Legislator Case Law & Legislation
b577f135-ea3e-43da-9d55-c5cdf9893ff8 AI generated

b577f135-ea3e-43da-9d55-c5cdf9893ff8 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number b577f135-ea3e-43da-9d55-c5cdf9893ff8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių užimtų negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovei priklausančiais daiktais; priteisti iÅ¡ atsakovės 339,26 Eur turtinę žalÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

Legislator headnote

AI generated

b577f135-ea3e-43da-9d55-c5cdf9893ff8 · Panevėžio apygardos teismas: Å iuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai atsakovė neiÅ¡sikėlė iÅ¡ jai pagal Sutartį perduotų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, todėl yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti ir atsakovę iÅ¡keldinti nustatant 1 mėnesio terminÄ . Kartu teismas nurodė, jog dėl atsakovės vykdomos veiklos pobÅ«džio (prekyba vaistais, medikamentais, medicinėmis priemonėmis ir pan.) iÅ¡sikraustyti iÅ¡ užimtų patalpų be neproporcingos žalos medicininėms prekėms gali tik pats atsakovas, kadangi medikamentų laikymo (saugojimo) bei transportavimo sÄ lygoms užtikrinti yra reikalingos ne tik specialios sÄ lygos, bet ir žinios, kaip tai padaryti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-419-425/2020. Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00825-2019-0. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.2.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B.

V. Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-266-1005/2020 pagal ieÅ¡kovės KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei UAB „B. V. Lietuva“ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pirmumo teisės pažeidimo ir įpareigojimo atnaujinti nuomos sutartį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1.

Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija prašė:

1) iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančių užimtų negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovei priklausančiais daiktais;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 339,26 Eur turtinę žalÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) nustatyti atsakovei 1 mėnesio terminÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, įvykdyti ieÅ¡kinio pagrindinį reikalavimÄ , o už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ atsakovui skirti po 100 Eur baudÄ .

2. Nurodė, kad VšĮ „KupiÅ¡kio rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiÅ«ros centras“ ir atsakovė 2014-06-16 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) 5 metų laikotarpiui. KupiÅ¡kio rajono savivaldybės taryba 2019-05-29 priėmė sprendimÄ , kuriuo negyvenamÄ sias patalpas perdavė KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, t. y., ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė raÅ¡tu 2019-06-05 informavo atsakovę apie pasikeitusį ginčo patalpų savininkÄ ir pasiÅ«lė atsakovei sudaryti patalpų trumpalaikės nuomos sutartį, iki kol bus paskelbtas vieÅ¡as patalpų nuomos konkursas ir nustatytas konkurso laimėtojas.

Atsakovė su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko ir prašė nuomos sutartį atnaujinti, o pasibaigus nuomos sutarčiai neiÅ¡sikraustė iÅ¡ ginčo patalpų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė, bÅ«dama turto savininke, reiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį. Kartu ieÅ¡kovė nurodė ir tai, kad ji turi teisę, o ne pareigÄ pratęsti nuomos sutartį, o be to ieÅ¡kovė jau yra priėmusi sprendimÄ skelbti vieÅ¡Ä patalpų nuomos konkursÄ .

3. Atsakovė pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, jog UAB „B. V. Lietuva“ turi pirmumo teisę atnaujinti 2014-06-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijÄ atnaujinti nuomos sutartį papildomam 5 metų terminui, taip pat, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, kad esant nuomos sutarties Å¡alių susitarimui dėl nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį pasibaigus jos terminui, toks susitarimas sutarties Å¡alims nustato atitinkamas teises ir pareigas. Nustačius, kad nuomininkas nėra pažeidęs nuomos sutarties sÄ lygų, jas vykdė tinkamai, yra pagrindas su nuomininku atnaujinti nuomos teisinius santykius neskelbiant naujo vieÅ¡o konkurso dėl patalpų nuomos. Nagrinėjamu atveju atsakovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl nuomos sutarties atnaujinimo, kadangi tinkamai vykdė visus nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl savivaldybė privalo atnaujinti nuomos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies; iškeldino atsakovę UAB „B. V. Lietuva“ iš ieškovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovei priklausančiais daiktais; nustatė atsakovei UAB „B.

V. Lietuva“ 1 (vieno) mėnesio terminÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, savanoriÅ¡kai iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių negyvenamųjų patalpų, o pasibaigus Å¡iam terminui už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ atsakovei skirti 100 Eur (vieno Å¡imto eurų) baudÄ ieÅ¡kovės KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos naudai; priteisė ieÅ¡kovei KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai iÅ¡ atsakovės UAB „B. V. Lietuva“ 339,26 Eur turtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-10-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; taip pat iÅ¡ atsakovės priteisė 90 Eur žyminio mokesčio valstybei; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nėra imperatyvi, o turto nuomos vieÅ¡o konkurso organizavimo tikslas yra sudaryti sutartį su asmeniu, kuris sutinka mokėti didžiausiÄ nuomos mokestį, kas geriausiai atitinka savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, sprendė, kad ieÅ¡kovės pasirinktas elgesys (atsisakymas atnaujinti nuomos sutartį su atsakovu) ne tik atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau tuo pačiu užtikrina skaidriÄ savivaldybei priklausančio turto nuomos tvarkÄ bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su Å«kinės veiklos reguliavimu.

7. Å iuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai atsakovė neiÅ¡sikėlė iÅ¡ jai pagal Sutartį perduotų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, todėl yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti ir atsakovę iÅ¡keldinti nustatant 1 mėnesio terminÄ . Kartu teismas nurodė, jog dėl atsakovės vykdomos veiklos pobÅ«džio (prekyba vaistais, medikamentais, medicinėmis priemonėmis ir pan.) iÅ¡sikraustyti iÅ¡ užimtų patalpų be neproporcingos žalos medicininėms prekėms gali tik pats atsakovas, kadangi medikamentų laikymo (saugojimo) bei transportavimo sÄ lygoms užtikrinti yra reikalingos ne tik specialios sÄ lygos, bet ir žinios, kaip tai padaryti.

Dėl to teismas taikė įstatyme įtvirtintus padarinius – 100 Eur dydžio baudÄ atsakovei už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ nustatytais terminais, iÅ¡ieÅ¡kant baudÄ iÅ¡ kaltosios Å¡alies ieÅ¡kovės naudai, kas atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus ir skatina atsakovÄ savanoriÅ¡kai įvykti teismo sprendimÄ nustatytais terminais.

8. Skundžiamame sprendime teismas nurodė ir tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė iÅ¡ ginčo patalpų nėra iÅ¡sikėlusi, o toks elgesys pasibaigus nuomos sutarčiai pripažintinas neteisėtu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovei ir po Sutarties pasibaigimo neiÅ¡sikeliant iÅ¡ ginčo patalpų ir jomis toliau naudojantis atsiranda pagrindas daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei dėl to kyla neigiamos pasekmės, kadangi ieÅ¡kovės nuosavybės teisė yra pažeidžiama, o tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neiÅ¡sikėlimo) ir pasekmių (ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimo) yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis).

Savo nuosavybės teisę ieÅ¡kovė gina reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį. Matyti, kad ieÅ¡kovė pasirinko pozicijÄ jam padarytÄ turtinę žalÄ prilyginti nuomos mokesčiui, kurį ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi už laikotarpį nuo 2019-06-11 iki 2019-09-16, jei tarp Å¡alių nuomos sutartis bÅ«tų pratęsta pirminėmis sÄ lygomis. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti protingo dydžio žalÄ , imant domėn, kad pačios atsakovės elgesys (delsimas iÅ¡sikelti iÅ¡ užimtų patalpų) rodo, jog užimtos patalpos yra vertingos komercinei veiklai vykdyti ir tokio dydžio nuomos mokestį, ieÅ¡kovas gali pagrįstai tikėtis gauti iÅ¡ bet kurio iÅ¡sinuomoti patalpas suinteresuoto asmens.

Teismas vertino, kad išvestinis ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas iš dalies ir ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi ji yra viešasis juridinis asmuo.

9. Katu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant nustatytoms tokioms aplinkybėms bei padarytoms iÅ¡vadoms pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas ir yra atmetamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „B. V. Lietuva“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinio dalį kuria praÅ¡oma iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ užimamų patalpų; taip pat tenkinti pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, pripažinti, jog atsakovė turi pirmumo teisę atnaujinti 2014-06-14 Sutartį bei įpareigoti ieÅ¡kovę atnaujinti Sutartį papildomam 5 metų terminui;, taip pat priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 10.1.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kadangi padarė nepagrįstas iÅ¡vadas bei nepagrįstai nesivadovavo nuomininko pirmenybės teise atnaujinti sutartį reglamentuojančiomis nuostatomis ir Materialiojo turto nuomos tvarkos apraÅ¡o nuostatomis. 10.2. Pabrėžia, kad teismas, pažeisdamas CK 6.482 straipsnio 1 dalį bei ApraÅ¡o 50 punktÄ , įvertino tai, jog atsakovė neturi pirmenybės teisės atnaujinti sudarytos Sutarties. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės pareiga atnaujinti Sutartį nėra imperatyvi bei netinkamai aiÅ¡kino nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ .

Å iuo atveju atsakovei nuomos pirmumo teisę užtikrina Sutarties sÄ lygos, CK 6.482 straipsnis bei ApraÅ¡as. Nors iÅ¡ tiesų valstybės ir savivaldybės turtas turi bÅ«ti valdomas siekiant maksimalios naudos, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ne tik numato, jog turtu turi bÅ«ti disponuojama, jis valdomas efektyviai, tačiau teisės aktuose ir teisės doktrinoje aiÅ¡kiai numatyta, jog, valstybės ir savivaldos institucijos sutartiniuose santykiuose su privačiais asmenimis dalyvauja lygiais pagrindais, todėl sutartiniuose santykiuose visos Å¡alys, turi elgsi laikantis tokios sutarties sÄ lygų, imperatyvių teisės aktų reikalavimų. 10.3.

Be to, nepaisant aplinkybės, jog ne tik CK, tačiau ir vieÅ¡osios teisės aktuose, konkrečiai ApraÅ¡o 50 punkte, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame apraÅ¡e „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ aiÅ¡kiai numatytas specialus atvejis, kada patalpos gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamos esamam jų nuomininkui, neskelbiant konkurso, o bÅ«tent esamam nuomininkui pasinaudojant pirmumo teise atnaujinti sutartį, sutiktina, jog svarbu, kad bÅ«tų užtikrinamas efektyvumo ir maksimalios naudos visuomenei principas, tačiau ginčo atveju ieÅ¡kovė net nesvarstė atsakovės pirmumo teisės iÅ¡sinuomoti patalpas, pasibaigus Sutarties galiojimo laikui, nevertino galimybės pasinaudoti nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomÄ skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatytomis sÄ lygomis ir pasiÅ«lyti atsakovei padidintÄ nuomos mokestį, o nesutartus, tik tuomet skelbti konkursÄ ir pareikalauti atsakovės atlaisvinti patalpas.

BÅ«tent Taisyklių taikymas tokiu atveju ir užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 9 straipsnyje įtvirtintų principų laikymÄ si. 10.4. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovė neturėjo pareigos atnaujinti Sutarties, nors toks ieÅ¡kovės elgesys akivaizdžiai neatitinka vieÅ¡osios teisės normų, juo labiau kad nuomos sutarties vykdymas joje numatyta tvarka teisės aktų apimtimi (ApraÅ¡o 50 punktas) taip pat laikytinas užtikrinančiu visuomenės interesÄ .

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . 11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti. Å iuo atveju eismas tinkamai taikė CK 6.482 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atsižvelgė į tai, kad Å¡i nuostata nėra imperatyvi. Atsakovei po Sutarties pasibaigimo neiÅ¡sikeliant iÅ¡ ginčo patalpų ir jomis toliau naudojantis ieÅ¡kovei kyla neigiamos pasekmės, kadangi yra pažeidžiama ieÅ¡kovės nuosavybės teisė. 11.2.

Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė sutiko su Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų sprendimu KupiÅ¡kio rajono savivaldybei pervesdama priteistÄ pinigų sumÄ su palÅ«kanomis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, galima vertinti, kad byloje ginčas kyla dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija turi teisę, bet ne pareigÄ , atnaujinti nekilnojamojo turto nuomos sutartį su atsakove.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ atsakovės nurodoma CK 6.482 straipsnio 1 dalies nuostata dėl nuomininko pirmenybės teisės yra dispozityvi, o ne imperatyvi, todėl ieÅ¡kovė, bÅ«dama vieÅ¡uoju juridiniu asmeniu, turi pakankamÄ pagrindÄ siekti vieÅ¡o konkurso bÅ«du gauti kuo didesnę naudÄ , t.y. pajamas iÅ¡ nuomos.

15. Pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės aptarė bei įvertino visus teisingo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingus įrodymus, nustatė faktines aplinkybes bei aptarė atsakovės nurodytus argumentus. Atsižvelgdamas į tai be sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliacinės instancijos teismas papildomai byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytų duomenų nekartoja bei pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

16. Vienas iÅ¡ esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, bei Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

17. IÅ¡ties, CK 6.482 straipsnyje reglamentuojama nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Tačiau aptariamam kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkÄ reglamentuoja vieÅ¡oji teisė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-196/2006;

Nr. 3K-3-400/2009; kt.).

18. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sÄ lygos reglamentuojamos specialiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Vadovaujantis Ä®statymo 9 straipsniu, valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis Å¡iais principais:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) vieÅ¡osios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu negali bÅ«ti disponuojama savo nuožiÅ«ra, kad visi sprendimai dėl savivaldybei priklausančio turto turi bÅ«ti pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kad Å¡is turtas turi bÅ«ti naudojamas tik tokiu bÅ«du, kuris geriausiai atitinka visuomenės, o ne pavienių privačių subjektų, interesus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-81-790/2019).

19. Kartu reikšminga ir tai, jog vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas ir vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

Nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK 6 knygos XXVIII skyriaus normos, be kita ko, bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių Å¡alių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigÄ nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-22/2009; Nr. 3K-3-252-248/2015).

20. Nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos, konkrečiai CK 6.482 straipsnio 1 dalis, numatanti nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, nėra nei speciali nuostata Įstatymo prasme, nei imperatyvi, nei tiesiogiai susijusi su viešu konkursu ir jo pagrindu sudarytina sutartimi.

21. Negana to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , CK 6.482 straipsnyje imperatyvia forma neįtvirtinta papildoma nuomininko apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-23-611/2018; Nr. e3K-3-331-403/2019), toks reikalavimas nenumatytas ir Ä®statyme bei Å¡alių sudarytoje Sutartyje (12 punktas). Negana to, KupiÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2015-02-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose KupiÅ¡kio rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos apraÅ¡o 50 punkte, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, numatyta ne pareiga, o teisė atnaujinti nuomos sutartį CK nustatyta tvarka.

22. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad iÅ¡kovė neturėjo pareigos atnaujinti su atsakove sudarytÄ Sutartį, kadangi teisės aktai bei Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika tokios pareigos ieÅ¡kovei neįtvirtina.

23. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, kaip juridinis asmuo, privalėjo įvertinti nuomojamų ginčo patalpų statusÄ bei tai, kad disponavimÄ juo reglamentuoja specialieji teisės aktai, dėl kurių daugiau nei 10 metų trunkanti nuoma ne tik gali bÅ«ti apsunkinta (pasibaigus nuomos sutarties terminui), tačiau ir negalima. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės, susijusios su atsakoves ketinimu mokėti didesnį nuomos mokestį, nedaro įtakos susiklosčiusio teisinio ginčo vertinimui bei nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisinį santykį reglamentuojančias materialines normas. Kita vertus, atsakovė deklaruojamas aplinkybes dėl didesnio nuomos mokesčio mokėjimo faktiÅ¡kai gali įgyvendinti dalyvaudama naujai paskalbtame konkurse bei pasiÅ«lydama didesnę kainÄ .

24. Papildomai pažymėtina, kad, skirtingai nei privačios nuosavybės teisės atveju, kada Å¡ios teisės turėtojas savo sÄ skaita įgyja nuosavybėn turtÄ ir, siekdamas tenkinti savo poreikius, turi teisę įgyvendinti Å¡iÄ teisę sudarančias teises (valdyti, naudoti, disponuoti) pats savo nuožiÅ«ra, tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, vieÅ¡oji nuosavybė skirta vieÅ¡iesiems poreikiams tenkinti, vieÅ¡osios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl vieÅ¡osios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis. Ä®statymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y pamatinės vieÅ¡osios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos.

25. Visuomeninės naudos principas reiÅ¡kia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo turi bÅ«ti disponuojama rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ . Efektyvumo principas reikalauja, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi bÅ«ti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principÄ , pagal kurį toks turtas turi bÅ«ti tausojamas, neÅ¡vaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas.

Taigi savininko (valstybės, savivaldybių) teisių į vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektus įgyvendinimas atitiktų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus, valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsakingai (tausojant, neÅ¡vaistant), siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ , be kita ko, gaunant iÅ¡ Å¡io turto maksimaliÄ naudÄ . Dėl to, tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines Å¡iuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi bÅ«ti derinamas su Ä®statyme nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

26. Taigi savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, taip pat ir, nustatydama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialaus turto nuomos tvarkÄ , priimdama sprendimus, susijusius su konkrečių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nuosavybės teisės objektų nuoma, privalo vadovautis ir Ä®statyme įtvirtintu efektyvumo principu, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi bÅ«ti siekiama maksimalios naudos visuomenei.

27. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ nuomos sutartimi, kuri yra atlygintinė, nuomojamo turto nuomotojo gaunama nauda pirmiausiai pasireiÅ¡kia nuomos mokesčio forma, o maksimali nauda – kiek įmanoma didesnio nuomos mokesčio gavimu, kÄ pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad turto nuomos vieÅ¡o konkurso organizavimo tikslas ir yra sudaryti sutartį su asmeniu, kuris sutinka mokėti didžiausiÄ nuomos mokestį, savivaldybės turto nuoma vieÅ¡o konkurso bÅ«du, vertintina kaip atitinkanti Ä®statyme įtvirtintÄ efektyvumo principÄ bei leidžiančių užtikrinti ne vieno privataus subjekto, o visuomenės interesus.

28. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

29. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, faktinius bylos duomenis bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas MisiÅ«nas