Legislator Case Law & Legislation
b57733e7-4d5b-47da-bdf5-fb1c45075694 AI generated

b57733e7-4d5b-47da-bdf5-fb1c45075694 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b57733e7-4d5b-47da-bdf5-fb1c45075694
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nuomis“ 9 931,95 Eur žalos atlyginimÄ ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; pripažinti atsakovų UAB „Nuomis“ ir A. Z. 2018 m. birželio 19 d. sudarytÄ automobilio nuomos sutartį Nr. N18-1610 negaliojančia, priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

b57733e7-4d5b-47da-bdf5-fb1c45075694 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nurodė, jog kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad tarp jos ir atsakovo A. Z. sudaryta nuomos sutartis nebuvo realiai vykdoma ir abi Å¡alys neva net neketino sukurti ilgalaikės nuomos santykių. PaaiÅ¡kino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina sandorio buvimÄ ir tai nėra jokia gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Be to, pažymėjo, jog yra verslininkė, kurios pagrindinė veikla yra krovininių mikroautobusų, lengvųjų automobilių, įrankių ir papildomos įrangos nuoma, todėl yra suinteresuota ilgalaikės nuomos teisinių santykių atsiradimu, kadangi ilgalaikė nuoma garantuoja pastovias ir nuspėjamas pajamas ilgesniam laikotarpiui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Laimai Å idlauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei M. V., atsakovės atstovei advokatei Donatai Lapėnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Akcinės draudimo bendrovės COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP ieÅ¡kinį atsakovams Uždarajai akcinei bendrovei „Nuomis“ ir A.

Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nuomis“ 9 931,95 Eur žalos atlyginimÄ ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; pripažinti atsakovų UAB „Nuomis“ ir A. Z. 2018 m. birželio 19 d. sudarytÄ automobilio nuomos sutartį Nr. N18-1610 negaliojančia, priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m birželio 7 d. su UAB „Nuomis“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. AMA 8349887), kuria buvo apdrausta automobilio VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. birželio 19 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Z., vairuodamas transporto priemonę VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į M.

B. E200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku, remiantis eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija, pripažintas transporto priemonės VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. Z.. Nurodė, jog jai kaip transporto priemonės VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ , todėl atliko žalos sureguliavimo procedÅ«ras ir iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 19 863,90 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti.

Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu apdraustas automobilis buvo naudojamas trumpalaikei (iki 1 metų) nuomai, tokiu bÅ«du pažeistas sudarytos draudimo sutarties 1.5.6. punktas - individualiai aptarta sÄ lyga, jog apdrausta transporto priemonė „nėra naudojama trumpalaikei (mažiau nei 1 metai) nuomai“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimÄ Ä¯gijo teisę reikalauti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ UAB „Nuomis“, dėl sutartinių santykių pažeidimo.

PaaiÅ¡kino, kad kreipėsi su pretenzija į UAB „Nuomis“, tačiau UAB „Nuomis“ pateikė atsakymÄ bei pridėjo tarp UAB „Nuomis“ ir atsakovo A. Z. sudarytÄ automobilio nuomos sutartį Nr. N18-1610, pagal kuriÄ Å¡alys neva sulygo dėl transporto priemonės VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos vienerių metų ir 1 dienos laikotarpiui. Mano, jog, pateikta sutartis yra tariamasis sandoris, todėl negalioja. PaaiÅ¡kino, jog atsakovės naudojamas Å¡ablonas apskritai nėra skirtas sudaryti ilgalaikes (metų ir ilgesnės trukmės) transporto priemonių nuomos sutartis, nes sutarties Å¡ablone numatyta, kad nuomos kaina gali bÅ«ti įraÅ¡oma tik už parÄ arba už mėnesį.

