b579f802-e1bc-4c38-a848-5a67691d11e3 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-885/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09162-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; (S) 1.2.25.4.2.6 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A.

S., jo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro Stanislav Barsul apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį V.

D. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 metams be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d. A. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtÄ dokumentÄ (vairuotojo pažymėjimÄ Nr. 00679827) perduoti VÄ® „Regitra“.

Prokuroro 2019 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad jis 2019 m. kovo 5 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Signum“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,59 promilės etilo alkoholio. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai 2. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendį dalyje dėl nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo: A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Signum“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ . 2.1. Pasak prokuroro, remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), kasacinio teismo praktika, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas – asmenį nuteisus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo privalomumas neturi kelti abejonių. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. S. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Signum“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79- 511/2018, 2K-218-648/2018, 2K-114-1073/2018). Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. S., kuris vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.

Siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam A. S. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuojama. 2.2. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad automobilis yra vienintelė Å¡eimos susisiekimo priemonė, kuria vaikai vežiojami į nutolusiÄ nuo gyvenamosios vietos esančiÄ poliklinikÄ , kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, nepagrįstai pripažino, jog Å¡iuo atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. 2.3.

Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad kaltinamojo asmenybė, automobilio vertė ar kitos aplinkybės negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymÄ , kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018), todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas), nekonfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Opel Signum“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nuosprendį.

3. Atsiliepime atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodo, kad dėl BK 72 straipsnio taikymo prokuroras cituoja teismų praktikÄ , kuri aktuali kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis, tuo tarpu jis nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas. Be to teigia, jog transporto priemonės, kuri Å¡iuo atveju yra Å¡eimos turtas ir naudojamas visos Å¡eimos poreikiams tenkinti, konfiskavimas akivaizdžiai pažeistų konstitucinį proporcingumo principÄ . Manoma, kad įvertinus teigiamÄ A.

S. charakterizuojančiÄ medžiagÄ bei tai, jog nuosprendžiu jam pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, bei įpareigojimas per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, Å¡ių priemonių visiÅ¡kai pakanka tiek nubausti pažeidėjÄ , tiek užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ , dėl ko automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į jo asmenybę, bÅ«tų pertekliniu.

Pažymima, kad šiuo atveju transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė jo pateiktÄ apeliacinį skundÄ patenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas 5. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje A. S. įpareigotinas per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis), tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neįraÅ¡yta, vadinasi, ji A.

S. nepaskirta. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Signum“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ , tačiau skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus nei apeliaciniame skunde, nei bylÄ nagrinėjant posėdyje apeliacine tvarka neprašė, o A. S. atsiliepime tik mano, jog jam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, todėl A. S. padėtis negali bÅ«ti bloginama ir byla nagrinėjama tik prokuroro pateikto apeliacinio skundo ribose, patikrinant bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų išvadų neskirti transporto priemonės konfiskavimo motyvus, konstatuoja, jog šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 67 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai A. S. netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo.

7. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismu, jog konfiskavimas kelių transporto priemonės, nors ir laikomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymo priemone ir atitinkančios turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nėra privalomas, juo labiau, tuo atveju, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), gali bÅ«ti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai.

Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta pagrindas taikyti minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiÅ¡kos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

8. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra bÅ«tina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, Å¡io straipsnio netinkamÄ taikymÄ gali lemti ir tai, jog kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustumas iÅ¡nykęs, gailisi ir padarė iÅ¡vadas dėl savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirba, vedęs, augina du mažamečius vaikus. Tačiau dėl to A. S. pritaikytas pakankamai Å¡velnus apribojimas, vertinant BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės kontekste. A. S., padariusiam tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , ne tik netaikyta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nurodyta bausmė, bet ir nustatytas tik draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę terminas 1 metams (pagal BK 68 straipsnio 2 dalį – nuo vienerių iki trejų metų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Nors, kaip minėta, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas sprendė, kad yra tikslinga A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, kurio terminÄ taip pat nustatė minimalų (20 val. per 5 mėnesius (pagal BK 70 straipsnio 1 dalį – nuo 20 iki 100 valandų) ir pats A. S. savo atsiliepime mano, jog jam paskirta Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neįraÅ¡yta, vadinasi, ji nėra skirta, todėl negalima laikyti, kad A.

S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Iš esmės tų pačių A. S. charakterizuojančių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas netaikė transporto priemonės konfiskavimo, bylos aplinkybes vertindamas vienpusiškai, iš esmės paisydamas tik kaltininko interesų.

10. Taigi, A. S. realiai jokių iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų nepatyrė – kaip anksčiau minėta, jam nebuvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, jis neturi teistumo. Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei atsižvelgiant į minėtos paskirtos vienos baudžiamojo poveikio priemonės pobÅ«dį, automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas yra tikslinga ir deranti priemonė (BK 67 straipsnio 6 dalis). Vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui.

Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ , o ne administracinę atsakomybę, o Å¡iuo atveju A. S. nustatytas neblaivumas – 1,59 promilės, kuris 0,09 promile virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Be to, jis, bÅ«damas neblaivus, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, transporto priemonę vairavo judrioje sankryžoje (duomenys neskelbtini), darbo dienos ryte (7.20 val.,) kai eismas yra intensyvus, tokiu bÅ«du keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Akivaizdu, jog atleidus A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius itin pavojingÄ Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir paskyrus tik minimaliÄ minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, neabejotinai bÅ«tų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

11. Nagrinėjamu atveju nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurias nustačius, bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad turto konfiskavimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, skirtina už padarytÄ teisės pažeidimÄ . Nors A. S. nurodė, jog jis neturės lėšų kitai transporto priemonei įsigyti, o automobilis jam reikalingas kaip susisiekimo priemonė – mažamečius vaikus nuvežti į mokyklÄ , poliklinikÄ , pačiam nuvažiuoti į darbo objektus, ir nors A.

S. Å¡eima gyvena Vilniaus r., bet veikia vieÅ¡ojo susisiekimo sistema, teikiamos pavėžėjimo paslaugos, tad pasiekti reikiamas vietas pažeidėjas turės galimybę ir kitu bÅ«du, o ne tik pačiam vairuojant nuosavÄ automobilį. Akivaizdu, jog A. S. finansines bei Å¡eimos problemas, kilusias tik dėl savo paties kaltės, privalės spręsti kitais bÅ«dais nei ketino iki nusikalstamos veikos padarymo, be to Å¡ios aplinkybės jam buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikaltimo įvykdymo.

Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad A. S. ar jo Å¡eima turėtų iÅ¡skirtinių poreikių, kuriuos bÅ«tų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Pažymėtina, kad Å¡eimos buities apsunkinimas yra dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos natÅ«raliai atsirandantis veiksnys ir Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti netaikyti turto konfiskavimo. A. S., žinodamas, kad jam automobilis labai svarbus Å¡eimos poreikių tenkinimui, kad tai yra transporto priemonė, be kurios jis ar jo sesuo (apelianto teigimu naudojosi Å¡iuo automobiliu) negalės nuvežti vaikų į poliklinikÄ , pasiekti darbovietės, vis tiek vairavo jį, bÅ«damas neblaivus, todėl aiÅ¡kiai prisiėmė rizikÄ dėl turto praradimo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog konfiskuotino automobilio vertė (2 110 Eur su PVM) nėra tokia didelė, kad konfiskavus šį automobilį, dirbantis apeliantas patirtų neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius, tuo labiau, kai jam neskirta ir turtinio pobÅ«džio poveikį turinti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. nepagrįstai atsiliepime teigia, kad transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas.

Pagal teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.). Todėl automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. S., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal teismų praktikÄ dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės.

13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kaip minėta pirmiau, jog pats baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) numato galimybę net ir tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ iÅ¡ esmės yra sÄ lyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tuo atveju, jei asmuo padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ , privaloma spręsti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimÄ .

BÅ«tent baudžiamojo poveikio priemonių taikymas turėtų padėti užtikrinti laidavimu siekiamus tikslus. Esant Å¡ioms aplinkybėms bei įvertinus A. S. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , jo asmenybę, teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. prevenciniais ir auklėjamojo pobÅ«džio tikslais bÅ«tina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę.

14. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas, individualizuodamas bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas – BK 67 straipsnį, todėl nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo. Dėl šių aplinkybių prokuroro skundas tenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro Stanislav Barsul apeliacinį skundÄ tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Opel Signum“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroro 2019 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Julita Dabulskytė-Raizgienė Nijolė Žimkienė