateikęs), dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje. Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Akcentavo, jog nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.

Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namuose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, o pastebėjus nuteistuosius rÅ«kant, jiems skiriamos nuobaudos už režimo nesilaikymÄ . Akcentavo, jog pataisos namuose prie kiekvieno bÅ«rio lauke yra įrengtos vietos rÅ«kymui. Prašė pareiÅ¡kėjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senatį, o likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) bendrabučio tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., atlyginimo.

Atsakovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b.l. 22-23). Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN netinkamomis sÄ lygomis, nurodydamas laikotarpį nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (b.l. 20). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo kalinimo pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į minėtos įstaigos administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, t.y. kaip nurodo skunde pareiÅ¡kėjas, nuo 2013 metų, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 11 d. (b.l. 13). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo kalinimo sÄ lygų Alytaus PN trÅ«kumus. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiÅ¡kėjas tik vėliau galimai suvokė, kad kalinimo sÄ lygos pažeidė jo teises, nėra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.).

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo Alytaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas ir analizuotinas pareiÅ¡kėjo kalinimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį kalinant netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN, t.y. dėl vienam asmeniui trÅ«kusio ploto.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 m2 vienam žmogui.Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ ( galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau tekste Higienos norma HN 76:2010). Joje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste Higienos norma HN 134:2015) nurodyta, kad gyvenamoji patalpa tai patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gyventi.Ä® bylÄ pateikti duomenys (b.l. 23, 28) patvirtina, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 15 bÅ«rio 1 miegamajame (bendrabučio tipo), kurio plotas buvo 33,49 m2 ir jame buvo įrengta 11 miegamųjų vietų.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,04 m2, todėl pareiÅ¡kėjui teko 0,06 m2 mažiau ploto nei nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte.Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . Tačiau, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , teismas atkreipia dėmesį, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau tai neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada bÅ«na užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji iÅ¡vyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja, jog pataisos namuose jis buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis ir ne kartÄ Å¾odžiu prašė jį perkelti į nerÅ«kančiųjų asmenų gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tačiau jo praÅ¡ymai nebuvo tenkinti. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato bÅ«riuose skirstyti nuteistuosius į rÅ«kančius ir nerÅ«kančius. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Å io straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Kaip minėta, Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tas pats numatyta ir Higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Å¡io draudimo įgyvendinimu turi rÅ«pintis atitinkamos įstaigos administracija, Å¡iuo atveju – LAVL (žr., pvz., 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012), t.y. pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Pažymėtina, kad į bylÄ pateiktu 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. PA-436 konstatuota, kad nuteistųjų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. BÅ«riuose įrengtos vietos skirtos rÅ«kymui bei, kad uždaroje zonoje rÅ«kyti draudžiama, o rÅ«koma pasivaikščiojimų metu. Tai reglamentuoja Alytaus PN direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 1-231 „Dėl nuteistųjų rÅ«kymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“ (b.l. 32-34).

Teismas pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimÄ miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir juose negali bÅ«ti rÅ«koma, todėl pareiÅ¡kėjas, matydamas, kad kartu su juo gyvenantys asmenys pažeidinėja nustatytas kalinimo normas, turėjo kreiptis į Alytaus PN administracijÄ dėl rÅ«kymo gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis gyveno, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«kytų gyvenamosiose patalpose ar dėl to, kad jiems bÅ«tų paskirtos nuobaudos už režimo nesilaikymÄ .

Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai, atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , sutriko visavertis gyvenimas, bendravimo įgÅ«džiai, tačiau duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų psichinės sveikatos specialistus byloje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimÄ kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjui masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.

Nors į bylÄ pateikti medicininiai iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas sirgo lėtiniu obstrukciniu bronchitu, tačiau taip pat juose nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo pat atvykimo pastoviai lankėsi pas gydytojus dėl kvėpavimo funkcijų sutrikimo (b.l. 12, 40-41). Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ kalinimo įstaigÄ atvyko sveikas ir, kad tik jam čia atliekant bausmę buvo nustatyti kvėpavimo sutrikimai, t.y. byloje esantys dokumentai neįrodo, jog pareiÅ¡kėjui kvėpavimo sutrikimai kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pataisos namuose.Akcentuotina, kad teismui nekyla abejonių, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (per mažo ploto) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai truko ilgÄ laiko tarpÄ , t.y. 1090 parų. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Pataisos įstaigoje bendrosios sÄ lygos - t.y.

Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, joje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla (b.l. 23, 36-37, 38, 39). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas gyveno besargybos bÅ«ryje, prie kurio yra du kiemai, kuriuose pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti, naudotis lauke įrengtu sporto inventoriumi, sporto sale. Taip pat, kaip ir pats pareiÅ¡kėjas nurodė, ketvirtadieniais nuo 14.30 val. iki 15.15 val. galėjo lankytis bibliotekoje (b.l. 39).

Taigi, pareiÅ¡kėjas gyvenamojoje patalpoje buvo ne visÄ dienÄ , be to byloje konstatuotina, jog vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra santykinis dydis, kuris, esant pastoviai nuteistųjų rotacijai, kito. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nurodyti pažeidimai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus pažeidimų trukmę, jų pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų skundais ar praÅ¡ymais buvo kreipęsis į Pataisos įstaigos administracijÄ , Sveikatos priežiÅ«ros ar Psichologinę tarnybÄ , taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 450 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :

           SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.