2020-05-27 Nr. AB-10553-3-61-3-01962-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4136-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01962-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.2; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba), 863 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4795 įsigijo 5,230 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2006 m. lapkričio 29 d. įregistruotas VĮ Registrų centre, sklypo ribos 2006 m. birželio 4 d. pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Jam 2007 m. kovo 7 d. bei 2013 m. sausio 10 d. buvo išduoti leidimai 1,20 ha ir 3,50 ha minėto žemės sklypo plote įveisti mišką. Šiuose žemės plotuose jis pasodino mišką (kiekvienais metais po 200–300 medelių). 2016 m. vasario 13 d. jis pamatė, kad dalis jo pasodintų medžių išpjauta. Paaiškėjo, kad dalimi jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kaip valstybine žeme, NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) (toliau – ir Įsakymas) laikinai leido naudotis V. P. žemės ūkio veiklai vykdyti, o pastarasis ir iškirto medžius. Įsakymas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), nes jame nurodyti duomenys akivaizdžiai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenims. NŽT Prienų ir Birštono skyrius privalėjo žinoti, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kuri Įsakymu buvo suteikta naudotis V. P.. Pareiškėjo teigimu, dėl NŽT Prienų ir Birštono skyriaus priimto neteisėto Įsakymo jis patyrė 863 Eur turtinės (500 Eur – iškirstų medelių vertė, 363 Eur – iškirstų medelių vertės nustatymas) ir 5 000 neturtinės žalos. Įsigijęs žemės sklypą, pareiškėjas iš karto planavo dalį sklypo užveisti mišku, o radęs iškirstą mišką patyrė daug neigiamų emocijų, išgyvenimų, žlugo jo lūkesčiai ir planai užauginti mišką. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių, prašydamas atlyginti padarytą žalą, tačiau NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. 10SD-1495-(145.10.104) tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog žala padaryta dėl neteisėtų V. P. veiksmų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Tarnyba paaiškino, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vyriausiosios specialistės parengtoje laikinai naudotis žemės plotų Nr. 104 (0,80 ha), Nr. 11 N (2 ha) ir Nr. 12 N (3 ha), esančių (duomenys neskelbtini), Prienų r., schemoje nurodyta, jog V. P. leidžiama naudotis valstybinės žemės plotu Nr. 12N, kurio plotas 3 ha, iš jo 3 ha žemės ūkio naudmenų. Taigi NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) V. P. leista laikinai naudotis ne bet kokiai, o tik žemės ūkio veiklai vykdyti tinkamu žemės plotu Nr. 12N, kurį sudaro tik žemės ūkio naudmenos. Miškas nėra laikomas žemės ūkio naudmena. Pareiškėjas žalą patyrė ne dėl to, kad jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis V. P. buvo naudojama žemės ūkio veiklai vykdyti, o dėl neteisėtai iškirsto jo pasodinto miško. Pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala negali būti vertinama kaip NŽT Prienų ir Birštono skyriaus neteisėtų veiksmų pasekmė. Pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp Įsakymo ir jo prašomos priteisti 863 Eur turtinės žalos. Neigiamas emocijas ir išgyvenimus pareiškėjas sieja su iškirstu mišku, o ne su faktu, kad NŽT Prienų ir Birštono skyrius neteisėtai suteikė teisę V. P. laikinai naudotis jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 10SD-856-(14.10.104) ir 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. 10SD-1495-(14.10.104) siūlė pareiškėjui nurodyti neturtinę žalą, patirtą dėl priimto neteisingo sprendimo, tačiau pareiškėjas patirtos neturtinės žalos dydžio nenurodė.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti, o skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo spręsti teismo nuožiūra.

6. Nurodė, kad Įsakymu jam naudojimui buvo suteiktas žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Dėl jam išnuomoto pareiškėjui priklausančio sklypo jis taip pat patyrė daug nuostolių bei nepatogumų. Tam, kad galėtų naudoti sklypą pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai, jis privalėjo sklypą išvalyti ir išskirsti medžius, kurie buvo menkaverčiai bei trukdė įdirbti žemę.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 23 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs pareiškėjo apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė jam iš atsakovo 863 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisė iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 130 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, trečiojo suinteresuoto asmens V. P. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkino.

9. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos Įsakymo, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. buvo leista laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti pagal parengtą suteikto žemės sklypo schemą, tačiau ši žemė pateko ir į pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sklypo dalį.

10. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. gegužės 12 d. nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-07263-16 konstatuota, jog Įsakymu per klaidą V. P. buvo leista naudotis pareiškėjui priklausančio sklypo dalimi. Teismas iš NŽT Įsakymu V. P. išnuomotos žemės schemos turinio nustatė, kad laisvos žemės ploto Nr. 12N, kuris buvo išnuomotas V. P., dalis patenka bei ribojasi su miško teritorija. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys neneigė aplinkybės, jog pareiškėjo nurodyti medžiai jam priklausančioje sklypo dalyje buvo iškirsti V. P. iniciatyva, jam pagal Įsakymą išsinuomojus sklypo dalį.

11. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartyje, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, konstatavo, jog NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos Įsakymu buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę ir toks Įsakymas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra neteisėtas. Teismas įvertino, kad Tarnybos padaryta klaida priimant Įsakymą, kuriuo V. P. buvo išnuomota pareiškėjui priklausanti sklypo dalis, yra pakankamai akivaizdi, todėl yra pagrindas konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje yra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, t. y. Įsakymo priėmimas, bei pareiškėjui kilusios žalos faktas, t. y. byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui faktiškai yra kilusi žala dėl jam priklausančio sklypo dalyje iškirstų medžių. Esant šioms aplinkybėms, yra svarbu nustatyti, ar tarp Tarnybos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos yra priežastinis ryšys.

13. Teismas iš ginčo šalių paaiškinimų nustatė, kad V. P. inicijavo pareiškėjo sklypo dalyje esančių medžių kirtimą vadovaudamasis Įsakymu, kuriuo jam buvo leista naudotis sklypo dalimi. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, ar V. P. medžių kirtimą atliko teisėtai, tačiau nagrinėjamu atveju yra vertinami ne trečiojo suinteresuoto asmens galimai neteisėti veiksmai, o Tarnybos neteisėti veiksmai ir žalos atlyginimas. Teismas padarė išvadą, kad V. P. inicijavo sklypo dalyje esančių medžių kirtimą tik dėl to, jog minėtas žemės plotas Įsakymu jam buvo suteiktas naudotis žemės ūkio veiklai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad V. P. būtų neteisėtai atlikęs miško kirtimo veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjui kilusios žalos ir Tarnybos neteisėtų veiksmų priimant Įsakymą.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patirtą turtinę žalą dėl medžių iškirtimo įrodė byloje pateiktais duomenimis, t. y. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1204 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ bei prie šio rašto pridėtais priedais. Teismas pažymėjo, kad, siekdama paneigti pareiškėjo pateiktus įrodymus, Tarnyba turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau to nepadarė.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jam padaryta neturtine žala bei jos dydžiu, nustatė, kad pareiškėjui sklypas priklauso nuo 2006 m. birželio 30 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2007 m. kovo 27 d. leidimu Nr. 9 ir NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2013 m. sausio 10 d. leidimu Nr. 10L-(14.10.37)-6 pareiškėjui leista sklype įveisti mišką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas leidimus dėl miško įveisimo yra gavęs nuo 2007 m. kovo 27 d. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ilgą laiką rūpinosi miško įveisimu sklype, tam dėjo pastangas ir tikėjosi savo veiksmais mišką sklype įveisti. Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų pareiškėjo siekis įveisti mišką sklypo dalyje buvo ženkliai apribotas, todėl pareiškėjas neabejotinai galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų dėl užsibrėžtų tikslų nepasiekimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės įrodė, kad jam kilo neturtinė žala dėl jo patirtų neigiamo pobūdžio išgyvenimų.

16. Teismas įvertino, kad pareiškėjo nurodyti patirti išgyvenimai nebuvo mažareikšmiai ar smulkmeniški, pareiškėjas dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų prarado augintą mišką, todėl priteisė jam iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismas nenustatė, kad dėl Tarnybos atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjas būtų patyręs tokio dydžio žalą, kuri sudarytų pagrindą priteisti jam 5 000 Eur sumą. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus bei taikymo požiūriu yra adekvatus padarytam teisės pažeidimui.

III. 17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 863 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 130 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

19. NŽT nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl NŽT veiksmais pareiškėjui padarytos žalos ir nustatyto priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

20. Akcentuoja, kad NŽT savo atsiliepime nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas patyrė 500 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 500 Eur – tai iškirstų medelių vertė. Tačiau pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad iškirstų medžių vertė – 45,97 Eur, o pagal vidutines malkinės medienos kainas, vyravusias sausio–vasario mėnesiais,– 253,38 Eur. Teismas netyrė ir nesiaiškino kitų aplinkybių, kurios yra svarbios sprendžiant turtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, t. y., ar fizinis asmuo, kuris iškirto medžius ir kūmus, juos išsivežė ir pasisavino, ar jie buvo grąžinti pareiškėjui, taip jam nepadarant dalies turtinės žalos, kurią sudaro iškirstų medžių ir krūmų vertė.

21. Pažymi, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintu Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu priimtu Įsakymu, V. P. buvo leista laikinai naudotis tik žemės ūkio veiklai vykdyti tinkamu žemės plotu Nr. 12N. NŽT iš pareiškėjo skundo turinio daro išvadą, jog jis turtinę žalą patyrė ne dėl to, kad jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis V. P. buvo naudojama žemės ūkio veiklai vykdyti, o dėl neteisėtai iškirsto jo pasodinto miško. V. P., norėdamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plote, kuris jam suteiktas laikinai naudotis, iškirsti augančius medžius ir krūmus, teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo kreiptis į savivaldybę dėl leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui ar kitiems želdinių tvarkymo darbams išdavimo (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, V. P. atsiliepime nurodė, jog už medžių ir krūmų iškirtimą jo tėvas buvo nubaustas administracine tvarka. Byloje esantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. kovo 7 d. raštas Nr. 52‑S‑12092 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01‑1‑07263-16 buvo nustatyta, jog žemės sklype augančius medžius galbūt iškirto A. P.. Tačiau Įsakymu V. P., o ne A. P., buvo leista laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tinkamu žemės plotu Nr. 12N. Taigi, NŽT negali būti atsakinga už krūmų ir medžių kirtimą, kurį galbūt neteisėtai atliko A. P., neturėjęs jokios teisės naudotis pareiškėjo žemės sklypu. Tai reiškia, kad pareiškėjas turtinę žalą patyrė dėl fizinio asmens galimai neteisėtų veiksmų, o ne dėl NŽT Prienų ir Birštono skyriaus priimto Įsakymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, todėl nepagrįstai sprendė, jog tarp NŽT veiksmų ir pareiškėjui kilusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys.

22. Pažymi, jog dėl tų pačių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas iš esmės įrodė, jog jam galėjo kilti ir kilo neturtinė žala dėl jo patirtų neigiamo pobūdžio išgyvenimų, kurių priežastis buvo NŽT neteisėti veiksmai. Nurodo, kad pažeista asmeninė neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o gali būti apsiribota teisės pažeidimo pripažinimu kaip savarankišku pažeistų teisių gynimo būdu. Akcentuoja, kad NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 10SD‑856-(14.10.104) „Dėl padarytos klaidos atitaisymo“ atsiprašė pareiškėjo už padarytą klaidą, sukeltus nepatogumus bei pasiūlė pateikti informaciją apie neteisingu sprendimu padarytą žalą. Tačiau tik praėjus metams, t. y. 2017 m. gegužės 3 d., pareiškėjas pateikė NŽT Prienų ir Birštono skyriui prašymą „Dėl žalos atlyginimo“, kuriuo skubiai per 12 kalendorinių dienų reikalavo atlyginti padarytą 863 Eur turtinę bei 5 000 Eur neturtinę žalą. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. 10SD-1495-(14.10.104.) „Dėl žalos atlyginimo“ dar kartą atsiprašė už sukeltus nepatogumus bei išgyvenimus ir pasiūlė pareiškėjui nurodyti neturtinės žalos, jo patirtos dėl NŽT Prienų ir Birštono skyriaus priimto neteisingo sprendimo, dydį. Tačiau pareiškėjas patirtos neturtinės žalos dydžio NŽT Prienų ir Birštono skyriui nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos Įsakymo, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. buvo leista laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti pagal parengtą suteikto žemės sklypo schemą, tačiau ši žemė pateko ir į pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sklypo dalį, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė jam visą prašytą turtinės žalos atlyginimo sumą bei dalį prašytos neturtinės žalos atlyginimo sumos. Teismas nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjui padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos.

