2018-07-05 Nr. AB-12643-3-61-3-00582-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2158-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00582-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienė (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“ (toliau – ir UAB „Atenegro“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 2–8), prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Priežiūros institucija) direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. Nr. V4-3 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Atenergo“ skyrimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui skirti viešą įspėjimą (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu Įsakymu nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 14, 16 ir 20 punktus bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-951 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 11.2 ir 11.4 papunkčius.

3. Pareiškėjas nesutiko su Įsakyme konstatuotais Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Kodekso 11.4 papunkčio pažeidimais, t. y. kad priverstinę uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ (toliau – ir UAB „Aftalitana“) turto ir dokumentų perėmimo-perdavimo procedūrą inicijavo praėjus net 3 metams nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo. UAB „Aftalitana“ bankroto bylos iškėlimo nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 14 d. Dalis dokumentų iš šios bendrovės vadovo buvo perimti po ikiteisminio tyrimo atlikimo. Pareiškėjui nesuteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl negalėjo imtis jokių veiksmų dėl viso turto ir dokumentų perėmimo. Išnaudojo visas galimybes dėl dokumentų ir turto paieškos.

4. Pareiškėjas nesutiko, kad pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, t. y. per teismo nustatytą terminą neperdavė naujajam bankroto administratoriui UAB „Aftalitana“ dokumentų ir turto. Būdamas įmonės kreditoriumi, siekė pasinaudoti daikto sulaikymo teise, kol Klaipėdos apygardos teismas išnagrinės klausimą dėl bankroto administratoriaus pateikto prašymo. Klaipėdos apygardos teismui netenkinus šio prašymo, turtas buvo perduotas iš karto, todėl nėra pagrindo traktuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo padėtimi.

5. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos konstatuotu Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Kodekso 11.2 papunkčio pažeidimu, t. y. kad neorganizavo turto pardavimo ir klausimo sprendimo įmonės kreditorių susirinkime dėl termino pratęsimo. Terminą gali pratęsti teismas tik kreditorių susirinkimo prašymu, o bankroto administratorius negali atsakyti už teismo priimtą nutarimą pratęsti likvidavimo terminą. Atsakovas neteisus teigdamas, kad pažeistas Kodekso 11.2 papunktis, t. y. kad pareiškėjas, nesušaukdamas UAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimų, vilkino UAB „Aftalitana“ bankroto procesą. Kreditorių sušaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, tačiau tokio prašymo nei kreditorių susirinkimo pirmininkas, nei kiti kreditoriai nepateikė.

6. Pareiškėjas nesutiko, kad pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, nes finansinių ataskaitų rinkiniai turėtų būti pateikiami Bankroto departamentui. Bankroto administratorius yra atsakingas už finansinių metų laikotarpį sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau neturi pareigos teikti tvirtinimui kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad atliekant patikrinimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, Viešojo administravimo įstatymas) 31 straipsnyje nurodyti administracinės procedūros terminai.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 122–130) prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo neveikimas UAB „Aftalitana“ turto ir dokumentų perėmimo / perdavimo klausimu yra konstatuotas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, o tai reiškia, kad pareiškėjas priverstinio UAB „Aftalitana“ turto ir dokumentų perėmimo / perdavimo procedūrą inicijavo praėjus net 3 metams nuo bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė Įstatymą. Šios aplinkybės negali būti iš naujo įrodinėjamos šioje byloje, jau esant įsiteisėjusiai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi, kad jam būtų pateikti reikalingi dokumentai. Bankroto administratorius privalo būti aktyvus ir imtis visų įmanomų veiksmų, kad perimtų visą turtą, nes jis atsakingas už tinkamą proceso administravimą. Pareiškėjo teiginys, kad dalies įmonės turto (t. y. automobilio Peugeot 206) pas jį nėra ir nebuvo, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė, nepagrįstas, nes pareiškėjas jau anksčiau nei teismo buvo nustatyta (2016 m. spalio 24 d.) turėjo perimti visą įmonės turtą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir taip vilkino bankroto procesą. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2013 m. vasario 14 d., tačiau net ir 2016 m. liepos 22 d. įsiteisėjus bankroto administratoriaus atsistatydinimui, minėtas automobilis nebuvo perimtas.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas UAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimui nutarimo projektą dėl UAB „Aftalitana“ turto pardavimo pateikė tik 2015 m. liepos 28 d. antrajam kreditorių susirinkimui. Iki to laiko, nors nuo bankroto proceso pradžios buvo praėję daugiau kaip 2,5 metų, klausimas dėl turto pardavimo svarstytas nebuvo. Duomenų, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu UAB „Aftalitana“ turto realizavimui būtų buvę taikyti kokie nors apribojimai, nebuvo pateikta, o dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškėjas į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos 12 d.

11. Atsakovas pabrėžė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2013 m. gegužės 8 d., o antrasis buvo sušauktas tik po 2 metų, t. y. 2015 m. liepos 28 d., taigi pareiškėjas pažeidė profesionalumo principą, taip vilkindamas įmonės bankroto procesą.

12. Atsakovas teigė, kad kreditorių susirinkimui turėjo būti pateikta metinė finansinė ataskaita, o ne tik metinis balansas, nes balansas yra tik finansinių ataskaitų rinkinio dalis. Pareiškėjas nesudarė UAB „Aftalitana“ finansinių ataskaitų už 2013 m. ir visų finansinių ataskaitų už 2014 m.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog buvo pažeisti VAĮ nustatyti administracinės procedūros terminai.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (t. III, b. l. 40–45).

15. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 31 d. Tarnyboje buvo gautas V. G. 2016 m. kovo 29 d. skundas „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ įgalioto asmens A. M. veiksmų“. 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. D2-1386 Tarnyba kreipėsi į pareiškėją su prašymu iki 2016 m. gegužės 2 d. pateikti paaiškinimą dėl gauto skundo ir pridėti teiginius pagrindžiančius dokumentus. 2016 m. gegužės 2 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo 2016 m. gegužės 1 d. paaiškinimas. 2016 m. spalio 13 d. Tarnyboje buvo gautas A. G. 2016 m. spalio 7 d. skundas „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ įgalioto asmens A. M. veiksmų“. 2016 m. gruodžio 6 d. Tarnyba kreipėsi į naujai paskirtą bankroto administratorių – UAB „Geraldis“ – dėl informacijos pateikimo. Naujasis bankroto administratorius 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. gruodžio 10 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. atsakovui pateikė informaciją ir medžiagą. 2016 m. gruodžio 22 d. Tarnyba parengė išvados dėl pareiškėjo veiksmų projektą Nr. D4-1529, kuris buvo pateiktas Tarnybos direktoriui, tuo pačiu supažindinant su išvados projekto turiniu pareiškėją. 2017 m. sausio 2 d. pareiškėjas pateikė pastabas dėl išvados projekto. Tarnyba 2017 m. sausio 4 d. surašė išvadą Nr. D4-11 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ veiksmų, administruojant BUAB „Aftalitana“ bankroto procesą“ ir 2017 m. sausio 4 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. Nr. V-4-3 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Atenergo“ skyrimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui skirti viešą įspėjimą dėl Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14, 16 ir 20 punktų bei Kodekso 11.2 ir 11.4 papunkčių pažeidimų.

16. Teismas pažymėjo, kad šiuos teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Kodekso nuostatos.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde išreikšto nesutikimo dėl Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Kodekso 11.4 papunkčio pažeidimo, t. y. kad priverstinę įmonės turto ir dokumentų perėmimo-perdavimo procedūrą inicijavo praėjus net 3 metams nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo, nustatė, kad UAB „Aftalitana“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas pareiškėjas. Teismas nurodė, kad ginčo dėl aplinkybės, kad nebuvo perduotas visas UAB „Aftalitana“ turtas ir dokumentai bankroto administratoriui, byloje nėra.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1501-186/2016 priėmė 2016 m. liepos 22 d. nutartį, kuri įsiteisėjo 2017 m. vasario 2 d. Šioje nutartyje minėtas teismas konstatavo, kad „<...> su teisiniu reglamentavimu yra nesuderinama situacija, kuomet bankroto administratorė (pareiškėja) priverstinio bendrovės turto ir dokumentų perėmimo/perdavimo procedūrą inicijavo praėjus net 3 metams nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pati bankroto administratorė teismui dar 2013 m. pateiktoje veiklos ataskaitoje nurodė, jog BUAB „Aftalitana“ direktorius ir akcininkas bendrovės dokumentus ir turtą turėjo perduoti dar iki 2013 m. kovo 1 d.; 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimuose teismui ji nurodė, jog įmonėje yra neperduoto turto, tačiau su prašymu dėl baudos skyrimo ir vykdomojo rašto išdavimo administratorė kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 29 d., kuriame, be kita ko, nurodė, jog bankroto administratorei iki šio prašymo pateikimo nėra perduoti visi dokumentai“.

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjo neveikimas dėl įmonės turto ir dokumentų perėmimo/perdavimo klausimu yra konstatuotas įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1501-186/2016. Todėl faktas, jog pareiškėjas priverstinio UAB „Aftalitana“ turto ir dokumentų perėmimo/perdavimo procedūrą inicijavo praėjus 3 metams nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė Įstatymą, yra iš naujo nebeįrodinėjamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.)).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog tokiu būdu buvo pažeisti Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktai ir Kodekso 11.4 papunktis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą.

18. Teismas atkreipė dėmesį, jog vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama bankroto proceso operatyvumo ir sklandumo svarba, nurodant, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi, administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

19. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo pozicija, kad jis nepadarė Kodekso 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte numatyto pažeidimo ir naujajam bankroto administratoriui perdavė turtą iš karto po to, kai Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo klausimą dėl jo pateikto prašymo pasinaudoti daikto sulaikymo teise ir priėmė nutartį netenkinti šio prašymo. Tokį vertinimą teismas grindė Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1501-186/2016 nustatytomis aplinkybėmis, kurios naujai neįrodinėjamos. Be to, byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas perduoti visus UAB „Aftalitana“ dokumentus ir turtą iki 2016 m. spalio 24 d., tačiau iš 2016 m. lapkričio 2 d. turto perdavimo-perėmimo akto matyti, kad pareiškėjas perdavė tik dalį turto, nes automobilis Peugeot 206 nebuvo perduotas. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas, todėl teismas sutiko, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą. Pareiškėjo argumentą, kad turtas buvo perduotas iš karto po to, kai Klaipėdos apygardos teismas netenkino jo prašymo, teismas atmetė, nes pareiškėjo kaip bankroto administratoriaus pareiga imtis aktyvių veiksmų iš karto ir nedelsiant perimti visą įmonės turtą, vykdant teismo nurodymą; jo tikslas yra kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus bei išsaugoti skolininko turtą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nepažeidė Kodekso 11.2 papunkčio, nes kreditorių sušaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl apeliantui paskirtos baudos panaikinimo, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad teismo įpareigojimų nevykdęs asmuo (šiuo atveju – bankroto administratorius) yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktuose nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, bei kurį saisto specialios etikos taisyklės (Apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-429-823/2017). Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimui nutarimą projektą dėl UAB „Aftalitana“ turto pardavimo pateikė tik 2015 m. liepos 28 d. antrajam kreditorių susirinkimui. Nei atsakovui, nei teismui nepateikta duomenų, kad dėl turto pardavimo buvo svarstoma anksčiau, nors nuo bankroto iškėlimo pradžios praėjo daugiau nei 2,5 metų. Pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2013 m. m. gegužės 8 d., o antrasis – 2015 m. liepos 28 d. Taigi dvejus metus nesušaukdamas įmonės kreditorių susirinkimų pareiškėjas neabejotinai vilkino bankroto procesą. Tokį bankroto administratoriaus elgesį teismas vertino kaip nepateisinamą delsimą. Pareiškėjas nepakankamai rūpestingai, kvalifikuotai, atsakingai atliko savo pareigas, taip pažeisdamas Kodekso 11.2 papunktyje nustatytą profesionalumo principą.

21. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas įpareigoja pareiškėją pateikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neturi pareigos teikti tvirtinimui kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio, todėl teismas sutiko su atsakovu, kad buvo pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas.

22. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl nuobaudos skyrimo praleidus VAĮ 31 straipsnyje nustatytus terminus. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą padavė ne dėl viešojo administravimo subjektų, bet dėl pareiškėjo, kaip bankroto administratoriaus, galimai padarytų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, todėl pareiškėjui teisinės pasekmės – nuobaudos paskyrimas – kilo ne iš viešojo administravimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinė procedūra nebuvo vykdoma, teigti, kad praleistas 20 darbo dienų terminas, nėra pagrindo.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, ji yra proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą Įsakymą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 50-51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje išsakyto argumento, ar nuobaudos skyrimas buvo galimas ir ar tyrimas neturėjo būti nutrauktas dėl termino skundams ištirti pasibaigimo. Teismas nevertino, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23, 25, 27 punktuose nustatyti skundo tyrimo terminai, Taisyklių III skyriuje įtvirtinta neplaninio administratoriaus patikrinimo procedūra. Skundas buvo gautas 2016 m. kovo 31 d., o tyrimas baigtas 2017 m. sausio 4 d., pažeidžiant Taisyklėse nustatytus terminus. Tarnyba taip pat pažeidė Taisyklių 26 punkte nustatytą informavimo pareigą, t. y. Tarnyba per 5 darbo dienas nepranešė pareiškėjui apie gautą A. G. skundą. Neplaninio patikrinimo sustabdymo atveju pareiškėjui ir bankroto administratoriui pagal Taisyklių 28 punktą nebuvo pranešta apie sustabdytą patikrinimą. Taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymo konstatavimo atveju ginčijamas įsakymas nelaikytinas galiojančiu, nes tyrimas turėjo būti nutrauktas.

26. Pareiškėjas teigia, kad apie A. G. skundą sužinojo tik iš Tarnybos išvados. Tarnyba, gavusi vienodus A. G. ir V. G. skundus, turėjo priimti sprendimą dėl skundų nenagrinėjimo, tačiau tai padaryta nebuvo.

27. Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu Tarnybos darbuotojai atsakyti į bankroto administratoriaus klausimus negalėjo, nes vienas darbuotojas pradėjo dirbti neseniai, o kitas skundą (skundus) pradėjo tirti ne nuo pradžių.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad paskirta nuobauda turi didelę įtaką bankroto administratoriaus veiklai, nes jis, be jokių išimčių ir lengvinančių aplinkybių, privalo atlikti darbus laiku ir nepriekaištingai.

29. Atsakovas Tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. III, b. l. 57–61).

30. Atsakovas nurodo, kad didžioji dalis apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių yra nepagrįsti, su ginčų neturintis jokios teisinės sąsajos.

31. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tais pačiais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui teismo posėdžio metu. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino šiuos pareiškėjo argumentus.

32. Atsakovas teigia, kad apeliacinio skundo teiginiai nepateisina patikrinimo metu nustatytų bei teismo konstatuotų pareiškėjo veiksmų, kuriais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

33. Dėl patikrinimo galimo nutraukimo, atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu patikrinimas galėjo būti nutrauktas. Patikrinimas buvo pradėtas pagal 2016 m. kovo 29 d. skundą. Tarnyba 2016 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl patikrinimo jo atžvilgiu pradėjimo, todėl terminas skaičiuotinas būtent nuo šio rašto pareiškėjui išsiuntimo. Be kita ko, Taisyklių nuostatos numato, koks laikotarpis nėra įskaičiuojamas į atliekamo patikrinimo terminą. Šiuo konkrečiu atveju patikrinimo eiga užsitęsė dėl įvairių aplinkybių, pvz., Tarnybos kreipimosi į bankroto administratorių UAB „Geraldis“, kad pastarasis pateiktų patikrinimui atlikti būtiną informaciją. Pareiškėjas patikrinimo metu teikė neišsamią informaciją, ją teikė dalimis, dėl to Tarnyba ne kartą prašė papildyti pateiktą informaciją. Be to, pareiškėjas tik 2016 m. rugsėjo 8 d. pateikė atsakymą į 2016 m. liepos 18 d. elektroninį laišką. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo veiklos patikrinimas užsitęsė.

34. Dėl pažeidimų padarymo laiko atsakovas pažymi, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai buvo padaryti vienerių metų laikotarpiu iki skundo Tarnybai pateikimo arba nustatyti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio.

35. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus poįstatyminiame akte nustatyto termino pažeidimas nėra pagrindas naikinti sprendimą dėl nuobaudos skyrimo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami terminai yra procesiniai, nėra naikinamieji, jie neturi įtakos objektyviam patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimui bei galutinio sprendimo pagrįstumui. Todėl tai, jog Tarnyba galimai praleido Taisyklėse nurodytus terminus, negali atleisti pareiškėjo nuo atsakomybės ar kitaip pateisinti jo veikloje nustatytus pažeidimus.

36. Tarnyba sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad jis apie 2016 m. spalio 7 d. gautą skundą nebuvo informuotas. Šiame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai iš esmės buvo tapatus 2016 m. kovo 29 d. skunde nurodytiems, ką pripažįsta ir pareiškėjas. 2016 m. spalio 7 d. skundas buvo pridėtas prie patikrinimo medžiagos ir, siekiant neužvilkinti patikrinimo, apie šio skundo gavimą pareiškėjas informuotas nebuvo. Tarnyba, vengdama formalaus minėtų skundų sujungimo bei siekdama mažinti administracinę naštą pareiškėjo atžvilgiu bei neapkraudama jo papildomais, tačiau nebūtinais įpareigojamais, šiuo konkrečiu atveju susidariusią situaciją įvertino tinkamai.

37. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagrindinis patikrinimo tikslas buvo patikrinimą atlikti tinkamai, objektyviai ir visapusiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. V4-3, kuriuo pareiškėjui UAB „Atenergo“ paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo išvadų, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 14, 16 ir 20 punktų reikalavimus ir Kodekso 11.2 ir 11.4 punktų nuostatas, dėl ko jam turi būti skirta Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis 2 punkte numatyta nuobauda, teisėtumą ir pagrįstumą, skundžiamu 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl jo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Dėl šios priežasties pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kuriuo tik išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nenurodant įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nevertinamas.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, grįsdamas savo reikalavimą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, nurodo, kad teismas neįvertino, ar tyrimas, kuris buvo atliktas ir nuobauda skirta pažeidus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 23, 25, 27 punktuose nustatytus terminus bei 26 punkte nustatytą tvarką dėl tyrimo papildymo, neturėjo būti nutrauktas.

43. Šiais aspektais patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje (Įstatymo 117 str. 1 d.). Planiniai ir neplaniniai administratorių veiklos patikrinimai, kurių metu ir gali būti nustatyti pažeidimai, už kuriuos gali būti paskirta nuobauda, atliekami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Priežiūros taisyklės) ir Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 (ginčui aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 11 d.) (Viešojo administravimo įstatymo 361 str. 1 d. ir 2 d. 2 p., 364 str., Priežiūros taisyklių 8 p., Taisyklių 2 ir 3 p.).

44. Neplaninis patikrinimas priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas Taisyklių 20.1.–20.4 punktuose numatytais pagrindais, tarp jų – gavus asmens skundą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (Taisyklių 20.2 p.). Prašymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu teismas ar Priežiūros institucija jau yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir prašymą (skundą) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų padarymo iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai (Taisyklių 23 p.).

Neplaninis patikrinimas pradedamas Priežiūros institucijos raštu, kuris raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikiamas tikrinamam administratoriui. Priežiūros institucijos rašte nurodomas administratoriaus neplaninio patikrinimo pagrindas, neplaninį patikrinimą atliekantis tikrintojas (-ai), apskundimo tvarka, terminas informacijai, ją pagrindžiantiems dokumentams ir paaiškinimams dėl administratoriaus nurodytų veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų pateikti (Taisyklių 24 p.).

Neplaninio patikrinimo trukmė – ne ilgiau kaip 2 mėnesiai. Tikrintojo (-ų) motyvuotu prašymu šis terminas Priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, tarp jų ir papildomus, juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar fizinių ir privačių juridinių asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Priežiūros institucija (Taisyklių 25 p.).

Neplaninio patikrinimo metu gavus naujos informacijos dėl galimai netinkamos administratoriaus veiklos arba asmeniui papildžius prašymą (skundą) naujomis aplinkybėmis, Priežiūros institucija gali priimti sprendimą šią informaciją ir (ar) aplinkybes nagrinėti jau atliekamo neplaninio patikrinimo metu. Priežiūros institucijos sprendimas naują informaciją ir (ar) aplinkybes nagrinėti jau atliekamo neplaninio patikrinimo metu priimamas per 20 darbo dienų nuo naujos informacijos ir (ar) aplinkybių gavimo Priežiūros institucijoje dienos ir įforminamas Taisyklių 24 punkte numatytu raštu.

Apie priimtą sprendimą naują informaciją ir (ar) aplinkybes nagrinėti jau atliekamo neplaninio patikrinimo metu, asmuo informuojamas raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo (Taisyklių 26 p.). Taisyklių 26 punkte nurodytu atveju neplaninio patikrinimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo nagrinėti naują informaciją ir (ar) aplinkybes jau atliekamo neplaninio patikrinimo metu priėmimo dienos. Neplaninis patikrinimas, Taisyklių 26 punkte nurodytu atveju, negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pirminio sprendimo dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo priėmimo dienos (Taisyklių 27 p.).

45. Taisyklių, nustatančių neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę (Viešojo administravimo įstatymo 364 str. 2 d. 2 p.), nuostatos savo pobūdžiu yra skirtingos: nustatančios prielaidas viešojo administravimo subjektui pradėti neplaninį patikrinimą, kurių nebuvimas, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatas, tokio pobūdžio procedūrą daro negalima (pavyzdžiui, Taisyklių 20, 23 p., Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 31 d.); reglamentuojančios neplaninio patikrinimo procedūrinius aspektus (pavyzdžiui, Taisyklių 21-22, 24-28 p.), kurių pažeidimas savaime nesuponuoja patikrinimo rezultato neteisėtumo (ABTĮ 91 str. 3 p.).

46. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir Taisyklių 23 punkte implicitiškai įtvirtintas ir terminas, per kurį bankroto administratoriui gali būti taikomos Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje numatytos poveikio priemonės, t. y. poveikio priemonės skyrimo senaties terminas, kuris, atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio neatsiejami elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis stabilumas ir teisinio tikrumas, negali būti nenustatytas ir kurio (poveikio priemonės skyrimo senaties termino) pasibaigimas daro neplaninio patikrinimo procedūrą negalima.

47. Ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo atsakovo sprendimo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, poveikio priemonės skyrimo senaties terminas už daugumą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14, 16 ir 20 punktų reikalavimų ir Kodekso 11.2 ir 11.4 punktų pažeidimų, kurių dalis yra tęstiniai, 2017 m. sausio 4 d. nebuvo pasibaigęs (teismo nustatytu terminu neperdavė naujam administratoriui dokumentų ir turto; nesiėmė veiksmų dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo; delsė iniciuoti dalies civilinių ieškinių pateikimą; nesudarė ir nepateikė kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų); duomenų, kad būtų pažeistos taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamo sprendimo pagrįstumą, nėra; skirta poveikio priemonė, atsižvelgiant į pažeidimų, už kuriuos poveikio priemonės skyrimo senaties terminas nebuvo pasibaigęs, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nėra neproporcinga: kaip ir pabrėžė pirmosios instancijos teismas, Bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010 ir kt.).

48. Kadangi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė