b57895f6-e85e-4fb4-a846-46d0b56890da · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.

G. ir V. K. ieÅ¡kinį atsakovams R. S., uždarajai akcinei bendrovei „ICA Real Estate“ ir užsienio įmonei Cherster Services LLP dėl nusikalstama veika nepagrįstai įgyto turto priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai V. G. ir V. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams R. S., UAB „ICA Real Estate“ ir įmonei Cherster Services LLP, praÅ¡ydami priteisti ieÅ¡kovams nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu atsakovas R. S. pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų padarymÄ , taip pat nuspręsta konfiskuoti nusikalstama veika įgytÄ Ä¯monei Cherster Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtÄ : patalpas – butÄ su rÅ«siu, esančias Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka priimtu 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu panaikino nurodytų patalpų konfiskacijÄ ir nustatė Å¡iam turtui laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ iki dėl R.

S. nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų asmenų tarpusavio civilinio ginčo teisme iÅ¡sprendimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. S. kasacinį skundÄ ir paliko nepakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį. IeÅ¡kovai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtino dėl R. S. nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų asmenų sudarytÄ taikos sutartį, kuria ieÅ¡kovams buvo kompensuota dalis (150 000 Eur iÅ¡ 225 904 Eur) dėl R.

S. nusikaltimų patirtos žalos. IeÅ¡kovai akcentavo, kad nukentėjusieji asmenys, užbaigdami tarpusavio civilinį ginÄÄ taikos sutartimi, iÅ¡ esmės susitarė, jog ieÅ¡kovai V. G. ir V. K. sieks jiems padarytos žalos atlyginimÄ nukreipti į įmonei Cherster Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

3. IeÅ¡kovų vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai faktai, patvirtinantys, kad atsakovas R. S. nusikalstamu bÅ«du (sukčiaudamas) iÅ¡ ieÅ¡kovų pagal paskolos sutartį įgijo pinigines lėšas, kurias pervedė į atsakovės UAB „ICA Real Estate“ sÄ skaitÄ . Siekiant nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovų įgytas pinigines lėšas, už jų dalį atsakovės UAB „ICA Real Estate“ vardu buvo nupirktas nekilnojamasis daiktas – butas su rÅ«siu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o vėliau Å¡is butas pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas užsienyje registruotai įmonei Cherster Services LLP.

4. Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas R. S. nurodė, kad įmonė Cherster Services LLP buvo įsteigta 2013 m. spalio 10 d., o jos dalyvėmis buvo Belize registruotos bendrovės LIVORNO HOLDING S.A. ir VERONA INTER S.A. Atsakovo teigimu, įmonė Cherster Services LLP buvo likviduota 2015 m. gegužės 19 d., o juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. R. S. nuomone, ieškovai ginčija atsakovų sudarytus buto įgijimo ir perleidimo sandorius, pažeidžiančius ieškovų kaip kreditorių teises, todėl pareikštas actio Pauliano (Pauliano ieškinys), kuriam taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o ieškovai jį yra praleidę.

Atsakovas R. S. akcentavo, kad nors baudžiamojoje byloje ir buvo konstatuota R. S. nusikalstama veika, tačiau ieškovams joks žalos atlyginimas nepriteistas, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu žalos dydis nėra nustatytas, o civilinėje byloje teismo nutartimi patvirtintos nukentėjusiųjų asmenų sudarytos taikos sutarties šalimi atsakovas R. S. nebuvo, todėl ši taikos sutartis atsakovui neturi jokios teisinės galios. R. S. taip pat pažymėjo, jog atsakovės Cherster Services LLP ir UAB „ICA Real Estate“ baudžiamojoje byloje nedalyvavo, todėl šioms atsakovėms baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neturi jokios prejudicinės galios.

5. Atsakovių UAB „ICA Real Estate“ ir Cherster Services LLP bei trečiojo asmens notarės D. J. vardu atsiliepimai į ieškinį nebuvo pateikti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu patenkino ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį dėl buto su rūsiu priteisimo jų nuosavybėn bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas R. S. nusikalstamu bÅ«du, tai yra sukčiaujant 2013 m. rugsėjo 3 d. tarp ieÅ¡kovų ir UAB „Intelektuali verslo apsauga“ sudarytos paskolos sutarties pagrindu gavo iÅ¡ nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. 225 903,61 Eur (780 000 Lt) sumÄ , kurios dalį (94 126,51 Eur) pervedė į atsakovės UAB „ICA Real Estate“ sÄ skaitÄ . Siekdamas neteisėtai įgytas lėšas nuslėpti ir įteisinti, R. S. per savo paties faktiÅ¡kai valdytas įmones UAB „ICA Real Estate“ ir Jungtinėje Karalystėje registruotÄ Ä¯monę Cherster Services LLP įsigijo (nupirko) butÄ , esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

8. Teismas vadovavosi taisykle, kad pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta ir apibūdinta nuosekli lėšų, užvaldytų iš ieškovų, atkeliavimo iki ginčo buto įsigijimo momento grandinė – būtent tai, kaip pinigai, pagrobti iš ieškovų V.

G. ir V. K., buvo pervedami iÅ¡ vienos įmonės sÄ skaitos į kitos įmonės sÄ skaitÄ ir pateko iki ginčo buto pirkimo momento. Be to, įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais konstatuota, kad tiek atsakovę UAB „ICA Real Estate“, tiek Jungtinėje Karalystėje registruotÄ Ä¯monę atsakovę Cherster Services LLP valdė atsakovas R. S..

9. Teismas atmetė atsakovo R. S. argumentus, kad Jungtinės Karalystės įmonė Cherster Services LLP nėra ir negali būti laikoma juridiniu asmeniu, galinčiu įgyvendinti civilines teises ar pareigas bei galinčiu būti savarankišku subjektu civiliniame procese. Šiuos argumentus teismas atmetė remdamasis tuo, kad baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas faktas (kuris laikytinas prejudiciniu šioje civilinėje byloje), jog įmonę Cherster Services LLP faktiškai valdė atsakovas R. S., organizavęs sandorį, pagal kurį ir buvo tai įmonei perleistas ginčo butas.

10. Be to, teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad byloje pareikÅ¡tas actio Pauliana ieÅ¡kinys. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra jokio realaus įgijusio turtÄ trečiojo asmens, kurio interesų pusiausvyrÄ turėtų užtikrinti actio Pauliana institutas, atsakovas R. S. byloje dalyvaujančias bendroves naudojo kaip nusikaltimo įrankius, sandorius sudarinėdamas faktiÅ¡kai su pačiu savimi.

11. Teismo aiškinimu, kvazisutartimis laikomi asmens savanoriški valiniai veiksmai, kuriems nereikia kito asmens sutikimo ir kurių pagrindu atsiranda šiuos veiksmus atlikusio ir kito asmens prievoliniai santykiai, o vienas iš kvazisutarčių pavyzdžių yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismas taip pat pabrėžė, kad teisėje galioja bendrasis principas ex in iuria non oritur ius (iš neteisės nekyla teisė), todėl iš neteisėto (nusikalstamu būdu atlikto) sandorio jokie teisėti lūkesčiai negali susiformuoti.

12. Teismo vertinimu, kadangi atsakovas R. S. veikė nesÄ Å¾iningai, jo nusikalstami veiksmai įsigyjant butÄ Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), negali sukurti teisėto rezultato. Tenkindamas ieÅ¡kinį teismas įpareigojo VÄ® Registrų centrÄ panaikinti nekilnojamojo daikto – buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registracijÄ Ä¯monės Cherster Services LLP vardu.

13. Teismas atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ paskirti atsakovui R. S. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis bei paliko galioti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – ginčo buto areÅ¡tÄ iki teismo sprendimo įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. praÅ¡o civilinę bylÄ sustabdyti arba bylos nagrinėjimÄ nutraukti, o jeigu nebÅ«tų pagrindo sustabdyti arba nutraukti bylÄ â€“ panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 14.1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo yra reiškiamas ne R. S., bet įmonei Cherster Services LLP, kurios nuosavybės teise tas turtas yra įregistruotas. 14.2. Ieškovai nesuteikė paslaugų įmonei Cherster Services LLP, daikto valdymo priklausomybė teismų nebuvo nustatyta (apeliantas R. S. šio buto niekada nevaldė ir nevaldo), todėl tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugų teikimu žalos atlyginimas nei natūra, nei pinigais nėra galimas. 14.3.

Ä®monės Cherster Services LLP sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio vertinimas kvazisutarčių pagrindu negalimas, nes dar iki teismo 2017 m. balandžio 14 d. apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo įmonė Cherster Services LLP buvo likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Jungtinės Karalystės įmonių registro, todėl likęs Å¡ios įmonės turtas perėjo Jungtinės Karalystės KarÅ«nai. 14.4. Teismas priteisė ieÅ¡kovams turtÄ iÅ¡ nesamo to turto savininko, kadangi įmonė Cherster Service LLP likviduota, todėl priklausomai nuo to, ar yra galimas ar negalimas Å¡ios įmonės procesinių teisių perėmimas, teismas turi bylÄ sustabdyti arba jÄ nutraukti. 14.5.

Neegzistuojant įmonės Cherster Services LLP juridiniam veiksnumui, vadovaujantis Jungtinės Karalystės 2006 m. Ä®monių įstatymo 1012 straipsniu ginčo butas turi priklausyti Jungtinės Karalystės KarÅ«nai, todėl ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. 14.6. Teismas be faktinio ir teisinio pagrindo buto savininku nurodė apeliantÄ R. S., nors į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukta Jungtinė Karalystė. 14.7. Baudžiamojoje byloje aplinkybės buvo iÅ¡tirtos neiÅ¡samiai, o Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovai pasirinko neteisingÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , nes neteisėto praturtėjimo teisės normos negali bÅ«ti taikomos.

15. IeÅ¡kovai atsiliepimu į atsakovo R. S. apeliacinį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat paskirti apeliantui 5 000 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas motyvuojamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 15.1. R. S. pagrįstai yra įtrauktas į bylÄ atsakovu, nes bÅ«tent dėl jo nusikalstamų veiksmų ginčo turtas buvo užregistruotas jo nusikalstamos veikos priedangos įmonės Cherster Services LLP vardu. 15.2.

Ä®siteisėjusiuose procesiniuose teismų sprendimuose yra konstatuota, kad atsakovas R. S. nusikalstamais veiksmais užvaldė ieÅ¡kovams V. G. ir V. K. priklausantį turtÄ â€“ 225 903,61 Eur (780 000 Lt) dydžio pinigines lėšas. 15.3. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovės UAB „ICA Real Estate“ ir Cherster Services LLP jokios realios veiklos nevykdė, o R. S. Å¡iomis įmonėmis naudojosi kaip priedanga paslėpti ir įteisinti nusikalstamu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovų įgytas lėšas. 15.4.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendyje konstatuota, kad tiek atsakovę UAB „ICA Real Estate“, tiek Jungtinėje Karalystėje registruotÄ Ä¯monę Cherster Services LLP faktiÅ¡kai valdė nuteistasis R. S.. 15.5. 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 16-ame notaro biure pasiraÅ¡yta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ Ä¯monei Cherster Services LLP buvo perleistas ginčo butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė. 15.6.

Teismas ginčui iÅ¡spręsti tinkamai taikė nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas. 15.7. Atsakovo R. S. procesinis elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise.

16. IÅ¡ kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl nepagrįsto praturtėjimo teisinio instituto 18. Å ioje byloje ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jiems nuosavybes teise lygiomis dalimis butÄ , esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-307/2018 nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 182 straipsnis).

Šios teismo išvados apeliantas (atsakovas) R. S. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, tik teigia, kad baudžiamojoje byloje reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai.

19. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendyje buvo konstatuota, jog nuteistojo R. S. valdoma UAB „ICA Real Estate“ patalpų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ finansavo iÅ¡ nukentėjusiųjų V. K. ir V. G. nusikalstamu bÅ«du gautomis lėšomis, o Å¡io turto pardavimÄ Jungtinėje Karalystėje registruotai įmonei Cherster Services LLP taip pat organizavo nuteistasis R. S., pasitelkdamas jo nusikalstamų ketinimų nežinojusius kitus asmenis (apklausti liudytojais baudžiamojoje byloje) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20. Tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ginčo butÄ ieÅ¡kovų dalinės nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

22. Teismų praktikoje yra nustatytos Å¡ios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovo praturtėjimas atitinka ieÅ¡kovo turto sumažėjimÄ (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo;

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieÅ¡kovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais teisių gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus minėtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos yra kumuliatyvios, t. y. bent vienos iÅ¡ sÄ lygų neegzistavimas eliminuoja galimybę taikyti šį civilinės teisės institutÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

24. Kaip minėta Å¡ios nutarties 19 punkte, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo buto įsigijimas yra nusikalstamos veikos vykdymo rezultatas, t. y. ginčo buto pirkimui buvo panaudotos iÅ¡ ieÅ¡kovų neteisėtu bÅ«du gautos lėšos. Dėl nusikalstamos veikos asmenų patirti turtiniai praradimai paprastai yra ginami pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Toks ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis), tiek atskiroje civilinėje byloje CPK numatyta tvarka. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis ieÅ¡kovai nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl žalos, padarytos nustatytais nusikalstamais atsakovo R. S. veiksmais, atlyginimo nei baudžiamajame, nei civiliniame bylų procesuose, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia ieÅ¡kovų galimybės savo teises ginti pareiÅ¡kiant reikalavimus dėl jiems padarytos žalos atlyginimo.

25. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2013 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo butas buvo perleistas atsakovei UAB „ICA Real Estate“, o 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butas perleistas įmonei Cherster Services LLP (el. b. t. I, l. 175-179). Vadinasi, ginčo daikto (buto su rÅ«siu) nuosavybės teisinio režimo (buto savininko) pasikeitimÄ lėmė sudarymas atitinkamų sandorių (nors teisės normų laikymosi požiÅ«riu Å¡ie sandoriai ir yra ydingi, nes baudžiamojo proceso tvarka nustatyta, kad jų sudarymu siekta nuslėpti bei įteisinti nusikalstama veika įgytas lėšas), todėl ginčo teisiniams santykiams gali bÅ«ti taikomos sandorių sudarymÄ ir jų galiojimÄ ar negaliojimÄ reguliuojančios teisės normos.

26. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡ios nutarties 24 ir 25 punktuose, teisėjų kolegija formuluoja iÅ¡vadÄ , jog ginčo teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas dėl savo subsidiarumo negali bÅ«ti taikomas.

27. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrasis teisingumo principas reikalauja, jog nagrinėdamas ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas turi nustatyti dėl nusikalstamos veikos ieÅ¡kovų prarasto turto tikslų dydį. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovų reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami, teismas turėtų įvertinti ieÅ¡kovams priteistinos piniginės ar kitokio turtinio pobÅ«džio kompensacijos dydžio (vertės) atitiktį ieÅ¡kovų faktiÅ¡kai patirtiems turtiniams praradimams, t. y. dėl nusikalstamos veikos patyrusiems turtinius praradimus asmenims turi bÅ«ti atlyginta ne mažesne ir ne didesne už patirtus praradimus verte. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas tokios ieÅ¡kovų faktinių turtinių praradimų dydžio analizės neatliko. Dėl sandorio pripažinimo niekiniu teismo iniciatyva 28. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norminė taisyklė, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

29. Apskųstame sprendime teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė UAB „ICA Real Estate“ perleido, o įmonė Cherster Services LLP įgijo ginčo butÄ , buvo fiktyvus sandoris, sudarytas siekiant legalizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ . Nors pirmosios instancijos teismas pasisakė apie Å¡io sandorio fiktyvumÄ (tariamumÄ ), jo sudarymÄ tik dėl akių, įgyvendinant vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujantį tikslÄ (nusikalstamu bÅ«du įgyto turto legalizavimÄ ), tačiau savo iniciatyva neįvertino, ar tas sandoris yra niekinis ir netaikė tokio sandorio negaliojimo pasekmių.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad nors besikreipiantis į teismÄ asmuo privalo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai;

Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktÄ ).

31. Civilinis procesas grindžiamas Å¡alių dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principais, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs Å¡iuo principo taikymo iÅ¡imtis – situacijas, kai teismas turi bÅ«ti aktyvus ir veikti savo iniciatyva, net kai Å¡alys nėra pareiÅ¡kusios atitinkamų reikalavimų. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Tai reiškia, kad teismo nesaisto šalių nuomonė ir pareikšti reikalavimai, šalis procese gali būti nepareiškusi savarankiško reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau teismas dėl akivaizdaus sandorio negaliojimo fakto taiko niekinio sandorio teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

32. Nagrinėjamo ginčo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga tai, kad baudžiamojo proceso tvarka yra konstatuota, jog buto su rÅ«siu, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įgijimas atsakovės „ICA Real Estate“, o vėliau įmonės Cherster Services LLP nuosavybės teise yra nusikalstamos veikos vykdymo rezultatas (įsigyjant šį daiktÄ buvo panaudotos iÅ¡ nukentėjusiųjų asmenų nusikalstamu bÅ«du įgytos lėšos). Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje (nutarties 7 ir 8 punktai), pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes vertino kaip prejudicinius faktus, įskaitant ir tÄ aplinkybę, kad ginčo buto perleidimo ir įgijimo sandoriai laikytini fiktyviais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, sandoriai, sudaryti siekiant legalizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ (Å¡iuo atveju – pinigines lėšas), neatitinka vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, todėl civilinės teisės požiÅ«riu turi bÅ«ti vertinami pagal atitinkamus niekinius sandorius kvalifikuojančius požymius.

33. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas apskųsto sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodydamas aplinkybes dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorių fiktyvumo, turėjo savo iniciatyva spręsti, ar sandoriai (ar kuris iÅ¡ jų) yra niekiniai, teisiÅ¡kai kvalifikuoti, kokiai niekinių sandorių rÅ«Å¡iai tokie jie priskirtini, bei taikyti atitinkamas negaliojančio sandorio teisines pasekmes. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų 34. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad vienas iÅ¡ ieÅ¡kinyje ir apskųstame teismo sprendime nurodytų atsakovų – užsienio įmonė Cherster Services LLP – neegzistuoja, nes Å¡is juridinis asmuo buvo likviduotas dar iki nagrinėjamos civilinės bylos iÅ¡kėlimo.

35. CPK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylÄ (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aÅ¡tuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuokÄ , taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiÅ¡kai veiksniais (emancipuotais). Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad Jungtinėje Karalystėje įsteigtas juridinis asmuo Cherster Services LLP buvo likviduotas ir iÅ¡registruotas 2015 m. gegužės 19 d. (el. b. t. II, l. 37-57).

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti kilusį Å¡alių ginÄÄ . Todėl kai viena iÅ¡ Å¡alių (fizinis asmuo) mirÅ¡ta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali bÅ«ti toliau nagrinėjama.

Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylÄ (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020, 25 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ). Vadinasi, paaiÅ¡kėjus, kad juridinis asmuo – įmonė Cherster Services LLP yra pasibaigęs, teismas turėjo vertinti dėl Å¡io asmens procesinių teisių perėmimo bei spręsti, ar yra bylos nutraukimo Cherster Services LLP atžvilgiu teisinis pagrindas.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas R. S. iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad įmonės Cherster Services LLP, kaip ginčo buto savininkės, turtinių teisių perėmėja yra Jungtinė Karalystė, kuri turėtų bÅ«ti tinkama atsakove Å¡ioje byloje. Su tokia atsakovo (apelianto) pozicija nėra pagrindo sutikti.

38. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Apeliantas Jungtinės Karalystės, kaip Cherster Services LLP turtinių teisių perėmėjos, galimÄ Ä¯traukimÄ Ä¯ bylÄ grindžia tuo, kad pagal Jungtinės Karalystės įstatymus Jungtinė Karalystė kaip valstybė (Jungtinės Karalystės KarÅ«na), likvidavus įmonę Cherster Services LLP, galimai įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

Å iame kontekste pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 nustatytos iÅ¡imtinės jurisdikcijos taisyklės – reglamento 24 straipsnyje nurodoma, kad turto buvimo vietos valstybės narės teismai turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ , neatsižvelgiant į ginčo Å¡alių nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , nagrinėti ieÅ¡kinius, kurių dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ arba nekilnojamojo turto nuoma. Pagal CK 1.10 straipsnį civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Å¡alių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai.

Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nenustatyta, kad egzistuotų tarptautinė sutartis ar Lietuvos Respublikos įstatymas, suteikiantys galimybę įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį Lietuvos Respublikoje, pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, reguliuojančius Jungtinėje Karalystėje registruotų juridinių asmenų pasibaigimÄ . CK 4.47 straipsnyje reglamentuoti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai taip pat nenumato tokio nuosavybės įgijimo pagrindo, kad užsienio juridinio asmens pasibaigimo atveju Lietuvos Respublikoje esantis Å¡iam juridiniam asmeniui priklausęs nekilnojamasis daiktas pereina užsienio valstybei, kurioje buvo registruotas tas pasibaigęs juridinis asmuo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti Jungtinės Karalystės suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl Jungtinė Karalystė neturi būti įtraukiama byloje dalyvaujančiu asmeniu.

39. Kita vertus, turint omenyje tai, kad vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų gali būti atvejis, kai nuspręsta dėl neįtrauktų joje dalyvauti asmenų materialiųjų teisių bei pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), įvertinant tokias aplinkybes, kad:

1) esant niekiniam sandoriui ne visais atvejais taikoma restitucija tokio sandorio šalių atžvilgiu;

2) Nekilnojamojo turto registre ginčo buto nuosavybė įregistruota nebeegzistuojančio asmens vardu;

3) ginčo nekilnojamasis daiktas (butas) yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; – pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , turėjo apsvarstyti galimÄ Lietuvos Respublikos teisinį suinteresuotumÄ dėl byloje nagrinėjamo ginčo ir spręsti dėl poreikio įtraukti Lietuvos RespublikÄ Ä¯ bylÄ procese dalyvaujančiu asmeniu. Dėl bylos procesinės baigties 40. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams netinkamai taikė neteisėto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normas (nutarties 26 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime įvertindamas ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorių akivaizdų fiktyvumÄ , savo iniciatyva netaikė teisės normų dėl niekinių sandorių fakto, taip pat nesprendė dėl tokių sandorių teisinių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu turėjęs duomenų, kad užsienio valstybėje įsteigta įmonė Cherster Services LLP yra pasibaigęs ir neturintis civilinio procesinio subjektiÅ¡kumo asmuo, nesprendė dėl galimybės tęsti (ar poreikio nutraukti) bylÄ Å¡io atsakovu ieÅ¡kinyje įvardinto asmens atžvilgiu.

Byloje nebuvo svarstyta ir spręsta dėl Lietuvos Respublikos galimo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir tikimybės, jog gali būti nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ar pareigų (aplinkybė dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės įregistravimo asmeniui, kuris yra pasibaigęs ir kurio turtinės teisės nėra perimtos). Šių pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ir neįvertintų aplinkybių mastas lemia, kad byla apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjama tokiais aspektais beveik visa apimtimi.

41. Remdamasi Å¡ioje nutartyje pateiktais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, o tai sudaro pagrindÄ pripažinti, jog nagrinėdamas ginÄÄ teismas neatskleidė bylos esmės, todėl jos procesÄ pirmosios instancijos teisme bÅ«tina pakartoti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme esminiais fakto ir teisės aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismÄ ir vykdo jo funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neteisėtai ribotų bylos Å¡alių teisę į antrÄ teisminę instancijÄ â€“ apeliacijÄ .

42. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta nutarties 41 punkte, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti Å¡ios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. Nusprendus dėl pagrindo perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimų dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas bylÄ iÅ¡nagrinėjus pakartotinai. Dėl praÅ¡ymo skirti baudÄ 44. IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atsakovui (apeliantui) R. S. už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

45. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ .

46. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

47. IÅ¡ atsakovo R. S. paduoto apeliacinio skundo turinio negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovas teisine galimybe į apeliacijÄ akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį, siekdamas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę skirti ar neskirti baudos net ir tais atvejais, kai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas yra nustatomas. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo atsakovui (apeliantui) R.

S. netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Netenkinti ieÅ¡kovų V. G. ir V. K. praÅ¡ymo dėl baudos atsakovui R. S. paskyrimo. Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis