2K-448/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-448/2012 Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00474-2008-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu G. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. J. ir V. L. civilinis ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos bei 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš G. D. atmesti.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu iš dalies patenkinus Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundą, Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. D. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

n u s t a t ė :

G. D. nuteistas už tai, kad, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, būtent: 2008 m. spalio 9 d. apie 16.30 val. kelio Lentvaris–Trakai 3,810 km, G. D., vairuodamas jam priklausantį automobilį VW GOLF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas apie 98 km/val. greičiu, t. y. viršydamas leistiną gyvenvietėje 50 km/val. greitį, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir klaidindamas kitus eismo dalyvius, artėdamas prie per kelią ėjusios pėsčiosios J. L. , laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, taip pažeidė KET 9, 133, 134, 135 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu J. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 68 straipsnis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atimdamas specialiąją teisę, pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54, 67 ir 68 straipsnių nuostatas, taip pat teisingumo principą, neįvertino visų bylos aplinkybių. Nuteistojo nuomone, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, vadovavosi tik viena aplinkybe – tariamai viršytu greičiu, vertindamas šią aplinkybę atskirai nuo visų kitų byloje sutrinktų įrodymų, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepaisė fakto, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo nustatytas net 2,73 promilės girtumas, dėl to ji staiga, netikėtai nuteistajam, išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir būtent tai lėmė nelaimingo įvykio kilimą, nes susidūrimo tokioje situacijoje jau nebuvo įmanoma išvengti. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu po eismo įvykio, t. y. kad būtent jis iškvietė pagalbą ir pasirūpino nukentėjusiąja iki atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nevertino fakto, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusios atstovų, gailėjosi dėl šio eismo įvykio. Be to, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas apie tariamą greičio viršijimą, vadovavosi tik abejotinomis specialisto išvadomis dėl greičio nustatymo. Kasatorius nurodo, kad eismo įvykio schemoje buvo užfiksuotos 48,3 m ilgio padangų žymės, tačiau jos negalėjo būti paliktos nuteistojo automobilio, nes padangų protektorius buvo visiškai nepažeistas, nors, pasak to paties tyrimą atlikusio specialisto, palikus tokias žymes, padangų protektorius turėjo būti pažeistas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog nuteistasis yra vienintelis gausios šeimos maitintojas (sutuoktinė dėl ekonominės krizės neteko darbo) ir vairuotojo teisių atėmimas metams sukeltų nuteistojo šeimai didelių finansinių sunkumų. Nuteistasis dirba vairuotoju ir teisės vairuoti atėmimas lemtų darbo, o kartu ir vienintelio šeimos pragyvenimo šaltinio praradimą. Tokios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų neteisingas, nes tiesiogiai iš esmės pažeistų ir kitų šeimos narių interesus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštarauja BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams, nes, palikus galioti baudžiamojo poveikio priemonę kaip sankciją už padarytą veiką, baudžiamoji atsakomybė tiesiogiai bus pritaikyta ir nuteistojo šeimos nariams (dviem nepilnamečiams vaikams). Tai prieštarauja BK įtvirtintam siekiui nubausti tik nusikaltimą padariusį asmenį (BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 42 straipsnio 1 dalis).

Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54, 67 ir 68 straipsnių normas, teisingai išsprendė bausmės skyrimo klausimą – išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir, atsižvelgęs į jas, pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti skiriant G. D. laisvės atėmimo bausmę, taikant jos vykdymo atidėjimą ir numatant papildomus įpareigojimus bei netaikant BK 68 straipsnio, t. y. neatimant jam teisės vairuoti kelių transporto priemones. Toks nuosprendis, pasak kasatoriaus, atitiko ir kasacinio teismo praktiką (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011).

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo šį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje aptarė nuteistojo blaivumo ir greičio viršijimo aspektus, pripažindamas, kad vien jau greičio viršijimas yra šiurkštus KET pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą jis padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, be to, nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių, šiurkščiai pažeisdamas KET, ir tai sukėlė sunkius padarinius: eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios J. L. sveikata. Nuosprendyje nurodyta, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą. Konkrečiai kitų kasaciniame skunde išdėstytų aplinkybių teismas neaptarė, nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynėjas į šias aplinkybes atkreipė dėmesį.

Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis apeliacinio bylų nagrinėjimo bendrųjų nuostatų: patikrino bylą pagal prokuroro pateiktą apeliacinį skundą, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nuosprendyje argumentuotai aptarė kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi savo sprendime. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusioji I. L.–J. prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžiu atimdamas specialią teisę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepažeidė teisingumo bei proporcingumo principų. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti ar sulaikyti asmenį nuo nusikalstamos veikos darymo, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiosios teigimu, vien vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, neužtikrintų bausmės tikslų. Nuteistajam, vertinant jo padaryto nusikaltimo padarinius, paskirta labai menka bausmė. Norint, kad asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pavojingumą bei pasekmes, būtina jam užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, sukeliant nusikalstamus padarinius. Pasiekti to įmanoma tik taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Taip būtų tinkamai užtikrintas teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas. Nukentėjusioji nurodo, kad taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – turi būti atsižvelgiama ne tik į kaltininko asmenybę, bet ir į papildomas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, pasak nukentėjusiosios, šioje byloje teisingai parinko baudžiamojo poveikio priemonę – įvertino ne tik nuteistojo charakteristiką, bet atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog nuteistasis viršijo greitį ir taip sukėlė byloje nustatytus žalingus padarinius.

Anot nukentėjusiosios, kasatoriaus teiginiai, jog specialisto išvada dėl greičio viršijimo abejotina, nepagrįsti. Nuteistasis šios išvados pagrįstumo neskundė apeliacine tvarka, todėl negali jos skųsti ir kasacine tvarka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas už nustatyto greičio viršijimą numato baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad šiuo metu, nors yra įsigaliojęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, G. D. ir toliau vairuoja automobilį, taip parodydamas nepagarbą teismo priimtam sprendimui bei nukentėjusiesiems.

Kasacinis skundas netenkintinas

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Tai reiškia, kad į kasacinio bylos nagrinėjimo ribas nepatenka faktinių aplinkybių nustatymas, įrodymų tyrimas ir vertinimas. Išvadas teisės taikymo klausimais kasacinės instancijos teismas daro remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš naujo jų netirdamas. Todėl kasatoriaus teiginiai apie tai, kas sukėlė eismo įvykį ir koks buvo jo vairuoto automobilio greitis, nenagrinėjami. Šiais teiginiais iškeliami ne teisiniai argumentai, o fakto klausimai: aptariamos bylos aplinkybės, kritikuojamas teismo išvadų pagrįstumas. Argumentai, skirti teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, šių klausimų kasatorius nekėlė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl kolegija palieka šiuos teiginius nenagrinėtais.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs paskirti jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – lėmė tai, kad G. D. padarė šiurkštų KET pažeidimą (net 48 km/h viršijo gyvenvietėje leistiną greitį), dėl kurio kilo sunkūs padariniai. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik jei kartu su bausme bus paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė. Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad ir iki 2008 m. spalio 9 d. eismo įvykio G. D. nuolat pažeidinėjo KET reikalavimus (viršijo greitį, nepaisė kelio ženklų ir kt.). Taigi, eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta J. L. sveikata, buvo dėsninga jam būdingo elgesio pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką. Nuteistojo pabrėžiama aplinkybė, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo nuosprendžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. D. kasacinį skundą.

Teisėjai

Jonas Prapiestis Dalia Bajerčiūtė Olegas Fedosiukas