25. NŽT apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada dėl NŽT veiksmais pareiškėjui padarytos žalos ir nustatyto priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. <...>

28. LVAT, nagrinėdamas šią administracinę bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, 2019 m. spalio 23 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi ir yra privaloma visiems asmenims, konstatavo, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę ir toks įsakymas CK 6.271 straipsnio prasme yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat įvertino, kad Tarnybos padaryta klaida priimant Įsakymą, kuriuo V. P. buvo išnuomota pareiškėjui priklausanti sklypo dalis, yra pakankamai akivaizdi, todėl yra pagrindas konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus.

29. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija teismų padarytų išvadų dėl NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos Įsakymo neteisėtumo, tačiau, be kita ko, mano, jog pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos patyrė ne dėl šio Įsakymo priėmimo, o dėl to, kad Įsakymu V. P. suteiktoje naudotis pareiškėjo žemės sklypo dalyje buvo iškirstas pareiškėjo sodintas miškas, t. y. mano, kad tarp Tarnybos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.

30. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Šių taisyklių pirmosios instancijos teismas laikėsi, todėl teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad šioje administracinėje byloje yra vertinami ne trečiojo suinteresuoto asmens V. P. galbūt neteisėti veiksmai, o atsakovo atstovo veika, taip pat jog V. P. inicijavo pareiškėjo žemės sklypo dalyje esančių medžių kirtimą vadovaudamasis Įsakymu ir tik todėl, kad būtent Įsakymu jam buvo leista naudotis žemės sklypo dalimi žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo aspektu priešingos išvados nesuponuoja, todėl yra atmetami.

32. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, mano, kad pareiškėjui galbūt užtektų pripažinimo, kad jo teisės buvo pažeistos, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais; nurodo, jog atsiprašė pareiškėjo dėl priimto neteisėto Įsakymo bei prašė nurodyti patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo parinkimo ir dydžio nustatymo (žr. šios nutarties 15–16 punktus), todėl, vengdama motyvų kartojimo, jų neperrašo. Taip pat pažymi, kad atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės (dėl atsiprašymo) buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą bendrame pateiktų įrodymų kontekste ir atitinkamai sumažinant pareiškėjo prašytą neturtinės žalos atlyginimo dydį (5 000 Eur) iki 2 000 Eur. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovo atstovas, pareiškėjas jam nurodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį ir prašė šią žalą atlyginti, tačiau NŽT atsisakė tai padaryti motyvuodama tuo, jog šią žalą pareiškėjas patyrė ne dėl priimto neteisėto Įsakymo, o dėl A. P. neteisėto miško iškirtimo (b. l. 47–58). Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas buvo neaktyvus, gindamas savo pažeistas teises, taip pat kad nebendradarbiavo su Tarnyba. Priešingai, būtent Tarnyba elgėsi biurokratiškai ir vengė padarytos žalos bent dalinio atlyginimo.

35. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas patirtą turtinę žalą dėl medžių iškirtimo įrodė byloje pateiktais duomenimis, t. y. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1204 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ bei prie rašto pridėtais priedais, todėl neteisėtai priteisė jam iš atsakovo 863 Eur turtinei žalai atlyginti (363 Eur vertinimo išlaidos ir 500 Eur iškirstų medelių vertė).

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

37. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2016 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 1204 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ bei prie rašto pridėtus priedus (b. l. 7–9), nustatė, kad iškirstų medžių tūrio įvertinimas pagal kelmus pareiškėjui kainavo 363 Eur, taip pat vertinimo metu buvo nustatyta, jog iškirstų medžių vertė pagal vidutines malkines medienos kainas, vyravusias sausio-vasario mėn., yra 253 Eur. Kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo patirtą turtinę žalą (netekto turto vertę, patirtas išlaidas, netektas pajamas) byloje nėra. Remiantis prieš tai paminėtais pareiškėjo pateiktais dokumentais bei juose užfiksuota informacija, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 863 Eur turtinei žalai atlyginti, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, mažinant pareiškėjui iš atsakovo priteistinos turtinei žalos atlyginimo dydį iki 616 Eur (363 + 253).

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotos praktikos, tačiau neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo patirtos turtinės žalos atlyginimo dydį, todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš atsakovo priteisimo keičiama.

39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintų pareiškėjo reikalavimų dydis (priteista suma) buvo pakeistas nežymiai, pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nekeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui K. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, pakeisti, priteisiant pareiškėjui K. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 616 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius