b57bbf70-add0-4e46-8edd-6ecd48dcae75 · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr NuoraÅ¡as Byla Nr. 1A-473-626/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04900-2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2; 1.1.6.6; 1.1.9.8.; 1.1.9.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos NorkÅ«naitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Žvironienei, nuteistojo G. (G.) A gynėjui advokatui Sergejui Milovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbÄ , auklėti, prižiÅ«rėti savo nepilnamečius vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi taikyta dalies automobilio ,,Lexus GX 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskacija - 5000 Eur sumai. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, t. y. 2020 m. vasario 29 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas (1 dienÄ ) nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. vasario 3 d.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. G. A. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 2 d., apie 17.14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus GX 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis G. A. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo teismui, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmos instancijos teismas arba atmetus šį reikalavimÄ - skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir bylÄ G. A. atžvilgiu nutraukti, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 2.1. Apeliantas teigia, kad teismas jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas, teisėjas posėdžio metu elgėsi nepagarbiai tiek su juo, tiek su jo sutuoktine, replikavo, kai jo sutuoktinė paprašė vertėjo pagalbos, nes yra rusakalbė, iÅ¡eidamas į pasitarimų kambarį, nurodė, kad eina priimti nuosprendį, kas patvirtina teismo iÅ¡ankstinę nuomonę netaikyti jam BK 40 straipsnio nuostatų, teigė, kad G.

A. yra teistas Vokietijoje, nors tokių duomenų į bylÄ nebuvo pateikta, o pažyma iÅ¡ Vokietijos teisingumo institucijų nebuvo iÅ¡versta į valstybinę kalbÄ , taip pat tvirtino, kad yra daug kartų baustas administracine tvarka ir baudų nemoka, kalbėjo pakeltu tonu. 2.2. Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę visiÅ¡kai prisipažino, todėl teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų. Apeliantas taip pat nurodo, kad niekada nebuvo teistas, gyvena kartu su žmona ir keturiais vaikais, iÅ¡ kurių du – mažamečiai, moka kreditÄ , padeda senyvo amžiaus motinai, gailisi dėl padarytos veikos ir prisiima visÄ atsakomybę, jaučia neigiamas pasekmes ir labai iÅ¡gyvena.

Jo manymu, yra visi pagrindai atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimÄ . 2.3. Apeliantas, pripažindamas savo kaltę visiÅ¡kai, kelia klausimÄ dėl teismo nustatytų aplinkybių ir mano, kad ikiteisminis tyrimas galimai buvo atliktas neiÅ¡samiai, nes nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar G. A. dėl alkoholinio apsvaigimo nebuvo tokioje bÅ«senoje, dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų. 2.4. Nors skundu nepraÅ¡oma keisti paskirtÄ bausmę, visgi jo turinyje apeliantas iÅ¡sako argumentus, kodėl jam teismo paskirta bausmė yra per griežta.

G. A. manymu, teismas paskirdamas jam maksimalų BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo terminÄ â€“ 1 metus laisvės atėmimo, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes bei BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus. Jis yra anksčiau neteistas, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, turi darbÄ , iÅ¡laiko ir rÅ«pinasi Å¡eima. Be to, per griežtos bausmės paskyrimas, ne visada lemia, kad bus pasiekti bausmės tikslai. 2.5. Apelianto nuomone, turėtų bÅ«ti taipogi sumažinta konfiskuotino turto vertės dalis, kuriÄ iÅ¡ jo priteisė teismas bei sutrumpintas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas.

3. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 5. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo samprata yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Å io principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylÄ teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių: baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018).

Teigtina, jog neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso Å¡alies ar Å¡alių nuomonės nepakanka, o turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ , t. y. abejonė dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju neÅ¡aliÅ¡kumo aspektais) turi bÅ«ti pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje teisėjas, klausdamas proceso metu G.

A. apie duomenis, kurie reikÅ¡mingi bylos nagrinėjimui, tačiau galimai yra nepatogÅ«s pačiam apeliantui (apie pirmesnius teistumus ir baustumÄ administracine tvarka), elgėsi deramai ir pagrindo tvirtinti, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nėra.

6. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien tai, jog teismas, spręsdamas dėl laidavimo taikymo galimybės, įrodymus ir faktines aplinkybes įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus. Nagrinėjamoje byloje Å¡i teisė G. A. ir jo gynėjai advokato padėjėjai M. M. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, tačiau ja nepasinaudota. Byloje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus.

7. Tokia aplinkybe negali bÅ«ti pripažinta ir tai, kad teismas, iÅ¡eidamas į pasitarimų kambarį, proceso dalyviams pranešė, jog bus priimamas nuosprendis. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 296 straipsnyje yra nurodyta, kad iÅ¡klausęs kaltinamojo paskutinį žodį ir nutaręs vietoje ar pasitarimų kambaryje, teismas praneÅ¡a apie nuosprendžio paskelbimo laikÄ ir vietÄ . Taigi Å¡iuo atveju, teismas ir pranešė, jog iÅ¡eina priimti nuosprendį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BPK įtvirtinta ne vienÄ nuosprendžio sampratÄ : pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje gali bÅ«ti priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu (jam skiriama bausmė) arba nekaltu (jis atleidžiamas nuo bausmės), taip pat ir nuosprendžius, kuriais baudžiamoji byla nutraukiama, o kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 303 straipsnio 1 dalis).

Tad net ir tuo atveju, kai teismas nutraukia baudžiamÄ jÄ bylÄ , jeigu yra BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra priimamas nuosprendis. Dėl nuteistojo apsvaigimo bÅ«senos nusikaltimo metu vertinimo 8. Apeliantas skunde kelia abejones dėl savo bÅ«senos nusikalstamos veikos padarymo metu, tvirtindamas, kad galimai jo apsvaigimas buvo tokio laipsnio, kuris bÅ«tų turėjęs esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai. Su Å¡iais skundo argumentais nesutiktina ir pagrįstai konstatuotina, kad G.

A. jam inkriminuoto nusikaltimo metu buvo paprasto alkoholinio apsvaigimo bÅ«senoje. Duomenų, kad pastarasis bÅ«tų gydęsis pirmiau nuo alkoholinės ar narkotinės priklausomybės, ar kad jam bÅ«tų dėl to nustatytas koks nors sunkus sveiktos sutrikimas, byloje nėra. Jam, Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, patvirtinančios jo tinkamumÄ vairuoti kelių transporto priemones, pagrindu buvo iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas. IÅ¡ alkoholio matuoklio Å¡aknelės matyti, kad G. A. iÅ¡kvėptame ore 2020 m. vasario 2 d. 17.43 val. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, kuris vėliau, t. y. 18.06 val., remiantis taip pat alkoholio matuoklio rezultatu, tik didėjo – nustatyta 2,41 promilės alkoholio.

Tai daugiau nei penkis kartus virÅ¡ija minimaliÄ leistinÄ 0,4 promilių ribÄ . Sutiktina, kad alkoholis turėjo įtakos G. A. elgesiui, nes girtas asmuo negali kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, pastarasis ir yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad suaugęs asmuo, kuris sÄ moningai, savo noru vartojo alkoholį, negalėjo įvertinti, kaip toks didelis kiekis svaigalų (kolegijos pastaba – nuteistasis teisme pripažino pirma iÅ¡gėręs tik 40 ml alkoholio, o netrukus – nusipirko dar 0,5 litro konjako, kurį neužilgo suvartojo) paveiks jo elgesį, neatleidžia Å¡io asmens nuo baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«senoje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl laidavimo instituto taikymo 9. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas savo kaltės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir skundu praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis), o taip pat esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymui perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Å ių sÄ lygų buvimas leidžia svarstyti BK 40 straipsnio taikymo galimybę. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

10. Taigi, teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ negalimas. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).

11. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas galimybę taikyti BK 40 straipsnį G. A. atžvilgiu, konstatuoja, kad pastarojo padarytas nusikaltimas pasireiÅ¡kė itin Å¡iurkščiu KET pažeidimu, kuris kėlė realiÄ grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. G. A. prie vairo sėdo bÅ«damas neblaivus, nustatytas girtumo laipsnis (2,04 promilės) žymiai virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Jis, bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį, elgėsi neadekvačiai, pats pripažino, kad nepamena, jog bÅ«tų vairavęs, atsitrenkė į medį ir tik didelio atsitiktinumo dėka, mačiusių įvykį žmonių ir iÅ¡kviestų pareigÅ«nų pastangomis, G.

A. buvo nuramintas ir sustabdytas nuo tolesnio vairavimo. Pirmos instancijos teismas, iÅ¡analizavęs visų registre fiksuotų G. A. administracinių nusižengimų, padarytų vairuojant transporto priemonę, pobÅ«dį (dauguma jų – greičio virÅ¡ijimas kelyje), konstatavo G. A. polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Tokį manymÄ sustiprina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorės pateiktas iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Vokietijos teistumo registro vertimas į valstybinę kalbÄ , kuris patvirtina, kad G.

A. 2010 m. vasario 15 d. buvo nubaustas bauda už tyčinį vairavimÄ be vairuotojo pažymėjimo.

12. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas, spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , neignoravo ir teigiamai G. A. apibÅ«dinančių aplinkybių (Å¡eimos sudėties, teistumo nebuvimÄ ), tačiau pripažino, kad Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutui taikyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Dėl paskirtos bausmės 13. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo G. A. argumentais, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu jam pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, net ir atidėjus jos vykdymÄ , yra aiÅ¡kiai per griežta, taigi neteisinga.

14. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. A., nustatė vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad nėra sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Taip pat apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. A., atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, padarė nesunkų nusikaltimÄ , dirba, turi Å¡eimÄ , augina 4 vaikus. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos sprendė, jog nuteistajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės maksimumas– 1 (vieneri) metai. Teismas Å¡iÄ bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažino 1/3.

15. Pagal BK 41straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rÅ«Å¡is tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys. Tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati jo padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas. Kai įstatymo, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi bÅ«ti svarstoma galimybė skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę nei laisvės atėmimas.

Tik nustačius, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

17. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nuteistajam individualizuodamas ir parinkdamas bausmės rūšį, netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad jis tyčia padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikaltimÄ , tačiau G. A. neteistas (kolegijos pastaba - prokuroro pateikti duomenys apie teistumÄ Vokietijoje, patvirtina, kad G. A. buvo baustas už vairavimÄ be vairuotojo pažymėjimo, kas Lietuvoje atitinka administracinį nusižengimÄ ) baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, kÄ patvirtina byloje pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų registro, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis dirba (užsiima individualia veikla), vedęs, augina keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių du – mažamečiai, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam buvo parinkta jo asmenybei, šeiminėms aplinkybėms ir padarytos veikos pavojingumui neproporcinga bausmės rūšis. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bausmės paskirtis ir teisingumo principas bus įgyvendintas G.

A. paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ iÅ¡ alternatyvių bausmių, t. y. baudÄ , parenkant jos dydį artimÄ minimaliam. Nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

18. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo ir jo Å¡eimos gaunamos pajamos yra vidutinės (sutuoktinė gauna nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ 171,47 Eur, nuteistasis užsiima individualia veikla, paties deklaruotos iÅ¡ Å¡ios veiklos gautos per 2018 m. pajamos - 41000 Eur).

Nuteistasis iÅ¡laiko keturis nepilnamečius vaikus. Taigi, įvertinus nuteistajam skirtinos baudos dydį – 40 MGL (2 000 Eur), jo turtinę padėtį ir prievoles patvirtinančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2 mėnesių terminas, per kurį įstatymas numato sumokėti paskirtÄ nuosprendžiu baudÄ , yra akivaizdžiai per trumpas, todėl nuteistajam nustatytas – 24 mėnesių – terminas baudai sumokėti. Pažymima, jog nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ , nuteistasis turės realiÄ galimybę savanoriÅ¡kai sumokėti jam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ , iÅ¡vengiant neigiamų priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo pasekmių.

19. G. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. vasario 3 d., todėl remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (1 para), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant 2 MGL baudai (BPK 140 straipsnio 9 dalis). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių 20. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio, nuteistasis praÅ¡o tam tikra apimtimi suÅ¡velninti ir jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

21. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, be to, įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ . Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

22. Apeliacinio teismo vertinimu, automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktikÄ dėl anksčiau galiojusioje BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019-04-01 įsigaliojusioje (2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1929) BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės.

23. Nors BK įsakmiai nereglamentuota, kad ir baudžiamojo poveikio priemonių dydis skaičiuotinas (jos paskiriamos) atsižvelgiant į konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (toks reikalavimas yra keliamas tik skiriant bausmes, BK 61 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau į vidurkį, apygardos teismo vertinimu, tikslinga atsižvelgti šiuo atveju. G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, šiuo atveju nuteistajam yra paskirta vidutinio dydžio (griežtumo) baudžiamojo poveikio priemonė.

24. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas tuomet, kai asmuo naudodamasis Å¡ia teise padaro nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegijai abejonių nekyla dėl teismo sprendimo G. A. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones): nuteistasis padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kaip minėta, ne kartÄ yra baustas administracine tvarka, nors padarinių nebuvo, turtinių pretenzijų nepareikÅ¡ta, sprendimas skirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę yra teisingas. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio veikų bei pataisyti kaltininkÄ atsveria jo patiriamus nepatogumus.

25. Å iuo atveju, nuteistojo akcentuojamos aplinkybės, kad jis dirba, darbas susijęs su automobilio vairavimu, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia vežti į ugdymo įstaigas, pagal galimybes padeda senyvo amžiaus mamai, nors ir pripažintinos svarbiomis, tačiau nelaikytinos tiek iÅ¡imtinėmis ar neįprastomis, juo labiau galinčiomis lemti paskirtos poveikio priemonės Å¡velninimÄ , kadangi asmeniniai nuteistojo ar jo Å¡eimos narių poreikiai, patogumai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto nusikaltimo pavojingumo. Pabrėžtina, kad Å¡ios nuteistojo skunde nurodomos Å¡eiminės bei darbinės aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, nuteistajam buvo žinomos, tačiau jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Be to, neigiamų pasekmių bei nepatogumų kilimas yra objektyvi baudžiamosios atsakomybės pasekmė.

26. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl jam nustatytos konfiskuotino turto vertės dalies dydžio. G. A. skunde nurodo, jog automobilis priklauso ne jam, todėl jis negalės jo realizuoti ir taip padengti teismo iÅ¡ieÅ¡kotinas iÅ¡ jo sumas. Be to, kitų paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kontekste, tokia naÅ¡ta jam ir jo 6 asmenų Å¡eimai yra labai sunki. Tačiau, teisėjų kolegijos, vertinimu, G. A. paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – kaltininkui nepriklausančio automobilio rinkos vertės turto dalies (5 000 Eur), kuri sudaro tik penktÄ dalį visos automobilio rinkos vertės (28 640 Eur), konfiskavimas – taip pat yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, neprieÅ¡tarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijÄ , be to, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje derinta tiek su kita G.

A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone, tiek ir su apeliacinės instancijos teismo jam pakeista bausme - bauda.

27. Svarbu akcentuoti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

28. Bausmė, kaip ir jÄ papildančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės ir baudžiamojo poveikio tikslų. Sutiktina, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neabejotinai pakeis įprastÄ G.

A. gyvenimÄ , tačiau kaip ir buvo minėta, tai yra neiÅ¡vengiamos už nusikaltimo padarymÄ skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, nuteistajam G. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra pagrįstos, jų laikyti perteklinėmis ar pažeidžiančiomis baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principÄ nėra jokio pagrindo, jos yra bÅ«tinos tam, kad bÅ«tų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų 29. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. (12.32 PT-4093) dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 64 Eur už G. A. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

30. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog G. A. neturėjo gynėjo, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo jam. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius G. A. parinko gynėjÄ advokatÄ Sergejų MilovÄ , kuris Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi G. A. kaip gynėjas ir paskirtas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti G. A. gynėjÄ yra numatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014).

Å iuo atveju, sprendžiant klausimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011). Apeliacinis procesas Å¡ioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris buvo iÅ¡ dalies tenkintas. Todėl darytina iÅ¡vada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo G. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalinai. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio dalį dėl G. A. paskirtos bausmės. G. A., nuteistam pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu baudos bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (1 parÄ ) nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. vasario 3 d., vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 38 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda. IÅ¡aiÅ¡kinti G. A., kad jis teismo paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 24 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

Kitoje dalyje apylinkės nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė