b57d76fa-6095-4eb9-82a6-b3ece0c2ca0c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eN2-2537-275/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00080-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.7.; 3.2.6.5.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, sekretoriaujant RÅ«tai Miltinytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. S., pareiÅ¡kėjo atstovui adv. Marijui Sakalauskui, suinteresuotam asmeniui I. Ž., suinteresuoto asmens atstovei adv. Birutei-Marijai Židonienei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei R. S., vertėjai K. Č., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. S. pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo suinteresuotam asmeniui I. Ž., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas L. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį vėliau patikslino ir praÅ¡4 sugrÄ Å¾inti L. S. sÅ«nų L. S., gimusį (duomenys neskelbtini), į ItalijÄ adresu: (duomenys neskelbtini).

2. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui L. S. (toliau – PareiÅ¡kėjas) ir suinteresuotam asmeniui I. Ž. (toliau – Suinteresuotas asmuo arba Vaiko motina) (duomenys neskelbtini) Lietuvoje gimė sÅ«nus L. S.. SÅ«naus L., kaip ir visos Å¡eimos, nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2014 m. iki 2017 m. buvo adresu: (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo sÅ«nus L. S. taip pat yra Italijos Respublikos pilietis. 2017 m. liepos mėnesį suinteresuotas asmuo per savo advokatÄ Italijoje paprašė pareiÅ¡kėjo leidimo iÅ¡vykti iÅ¡ Italijos į LietuvÄ atostogų laikotarpiui ir grįžti į ItalijÄ turėjo iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio ( tikėtina, kad pareiÅ¡kime padaryta klaida, nurodant grįžimo metus, turėtų bÅ«ti- 2017 m. rugpjūčio mėn.) pabaigos.

Tačiau Vaiko motina atsisakė grįžti 2017 m. rugpjūčio mėnesį į ItalijÄ , paneigdama vaiko ir jo tėvo teisę į Å¡eimos santykius. PareiÅ¡kėjas 2017-11-28 pateikė pareiÅ¡kimÄ Italijoje dėl savimi negalinčio pasirÅ«pinti vaiko pagrobimo. Po kurio laiko PareiÅ¡kėjas ir Vaiko motina sutarė, jog vaikas turi grįžti į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Italijoje.

3. Vaiko motina 2018-01-23 su sÅ«numi atvyko į Orio al Serio oro uostÄ Italijoje, kur jų laukė PareiÅ¡kėjas, seniai nematęs sÅ«naus ir kuris taip pat buvo pasiilgęs tėvo. Tuo metu PareiÅ¡kėjas pranešė Vaiko motinai, kad jis neketinÄ s duoti leidimo sÅ«nui iÅ¡vykti iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos (Italijos Respublikos). Vaiko motina bandė pirkti bilietÄ ir skristi, tačiau Italijos pareigÅ«nai informavo, kad registruotas draudimas sÅ«nui iÅ¡vykti iÅ¡ Italijos. Vaiko motinai nusiraminus dėl tokios situacijos, Å¡eima grįžo į savo nepakitusiÄ gyvenamÄ vietÄ (duomenys neskelbtini).

Vėliau Suinteresuotas asmuo paprašė PareiÅ¡kėjo automobilio nuvažiuoti į prekybos centrÄ apsipirkti paimant ir sÅ«nų L. ir nuo to laiko negrįžo. Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, Vaiko motina pagrobė PareiÅ¡kėjo sÅ«nų L., nepaisydama draudimų, į LietuvÄ iÅ¡vyko autobusu. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Italijos policijÄ (karabinierius) ir papildė savo ankstesnį pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko pagrobimo.

4. Pažymėtina, kad paminėtos aplinkybės taip pat yra konstatuotos ir prejudicinę reikÅ¡mę turinčiu Pavijos teismo 2018-05-10 sprendimu, kuriame taip pat pažymėta, kad buvimas Lietuvoje 2017 metų liepos mėnesį, dėl kurio Å¡alys abipusiai susitarė kaip atostogų laikotarpio, negali reikÅ¡ti, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Tad Vaiko motina neteisėtai, pažeidžiant vaiko ir jo tėvo teises ir interesus, iÅ¡vyko iÅ¡ Italijos į LietuvÄ (pakeitė vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ) nuo 2018-01-24.

5. Vaiko motina daugelį kartų norėjo pateikti, kad vaiko tėvas - PareiÅ¡kėjas dėl savo savybių negali rÅ«pintis sÅ«numi – daro vaikui fizinę, psichinę žalÄ , sukelia vaikui psichiÅ¡kai netoleruotinas situacijas ir pan. Tačiau taip nėra. PareiÅ¡kėjui 2018 m. vasario mėnesį nuvykus aplankyti į LietuvÄ sÅ«naus L., Vaiko motina apkaltino jį nusikalstamomis veikomis dėl fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo nužudyti, nurodydama, kad PareiÅ¡kėjas 2018-02-12 panaudodamas fizinį smurtÄ sugriebė jai už pečių ir keletÄ kartų jÄ tampė, reikalaudamas atiduoti vaikÄ , taip sukeldamas jai skausmÄ , tuo metu ji laikė jų bendrÄ mažametį sÅ«nų L.. Tačiau Suinteresuoto asmens skundas buvo atmestas, 2018-03-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatuojant, kad nusikalstamų veikų nebuvo padaryta.

6. Pažymėtina, kad PareiÅ¡kėjas nėra smurtavęs nei Vaiko motinos, nei kaip nors vaiko atžvilgiu. Italijoje niekada nėra buvę jokių skundų dėl PareiÅ¡kėjo smurtavimo Å¡eimos ar kitoje aplinkoje. Vaiko motina ilgÄ laikÄ gyveno Italijoje, turėjo ten darbÄ , puikiai moka italų kalbÄ , todėl jeigu tokių aplinkybių bÅ«tų, ji neabejotinai bÅ«tų kreipųsis į Italijos teisėsaugos institucijas.

7. Pažymi, kad nėra jokios grėsmės, kad grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ jo kilmės valstybės, nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį – ItalijÄ bÅ«tų didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ .

8. Pažymėtina, kad Vaiko motinos neteisėti, nesÄ Å¾iningi veiksmai vaiko ir paties PareiÅ¡kėjo atžvilgiu matomi iÅ¡ daugelio kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvoje nagrinėtoje Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų civ. b. Nr. 2-1676-2023/2018 (kuri buvo nutraukta dėl Pavijos teismo 2018-05-10 sprendimo) Vaiko motina pati savo ieÅ¡kinyje nurodžiusi klaidingÄ savo asmens kodÄ , dėl ko net ir turint prieÅ¡ SuinteresuotÄ asmenį nukreiptÄ sprendimÄ jo vykdymas negalimas (apsunkintas) ir pan.

9. Pažymi, kad PareiÅ¡kėjo sÅ«nus L. iki jo iÅ¡vežimo į LietuvÄ visÄ laikÄ gyveno ir bendravo su abiem tėvais (t. y. tėvų valdžia buvo įgyvendinama kartu). Vaiko iÅ¡vežimas ir laikymas ne nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje be vaiko tėvo sutikimo, jo negrÄ Å¾inimas į kilmės Å¡alį, esant bendrai tėvų globai, pažeidžia vaiko tėvo globos teises ir yra neteisėtas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti jį grÄ Å¾inti į kilmės Å¡alį.

10. Nurodo, kad Vaikas nuo gimimo su abiem tėvais gyveno Italijoje, vaiko tėvo namuose; abu tėvai turėjo darbÄ ir dirbo Italijoje; - Kaip matyti iÅ¡ Le Specialita di C. G. 2015-10-01 raÅ¡to Vaiko motinai, ji pati Italijoje ne tik faktiÅ¡kai gyveno, bet ir Italijoje norėjo dirbti ir dirbo atitinkamais laikotarpiais 2015, 2016 metais. Tiek Vaiko motinos, tiek vaiko interesų centras buvo Italija, jau nekalbant apie PareiÅ¡kėjÄ ; Vaikas turėjo iÅ¡duotÄ Italijos piliečio asmens tapatybės kortelę; L. 2016 m. lankė (duomenys neskelbtini) darželį (duomenys neskelbtini), Italijoje, moka italų kalbÄ ir kt.

Vaiko gyvenamoji vieta nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini) buvo registruota (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu nuo 2014-03-19 buvo registruota (persikėlė iÅ¡ Milano) ir Suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta. Civilinės bÅ«klės, mokesčių, socialinės apsaugos, darželio ir kitų viešų paslaugų prasme Italijoje buvo registruotas vaikas ir Suinteresuotas asmuo. Tad ankstyvoji vaiko vaikystė praėjo Italijoje, kur gyveno, dirbo abu tėvai ir Italijos valstybėje turėjo savo interesų centrÄ .

Vaikas taip pat buvo gydomas, jo sveikata prižiÅ«rima ir Italijoje. Bendro tėvų sutarimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos keisti vienaÅ¡aliÅ¡kai, be kito tėvo sutikimo negalima, tai reiÅ¡kia vaiko interesų pažeidimÄ .

11. Atsižvelgiant į L. S. amžių ir tokiame amžiuje vis dar jaučiamÄ prisiriÅ¡imÄ prie motinos, PareiÅ¡kėjas sutinka grÄ Å¾inant sÅ«nų L. į ItalijÄ sumokėti Vaiko motinos iÅ¡laikymÄ 2 mėnesių laikotarpiu. Tokiu bÅ«du bÅ«tų užtikrintas sÅ«naus L. interesas Å¡alia turėti mamÄ . Tuo pačiu 2 mėn. laikotarpis yra pakankamas, per kurį Suinteresuotas asmuo susirastų darbÄ ar kitÄ veiklÄ ir galėtų save iÅ¡laikyti.

12. Suinteresuotas asmuo I. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai nurodo, kad sÅ«naus, kaip ir visos Å¡eimos, nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2014 m. iki 2017 m. buvo adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas kaip įrodymus teikia (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2018-04-27 pažymÄ , 2018-01-29 iÅ¡raÅ¡Ä dėl Å¡eimyninės padėties, gimimo liudijimÄ . Pažymi, kad vaiko motinos bei L. S. nuolatinė gyvenamoji vieta visados buvo Lietuvoje. I. Ž. neneigia fakto, kad palaikė ryÅ¡ius su pareiÅ¡kėju ir vykdavo jo lankyti į ItalijÄ , kurį laikÄ buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Italijoje, tačiau dar iki 2015 m., gimstant vaikui ji visam laikui grįžo į LietuvÄ , į savo gimtinę, kur gimdė ir toliau gyveno. Siekdama visiÅ¡kai neapriboti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo, periodiÅ¡kai grįždavo į ItalijÄ , tačiau nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuva.

13. Nurodė, kad jos teiginius, jog ji niekada nebuvo nutraukusi ryÅ¡ių su Lietuva, ir tai, kad čia visados buvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta, pagrindžia teismui pateikiami dokumentai: Vaiko gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, jog vaikas gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), tautybė lietuvis; L. S. pasas, iÅ¡duotas Lietuvos Respublikoje, iÅ¡davimo data 2017-08-09. Pažyma apie asmens, t. y. I. Ž. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad I. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2015-02-03 iki 2017-08-08 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-08-09 deklaruota vieta adresu: (duomenys neskelbtini).

Pažyma apie asmens, t. y. L. S., deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje nurodyta, kad L. S. deklaruota gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2017-08-08 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-08-09 deklaruota vieta adresu: (duomenys neskelbtini). L. S. skiepų knygelė, vaiko sveikatos raidos istorija, jog vaikas buvo prižiÅ«rimas ir gydomas Lietuvoje. Byloje pateiktos su nuotraukos, lėktuvų bilietai, įrodantys, jog I. Ž. ir L. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublika.

14. PareiÅ¡kėjas taip pat teismui nurodo, kad I. Ž. neva kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ per advokatÄ dėl leidimo iÅ¡vykti iÅ¡ Italijos į LietuvÄ . Tačiau pateiktame advokato raÅ¡te (į kurį nebuvo gautas atsakymas) nėra jokio klausimo apie leidimÄ iÅ¡vykti, Å¡iame raÅ¡te, jei yra teisingai pateiktas vertimas, siÅ«loma susitikti ir aptarti „L. globÄ bei iÅ¡laikymÄ â€œ. Dėl praÅ¡ymo leisti iÅ¡vykti ir kitų susitarimų dėl grįžimo į Italija rugpjūčio mėn. pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė. Akivaizdu, jog pareiÅ¡kime nurodytos klaidingos faktinės aplinkybės, kas neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ir kiti faktai, kaip pvz. pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog I. Ž. negrįžo į ItalijÄ , tuo paneigdama vaiko ir tėvo teisę į Å¡eimos santykius, yra neatitinkantys tikrovės, nes nei konkretaus praÅ¡ymo iÅ¡vykti, nei draudimo iÅ¡vykti nei oficialiai, nei neoficialiai iÅ¡ PareiÅ¡kėjo pusės nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta.

15. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas niekada nedraudė vykti į I. Ž. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai, kad po 2017 m. liepos mėn., kai ji kartu su sÅ«numi iÅ¡vyko į LietuvÄ , pats pareiÅ¡kėjas lankėsi Lietuvoje kelis kartus ir bendravo su ja, kartu sutiko 2017 m. Kalėdas I. Ž. namuose, jokio draudimo, reikalavimo grįžti į ItalijÄ ar tartis dėl vaiko globos pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. Å ias aplinkybes pagrindžia prie bylos pridedamos foto nuotraukos. Nurodė, kad I. Ž. nebuvo žinoma ta aplinkybė, jog 2017-11-28 pareiÅ¡kėjas buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko grobimo. Jai nežinoma, kokiu tikslu buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl vaiko grobimo, jei nebuvo apribota tėvo teisė bendrauti su vaiku, įgyvendinti kitas teises.

16. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai nurodo, jog „PareiÅ¡kėjas ir Vaiko motina sutarė, jog vaikas turi grįžti į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€œ, kadangi tokio susitarimo nebuvo. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo bent menkiausias susitarimas. Suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kina, jog tuo metu nors tarp pareiÅ¡kėjo ir jos nebuvo Å¡eiminių santykių, tačiau ji jautė pareigÄ leisti vaikui matytis su tėvu ir to niekada neneigė, todėl sutiko keturioms dienoms, 2018-01-23 atvykti į ItalijÄ .

I. Ž. nenujautė, jog jos atžvilgiu yra kuriamas planas sulaikyti oro uoste ir taip suvaržyti jos laisvę su sÅ«numi grįžti į LietuvÄ . Pažymi, kad jai nebuvo taikomos absoliučiai jokios sankcijos, nes policija neturėjo jokio teisinio pagrindo drausti ar neleisti vykti iÅ¡ Italijos į LietuvÄ , dėl ko kita dienÄ I. Ž., gavus Binasco policijos leidimÄ , kartu su sÅ«numi iÅ¡vyko atgal į LietuvÄ , nes bijojo dėl savo ir sÅ«naus saugumo.

17. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis neleido iÅ¡vykti, nesutiko, kad sÅ«nus kartu su I. Ž. vyktų į LietuvÄ , rašė pareiÅ¡kimus dėl vaiko grobimo, tačiau nenurodo nei vieno teisinio argumento, kuo remiasi, jog vaiko globos teisės buvo priskirtos jam, kuo remiasi, jog jis turėjo teisę spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos, kai tuo tarpu jau yra neginčytini faktai (ko neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas), kad nuo 2017 liepos mėn. tiek I. Ž., tiek L. S. gyveno Lietuvoje, kur I. Ž. dirbo, o sÅ«nus nuo 2017-02-02 lankė darželį (duomenys neskelbtini).

18. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ , jog „[I. Ž. ir sÅ«naus] buvimas Lietuvoje 2017 m. liepos mėn., dėl kurio Å¡alys abipusiai susitarė, kaip atostogų laikotarpio, negali reikÅ¡ti, kad vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje“. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai kalba apie tam tikrÄ susitarimÄ , kai tuo tarpu jokio tarp Å¡alių susitarimo nei dėl atostogų, nei dėl kitų sÄ lygų nebuvo.

19. Nurodė, kad tai, jog iki 2018-01-24 I. Ž. ir L. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublika, nėra pagrindo teigti, jog grįžimas į LietuvÄ buvo pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo, kaip tėvo, interesus. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas, neturėdamas jokio teisėto pagrindo apribojo I. Ž. ir sÅ«naus laisvę judėti, naudojo psichologinį smurtÄ neteisėtai kreipdamasis į policija dėl tariamo vaiko grobimo, siekdamas įbauginti ir paveikti psichologiÅ¡kai.

20. Be kita ko, I. Ž., atsikirsdama į pareiÅ¡kėjo argumentus, jog neva I. Ž. niekada nesikreipė į teisėsaugos institucijas, pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, buvo kreiptasi į policijÄ dėl pareiÅ¡kėjo elgesio, taigi neabejotinai policija ar kita institucija galėtų pateikti apie užregistruotÄ kreipimÄ si į policijÄ Italijoje. PareiÅ¡kime nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas pateiks pažymÄ iÅ¡ Italijos registrų, tačiau iki Å¡iol Å¡i pažyma nėra pateikta, nors I. Ž. yra žinoma, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra pradėti tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje.

21. Analizuojamu atveju, visų pirma, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjas turi teisinį pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl neteisėto iÅ¡vežimo, kitaip tariant, ar yra pagrindas iÅ¡vis traktuoti, jog I. Ž. ir sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje, o ne Lietuvoje, ir ji neteisėtai grįžo į LietuvÄ ; antra, jei teismas visgi konstatuos, jog I. Ž. neteisėtai iÅ¡vežė vaikÄ , ar yra pagrįstas pagrindas grÄ Å¾inti vaikÄ tėvui į ItalijÄ , ar nebus padaryti psichinė ir fizinė žala.

22. Hagos konvencijoje numatytos iÅ¡imtys, kurias gali taikyti valstybių, į kurias neteisėtai iÅ¡vežti vaikai, teismai. Esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių iÅ¡imčių, teismas gali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ valstybę, iÅ¡ kurios jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas. Å iuo konkrečiu atveju, suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas turi atisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ ItalijÄ , kadangi procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.

23. Tiek gyvenant Lietuvoje, tiek lankantis Italijoje, L. S. fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jo amžių, sutapo su jo tėvų, o ypač su mamos I. Ž. aplinka, su kuria jis praleisdavo daugiausiai laiko, buvo maitinamas krÅ«timi, todėl I. Ž. grįžus iÅ¡ Italijos į LietuvÄ 2017 m. liepos mėn., L. S. dėl prisiriÅ¡imo prie motinos streso dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nepatyrė. BÅ«tent I. Ž. su sÅ«numi apsigyveno Lietuvoje tėvams priklausančiame name, o vėliau 2016-03-10 įsigijo nuosavÄ bÅ«stÄ . Nurodo, kad bÅ«ste vaikui su motina yra skirtas atskiras kambarys, aprÅ«pintas visais bÅ«tiniausiais baldais, yra saugus, kas neabejotinai leidžia teigti, kad vaikui Lietuvoje sukurtos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis.

24. I. Ž. nurodė, kad vaikas ne tik kad nuo pat gimimo (duomenys neskelbtini) daugiau laiko praleido Lietuvoje nei Italijoje, bet ir nuo 2017 m. vasario 2 d. pradėjo lankyti darželį „(duomenys neskelbtini)“. Suinteresuotas asmuo pateikia 2019-02-01 pažymÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vaikų lopÅ¡elio – darželio „(duomenys neskelbtini)“. Pažymoje yra nurodyta, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, jog L. S. nekalba italiÅ¡kai, darželyje yra bendraujama lietuvių kalba. PareiÅ¡kėjas yra pateikęs pažymÄ iÅ¡ Italijos darželio, jog L.

S. lankė darželį 2016 m., 29 d. per keturis mėnesius. Vaikui tuo metu buvo vos virÅ¡ metukų, taigi tokio amžiaus vaikas dar nekalba, vadinasi tuo metu nebuvo galimybių jam iÅ¡mokti italų kalbÄ . Dar daugiau nuo 2016 m. praėjo trys metai, per kuriuos vaikas niekados nesimokė italų kalbos, taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai apie sÅ«naus gebėjimus yra melagingi ir neatitenkantys realios faktinės situacijos. Siekdami pagrįsti susiformavusius psichologinius ir emocinius ryÅ¡ius suinteresuotas asmuo pateikia 2019-01-30 VÅ¡Ä® Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistės dr. I.

Å . – S. iÅ¡vadÄ dėl L. S. ir I. Ž. susiformavusio artimo ryÅ¡io bei galimų pasekmių, jei toks ryÅ¡ys bÅ«tų nutrauktas. Akcentuotina, kad Å¡iai dienai tarp L. S. ir L. S. nėra ryÅ¡io, taigi pirmiausia siekiant atnaujinti net ir menkiausiÄ sÅ«naus ir tėvo bendravimÄ , turėtų dalyvauti psichologas, kuris padėtų tÄ ryšį sukurti. Kadangi Å¡iai dienai emociniai sÅ«naus ir tėvo ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, neabejotina, jog vaiko perkėlimas padarytų jam nepataisomos žalos.

25. Teigia, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, neabejotinai leidžia pripažinti ir tai, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas sÅ«naus, ugdyme ir auklėjime, kai I. Ž. gyveno Lietuvoje ir lankydavosi Italijoje, buvo daugiau epizodinis - ilgesniam laikui pareiÅ¡kėjas vienas su vaiku nebuvo pasilikęs. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp tėvo ir mažamečio vaiko nėra užsimezgęs glaudus emocinis ryÅ¡ys, o jo pasiteiravimas suinteresuoto asmens apie vaikÄ , nekuriant glaudaus ir betarpiÅ¡ko bendravimo su vaiku, leidžia teigti, kad Å¡iuo metu tėvas yra nusiÅ¡alinęs nuo vaiko priežiÅ«ros ir nedalyvauja vaiko gyvenime.

26. Be kita ko I. Ž. yra pateikusi įrodymus, jog pareiÅ¡kėjas nuo pat vaiko gimimo, o vėliau ir grįžimo į LietuvÄ momento neteikia vaikui iÅ¡laikymo, o visÄ vaiko priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkėlė vaiko motinai, kai tuo tarpu vaikui bÅ«tinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis iÅ¡laikymas iÅ¡ abiejų tėvų. Suinteresuoto asmens manymu, tai parodo, kad pareiÅ¡kėjas ne visiÅ¡kai supranta tėvo pareigų apimtį ir nėra pasirengęs prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę dėl vaiko auklėjimo ir globos.

Vaiko vystymuisi svarbus ir tėvo betarpiÅ¡kas dalyvavimas vaiko auklėjime, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, nebendraudamas su vaiku, neteikdamas vaikui iÅ¡laikymo, yra pasirengęs jį auginti ir užtikrinti jo teisę į saugiÄ ir vaiko vystymuisi bÅ«tinÄ aplinkÄ , be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jis dėtų pastangas vaiko poreikių tenkinimui. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir dėstomų aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjo pagrindinis siekis yra grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ ItalijÄ , be to nuodo, jog tikisi vaiko motinos pagalbos ir net jai siÅ«lo kartu vykti į ItalijÄ ir apmokėti pragyvenimo iÅ¡laidas.

Å i aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti, ar pareiÅ¡kėjas veikia iÅ¡imtinai vaiko interesais ir jo labui, tuo labiau įvertinus vaiko amžių bei tai, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jis sugebės prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę dėl vaiko priežiÅ«ros. Pažymėtina, jog vaikui bÅ«nant Lietuvoje vaiko tėvui nėra daroma jokių kliūčių, siekiant bendrauti su vaiku, tÄ pagrindžia ir pridedami elektroniniai laiÅ¡kai, kuriais kviečiamas atvykti į vaiko gimtadienį. Tuo tarpu, iÅ¡vežus vaikÄ Ä¯ ItalijÄ , vaikas prarastų nuolatinį stiprų emocinį ryšį su motina.

27. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog dėl nurodytų aplinkybių: vaikas lanko Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , vaikas socializavosi aplinkoje ir praplėtė socialinę aplinkÄ , Å¡eimoje sukurti geri santykiai, jo natÅ«ralus ir tvirtesnis emocinis ryÅ¡ys su motina ir seneliais, įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sÄ lygos, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimÄ su motina ar iÅ¡ esmės jį apriboti, vaikui yra tik 3,5 metai, vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus.

28. I. Ž. nuo pat (duomenys neskelbtini), kai gimė L. S., labai dažnai buvo Lietuvoje, taigi šiais laikotarpiais L. S. gyveno Italijoje, o I. Ž. Lietuvoje. Siekdama nenutraukti vaiko ir tėvo ryšių, ji lankydavosi Italijoje, bet niekada nepalaikė artimo šeimyninio ryšio ir ilgalaikio gyvenimo kartu. Kitas svarbus aspektas, jog L. S. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. sausio 24 d. I. Ž. nereiškė jokių pretenzijų dėl vaiko globos. Pareiškėjas niekada nesirūpino ir nerodė didelio dėmesio savo sūnui.

I. Ž. nurodė, jog pareiÅ¡kėjas iki 2018-01-24 buvo keletÄ kartų atvažiavęs į LietuvÄ , tačiau po Å¡io įvykio nei karto nebuvo atvykęs į LietuvÄ , nesidomėjo vaiku, jo pasiekimais, raida, pomėgiais ir pan. KÄ pagrindžia ir prie bylos pridėta darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma. Be kita ko, be Å¡ių aplinkybių svarbu paminti, kad pareiÅ¡kėjas ne tik nesinaudojo globos teise, bet ir neįgyvendino savo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ . BÅ«tent Å¡ios vienos iÅ¡ pagrindinių pareigų pažeidimas rodo, kad PareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų neturi intereso rÅ«pintis vaiku, o veikia vien tik iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų siekiant atkerÅ¡yti I.

Ž..

29. Suinteresuoto asmens manymu, yra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjas negalės pasirÅ«pinti vaiku dėl socialinių įgÅ«džių stokos, dėl nesamo ryÅ¡io su vaiku ir agresyvaus savo elgesio. Pastebėtina, jog į bylÄ nėra pateikti duomenys apie jo aplinkÄ , kuo dirba, kiek uždirba, ar yra teistas, ar jo atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, o jei yra tai kokiu pagrindu, ar I. Ž. ir L. S. Å¡eima buvo žinoma socialinės apsaugos institucijoms ir pan. Å iai dienai pagal byloje esančius įrodymus, nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , jog L. S. yra pajėgus savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti vaiku, kadangi akivaizdus faktas, jog iki Å¡iol L. S. neteikė vaikui iÅ¡laikymo ir visÄ pareigÄ rÅ«pintis vaiku perkėlė motinai, tuo iÅ¡ esmės pažeisdamas tėvo pareigas.

30. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad 2018-04-26 Tarnyboje buvo gautas Italijos centrinės institucijos persiųstas L. S. praÅ¡ymas pagal Hagos konvencijÄ dėl galimai neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomo mažamečio sÅ«naus L. S. grÄ Å¾inimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ItalijÄ . Tarnyba susipažinusi su L. S. praÅ¡ymu pagal Hagos konvencijÄ , 2018-04-27 raÅ¡tu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, informuodama apie gautÄ praÅ¡ymÄ .

Tarnyba taip pat prašė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apsilankyti vaiko ir jo motinos gyvenamojoje vietoje bei patikrinti mažamečio gyvenimo sÄ lygas, o taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kokios priežastys lėmė I. Ž. apsisprendimÄ likti Lietuvoje nuolat gyventi, ar ji planuoja grįžti į ItalijÄ ir kitas aplinkybes. 31. 2018-05-07 Tarnyboje buvo gautas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus praneÅ¡imas apie mažamečio Å¡eimÄ .

Pateiktais duomenimis, mažametis su motina gyvena adresu (duomenys neskelbtini), I. Ž. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos geros ir saugios gyvenimo sÄ lygos. I. Ž. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog Italija niekuomet nebuvo jos nuolatine gyvenamÄ ja vieta, į LietuvÄ moteris grįžo 2015 m. vasario mėn., dar laukdamasi sÅ«naus, kadangi pablogėjo jos santykiai su vaiko tėvu. SÅ«nus gimė Lietuvoje. 2016 m. I. Ž. įsigijo butÄ Lietuvoje, sÅ«nus 2017-02-01 pradėjo lankyti ugdymo įstaigÄ Lietuvoje, o ji pati nuo 2017 m. spalio mėn. įsidarbino.

I. Ž. paaiÅ¡kinime nurodė, jog 2017 m. liepos mėn. ji su sÅ«numi buvo nuvykusi į ItalijÄ pasisvečiuoti, o jiems grįžus į LietuvÄ , L. S. kelis kartus juos lankė Lietuvoje.

32. I. Ž. Å¡eima Vaiko teisių apsaugos skyriui tapo žinoma 2018-02-01, kuomet per (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ , į (duomenys neskelbtini)Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog I. Ž. riboja jo bendravimÄ su mažamečiu sÅ«numi. (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai tarpininkavo suorganizuojant pareiÅ¡kėjo susitikimÄ su vaiku (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose.

33. Taip pat (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos praneÅ¡ime pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mams I. Ž. pateikė ieÅ¡kinį dėl mažamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir kitų klausimų bei iÅ¡ minėtoje byloje pateiktų duomenų matyti, jog konfliktas dėl sÅ«naus globos tarp vaiko tėvų kilo po to, kai I. Ž. 2018 m. sausio mėn. nuvyko su sÅ«numi į ItalijÄ aplankyti vaiko tėvo bei pastarasis mėgino be vaiko motinos sutikimo iÅ¡sivežti sÅ«nų, tačiau tÄ padaryti L. S. sutrukdė policijos pareigÅ«nai. Tarnybai pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai tarpininkavo organizuojant pareiÅ¡kėjo susitikimus su vaiku (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose bei vaiko močiÅ«tės namuose.

34. Tarnyba 2018-05-15 raÅ¡tu informavo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mus, kuriuose Tarnybai pateiktais duomenimis buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1676-1023/2018 pagal I. Ž. ieÅ¡kinį L. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., apie Tarnyboje gautÄ L. S. praÅ¡ymÄ pagal Hagos konvencijÄ bei Hagos konvencijos 16 str. nuostatas. 35. 2018-05-28 Tarnyboje buvo gautas I. Ž. elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo mažamečio motina iÅ¡reiÅ¡kė susirÅ«pinimÄ dėl L. S. pareikÅ¡to reikalavimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ LietuvÄ , nurodė aplinkybes, susijusias su jos ir sÅ«naus kelionėmis į ItalijÄ bei prašė Tarnybos pagalbos jai siekiant, kad sÅ«nus nebÅ«tų grÄ Å¾intas į ItalijÄ .

36. Pažymi, kad Tarnyba gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ teismo, kreipėsi į Italijos centrinę institucijÄ informuodama apie teisme pradėta teisminį procesÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo į ItalijÄ bei paprašė pateikti informacijÄ , nurodytÄ teismo priimtoje 2019-01-25 nutartyje. Italijos centrinės institucijos atsakymas į Tarnybos raÅ¡tÄ nėra gautas.

37. Taip pat Tarnyba 2019-01-29 kreipėsi į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (duomenys neskelbtini) mieste, praÅ¡ydama patikrinti mažamečio gyvenimo sÄ lygas, iÅ¡siaiÅ¡kinti ar nepasikeitė I. Ž. ketinimai likti su sÅ«numi Lietuvoje nuolat gyventi, informuoti ar pareiÅ¡kėjas ir I. Ž. Å¡eima yra žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams bei įvertinti mažamečio prisitaikymÄ prie gyvenamosios aplinkos Lietuvoje. 38. 2019-02-01 Tarnyboje buvo gautas Tarnybos skyriaus (duomenys neskelbtini) miesto praneÅ¡imas, kuriuo pateikti duomenys apie mažamečio L.

S. situacijÄ . Tarnybos skyrius informavo, jog mažamečio gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje nepasikeitė, jis gyvena su motina, jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame vaikui sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos. I. Ž. nuomonė dėl vaiko grįžimo į ItalijÄ nepasikeitė, moteris tvirtina, jog Å¡i valstybė niekada nebuvo jos bei sÅ«naus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, todėl į ItalijÄ iÅ¡vykti neketina. Tarnybos skyrius (duomenys neskelbtini) mieste nėra gavęs neigiamos informacijos apie I.

Ž. Å¡eimÄ , Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos ar stebimų Å¡eimų sÄ raÅ¡us. Pateiktais duomenimis, mažametis yra drovus ir nedrÄ sus vaikas, jis nemėgsta svetimų žmonių dėmesio ir vengia kontakto su jais, jaučiasi saugus tik bÅ«damas jam pažįstamoje aplinkoje ir artimų žmonių (mamos, močiutės) draugijoje. Vaiko teisių apsaugos specialistai dalyvavo dviejuose vaiko ir pareiÅ¡kėjo susitikimuose, kurių metu buvo pastebėtas mažamečio nenoras ilgiau bendrauti su tėvu bei prieraiÅ¡umas prie motinos.

Tarnybos skyriaus (duomenys neskelbtini) miesto specialistų vertinimu, įprastinės vaikui gyvenamosios aplinkos pakeitimas gali būti žalingas jautriam vaikui bei sukelti mažamečiam L. S. ilgalaikių neigiamų pasekmių. Prašymas atmestinas.

39. Lietuvos Respublikoje Å¡ios kategorijos bylos nagrinėjamos vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (Toliau – Reglamentas), 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos sÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 7-12 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis. CPK nuostatos, nagrinėjant Å¡ias bylas, taikomos tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Ä®gyvendinimo įstatymas nenustato kitaip (Ä®gyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

40. Vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ir/arba negrÄ Å¾inimo pasekmės yra tos, kad pažeidžiamos globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės Å¡iÄ teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kuriÄ turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto iÅ¡vežimo ar laikymo. Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai iÅ¡vežus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrÄ Å¾inant.

Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo į valstybę, iÅ¡ kurios jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas, turi bÅ«ti siekiama užtikrinti tinkamÄ vaiko, tėvų bei vieÅ¡osios tvarkos interesų balansÄ , vaiko interesams turėtų bÅ«ti teikiamas pagrindinis dėmesys. Pirmenybė vaiko interesų apsaugai teiktina atsižvelgiant į tai, kad valstybės įvairių tarptautinių organizacijų lygmeniu yra iÅ¡reiÅ¡kusios valiÄ , jog imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai (Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko interesas susideda iÅ¡ dviejų dalių. Viena vertus, vaiko interesas reikalauja jo ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymo, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad Å¡eima yra ypač netinkama. IÅ¡ to seka, kad Å¡eimos ryÅ¡iai gali bÅ«ti nutraukti tik iÅ¡imtinais atvejais ir kad viskas turi bÅ«ti padaryta siekiant iÅ¡saugoti asmeninius santykius, ir, jei reikia, „atstatyti“ Å¡eimÄ (Gnahoré v. France, no. 40031/98, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas).

Kita vertus, vaiko interesus aiÅ¡kiai atitinka siekis užtikrinti jo vystymÄ si patikimoje aplinkoje ir nei vienas iÅ¡ tėvų negali pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį imtis priemonių, kurios darytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi (Neulinger ir Shuruk v. Switzerland, no. 41615/07, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 6 d. sprendimas).

41. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjas L. S. ir suinteresuotas asmuo I. Ž. 2015 m. liepos 14 d. susilaukė sūnaus L. S.. Sūnus gimė Lietuvoje. Tarp pareiškėjo L. S. ir suinteresuoto asmens santuoka nebuvo sudaryta. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog suinteresuoto asmens I. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2015-02-03 iki 2017-08-08 buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-08-09 deklaruota vieta adresu: (duomenys neskelbtini). Mažamečio L. S. deklaruota gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2017-08-08 buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-08-09 deklaruota vieta adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos pasas mažamečiui išduotas 2017-08-09. Iš vaiko skiepų knygelės, vaiko sveikatos raidos istorijos matyti, kad vaikas buvo prižiūrimas ir gydomas Lietuvoje. Iš (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos nustatyta, jog mažametis nuo 2017 m. vasario mėnesio pradėjo lankyti „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, jog nuo 2017 m. spalio 19 d. su suinteresuotu asmeniu vaiko motina sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė įrodymus, jog po vaiko gimimo, palaikė ryÅ¡ius su pareiÅ¡kėju ir vykdavo jo lankyti į ItalijÄ , tikslu visiÅ¡kai neapriboti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo, kurį laikÄ buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Italijoje. Å alių paaiÅ¡kinimais taip pat nustatyta, jog po 2017 m. liepos mėn., kuomet I. Ž. kartu su sÅ«numi iÅ¡vyko į LietuvÄ , pareiÅ¡kėjas lankėsi Lietuvoje kelis kartus ir bendravo su sÅ«numi, kartu sutiko 2017 m. Å v. Kalėdas, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, jog 2017-11-28 pareiÅ¡kėjas yra parašęs pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko grobimo.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog suinteresuotas asmuo su sÅ«numi Italijoje paskutinį kartÄ nuvyko 2018 m. sausio mėn. 23 d., o 2018 m. sausio 24 d. grįžo į LietuvÄ .

42. Byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas L. S. pateikė Italijos Respublikos kompetentingam Pavijos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo ir Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas 2018-05-10 sprendimu buvo patenkintas- mažamečio vaiko L. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (pareiÅ¡kėju L. S.), tačiau pažymėtina tai, jog Å¡is Pavijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismo posėdžio metu, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog suinteresuotas asmuo yra pateikęs apeliacinį skundÄ dėl Pavijos teismo 2018-05-10 priimto sprendimo, kuris apeliacine tvarka bus nagrinėjamas 2019 m. birželio mėnesį.

43. Pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 1 dalį, jei vaikas yra neteisėtai laikomas ir jei pradedant procesÄ valstybės, kurioje yra vaikas, teismo ar administracinėse institucijose nėra ar administracinėse institucijose dar nėra praėjęs vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai laikomas, bylÄ nagrinėjanti institucija nurodo vaikÄ grÄ Å¾inti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas neteisėto vaiko iÅ¡vežimo datÄ nurodo 2018 m. sausio 24 d., į Vilniaus apygardos teismÄ kreipėsi 2019 m. sausio 16 d., dėl to, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra praleistas vienerių metų terminas, bet nežymiai.

Tačiau pagal Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktÄ , nepaisant ankstesnio straipsnio nuostatų, valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ , jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, įrodo, kad yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus, jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ . Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad svarstydamos Å¡iame straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismo ir administracinės institucijos privalo atsižvelgti į informacijÄ apie vaiko socialinę kilmę ir padėtį, kuriÄ pateikia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinė įstaiga ar kita kompetentinga institucija.

44. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, ar grÄ Å¾inus trijų metų vaikÄ â€“ L. S., į Italijos RespublikÄ , kurio santykiai pagal bylos duomenis bei remiantis byloje dalyvaujančios Vaiko teisių apsaugos Tarnybos iÅ¡vada ir lopÅ¡elio darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, su tėvu nėra visiÅ¡kai susiformavę, jis nepateks į netoleruotinÄ situacijÄ ir ar jam nebus padaryta nepataisoma žala. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo L. S., suinteresuoto asmens I.

Ž. paaiÅ¡kinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ Italijos RespublikÄ pastarasis gali patekti į netoleruotinÄ situacijÄ bei jam gali bÅ«ti padaryta nepataisoma žala, nes iÅ¡ esmės suinteresuoto asmens I. Ž. argumentai, jog grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ ItalijÄ jis paklius į netoleruotinÄ aplinkÄ , yra grindžiami paaiÅ¡kinimais apie jos ir pareiÅ¡kėjo tarpusavio nesutarimus bei konfliktus, kas yra susiję iÅ¡ esmės su faktinių Å¡eimos narių tarpusavio santykiais ir bendravimu tuo laikotarpiu, kai jie gyveno kartu, tačiau nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie tėvo neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichikai, įvertinant tai, jog Å¡eimos bendras gyvenimas faktiÅ¡kai yra iÅ¡iręs ir motina neplanuoja grįžti gyventi į Italijos RespublikÄ .

45. Tačiau, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog yra teisinis pagrindas atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ ItalijÄ , remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bÅ«tent vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. Žodis „prisitaikymas“ Å¡iame kontekste susideda iÅ¡ dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementÄ â€“ įsikÅ«rimÄ bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementÄ â€“ saugumÄ ir stabilumÄ .

Žodis „nauja aplinka“ apima vietÄ , namus, ugdymo įstaigÄ , draugus, veiklÄ ir galimybes. Turint omeny, kad Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti keliÄ neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrÄ Å¾inimo atvejus, teismas, spręsdamas dėl vaiko negrÄ Å¾inimo Å¡iuo pagrindu turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrÄ Å¾inimÄ Å¡iuo iÅ¡imtiniu atveju. Kadangi vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygis turi bÅ«ti vertinamas tuo metu, kai vyksta procesas, teismas sprendžia dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismas, taikydamas šį atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindÄ , neatsižvelgia į Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ jo taikymo sÄ lygÄ (jog vaiko grÄ Å¾inimo procesas turi bÅ«ti pradėtas praėjus vienerių metų terminui, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas), kadangi pripažįsta jÄ procedÅ«rine ir formalia bei neatitinkančia Å¡ioje byloje susidariusios situacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6/2013).

46. FaktiÅ¡kai susiklosčius situacijai, kai procesas dėl vaiko grÄ Å¾inimo pradedamas nepraėjus vienerių metų terminui, tačiau užsitęsia ilgÄ laiko tarpÄ ir lemia vaiko prisitaikymÄ prie naujos aplinkos, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, jog minėtas Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaiko negrÄ Å¾inimo pagrindas bÅ«tų aiÅ¡kinamas ir taikomas ne formaliai, bet atsižvelgiant į pagrindinį Å¡ios vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imties tikslÄ â€“ užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugÄ .

Bylose dėl vaiko grÄ Å¾inimo teismas, siekdamas užtikrinti tinkamÄ vaiko, tėvų bei vieÅ¡osios tvarkos interesų balansÄ , vaiko interesams turėtų teikti pagrindinį dėmesį. Tai matyti ir iÅ¡ Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos, kurioje valstybės narės pareiÅ¡kė, jog „sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausia yra vaikų interesai“. Vaiko interesai, priklausomai nuo jų prigimties ir svarbos, gali bÅ«ti pripažinti turinčiais virÅ¡enybę prieÅ¡ tėvų interesus (žr.

Sahin v. Germany, no. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas). Nepaisant to, tėvų interesai, ypač jų interesas reguliariai bendrauti su vaiku, iÅ¡lieka veiksnys, kuris turi bÅ«ti įvertintas, siekiant užtikrinti tinkamÄ minėtų interesų balansÄ (žr. Sahin v. Germany, no. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas; Haase v Germany, no. 11057/02, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. balandžio 8 d. sprendimas; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. vasario 26 d. sprendimas).

47. Pažymėtina, jog Hagos konvencija nėra siekiama besÄ lygiÅ¡ko neteisėtai iÅ¡vežto ir laikomo vaiko grÄ Å¾inimo. Tai, jog vadovaujantis Hagos konvencijos 1 straipsnio 1 punktu vaiko grÄ Å¾inimo procedÅ«ra turi bÅ«ti įvykdyta kuo greičiau, bei Å¡ioje konvencijoje ir Reglamente įtvirtintas Å¡eÅ¡ių savaičių vaiko grÄ Å¾inimo proceso terminas, suponuoja, jog vaiko grÄ Å¾inimu inter alia yra siekiama kuo greitesnio jo grÄ Å¾inimo į iki neteisėto iÅ¡vežimo ar laikymo vaikÄ supusiÄ jo įprastÄ aplinkÄ , atkuriant ryÅ¡ius su tuo iÅ¡ tėvų, kurio globos teisės buvo pažeistos.

Å ių tikslų nebÅ«tų pasiekta tuo atveju, jei dėl užsitęsusio vaiko grÄ Å¾inimo proceso vaikas jau bÅ«tų prisitaikęs prie naujos aplinkos, dėl ko vaiko grÄ Å¾inimas jam reikÅ¡tų grįžimÄ Ä¯ kokybiÅ¡kai naujÄ aplinkÄ , prie kurios vaikas turėtų adaptuotis iÅ¡ naujo. Be to, vadovaujantis Hagos konvencijos 20 straipsniu, gali bÅ«ti atsisakyta grÄ Å¾inti vaikÄ pagal 12 straipsnio nuostatas, jei to neleidžia valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, pagrindiniai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos principai.

48. Pirmenybė vaiko interesų apsaugai teiktina ir tarptautinėje teisėje: Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog vaiko interesas susideda iÅ¡ dviejų dalių. Viena vertus, vaiko interesas reikalauja jo ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymo, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodoma, jog Å¡eima yra ypač netinkama. IÅ¡ to seka, kad Å¡eimos ryÅ¡iai gali bÅ«ti nutraukti tik iÅ¡imtiniais atvejais ir kad viskas turi bÅ«ti padaryta, siekiant iÅ¡saugoti asmeninius santykius, ir, jei reikia, „atstatyti“ Å¡eimÄ (Gnahoré v.

France, no. 40031/98, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas). Kita vertus, vaiko interesus aiÅ¡kiai atitinka siekis užtikrinti jo vystymÄ si patikimoje aplinkoje ir nei vienas iÅ¡ tėvų negali pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį imtis priemonių, kurios darytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi (Neulinger ir Shuruk v. Switzerland, no. 41615/07, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 6 d. sprendimas).

49. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina bÅ«tinumÄ taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį ir atsisakyti L. S. grÄ Å¾inti į Italijos RespublikÄ . Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs byloje susidariusiÄ situacijÄ , konstatuoja, jog Å¡iuo konkrečiu atveju mažametis L. S. yra prisitaikęs prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir Å¡ios aplinkos pakeitimas neatitiktų jo interesų.

50. Pastebėtina tai, jog nagrinėjamu atveju vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog mažamečio L. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Italijos Respublika, pagrindo nėra, kadangi jis gimė Lietuvoje, pilietybė nurodyta „lietuvis“, darželį lanko lietuvių kalba, buvo gydomas ir medikų prižiÅ«rimas Lietuvoje. Suinteresuotas asmuo pripažįsta, jog po vaiko gimimo jie lankydavosi Italijoje, kažkurį laikÄ ten gyveno, tačiau tik dėl to, kad mažametis neprarastų ryÅ¡io su tėvu. Mažametis Italijoje 29 dienas taip pat lankė darželį, bet, kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino suinteresuotas asmuo, tik dėl to, kad vaikas socializuotųsi aplinkoje, bendrautų su kitais vaikais.

Teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo mažamečio vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikyti ItalijÄ . Nors nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog laikotarpiu nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki 2017 m. pradžios mažametis daugiau laiko praleido Italijoje, negu Lietuvoje, tačiau teismo vertinimu Å¡iuo konkrečiu atveju yra bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog vaiko motina nors ir bÅ«dama Italijoje, tačiau Lietuvoje taip pat kÅ«rė gyvenimo sÄ lygas, tiek sau, tiek ir mažamečiui, kadangi į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo 2016 m.

įsigijo bÅ«stÄ , užrašė mažametį į darželį, lankėsi pas Lietuvos medikus, gyvenamÄ jÄ vietÄ tiek savo, tiek vaiko deklaravo Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, jog po to, kai suinteresuotas asmuo kartu su mažamečiu grįžo į LietuvÄ , jam buvo du metai, o gyvenant Italijos Respublikoje berniuko fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jo amžių, sutapo su jos tėvų, o ypatingai su motinos aplinka, su kuria jis praleisdavo daugiausiai laiko, todėl iÅ¡vykus iÅ¡ Italijos į LietuvÄ , mažametis dėl prisiriÅ¡imo prie motinos, streso dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nepatyrė.

Suinteresuotas asmuo I. Ž. su mažamečiu vaiku Lietuvoje buvo apsistojusi pas jos tėvus, o 2016-03-10 įsigijo nuosavÄ bÅ«stÄ . Tarnybos duomenimis, berniukui yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, aprÅ«pintas visais bÅ«tiniausiais baldais, yra saugus, kas leidžia teigti, kad vaikui Lietuvoje sukurtos tinkamos sÄ lygos augtis ir vystytis.

51. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog bÅ«damas Lietuvoje mažametis prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos. Vaiko prisitaikymas prie aplinkos, jo poreikius atitinkančios priežiÅ«ros teikimas sÄ lygoja tai, kad vaikui Lietuvoje buvo sukurta kokybiÅ¡ka aplinka.

52. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas atvykdavo pas sÅ«nų į LietuvÄ , kartu Å¡ventė 2017 m. Å v. Kalėdas. Keliuose pareiÅ¡kėjo ir mažamečio vaiko susitikimuose taip pat dalyvavo ir Vaiko teisių apsaugos Tarnybos specialistai, kurie nurodė, jog artimo ryÅ¡io tarp vaiko ir tėvo nepastebėjo, kad vaikas yra drovus, jaučiasi saugiai tik motinos ir močiutės aplinkoje, o pabuvęs su tėvu tam tikrÄ laikÄ , nepanoro su juo ilgiau pasilikti. Taip pat, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pripažinti ir tai, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas vaiko ugdyme ir auklėjime jam gyvenant Italijoje buvo daugiau epizodinis - ilgesniam laikui pareiÅ¡kėjas vienas su vaiku nebuvo pasilikęs. Å ios aplinkybės teismui leidžia teigti, kad tarp tėvo ir mažamečio sÅ«naus nėra užsimezgęs emocinis ryÅ¡ys.

Byloje nekilo ginčo ir dėl aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas nuo vaiko iÅ¡vežimo į LietuvÄ momento neteikia vaikui nuolatinio iÅ¡laikymo, o visÄ vaiko priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkėlė ant vaiko motinos pečių, kai tuo tarpu vaikui bÅ«tinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis iÅ¡laikymas iÅ¡ abiejų tėvų. Todėl, teismo vertinimu, laikytina, kad tėvas ne iki galo supranta tėvo pareigų apimtį ir nėra pasirengęs prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę dėl vaiko auklėjimo ir globos.

Vaiko vystymuisi svarbus ir tėvo betarpiÅ¡kas dalyvavimas vaiko auklėjime, tačiau teismui sudėtinga įvertinti, kaip pareiÅ¡kėjas, nebendraudamas su vaiku, yra pasirengęs jį auginti ir užtikrinti jo teisę į saugiÄ ir vaiko vystymuisi bÅ«tinÄ aplinkÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jis pats ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas atnaujinti bendravimÄ su vaiku, kad deda pastangas vaiko poreikių tenkinimui. Teismas, vertindamas tiek pareiÅ¡kime, tiek ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, pažymi, jog pareiÅ¡kėjo pagrindinis siekis yra sugrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ ItalijÄ , turėti jo globÄ , padedant vaiko motinai, nes pareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog vaikui bus reikalinga ir motinos globa.

Kadangi dėl to vaiko motina turėtų atvykti į ItalijÄ , pareiÅ¡kėjo siÅ«lymu, ten įsidarbinti, o pareiÅ¡kėjai turint geras gyvenimo ir darbo sÄ lygas Lietuvoje, daryti iÅ¡vadÄ , kad ji turi atsisakyti jų, kad bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad rÅ«pintis vaiku jam padėtų jo turima draugė, su kuria kartu jis negyvena, taip pat jo tėvai, gyvenantys 4 km atstumu nuo pareiÅ¡kėjo. Tai, kad vaikas jaučiasi saugiai tik motinos ir močiutės draugijoje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikui turės neigiamÄ poveikį tai, kad jis bus paliktas tėvo draugės atsakomybei.

Å i aplinkybė leidžia abejoti, ar pareiÅ¡kėjas veikia iÅ¡imtinai vaiko interesais ir jo labui, ar sugebės prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę dėl vaiko priežiÅ«ros. Tai, kad pareiÅ¡kėjas turi kitÄ , vyresnį sÅ«nų ir broliai turėtų bendrauti, nereiÅ¡kia, kad dėl to jis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į ItalijÄ . Tėvas, atvykdamas bendrauti su sÅ«numi L. į LietuvÄ , gali sudaryti sÄ lygas berniukams bendrauti, kitÄ sÅ«nų atsiveždamas į LietuvÄ . Vertinant tėvo pasirengimÄ priimti grÄ Å¾inamÄ vaikÄ ir sudaryti jam tinkamas sÄ lygas ne tik gyventi, bet ir užtikrinti jo specialių poreikių tenkinimÄ , nenustatytas tėvo psichologinis pasirengimas, nors tikėtina, kad finansines galimybes auginti vaikÄ pareiÅ¡kėjas turi.

Pažymėtina, jog vaikui bÅ«nant Lietuvoje vaiko tėvui nėra daroma jokių kliūčių, siekiant bendrauti su vaiku, be to, pati vaiko motina neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjas matytųsi su vaiku bei juo rÅ«pintųsi. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ir pats pareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad vaikas yra dar labai mažas ir jam yra reikalingas motinos artumas, ko pasekoje, netgi siÅ«lo suinteresuotam asmeniui vykti kartu su mažamečiu vaiku į ItalijÄ ir du mėnesius teikti vaiko motinai iÅ¡laikymÄ .

Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, tokia padėtis neatitiktų nei vaiko, nei suinteresuoto asmens interesų, kai Lietuvoje vaiko motina yra susikÅ«rusi ė geras gyvenimo sÄ lygas, tiek sau, tiek mažamečiui vaikui, dėl to, konstatuotina, jog grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ ItalijÄ , vaikas prarastų nuolatinį stiprų emocinį ryšį su motina.

53. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ pateikė įrodymus (iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis), iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjo tėvai palaiko suinteresuoto asmens pozicijÄ , nurodydami, kad atsižvelgiant į mažamečio vaiko teisėtus interesus, tikslingiau yra jį auginti Lietuvoje, nes taip bus geriau užtikrintos tinkamos jo gyvenimo sÄ lygos. Å ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nepaneigė. Artimų vaiko giminaičių - jo senelių iÅ¡ tėvo pusės nuomonė dėl to, kur turi gyventi vaikas, yra reikÅ¡minga, sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

54. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog tai, kad vaikas pradėjo lankyti Lietuvoje darželį, vaikas socializavosi aplinkoje ir praplėtė socialinę aplinkÄ , Å¡eimoje sukurti geri santykiai, natÅ«ralus ir tvirtesnis emocinis ryÅ¡ys su motina, nei su tėvu, įgytas vaiko saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sÄ lygos, vaikas turi nuolatinai ir toliau gyventi su motina. Tai, kad jį perdavus tėvui, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimÄ su motina ar jį apriboti, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaiko interesais jo gyvenamoji vieta negali bÅ«ti keičiama.

Vaiko amžius - vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsisakymas atsižvelgti į L. S. prisitaikymÄ prie naujos aplinkos, neatitiktų vaiko interesų, todėl, vadovaudamasis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi, teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo atmeta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 789 straipsnio 3 dalimi, teismas n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo L. S. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti L. S., gimusį (duomenys neskelbtini) į Italijos RespublikÄ , atmesti ir negrÄ Å¾inti L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), į Italijos RespublikÄ . Ä®pareigoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ Ä¯siteisėjusiÄ teismo nutartį perduoti kompetentingai Italijos Respublikos institucijai. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja Danutė Kutrienė