Atsakovo internetiniame puslapyje pateikiamos taisyklės numato, kad nuomininkas už nuomojamÄ transporto priemonę atsiskaito iÅ¡ karto, t. y. pinigų suma už visÄ nuomos terminÄ sumokama pasiimant transporto priemonę. Pažymėjo, jog jai pateiktoje sutartyje nėra aptartos transporto priemonės nuomos sÄ lygos, Å¡alių atsakomybė, mokėjimo terminai ir kitos sÄ lygos – tai nėra įprasta praktika sudarant ilgalaikes sutartis, ypač tas, kurios viena Å¡alių yra verslo subjektas. Mano, jog tai, kad Å¡alys nesusitarė dėl esminių, įprastų ilgalaikės transporto priemonės nuomos sÄ lygų, leidžia spręsti, kad atsakovai neketino sukurti ilgalaikės nuomos santykių, nes sutarties tekstas yra lakoniÅ¡kas; pagal taisykles nuomininkas už nuomojamÄ transporto priemonę atsiskaito perduodant automobilį ir turi palikti užstatÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovas pasiimdamas transporto priemonę jau turėjo bÅ«ti sumokėjęs 5 400 Eur (450 Eur x 12 mėn.) ir užstatÄ (užstato dydis nuo 150 Eur). Pažymėjo, jog papraÅ¡ius pateikti įrodymus apie tai, kad mokėjimas pagal sutartį buvo įvykdytas, atsakovė duomenų nepateikė. Dėl nurodyto vertintina, kad sutartis nebuvo realiai vykdoma. Pažymėjo, jog taip pat prašė pateikti duomenis apie sutarties vykdymÄ po eismo įvykio, t. y. informacijÄ ar sutartis buvo tęsiama, jei tęsiama nebuvo, ar atsakovui buvo grÄ Å¾intas nuomos mokestis už laikotarpį, kuriuo nuomininkas nesinaudojo transporto priemone, tačiau ir tokia informacija pateikta nebuvo ir tai leidžia spręsti, kad teisiniai santykiai sutarties pagrindu faktiÅ¡kai nevyko.

Mano aplinkybę, kad sutarties nebuvo siekiama sudaryti ilgalaikiam terminui (1 metams ir daugiau), patvirtina ir tai, kad nuomininkas 2018 m. gruodį deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ RusijÄ , o nuomotojo Taisyklės draudžia su transporto priemone vykti į Å¡iÄ valstybę. Å i aplinkybė taip pat leidžia spręsti, kad ilgalaikiai nuomos santykiai tarp sutarties Å¡alių susiklostę nebuvo. Atsakovė UAB „Nuomis“, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. birželio 19 d. su atsakovu A.

Z. sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. N18-1610, kuria iÅ¡nuomojo A. Z. transporto priemonę VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog Å¡alys nuomos sutartimi susitarė dėl nuomos laikotarpio nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d., o taip pat numatė nuomos kainÄ â€” 450 Eur už vienÄ mėnesį. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas A. Z. sudaręs nuomos sutartį sumokėjo nuomos mokestį už pirmÄ jį nuomos mėnesį, o taip pat perdavė 150 Eur dydžio užstatÄ .

Nurodė, jog apie eismo įvykį sužinojo, kai 2018 m. birželio 20 d. apgadinta transporto priemonė buvo pastebėta palikta jos teritorijoje, esančioje Savanorių pr. 219, Vilniuje. Paaiškino, kad transporto priemonės viduje buvo paliktas užvedimo raktas, registracijos dokumentai ir užpildyta eismo įvykio deklaracija. Nurodė, jog iš karto po minėtų aplinkybių paaiškėjimo buvo bandoma susisiekti su atsakovu A. Z., tačiau nuomos sutartyje nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepė, o nuvykus A.

Z. nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini Vilnius) jo surasti nepavyko. PaaiÅ¡kino, kad nepavykus susisiekti su A. Z., buvo nuspręsta nutraukti nuomos sutartį, (UAB „Nuomis“ direktoriaus 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 20180622/1 nuomos sutartis buvo nutraukta), o taip pat negrÄ Å¾inti A. Z. sumokėto 450 Eur dydžio nuomos mokesčio ir 150 Eur dydžio užstato, kadangi už transporto priemonės apgadinimÄ buvo atsakingas A. Z. tarp Å¡alių sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės remontuoti neapsimokėjo, ji buvo parduota ir 2018 m. birželio 28 d. iÅ¡registruota.

Nurodė, jog kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad tarp jos ir atsakovo A. Z. sudaryta nuomos sutartis nebuvo realiai vykdoma ir abi Å¡alys neva net neketino sukurti ilgalaikės nuomos santykių. PaaiÅ¡kino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina sandorio buvimÄ ir tai nėra jokia gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Be to, pažymėjo, jog yra verslininkė, kurios pagrindinė veikla yra krovininių mikroautobusų, lengvųjų automobilių, įrankių ir papildomos įrangos nuoma, todėl yra suinteresuota ilgalaikės nuomos teisinių santykių atsiradimu, kadangi ilgalaikė nuoma garantuoja pastovias ir nuspėjamas pajamas ilgesniam laikotarpiui.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nėra pateikiama jokių argumentų, o taip pat nepateikiami jokie įrodymai, kurie pagrįstų kokia apimtimi Draudimo sutarties galiojimo metu jos neva padarytas draudimo sutarties pažeidimas nulėmė draudimo rizikos padidėjimÄ lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias ji atskleidė sudarant Draudimo sutartį. Atsakovas A. Z., atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. 2020 m. birželio 15 d. byloje gautas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl praÅ¡omos priteisti sumos tikslinimo, kuriuo ieÅ¡kovė sumažino praÅ¡omos priteisti žalos dydį nuo 9 931,95 Eur iki 9 916,50 Eur.

Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė pilnai. Papildomai pažymėjo, jog paaiÅ¡kėjusios aplinkybės apie tai, jog atsakovė, kaip nurodo, neveda nuomos sutarčių žurnalo, leidžia abejoti atsakovės sÄ Å¾iningumu, o tai, jog Å¡alys raÅ¡ytiniu bÅ«du nesusitarė kaip bus siunčiamos nuomininkui sÄ skaitos faktÅ«ros už kiekvieno mėnesio nuomÄ , patvirtina, jog dėl ilgalaikės nuomos nebuvo tartasi. Mano, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡alys nesiekė ilgalaikių santykių.

PaaiÅ¡kino, jog nukentėjęs asmuo kreipėsi į nepriklausomÄ turto vertintojÄ dėl sugadinto automobilio įvertinimo, o ieÅ¡kovė paskelbė Å¡io automobilio aukcionÄ tikslu sužinoti automobilio vertę po eismo įvykio. PaaiÅ¡kino, jog automobilio bÅ«simo remonto iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo likutinę vertę, todėl nukentėjusiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėta automobiliui padarytos žalos iÅ¡moka ir grÄ Å¾intas apgadintas automobilis. Kadangi automobilis Lietuvoje nebuvo registruotas ir jo pardavimui Lietuvoje buvo bÅ«tina sumokėti mokesčius, užklausius atsakingas institucijas buvo priimtas sprendimas dėl papildomos iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo – automobiliui taikytinų mokesčių suma.

Atstovė atkreipė dėmesį, jog iÅ¡ draudėjos praÅ¡o priteisti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, nes įžvelgia tam tikrÄ tendencingumÄ . PaaiÅ¡kino, jog jos praktikoje tai jau antras įvykis kuomet draudėja apdraudžia automobilį su sÄ lyga jo nenuomoti trumpalaikei nuomai, tačiau Å¡io įsipareigojimo nepaiso. Be to pažymėjo, jog žalos administravimo metu draudėja nebendradarbiavo, nepateikė praÅ¡omų dokumentų, neatsakė į keliamus klausimus, pati eismo įvykio aplinkybių netyrė, į policijÄ nesikreipė.

Atsakovės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių paskirstyti atsižvelgiant ir į tai, jog ieÅ¡kovė dalies reikalavimų atsisakė. Pažymėjo, jog sandoris buvo realiai vykdomas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį pripažinti tariamu. Taip pat atsakydama į teismo klausimÄ nurodė, jog nėra ir jokių teisinių prielaidų sandorį vertinti kaip apsimestinį, nes sutartyje aiÅ¡kiai sulygta dėl sutarties termino virÅ¡ijančio 1 metus.

Papildomai pažymėjo, jog remiantis Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje e2-847-924/2019 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu ieÅ¡kovė dėl pirmos iÅ¡mokos dalies yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl reikalavimui dalyje dėl 12 536 Eur iÅ¡mokos dalies priteisimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Dėl kitos reikalavimo dalies – 7 297 Eur iÅ¡mokos dalies, prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog nukentėjęs asmuo dėl tokios žalos atlyginimo reiÅ¡kė pretenzijas ar kad tokia žala realiai buvo patirta.

Atsakovas A. Z. į bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje neatvyko, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės jam nedalyvaujant. Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovė ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP ir atsakovė UAB „Nuomis“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d. buvo apdrausta krovininio automobilio VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat ginčo automobilis) valdytojų civilinė atsakomybė. 2018 m. birželio 19 d., Geležinio Vilko gatvėje, Vilnius, įvyko eismo įvykis, kurio metu ginčo automobilis susidÅ«rė su automobiliu M.

B. E200, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykusio eismo įvykio automobilių vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje ginčo automobilio vairuotojas pripažino savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Pagal deklaracijos duomenis, eismo įvykio metu ginčo automobilį vairavo atsakovas A. Z., kuriam automobilis buvo atsakovės iÅ¡nuomotas 2018 m. birželio 19 d. Automobilio nuomos sutarties pagrindu laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Atsakovė paaiÅ¡kino, jog apie eismo įvykį sužinojo 2018 m. birželio 20 d., kuomet jos iÅ¡nuomota apgadinta transporto priemonė buvo pastebėta jos teritorijoje su užvedimo raktu ir pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija viduje.

Ä® bylÄ pateikė 2018 m. birželio 22 d. direktoriaus įsakymÄ Nr. 20180622/1 dėl nuomos sutarties su atsakovu A. Z. nutraukimo nuo 2018 m. birželio 22 d. ir 450 Eur nuomos mokesčio bei 150 Eur užstato negrÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovė per eismo įvykį nukentėjusio automobilio savininkui iÅ¡mokėjo dvi draudimo iÅ¡mokas: 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 12 536 Eur ir 2019 m. vasario 19 d. – 7 297 Eur; iÅ¡ viso – 19 833 Eur. Ginčo automobilio draudikas (ieÅ¡kovė) ir draudėjas (atsakovė) Draudimo sutartyje individualiai aptarė ir susitarė, jog draudžiama transporto priemonė be kito ko nebus naudojama trumpalaikei – mažiau nei 1 metai – nuomai.

IeÅ¡kovė mano, jog atsakovai realiai dėl ilgalaikės nuomos nesitarė, jų sudarytos nuomos sutarties terminas yra „pritemptas“ prie Draudimo sutarties sÄ lygų, tačiau realiai buvo susitarta dėl trumpalaikės nuomos, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 50 procentų dėl eismo įvykio sumokėtos draudimo iÅ¡mokos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimų taisyklių 62.2 punktas nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį: iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Patikslinusi reikalavimus ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 9 916,50 Eur nuostolių. Pirminiu ieÅ¡kiniu buvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 9 931,95 Eur. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimų mažinimas teismų praktikoje prilyginamas ieÅ¡kinio dalies atsisakymui, byla dalyje dėl 15,45 Eur priteisimo nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir Å¡alių pozicijas byloje ginčui iÅ¡spręsti bÅ«tina visų pirma nustatyti ar sudarydama su atsakovu A. Z. ginčo automobilio Nuomos sutartį atsakovė pažeidė su ieÅ¡kove sudarytos Draudimo sutarties sÄ lygas.

Dėl Automobilio nuomos sutarties Nr. N18-1610 teisinio vertinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo bÅ«dus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo bÅ«das teismo gali bÅ«ti pritaikytas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , Å¡alis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo bÅ«das užtikrina efektyviÄ jos pažeistos teisės apsaugÄ (Lietuvos A.

T. 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Kartu kasacinio teismo yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmuo, kreipdamasis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieÅ¡kinyje privalo nurodyti tik tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindÄ ) ir pasirinkti teisių gynimo bÅ«dÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), teisinio ieÅ¡kinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Lietuvos A. T. praktikoje nuosekliai pažymima, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai;

Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos A. T. 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-103-378/2017, 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo teises gina praÅ¡ydama pripažinti atsakovų sudarytÄ nuomos sutarti tariama, nes kaip nurodė ieÅ¡kinyje ir kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino jos atstovė, visuma aplinkybių rodo, jog Å¡alys tarėsi ne dėl ilgalaikės, o dėl trumpalaikė nuomos.

IeÅ¡kovės nurodomas faktinis reikalavimo pagrindimas atitinka CK 1.87 straipsnyje numatytÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ . t. y. atvejį kai Å¡alys sandoryje užfiksuoja ne tas sÄ lygas dėl kurių iÅ¡ tikrųjų sulygo. Dėl minėto teismas bylos nagrinėjimo metu atkreipė Å¡alių dėmesį, jog ieÅ¡kovės dėstomos reikalavimÄ grindžiančios faktinės aplinkybės atitinka kitÄ Ä¯statymo numatytÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ ir sudarė atsakovės atstovei galimybę pasisakyti Å¡iuo klausimu.

Todėl teismas pasisako abiem minėtiems sandorių negaliojimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos A. T. 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

Tariamasis sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos A. T. 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos A.

T. 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos A.

T. 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ginčo Numos sutarties pagrindu abi jÄ sudariusios Å¡alys įgijo teisių ir pareigų ir sandorius buvo realiai vykdomas: į bylÄ atsakovė pateikė 2020 m. birželio 19 d. pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog nuomininkas (atsakovas A. Z.) sumokėjo nuomotojui (atsakovei UAB „Nuomis) 450 Eur pagal jam iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. FIZ18-0269 už automobilio vieno mėnesio nuomÄ ; automobilio perdavimo nuomininkui aktas bei eismo įvykio deklaracija patvirtina tai, jog ginčo automobilis buvo perduotas laikinai valdyti ir naudotis nuomininkui, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, jog nėra jokio teisinio pagrindo sandorį pripažinti tariamu, nes pastarasis buvo realiai vykdomas.

Ginčui iÅ¡spręsti bÅ«tina įvertinti ar Å¡alių vykdomas sandoris atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių sulygtÄ valiÄ . CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.

Nagrinėjamu atveju ginčo nuomos sutarties terminas – 1 metai ir 1 diena byloja apie atsakovės kaip draudėjos siekį nepažeisti ginčo automobilio Draudimo sutarties sÄ lygų dėl automobilio nenaudojimo trumpalaikei nuomai, tačiau sutiktina su ieÅ¡kovės nuomone, jog iÅ¡ Å¡alių elgesio ir sutarties sÄ lygų yra labiau tikėtina, jog Å¡alys susitarė dėl trumpalaikės nuomos 1 mėnesiui bei galimybės jÄ tęsti iki 2019 m. birželio 20 d. Tokia iÅ¡vada yra labiau tikėtina, nes nors pagal Nuomos sutarties sÄ lygų 2.1.11 punktÄ visus mokesčius nuomininkas privalo sumokėti prieÅ¡ jam perduodant automobilį, nagrinėjamu atveju nuomos mokestis buvo sumokėtas tik už vienÄ mėnesį, ne už visÄ laikotarpį; nuomos sutarties pagrindu iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. FIZ18-0269 nurodyta, jog nuomininkas atliko 450 Eur įmokÄ už 1 mėnesio nuomÄ ir nurodoma kokiais terminais turėtų bÅ«ti mokamos kitų mėnesių įmokos, tačiau atsakovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti kokiu bÅ«du nuomininkui bÅ«tų pateikiamos sÄ skaitos faktÅ«ros už bÅ«simus nuomos mėnesius, taip pat kodėl Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra nėra pasiraÅ¡yta atsakovo, nors jos pagrindu Å¡alys sulygo dėl nuomos mokesčio mokėjimo dalimis, ko nenumato Nuomos sutarties sÄ lygos; be to, iÅ¡nuomojusi automobilį tariamai 1 metams ir 1 dienai, atsakovė kaip nuomininkė Nuomos sutarties sÄ lygose (4.3 punkte) numatė tik 150 Eur užstatÄ , nors tokio dydžio užstatas, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovės trumpalaikės nuomos taisyklių 4 punkto, yra taikomas trumpalaikės nuomos, kurios minimali trukmė – 1 para, atveju; pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡ vis nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad toks užstatas iÅ¡ nuomininko apskritai buvo paimtas; galiausiai pastebėtina, jog Numos sutarties sÄ lygos apie tai, jog nuomininkas bet kada gali grÄ Å¾inti automobilį anksčiau sulygto laiko ir tinkamai praneÅ¡us atgauti visÄ sumokėtÄ nuomos mokestį už nepanaudotas dienas ir nepatirdamas jokių sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pasekmių, byloja apie tai, jog atsakovės parengtos nuomos sutarties sÄ lygos yra orientuotos trumpalaikei nuomai, o nurodomas nuomos terminas niekaip nesaisto Å¡alių jo laikytis, nes yra įraÅ¡ytas tik tikslu „apeiti“ Draudimo sutartyje numatytÄ draudimÄ apdraustÄ transporto priemonę nenaudoti trumpalaikei nuomai.

Ä®vertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų visetÄ konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nuomos sutartyje numatyta sÄ lyga dėl nuomos sutarties termino neatitiko Å¡alių valios, sudarydama ginčo nuomos sutartį atsakovė pažeidė Draudimo sutarties sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl dalies draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Dėl priteistinos iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos procentinės iÅ¡raiÅ¡kos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), jÄ sudarydamos Å¡alys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui.

Toks Å¡ios sutarties pobÅ«dis susijęs su jos fiduciariniu pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kooperuotis tiek sudarydamos sutartį, tiek jÄ vykdydamos, tarpusavyje pasitikėti, kas leidžia draudikui prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali sukelti tam tikras neigiamas pasekmes. Kaip jau minėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimų taisyklių 62.2 punktas nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį: iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

AnalogiÅ¡kai Å¡alys susitarė Draudimo sutarties polise nurodydamos, jog draudimo rizika nagrinėjamu atveju yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į inter alia aplinkybes, jog draudžiamoji transporto priemonė nebus naudojama trumpalaikei nuomai, o draudėja įsipareigojo nedelsdama praneÅ¡ti apie rizikos padidėjimÄ ; tuo atveju jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos.

Nagrinėjamu atveju Å¡alys laisva valia sulygo, jog draudiko teikiama draudiminė apsauga bus taikoma trumpalaikei nuomai nenaudojamam automobiliui, Å¡i sutartinė sÄ lyga buvo su atsakove individualiai aptarta, į jÄ buvo atsižvelgiama vertinant draudiminę rizikÄ . Byloje nustatyta, jog automobilis buvo iÅ¡nuomotas trumpalaikei nuomai, atsakovė nepateikė ieÅ¡kovei visos su ginčo automobiliu nuoma susijusios informacijos (Nuomos sutarties sÄ lygų, įsakymo dėl numos sutarties nutraukimo), savo teritorijoje radusi apgadintÄ automobilį, nesiėmė jokių veiksmų eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, dėl ko ieÅ¡kovė tirdama eismo įvykį rėmėsi tik nukentėjusios Å¡alies paaiÅ¡kinimais, atitinkamai konstatuotina, jog atsakovės elgesys reikÅ¡mingai prisidėjo prie ieÅ¡kovės patirtų nuostolių, nes buvo pažeista sutartinė sÄ lyga (draudimas), o elgesys po eismo įvykio apsunkino įvykio tyrimÄ , todėl ieÅ¡kovė pagrįstai pareikalavo 50 procentų atlygintos draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagrįstumo Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad vienas iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslų – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma (Lietuvos A. T. 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo dvi iÅ¡mokas: 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 12 536 Eur ir 2019 m. vasario 19 d. – 7 297 Eur; iÅ¡ viso – 19 833 Eur. Pirmoji iÅ¡moka – 12 536 Eur apskaičiuota ieÅ¡kovės eksperto J. D., kaip automobiliui eismo įvykiu padaryta žala. Žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka gauta iÅ¡ eksperto nustatytos transporto priemonės rinkos vertės eismo įvykio dienai (34 381 Eur) atėmus transporto priemonės likutinę vertę po eismo įvykio, nustatytÄ aukciono bÅ«du (21 952 Eur).

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį jokių pretenzijų dėl Å¡ios iÅ¡mokos dydžio nereiÅ¡kė, teismo posėdžio metu nurodė, jog į bylÄ pateikti ieÅ¡kovės eksperto ir nepriklausomo turto vertintojo E. L. paskaičiavimai, su pabraukimais, galimai yra nepakankami automobiliui realiai padarytai žalai nustatyti, nes neįmanoma įvertinti, kaip buvo nustatyti ir apskaičiuoti su eismo įvykiu nesusiję sugadinimai ir jų remonto vertė. Teismui pasiÅ«lius atlikti teismo ekspertizę padarytai žalai nustatyti arba pateikti kitus įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovės paskaičiavimus, ieÅ¡kovė pildyti bylos medžiagÄ naujais įrodymais atsisakė.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Teismas turi teisę rinkti įrodymus ex officio tik konkrečiais CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi nei pareigos nei teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl Å¡alims nepareiÅ¡kus noro teikti papildomų įrodymų, teismas remiasi tais įrodymais, kurie pateikti į bylÄ .

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos A. T. praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Kartu Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos A. T. 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta 12 536 Eur draudimo iÅ¡moka pagrįsta į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovė nesutikdama su iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiu jokių įrodymų, paneigiančių iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos realumÄ ir atitikimÄ rinkos kainoms, nepateikė, taip pat nenurodė savo žalos įvertinimo, todėl remiantis ieÅ¡kovės pateiktais ir nenuginčytais raÅ¡ytiniais įrodymais, konstatuotina, jog iÅ¡mokėdama 12 536 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė tinkamai apskaičiavo automobiliui eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir jai priklauso 50 procentų Å¡ios iÅ¡mokėto draudimo iÅ¡mokos regreso teise, t. y. 6 268 Eur dalyje reikalavimas yra pagrįstas.

Be minėtos, ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 19 d. iÅ¡mokėjo dar vienÄ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 7 297 Eur. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, nukentėjusiajam asmeniui buvo grÄ Å¾intas apgadintas, Lietuvoje neregistruotas automobilis, o užklausius Muitinės departamentÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl importuojamam automobiliui taikomų mokesčių, buvo gautas atsakymas, jog importuojant iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Europos SÄ jungÄ automobilius, taikomi 10 procentų trečiųjų Å¡alių muito ir 21 procentas importo PVM tarifai, kas nagrinėjamu atveju sudarytų 7 297 Eur mokėtinų mokesčių.

Å io atsakymo pagrindu ir buvo iÅ¡mokėta papildoma draudimo iÅ¡moka. Pažymėtina, jog papildoma draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta praėjus 6 mėnesiams nuo pirmos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta iÅ¡mokėti papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ , ar dėl jos kreipėsi nukentėjęs asmuo, ieÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti. Byloje taip pat nenustatyta, ar nukentėjęs asmuo realiai patyrė iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka dengiamÄ Å¾alÄ , nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog automobilis buvo parduotas ir registruotas Lietuvoje.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog po eismo įvykio nukentėjęs asmuo negalėdamas automobilio suremontuoti (Lietuvoje ar registracijos valstybėje) privalėjo jį parduoti dalimis Lietuvoje ir dėl to patyrė privalomų sumokėti mokesčių naÅ¡tÄ .

Atitinkamai sutiktina su atsakovės nuomone, kad ieškovė, prašydama priteisti regreso tvarka dalį šios papildomai išmokėtos draudimo išmokos, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ši papildomai išmokėta žala yra realiai patirta ir net jei taip, kad pastaroji yra susijusi priežastiniu ryšiu su ginčo eismo įvykiu. Dėl minėto darytina išvada, jog ieškovė neįrodė regreso teisės į 50 procentų papildomai išmokėtos 7 297 Eur draudimo išmokos.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai draudimo iÅ¡moka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, vairavęs techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties.

Toks draudiko regresinis reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui – kildinamas iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad Å¡iems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikoma diena, kuomet asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė 12 536 Eur draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2018 m. rugpjūčio 7  d., o į teismÄ su regresiniu reikalavimu kreipėsi 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Todėl nors teismas ir nustatė, jog ieškovės reikalavimas dėl 50 procentų minėtos draudimo išmokos priteisimo yra pagrįstas, ieškinys šioje dalyje atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Kadangi Nuomos sutarties sandorio pripažinimas apsimestiniu nagrinėjamu atveju ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, laikytina, jog ieškinys atmestinas pilna apimtimi. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovei iš ieškovės priteistinos byloje patirtos advokatės pagalbos išlaidos – 1 996,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Å ios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – 7,44 Eur - virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur) – atmetus ieÅ¡kinį procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: bylÄ dalyje dėl 15,45 Eur nuostolių priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei UAB „Nuomis“, juridinio asmens kodas 303023377, iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP, juridinio asmens kodas 304080146, 1 996,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP, juridinio asmens kodas 304080146, valstybės naudai 7,44 Eur (septynis eurus ir 44 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å ios lėšos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok