b577eead-5aea-499f-a84b-4bd3cb3fcc34 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-137-798/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02080-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12; 3.1.7.11;6.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei Telia Lietuva, AB dėl dalies licencinio atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Lietuvos gretutinių teisių asociacija (toliau – AGATA) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės Telia Lietuva, AB priteisti 241 581,65 Eur licencinio atlyginimo už muzikos atlikėjų ir fonogramų gamintojų komerciniais tikslais iÅ¡leistų fonogramų ar jų kopijų retransliavimÄ , teikiant mokamos televizijos paslaugas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTÄ®) 65 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ kÅ«rinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai nustatytas privalomas kolektyvinis administravimas ir ieÅ¡kovė yra gretutinių teisių turėtojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuriai ATGTÄ® 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teisę be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo teisme ginti kolektyviai administruojamas autorių teises.

3. IeÅ¡kovė su atsakove, kuri teikia telekomunikacijų, informacinių technologijų, taip pat – mokamos televizijos (Pay-TV) paslaugas, retransliuodama daugiau kaip 100 televizijos programų, ir kuri savo veikloje naudoja savo retransliuojamų programų turtinį, Å¡alims vykdant ATGTÄ® 7213 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ pareigÄ , vykdė derybas dėl atlyginimo už suteiktÄ teisę retransliuoti kÅ«rinius ir gretutinių teisių objektus. Å alys 2016 m. sausio 21 d. licencine sutartimi Nr. 2016/LPA-8 (toliau ir – licencinė sutartis arba sutartis) susitarė dėl atlyginimo už AGATA repertuaro muzikos atlikėjų ir fonogramos gamintojų komerciniais tikslais iÅ¡leistų fonogramų ar jų kopijų naudojimo retransliacijai.

Tačiau sutartyje buvo numatyta, kad sutartas tarifas nėra galutinis ir nekeičiamas taps tik tuomet, jeigu iki 2017 m. rugsėjo 30 d. nė viena iÅ¡ Å¡alių neinicijuos veiksmų dėl tarifo peržiÅ«ros. IeÅ¡kovė 2017 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad galutinis susitarimas nepasiektas, sutarties sÄ lyga dėl licencinio tarifo pripažinimo galutiniu laikoma neįvykusia, todėl ieÅ¡kovei atsirado teisė kreiptis į teismÄ licencinės sutarties 7.5 punkto ir ATGTÄ® 55 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl naujo tarifo nustatymo.

Å alims nesusitarus, ieÅ¡kovei taikytinas tarifas turi bÅ«ti nustatytas atsižvelgiant į ieÅ¡kovės su kitais paslaugų teikėjais pasiektus susitarimus ir taikant ARPU (Average Revenue Per Unit, toliau ir – ARPU) metodikÄ , t. y. vidutinės atitinkamo mokamos televizijos paslaugų teikėjo pajamos, per mėnesį tenkančiam vienam statistiniam Å¡io paslaugų teikėjo abonentui, o ne 2006 m. vasario 21 d. nustatytÄ 0,0571 Eur už kiekvienÄ abonentÄ per mėnesį. Plečiantis su mokamos televizijos programų turiniu susijusių paslaugų spektrui, didėjant kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo asociacijų administruojamo turinio panaudojimo mastui, augant paslaugų teikėjų pajamoms iÅ¡ retransliavimo veiklos dėl abonentinio mokesčio padidinimo, dėl suteiktų galimybių viename namų Å«kyje turinį pasiekti per kelis įrenginius ir kitų reikÅ¡mingų priežasčių autorių teisių ir gretutinių teisių subjektams už jų kÅ«rinių ir gretutinių teisių panaudojimÄ mokamas atlyginimas turi proporcingai didėti.

4. Atsakovė Telia Lietuva, AB su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Å¡alys nepasiekė abipusio susitarimo dėl licencinio atlyginimo pakeitimo, todėl licencinio atlyginimo dydis tapo galutinis ir nepakeičiamas. Atsisakydama vykdyti ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ sutartį, ieÅ¡kovė pažeidžia sutarčių privalomumo ir vykdytinumo principus. IeÅ¡kovės reikalavimas atlyginti žalÄ pažeidžia sutarčių uždarumo principÄ , kadangi ieÅ¡kovė skaičiuoja reikalavimo dydį remdamasi su trečiaisiais asmenimis sudarytais susitarimais.

Reikalavimas atlyginti žalÄ apskaičiuotas klaidingai, nuslepiant kitiems operatoriams taikomas nuolaidas ir nepagrįstai taikant ARPU rodiklį. Atsakovei negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi nėra tenkinamos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 6 184,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 21 d. Å¡alių sudarytos sutarties dėl atlyginimo skaičiavimo tvarkos ir dydžio 2015-2017 m. laikotarpiui 7 straipsnis numatė tarifo ir / arba atlyginimo keitimo sutarties galiojimo metu tvarkÄ . Sutartimi Å¡alys pareiÅ¡kė, kad nors sutartimi nustatomas tarifas, pagal kurį skaičiuojamas atlyginimas, jos nesusitarė dėl galutinio tarifo ir / ar atlyginimo, todėl sutartyje nustatytomis sÄ lygomis tarifas ir / ar atlyginimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėti. Tokiu atveju naujasis tarifas ir atlyginimas bÅ«tų taikomas nuo licencijos termino pradžios, t. y. visÄ laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. (sutarties 7.2 punktas).

Å alys susitarė, kad peržiÅ«rėtas gali bÅ«ti tik sutartimi nustatyto tarifo ir / arba atlyginimo dydis. Sutartyje numatytas tarifas pačia sutartimi yra apibrėžiamas tiesiog kaip 0,0571 Eur (be PVM) suma, skaičiuojama kiekvienÄ mėnesį atsakovei už kiekvienÄ atsakovės klientÄ (sutarties 1.9 punktas). Atlyginimas pagal sutartį yra mokestis, kurį atsakovė sutartyje sutartomis sÄ lygomis įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei už suteiktÄ licencijÄ (sutarties 1.5 punktas). Atlyginimas turi bÅ«ti mokamas kiekvienÄ mėnesį, o atlyginimo dydis apskaičiuojamas dauginant tarifÄ iÅ¡ to mėnesio atsakovės abonentų skaičiaus (sutarties 4.1 punktas).

Sutarties 1.9 punktu nustatytas tarifo dydis rodo, kad atlyginimas pagal sutartį nustatomas kaip pinigų suma, kuri apskaičiuojama priklausomai nuo nekintamo šalių sutarto koeficiento (tarifo dydžio) ir atsakovės abonentų skaičiaus. Taip apskaičiuotas atlyginimas nepriklauso nuo atsakovės pajamų ar kokių nors kitų finansinių atsakovo rodiklių.

7. Ä®vertinęs sutarties nuostatas, teismas nustatė, kad Å¡alių sutarties 7 straipsnyje numatyta galimybė peržiÅ«rėti tarifÄ ir / arba su tarifu susijusį atlyginimÄ neapima galimybės peržiÅ«rėti esminių atlyginimo nustatymo metodikos principų, dėl kurių Å¡alių sutartyje susitarta galutinai. Å alys sutartyje nenumatė, kad be tarifo dydžio gali bÅ«ti pakeičiami ir tarifo nustatymo principai, taip pat nesusitarė dėl naujos atlyginimo apskaičiavimo tvarkos. IeÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio dėl sutarties pakeitimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė, taikant galiojančias sutarties nuostatas, neturi teisės reikalauti, kad sutarties galiojimo laikotarpiu taikomas tarifas bÅ«tų perskaičiuotas naudojant ARPU paremta metodika, kuri reikalauja įvertinti atsakovės pajamas, nes tokio rodiklio įtraukti į atlyginimo skaičiavimÄ atsakovė, sudarydama sutartį, akivaizdžiai nesutiko. Remdamasis tuo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės argumentai dėl sutarties sÄ lygų nustatymo negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais nepriklausomai nuo to, ar pagal sutarties 7.4 ir 7.5 punktus tarifas turi bÅ«ti laikomas galutiniu.

8. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės argumentai dėl sutarties 7.4 ir 7.5 punktų taikymo nepagrįsti. Pagal sutarties 7.4 punktÄ ieÅ¡kovė turėjo teisę tik iki 2016 m. rugsėjo 30 d. inicijuoti derybas ir tik tuo atveju, jeigu 2016 m. rugsėjo 30 d. vyktų Å¡alių derybos, bÅ«tų aktyvuojamas sutarties 7.5 papunktis, numatantis tarifo peržiÅ«rėjimo abipusio susitarimo bÅ«du ir derybų galimybę ir nustatantis derybų terminÄ iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Derybų, pradėtų iki 2016 m. rugsėjo 30 d., sėkmės atveju, tarifas Å¡alių susitarimu bÅ«tų pakeistas arba bÅ«tų sutarta dėl jo nekeitimo.

Tuo tarpu derybų nesėkmės iki 2017 m. rugsėjo 30 d. atveju sutartyje sutartas tarifas turi būti laikomas galutiniu ir nekeičiamu, o sutarties šalys negali turėti viena kitai pretenzijų dėl tarifo dydžio. Kadangi tarp šalių derybos 2016 m. rugsėjo 30 d. nevyko, tarifas tapo galutiniu ir nekeičiamu. Be to, šalys susitarimo dėl tarifo dydžio nepasiekė ir iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

9. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti licencinio atlyginimo skirtumÄ , reikalaudama apskaičiuoti atlyginimÄ pagal naujÄ tarifÄ , tačiau nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl sutarties sÄ lygos, nustatančios tarifo dydį, pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalis) arba dėl sutarties sÄ lygos, dėl kurios nesusitarta arba susitarimas dėl kurios atidėtas, nustatymo (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), teismas sprendė, kad neturi pagrindo nustatyti sutarties sÄ lygas savo nuožiÅ«ra arba vien tik atsižvelgdamas į kitÄ materialinį teisinį reikalavimÄ pareiÅ¡kusios ieÅ¡kovės argumentus. Atitinkamai nėra pagrindo ir priteisti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ sumÄ , kuri apskaičiuota pagal tarifÄ , kurio nenustatė nei Å¡alių susitarimas, nei teismas. Teismas pažymėjo, jog ir pačios atsakovės teigimu ieÅ¡kovė nereikalauja sutarties pakeitimo arba jos sÄ lygų nustatymo, todėl tokie teismo motyvai ieÅ¡kovei negali bÅ«ti siurpriziniai.

10. Be to, sutarties 7.2 punkte numatyta, kad perskaičiavus atlyginimÄ pagal naujai nustatytÄ tarifÄ ir atlyginimui dėl to padidėjus, atsakovei prievolė sumokėti padidėjusį atlyginimÄ atsirastų tik per 60 dienų nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos faktÅ«ros pateikimo, tačiau ieÅ¡kovės reikalavimas įvykdyti iÅ¡ sutarties kylančiÄ piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas pagal sutarties sÄ lygas negali bÅ«ti suėjęs. Net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės argumentai dėl naujo tarifo teismo bÅ«tų pripažinti pagrįstais, nesant ieÅ¡kovės reikalavimo, teismo vertinimu, negali bÅ«ti nustatyta nauja Å¡alių sutarties sÄ lyga ir nėra teisinių prielaidų atsirasti atsakovės prievolei mokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė AGATA apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; o netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai licencinio atlyginimo peržiÅ«ros galimybę susiejo iÅ¡imtinai su ginčo Å¡alių derybų statusu 2016 m. rugsėjo 30 d.

Tokiu bÅ«du teismas nustatė visiÅ¡kai kitas licencinio tarifo pripažinimo galutiniu ir nekeičiamu sÄ lygas, nei sudarydamos licencinę sutartį aiÅ¡kiai susitarė licencinės sutarties Å¡alys bei priėmė Å¡io Å¡alių susitarimo turinio visiÅ¡kai neatitinkantį procesinį sprendimÄ . AiÅ¡kindamas licencinės sutarties 7 straipsnio „Tarifas ir jo keitimo tvarka“ nuostatas teismas klydo ir tai turėjo esminę reikÅ¡mę nepagrįstam licencinio tarifo pripažinimui galutiniu ir nekeičiamu.

Licencinės sutarties 7.4 ir 7.5 punktuose įtvirtintas reguliavimas reiÅ¡kia, kad AGATA ir Telia Lietuva, AB iÅ¡skyrė dvi alternatyvias licencinėje sutartyje numatyto licencinio atlyginimo tarifo pripažinimo galutiniu ir nekeičiamu visu licencijavimo laikotarpiu sÄ lygas. 11.2. Licencinės sutarties 1 straipsnio 9 dalyje numatytas tarifas galutiniu ir nekeičiamu yra pripažintas nepagrįstai ir neteisėtai. Tarpininkavimo derybų faktas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad Licencinės sutarties 7.4 punkte numatyta negatyvaus pobÅ«džio licencinio atlyginimo už muzikos atlikėjų ir fonogramų gamintojų komerciniais tikslais iÅ¡leistų fonogramų ir / ar jų kopijų retransliavimÄ apskaičiavimui taikomo tarifo pripažinimo galutiniu ir nekeičiamu sÄ lyga nėra įvykusi ir nesukelia skundžiamame sprendime nurodytų teisinių pasekmių. 11.3.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad licencinis atlyginimas ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti priteisiamas, tik pakeitus jo apskaičiavimui taikomÄ licencinės sutarties 1 straipsnio 9 dalyje numatytÄ licencinio atlyginimo tarifo dydį. Teismas ignoravo Å¡alių bendru sutarimu nustatytÄ naujo licencinio atlyginimo nustatymo tvarkÄ . Tiek AGATA pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl dalies licencinio atlyginimo priteisimo dalykas, tiek teisinis pagrindas buvo suformuluoti, atsižvelgiant į licencinės sutarties nuostatas, pagal kurias Å¡alys numatė galimybę licencinio atlyginimo dydį nustatyti teismo tvarka. 11.4.

Teismas neatsižvelgė, kad sutarties 1.9 punkte numatytas tarifas visiÅ¡kai neatspindi ieÅ¡kovės faktinio licencijuojamo turinio panaudojimo komerciniais tikslais masto bei atsakovės gaunamos naudos, todėl gretutinių teisių turėtojų atžvilgiu yra nepagrįstai žemas. Tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, tiek autorių teisės doktrinoje atitinkamoje paslaugų rinkoje už kÅ«rinių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ kitų asmenų mokamų atlyginimų dydis yra pripažįstamas tinkamu teisingo atlyginimo apskaičiavimo kriterijumi.

Atsižvelgdama į tai, AGATA atsakovei už teisių naudojimÄ mokėtinu teisingu atlyginimu taip pat siÅ«lo laikyti bÅ«tent licencijos analogijos bÅ«du apskaičiuotÄ atlyginimÄ . 11.5. Teismas nepagrįstai atsakovės naudai priteisė maksimaliÄ atlygintinų advokato iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjamu pirmosios instancijos teisme, sumÄ .

12. Atsiliepime į ieÅ¡kovės AGATA apeliacinį skundÄ atsakovė Telia Lietuva, AB praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas tinkamai ir pagrįstai aiÅ¡kino tarp Å¡alių sudarytos licencinės sutarties nuostatas dėl tarifo dydžio pripažinimo galutiniu ir nekeičiamu, nes nurodė, kad tarifo dydis galėjo bÅ«ti pakeistas nebent tada, jeigu derybų (ar bet koks kitas procesas) bÅ«tų prasidėjęs iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Iš sutarties 7.4 ir 7.5 punktų prasmės ir įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu, akivaizdu, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. terminas galėjo būti taikomas tik tada, jeigu derybų, teismo ar arbitražo procesas būtų prasidėjęs ne iki 2017 m. rugsėjo 30 d., o iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Kadangi tarp šalių toks procesas iki 2016 m. rugsėjo 30 d. neprasidėjo, todėl tarifo dydis tapo galutiniu ir nekeičiamu. Sutarties nuostatas aiškinant kitu būdu būtų pažeidžiama tarp šalių sudaryta sutartis, civilinės teisės principai, atsakovė atsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje. 12.2.

Teismas tinkamai nurodė, kad tarifo dydis tapo galutiniu ir nekeičiamu, nes atsakovės neįpareigoja su trečiaisiais asmenimis nesÄ Å¾iningų ir slaptų galutinių derybų metu nustatytas ir vėliau raÅ¡ytiniu susitarimu įtvirtintas tarifo dydis ir jo skaičiavimo tvarka. Å alys susitarė, kad tarifo dydis, atsižvelgiant į sutarties 7.4 ir 7.5 punktuose numatytÄ reguliavimÄ , gali bÅ«ti pakeistas, tačiau jokiu bÅ«du neįtvirtino, kad gali bÅ«ti keičiamas atlyginimo skaičiavimo bÅ«das.

IeÅ¡kovė su trečiaisiais asmenimis Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija (toliau – LTOA) ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau – LKTA), slaptai ir nesÄ Å¾iningai sudarė susitarimÄ dėl licencinio atlyginimo. Atsakovė nedalyvavo derybose, todėl negali prisiimti jokių su derybomis susijusių įsipareigojimų, juo labiau, susijusių su tarifo dydžio skaičiavimu. 12.3. Teismas, teisingai iÅ¡analizavęs bylos aplinkybes, pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokio teisinio pagrindo, kuris paremtų jos suformuluotÄ reikalavimÄ .

Atsakovė tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal sutartį, nepažeidė jokių sutartinių įsipareigojimų ir sumokėjo Å¡alių sutartÄ licencinį atlyginimÄ , kurio gavimui ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neprieÅ¡taravo. Nepaisant to, gavusi licencinį atlyginimÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su visiÅ¡kai nepagrįstu ieÅ¡kiniu teigdama, kad atsakovė privalo sumokėti neegzistuojantį licencinį atlyginimÄ , nenustatytÄ jokioje tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje. Skunde nurodomas teisinis pagrindas – sutarties 2 straipsnis ir ATGTÄ® 55 straipsnis yra abstraktus, neapibrėžtas ir nenumato, kad atsakovei galėtų bÅ«ti taikomas didesnis nei sutartyje nurodytas tarifo dydis. 12.4.

Teismas tinkamai ir pagrįstai aiÅ¡kindamas sutartį nurodė, kad iki 2016 m. rugsėjo 30 d. prasidėjusiame procese galėjo bÅ«ti pakeistas nebent tarifo dydis, tačiau ne jo skaičiavimo tvarka (metodika). Todėl atlyginimo, kuris mokamas pagal abonentų skaičių, skaičiavimo tvarka, negali bÅ«ti keičiama į skaičiavimo tvarkÄ , paremtÄ ARPU metodu. IeÅ¡kovė nepagrįstai remiasi ESTT praktika (ESTT 2003 m. vasario 6 d. sprendimas byloje Sena C-245/00), kurios precedentai neatitinka Å¡ios bylos faktinių aplinkybių, ypač aplinkybės, kad tarp ginčo Å¡alių yra sudaryta galiojanti sutartis, kuri privalo bÅ«ti vykdoma, todėl Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomi.

IeÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡skiria vienÄ kriterijų siekdama nustatyti didesnį licencinį atlyginimÄ atsakovei, nors licencinis atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas ne vien remiantis su kitais intelektinės nuosavybės objektų naudotojais sudarytomis sutartimis, tačiau ir klausytojų ar žiÅ«rovų (abonentų), galinčių girdėti ir (ar) matyti tam tikrÄ transliuojamÄ laidÄ skaičiumi. 12.5. Jeigu licencinis atlyginimas atsakovei bÅ«tų skaičiuojamas taikant ARPU rodiklį, atsakovė bÅ«tų nepagrįstai diskriminuojama visų kitų mokamos televizijos paslaugų teikėjų atžvilgiu, nes į jo daromas investicijas į pažangiausias technologijas ir naudÄ vartotojams nebÅ«tų atsižvelgiama. 12.6.

Teismas priteisė atsakovei pagrįstÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas dydį. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės iÅ¡keltų reikalavimų aiÅ¡kų ir neabejotinÄ nepagrįstumÄ , teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja teise. Be to, byloje nagrinėjami teisiniai santykiai yra specifiniai, nes yra susiję su kolektyviniu intelektinės nuosavybės objektų administravimu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ interneto svetainės infolex.lt skaičiuoklės dėl maksimalaus advokato iÅ¡laidų atlyginimo.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliantės pateiktÄ dokumentÄ laikyti nauju įrodymu ir pridėti prie bylos, nes dokumentas iÅ¡ internetinės svetainės yra informatyvaus pobÅ«džio, iÅ¡ esmės neturi įrodomosios reikÅ¡mės. Dėl ginčo esmės 16.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį, kuriuo apeliantė prašė priteisti dalį licencinio atlyginimo pagal sutartį, reikalaudama apskaičiuoti jį pagal naujÄ tarifÄ , motyvuodamas tuo, kad iÅ¡analizavus sutarties nuostatas, Å¡alys sutartimi nesusitarė dėl naujo tarifo dydžio. Teismas atmetė apeliantės argumentus, kad sutarties galiojimo laikotarpiu taikomas tarifas bÅ«tų perskaičiuotas naujai naudojant ARPU paremta metodika, nes atsakovė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo dėl tokio atlyginimo skaičiavimo.

Teismas aiÅ¡kindamas sutarties 7.4 ir 7.5 punktus, nustatančius tarifo dydžio pripažinimo galutiniu tvarkÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad siekiant peržiÅ«rėti tarifo dydį pagal sutarties 7.4 punktÄ , bet kuri Å¡alis turėjo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. inicijuoti derybas ir tik tuo atveju, jei iki Å¡ios datos bÅ«tų inicijuotos derybos, pagal sutarties 7.5 punktÄ iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Å¡alys turėtų terminÄ deryboms. Tuo atveju, jei derybos, pradėtos iki 2016 m. rugsėjo 30 d., bÅ«tų nesėkmingos iki 2017 m. rugsėjo 30 d., sutartyje sutartas tarifas laikomas galutiniu ir nekeičiamu.

Teismas nustatė, kad Å¡alių derybos dėl tarifo neįvyko 2016 m. rugsėjo 30 d., susitarimo dėl tarifo dydžio Å¡alys nepasiekė ir iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Atitinkamai, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nereiÅ¡kė reikalavimo pakeisti sutarties sÄ lygas, sprendė, jog neturi teisinio pagrindo savo nuožiÅ«ra nustatyti kitÄ tarifo dydį.

17. Apeliantė nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių sutarties 7.4, 7.5 punktuose nustatytas tarifo dydžio pripažinimo galutiniu ir nekeičiamu sÄ lygas ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog tarifo dydis yra galutinis ir nekeičiamas. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, sutartimi Å¡alys susitarė dėl galimybės licencinio atlyginimo dydį nustatyti teismo tvarka, tuo tarpu teismas nepagrįstai atlyginimo priteisimÄ siejo su licencinio atlyginimo tarifo dydžio pakeitimu. Apeliantės teigimu, teismas, pripažindamas sutarties 1.9 punkte nustatytÄ tarifo dydį galutiniu ir nekeičiamu, neatsižvelgė į tai, kad tokio dydžio tarifas yra nepagrįstai žemas, turėtų bÅ«ti taikomas licencijos analogijos bÅ«du apskaičiuojamas atlyginimas. Taip pat apeliantė nesutinka su atsakovės naudai priteista maksimalia bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

18. ATGTÄ® 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrÄ atlyginimÄ už komerciniais tikslais iÅ¡leistų (nepaisant jų iÅ¡leidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimÄ , retransliavimÄ ar kitokį vieÅ¡Ä paskelbimÄ . Šį atlyginimÄ privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sÄ lygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Å is atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.

19. Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys nurodytos ATGTÄ® nuostatos pagrindu, 2016 m. sausio 21 d. sudarė licencinę sutartį, kurios 1.9 punktu susitarė už licencijos naudoti gretutinių teisių objektus retransliacijai suteikimÄ , taikyti tarifÄ â€“ 0,0571 Eur be PVM už abonementÄ per mėnesį. Sutarties 7 straipsnyje Å¡alys susitarė dėl tarifo ir jo keitimo tvarkos. Sutarties 4.1 punktu nustatyta, kad apeliantei mokamas kas mėnesį atlyginimas, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant tarifÄ iÅ¡ ataskaitinio mėnesio abonentų skaičiaus. Pagal sutarties 7.1 punktÄ tuo atveju, jei Å¡alys bet kokiu bÅ«du susitars dėl kitokio tarifo ir / ar kitokio atlyginimo, ar toks naujas tarifas ir / ar naujas atlyginimas bus nustatytas mediacijos, tarpininkavimo, teismo, arbitražo, teisės akto ar bet kokiu kitu bÅ«du, atlyginimas už licencijÄ bus skaičiuojamas taikant naujÄ tarifÄ ir operatorius mokės AGATA naujÄ atlyginimÄ .

20. Sutarties 7.4 ir 7.5 punktuose nustatyta tarifo pripažinimo galutiniu ir nekeičiamu tvarka: 7.4 punktu Å¡alys susitarė, kad „iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nei vienai iÅ¡ Å¡alių neinicijavus veiksmų (derybų, mediacijos ar kito proceso) dėl tarifo peržiÅ«ros ir / ar keitimo sutarties 1.9 punkte numatytas tarifas laikomas galutiniu ir nekeičiamu iki sutarties pabaigos ir Å¡alys neturės pretenzijų viena kitai dėl tarifo dydžio“; 7.5 punktu Å¡alys susitarė, kad „iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nors vienai iÅ¡ Å¡alių inicijavus veiksmus (derybų, mediacijos ar kito proceso) dėl tarifo peržiÅ«ros ir / ar keitimo, Å¡alys įsipareigoja pasiekti abipusį susitarimÄ iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

Šalims iki 2017 m. rugsėjo 30 d. nepasiekus susitarimo sutarties 1.9 punkte numatytas tarifas laikomas galutiniu ir nekeičiamu iki sutarties pabaigos ir šalys neturės pretenzijų viena kitai dėl tarifo dydžio. Aiškumo dėlei: šis terminas nėra taikomas jei šalių ginčas yra sprendžiamas teisme ar arbitraže“.

21. IÅ¡ apeliantės procesinių dokumentų matyti, jog reikalaujamÄ priteisti licencinį atlyginimÄ apeliantė skaičiuoja remdamasi ARPU rodikliu, kuris nustatytas kaip bazė apskaičiuojant licencinį atlyginimÄ už autorių teisių ir gretutinių teisių suteikimÄ retransliacijai 2015 m. birželio 14 d. susitarimu dėl bendros licencijos suteikimo tarp Lietuvos audiovizualinių kÅ«rinių autorių teisių asociacijos (AVAKA), LATGA (Lietuvos gretutinių teisių asociacijos), Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija (LTOA).

22. Bylos duomenimis minėto susitarimo dėl bendros licencijos atsakovė nepasirašė, tačiau po ilgų derybų buvo pasiektas kompromisas ir ieÅ¡kovė bei atsakovė tik 2016 m. sausio 21 d. pasirašė atskirÄ nuo kitų operatorių Licencinę sutartį 2016/LPA-8. Kaip matyti iÅ¡ pačios atsakovės pateiktų argumentų, ji nesutiko ir nesutinka su licencinio atlyginimo skaičiavimo metodika, pagal kuriÄ atlyginimo dydis bÅ«tų skaičiuojamas pagal televizijos paslaugų teikėjo pajamas, t. y. taikant ARPU rodiklį.

23. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis. Sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinamÄ sutarties uždarumo principÄ sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos Å¡alims ir tik sutartį sudariusios Å¡alys gali reikÅ¡ti iÅ¡ jos kylančius reikalavimus. Taigi sutartis susaisto tik jos Å¡alis, todėl, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis, turi teisinės įtakos tik jos Å¡alių tarpusavio teisėms ir pareigoms.

Teismas sutarties galiÄ tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tokia galimybė leidžiama įstatyme ir byloje nustatomos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti atitinkamÄ sutarties uždarumo principo iÅ¡imtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir joje nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

24. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad vertinant apeliantei mokėtino atlyginimo už licencijÄ dydį atsakovės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ARPU metodikÄ . Tai patvirtina, jog atsakovė nebuvo susitarimo dėl bendros licencijos Å¡alis, atsakovė aiÅ¡kiai laikėsi pozicijos, kuria iÅ¡reiÅ¡kė nepritarimÄ aptariamos metodikos taikymui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati apeliantė neneigia aplinkybės, jog atsakovė derybų metu nesutiko, kad licencinis atlyginimas bÅ«tų skaičiuojamas pagal ARPU rodiklį, kuris yra nustatomas pagal paslaugų teikėjo pajamų ir jo paslaugų naudotojų santykį.

Atitinkamai įvertinus tai, kad atsakovė nėra susitarimo dėl bendros licencijos šalis, iš šio susitarimo kylančios teisinės pasekmės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos. Tuo tarpu iš atsakovės ir apeliantės licencinės sutarties nuostatų visumos taip pat nėra pagrindo išvadai, jog šalys susitarė taikyti ARPU rodiklį.

25. Apeliantė teigia, kad licencinio atlyginimo tarifo peržiÅ«ros ir naujo licencinio atlyginimo nustatymo procedÅ«ra buvo inicijuota AGATA ir kitų kolektyvinio administravimo asociacijų iniciatyva Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijoje ir nurodo, jog tai patvirtina byloje pateikti ministerijos atstovės elektroniniai laiÅ¡kai dėl derybų. Tačiau pati apeliantė neginčija bei bylos duomenys patvirtina, kad pagal ginčo sutartį, sudarytÄ tarp apeliantės ir atsakovės, abipusis susitarimas dėl tarifo peržiÅ«ros ir / ar keitimo iki 2017 m. rugsėjo 30 d. nebuvo iÅ¡ esmės pasiektas, teismo procesiniu sprendimu tarifo dydis taip pat nebuvo pakeistas, o pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantė neprašė pakeisti sutarties sÄ lygos, kuria nustatytas tarifo dydis. Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai sprendė, jog pagal Å¡alių sutarties 7.4 ir 7.5 punktų nuostatas sutarties 1.9 punkte numatytas tarifo dydis pripažintinas galutiniu ir nekeičiamu.

26. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei nustačius, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kindamas Å¡alių sutarties 7.4 ir 7.5 punktų nuostatas pagrįstai konstatavo, jog tarifo dydis yra galutinis ir nekeičiamas, apeliantės argumentų dėl jos pasirinkto teisių gynimo bÅ«do vertinimas toliau nebetenka teisinės reikÅ¡mės. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė įrodinėdama, jog jos pasirinktas licencinio atlyginimo analogijos bÅ«das yra tinkamas ir teisingas, kaip esminį motyvÄ naudoja iÅ¡ esmės teiginį, jog gretutinių teisių turėtojų atlygis turi atitinkamai priklausyti nuo televizijos paslaugų teikėjo gaunamų pajamų iÅ¡ retransliavimo veiklos.

Tačiau apeliantė nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis apeliantės nurodomas atlyginimo apskaičiavimas, taikant bÅ«tent minėtÄ ARPU rodiklį, turėtų bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu ir teisingu licenciniu atlyginimu. Ginčo sutartimi buvo nustatyta licencinio atlyginimo pagal atitinkamÄ tarifo dydį apskaičiavimo tvarka, susitarta dėl tarifo dydžio, jo keitimo, pripažinimo galutiniu ir nekeičiamu tvarkos. Be to, Å¡iuo aspektu sutiktina su atsakovės argumentu, kad pagal apeliantės reikalaujamo atlyginimo taikant ARPU metodikÄ skaičiavimui įtakos daro tik mokamos televizijos paslaugų teikėjų gaunamos pajamos, kitaip tariant nėra atsižvelgiama į jų patiriamas iÅ¡laidas (investicijas), gaunamÄ pelnÄ ir pan.

Atitinkamai nėra apsižvelgiama ir į tai, kokio tipo televizijos paslaugos yra teikiamos (analoginė kabelinė, skaitmeninė (išmanioji)), nuo kurių ir gali priklausyti pajamų, išlaidų ir pelno santykis.

27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , virÅ¡ijančiÄ Rekomendacijose nustatytÄ dydį.

28. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes.

29. Dėl Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų taikymo kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikėtų vadovautis kriterijų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neiÅ¡skirti kaip reikÅ¡mingų vieno ar keleto iÅ¡ jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali bÅ«ti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobÅ«dį, gali sudaryti pagrindÄ priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytÄ maksimalų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, tiek mažesnį Å¡ių iÅ¡laidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

30. Nors skundžiamame sprendime teismas konkrečiai nenurodė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į priimtÄ procesinį sprendimÄ , jame pateiktus motyvus, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, įvertino visus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei bylos aplinkybių kontekste tinkamai juos pritaikė. Tai, kad priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija rekomenduojamÄ dydį savaime nereiÅ¡kia, kad tokia suma yra priteista neteisingai, pažeidžiant proceso teisės normas.

Å iuo atveju atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilęs dėl licencinio atlyginimo, kuris siejamas bei procesiniuose Å¡alių dokumentuose buvo grindžiamas be kita ko ir specifinėmis intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į Å¡alių procesinių dokumentų apimtis, teikiamus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs tiek Å¡ias aplinkybes, tiek Rekomendacijų kriterijus priteisė teisingÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ atsakovės atžvilgiu.

31. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai nustatė reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino procesinės ir materialiosios teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus apeliantės skundÄ kaip nepagrįstÄ , spręstinas atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas. Atsakovė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ apeliantės, tačiau įrodymų, pagrindžiančių Å¡ių iÅ¡laidų buvimÄ , iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas Antanas Rudzinskas