b57606d8-ba4e-44e0-945a-d3cdd7e5dfda · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2678-320/2020 Teisminio proceso Nr.3-62-3-00219-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos PN-AK, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 9 d..

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 9 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-oje sektoriaus 1-jo lokalinio sektoriaus 4-ojo būrio 4-oje brigadoje, kurioje buvo įrengtos 4 dviaukštės lovos (8 miegamosios vietos). Pareiškėjo manymu nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas gyvenamosiose patalpose, dėl to jam buvo sukelti nepatogumai ir neigiami išgyvenimai. Be to nurodė, kad buvo pažeidžiami higienos normų reikalavimai.

Teigė, kad lovos buvo pasenusios (netvarkingos, girgždančios, nelygios, klibančios) ir netinkamos naudoti, todėl jis neiÅ¡simiegodavo, jausdavo diskomfortÄ ir nepatogumus. Paminėjo, kad iÅ¡duodamas čiužinys buvo be užvalkalo. Nurodė, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos nebuvo aprÅ«pintos nei sieniniu, nei kambariniu laikrodžiais, termometru. Manė, jog gyvenamosios patalpos temperatÅ«ra ženkliai virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ , tačiau, kadangi nebuvo termometro, jis nežinojo apie konkrečiÄ temperatÅ«rÄ .

Pažymėjo, kad trÅ«ko oro ir buvo laibai karÅ¡ta, o tai prilygino kankinimui. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos nebuvo aprÅ«pintos užuolaidėlėmis, todėl dėl erzinančio saulės spiginimo neįmanoma buvo bÅ«ti patalpoje. Taip pat teigė, kad nebuvo užtikrintos palankios sÄ lygos maisto gaminimui – nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, buitinio Å¡aldytuvo, pakabinamos indų džiovyklos, nebuvo kambario maisto produktams laikyti, visa tai apsunkino maisto gaminimÄ . Nurodė, kad valgykloje buvo tik 3 praustuvės, nors lokaliniame sektoriuje kalinčių asmenų buvo daugiau nei 200, nebuvo muilo, lentynėlės muilui, rankų džiovinimo įrenginio, vienkartinių rankÅ¡luosčių, Å¡aukÅ¡tų, prieskoninės. Nurodė, kad indų plovyklos patalpos nebuvo aprÅ«pintos indų plovimo maÅ¡inomis, todėl ant indų nuolat buvo matomi neÅ¡varumai ir apnaÅ¡os.

Akcentavo, kad nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, nebuvo vykdomi jokie socialiniai užsiėmimai, todėl visÄ laisvalaikio laikÄ buvo priverstas bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje, o tai jam suintensyvino kalinimo bausmę, nes nebuvo sudarytos galimybės pozityviai ir turiningai leisti laisvalaikį. Pabrėžė, kad nuteistieji nebuvo aprÅ«pinti laisvalaikiui leisti bÅ«tinais daiktais – krepÅ¡inio, tinklinio ir futbolo kamuoliais, Å¡achmatais, Å¡aÅ¡kėmis, domino. Pažymėjo, kad nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlis, taip pat jis nebuvo aprÅ«pintas valymo inventoriumi, todėl nebuvo galimybių palaikyti gyvenamųjų patalpų Å¡varÄ .

Akcentavo, kad duÅ¡o patalpa nebuvo aprÅ«pinta suolais, kėdėmis, taburetėmis, kilimėliais arba grotelėmis, veidrodžiais, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, kÅ«no ir plaukų prausiklių, visa tai pablogino higienos užtikrinimo kokybę. Taip pat pažymėjo, kad duÅ¡o prieÅ¡kambaryje nubuvo veidrodžio ir plaukų džiovintuvo, todėl Å¡lapia galva, einant iÅ¡ duÅ¡o per laukÄ Ä¯ lokalinį sektorių, buvo sudaryta nesaugi sveikatai aplinka. Teigė, kad nebuvo sudarytos galimybės susitvarkyti drabužių ir patalynės defektų, nes nebuvo patalynės ir drabužių taisymo kambario su atitinkamu inventoriumi, į praÅ¡ymÄ pasinaudoti tokia galimybe buvo nereaguojama.

Kalbėdamas apie privatumÄ , pabrėžė, kad naudojantis bendru duÅ¡u, jis buvo matomas kitiems žmonėms, tai nuolat kėlė neigiamas emocijas, gėdÄ , pažeminimo jausmÄ ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Nurodė, kad pisuarų nebuvo, tualetai įrengti su pertvaromis, o ne pilnai izoliuoti, dėl to nuolat pergyvendavo, ar niekas, tame tarpe ir pareigÅ«nai, nestebi jo, kai jis naudojasi tualetu. Pažymėjo, kad duÅ¡o kambarys įrengtas taip, kad asmenys prie suolų persirenginėja be jokių matomumÄ ribojančių įrenginių, taip pažeidžiamas privatumas.

Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis bei Higienos normų reikalavimai. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas nurodė patyręs neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, todėl prireikė psichologų konsultacijos. Prašė skundÄ tenkinti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės palaikė skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime (b. l. 10-17) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. birželio 20 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus K bÅ«ryje, kuriame vienam asmeniui teko 3,13 kv. m., o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 9 d. – 4-ame bÅ«ryje, 4-oje brigadoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,29 kv. m..

Akcentavo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.. Nurodė, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje – lankytis sporto aikštynuose ir salėse, bendruose masiniuose renginiuose ir t.t.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kuriame nustatytas minimalus inventoriaus naudojimo (dėvėjimo) laikas, jeigu šiam laikui pasibaigus inventorius tinkamas naudoti, jis gali būti naudojamas toliau. Nurodė, kad lovų būklė tinkama, jos tvarkingos (nekliba, negirgžda) ir yra tinkamos naudojimui. Pažymėjo, kad įstaigoje esantys čiužiniai iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, atsparūs paviršių valymui su užvalkalais nepralaidžiais skysčiais.

Akcentavo, kad minėtas aprašas ir kiti teisės aktai nenumato laikrodžių, termometrų, užuolaidėlių įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, pagal kurias tame tarpe numatyta aprūpinti ir valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluoste.

Nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant bÅ«tinumui ir pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, jiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Pažymėjo, kad įstaiga neturi licencijos ir sertifikuotų priemonių reguliuoti gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ros nustatymÄ . Nurodė, kad nuteistųjų virtuvėlė ir patalpa maistui laikyti įranga ir inventoriumi aprÅ«pinami pagal minėtų normų reikalavimus, kuriuose plautuvės ir buitinio Å¡aldytuvo įrengimai numatyti pagal poreikį, numatytas garų surinktuvo įrengimas esant poreikiui ir techninėms galimybėms, numatyta indų džiovykla.

Pažymėta, kad valgyklos patalpose esančias praustuves prausimosi priemonėmis, džiovintuvu ir lentynėlė muilui aprūpina VŠĮ „Bruneros“. Akcentavo, kad indų plovyklos patalpų ir indaplovių nuteistiesiems teisės aktai nenumato. Taip pat nurodė, kad įstaiga neturi prievolės aprūpinti nuteistųjų virtuvėlių rankų džiovintuvais, prieskoninėmis, vienkartiniais rankšluosčiais, šaukštais, indų plovimo mašinomis. Pripažino, kad Pravieniškių PN-AK 2-oje sektoriaus 4-ame būryje nėra įrengtas poilsio kambarys nuteistiesiems, tačiau pažymėjo, kad laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore bei socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose.

Pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas institucijas. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintas Buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡as, kuriuo nustatyta patalpų valymo vykdymo tvarka. KiekvienÄ parÄ eilės tvarka skiriami kamerų budėtojai, kurie aprÅ«pinami visomis patalpų valymui bÅ«tinomis priemonėmis – Å¡epečiu grindims, Å¡luoste, Å¡iukÅ¡lių semtuvu ir kibiru, kriauklių, plytelių, klozetų Å¡veitimui skirtais milteliais ir rÅ«gÅ¡tiniu valikliu.

Pažymėjo, kad valymo komplektus ir priemones nuteistiesiems iš sandėlio paima ir išduoda Resocializacijos skyriaus pareigūnai. Visuose būriuose įrengtos numatytos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti. Pažymėjo, kad vadovaujantis minėtomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, tualete įrengiamas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuarai (tik vyrams). Nurodė, kad dušo patalpoje numatyta: vienam besiprausiančiam asmeniui – viena sėdima vieta (suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos – kilimėlis ar grotelės, prie kiekvieno dušo čiaupo – lentynėlė higienos priemonėms.

DuÅ¡o patalpoje numatytas vienas veidrodis, kÅ«no ir plakų prausiklių dozatoriai pildomi periodiÅ¡kai, esant bÅ«tinybei – nedelsiant. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja aprÅ«pinti nuteistųjų dušų prieÅ¡kambarių veidrodžiais ir plaukų džiovintuvais, taip pat nėra numatyta prievolė įrengti matomumÄ ribojančiais pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse. Akcentavo, kad teisės aktai reglamentuoja tik duÅ¡o kabinų įrengimÄ ilgalaikių pasimatymų kambariuose, o nuteistųjų duÅ¡inėms ir bÅ«riuose įrengtoms maudymosi vietoms reikalavimai nereglamentuoti.

Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato patalynės ir drabužių taisymo sandėlio įrengimo, įstaiga užtikrina galimybę nuteistiesiems susitaisyti patalynę ir drabužius – nuteistųjų drabužius ir patalynę taiso dirbantis nuteistasis siuvėjas. Nurodė, kad nors teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų aprÅ«pinimo sportui ar laisvalaikiui skirtu inventoriumi, tačiau įstaiga, siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas, periodiÅ¡kai aprÅ«pina nuteistuosius sporto inventoriumi.

Atsakovės atstovas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sÄ lygų, į psichologus nesikreipė. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų.

Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. (atsižvelgiant į duomenis apie nuteistÄ jį (b.l. 19), patikslinta laikotarpio pradžios data) iki 2019 m. sausio 9 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) patirtÄ neturtinę žalÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar Marijampolės PN pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklÄ , buvo pažeistos ir kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN-AK jam neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), galiojusių ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d.), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pat pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Iš Pravieniškių PN-AK 2020 m. vasario 6 d. pažymos (b.l.

20) bei PravieniÅ¡kių PN-AK turto valdymo skyriaus 2020 m. vasario 12 d. pažymos dėl nuteistojo laikymo sÄ lygų (b.l. 22-24) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 25 d. buvo paskirtas gyventi 2-ame sektoriuje, K bÅ«ryje (40,69 kv. m. ploto), kuriame 13 miegamų vietų ir atitinkamai vienam asmeniui teko 3,13 kv. m., o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 9 d. – 4-ame bÅ«ryje, 4-oje brigadoje (23,03 kv. m. ploto), kurioje 7 miegamos vietos ir atitinkamai vienam asmeniui teko 3,29 kv. m..

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo paskyrimÄ Ä¯ gyvenamÄ sias patalpas, Å¡ių patalpų plotÄ , įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,13 kv. m. iki 3,29 kv. m. ploto. Taigi, pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma ir tokiu bÅ«du jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ nebuvo pažeista.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo naudojantis tualetu ir duÅ¡u PareiÅ¡kėjas teigė, jog tualete nebuvo pisuarų, tualetai buvo su pertvaromis, o ne pilnai izoliuoti, nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis tualetu, duÅ¡u. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, bei nuteistųjų duÅ¡inių ir bÅ«riuose, esančių maudymosi vietų, įrengimui, tame tarpe prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse.

Taisyklės nustato duÅ¡o kabinų įrengimÄ tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Nors teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o vietų atskyrimo, tačiau iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ) matyti, kad nors pertvarų duÅ¡e neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK duÅ¡inėje nėra įrengtų pertvarų, bylos medžiaga nėra paneigti.

Atsakovės atstovas nurodė, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo bÅ«riuose esamoms duÅ¡o patalpoms įrengti pertvaras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas ne kartÄ konstatuota, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigÄ nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1946-525/2019).

Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju visÄ ginčo laikotarpį buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), kurių 7.6 punkte numatyta, kad prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengiamas klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuarai (tik vyrams).

Pažymėta, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvarkos ne žemesnės kaip 1,5 m. Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , tualete alternatyviai turi bÅ«ti įrengiami arba klozetai, arba pisuarai. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo įrengti klozetai, todėl pisuarų neįrengimas nelaikomas pažeidimu. Taisyklės nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. LVAT, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu, atmestini kaip neįrodyti. Dėl aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi PareiÅ¡kėjas teigė, kad gyvenamosios patalpos nebuvo aprÅ«pintos nei sieniniu, nei kambariniu laikrodžiais, termometru, užuolaidėlėmis; nebuvo užtikrintos palankios sÄ lygos maisto gaminimui – nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, buitinio Å¡aldytuvo, pakabinamos indų džiovyklos, kambario maisto produktams laikyti; valgykloje buvo tik 3 praustuvės, nebuvo muilo, lentynėlės muilui, rankų džiovinimo įrenginio, vienkartinių rankÅ¡luosčių, Å¡aukÅ¡tų, prieskoninės; indų plovyklos patalpos nebuvo aprÅ«pintos indų plovimo maÅ¡inomis; nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, nuteistieji nebuvo aprÅ«pinti laisvalaikiui leisti bÅ«tinais daiktais – krepÅ¡inio, tinklinio ir futbolo kamuoliais, Å¡achmatais, Å¡aÅ¡kėmis, domino, nevykdomi jokie socialiniai užsiėmimai; nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlis, jis nebuvo aprÅ«pintas valymo inventoriumi; duÅ¡o patalpa nebuvo aprÅ«pinta suolais, kėdėmis, taburetėmis, kilimėliais arba grotelėmis, veidrodžiais, lentynėle higienos priemonėms susidėti, kÅ«no ir plaukų prausikliu; duÅ¡o prieÅ¡kambaryje nubuvo veidrodžio ir plaukų džiovintuvo; nebuvo patalynės ir drabužių taisymo kambario su atitinkamu inventoriumi.

Nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, nei kiti teisės aktai nenumato laikrodžių, termometrų, užuolaidėlių įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas nustato pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas patalpas, 7 punktas nustato pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas patalpas. 8 punktas nustato atvirose kolonijose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas patalpas, tame tarpe numatyta įrengti: 8.4. p. valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį (kiekvienam būriui); 8.7. p. laisvalaikio kambarį (kiekvienam būriui); 8.9. p. kambarį maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui); 8.10. p. virtuvę (kiekvienam būriui).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2 punktas reglamentuoja bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlės, patalpos maistui laikyti baldus ar kitÄ inventorių. IÅ¡ nurodyto reglamentavimo spręstina, kad virtuvėlė ir patalpa maistui laikyti yra viena ir ta pati patalpa. Minėtas 2 punktas numato, kad nurodytoje patalpoje turi bÅ«ti tame tarpe ir plautuvė (pagal poreikį), garų surinktuvas (esant poreikiui ir techninėms galimybėms), buitinis Å¡aldytuvas (pagal poreikį), indų džiovykla (1 vnt.).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų (b.l. 44-47) matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-jo sektoriaus 4-ojo bÅ«rio 4-oje brigadoje įrengtoje virtuvėje yra dvi plautuvės, garų surinktuvas, pakabinama indų džiovykla. Minėtas teisinis reglamentavimas nenumato atsakovės atstovo prievolės nurodytÄ patalpÄ aprÅ«pinti buitiniu Å¡aldytuvu. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ laisvalaikio kambario neįrengimo. Taisyklių 5.8 punkte nurodyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, kiekvienam bÅ«riui įrengiamas laisvalaikio kambarys.

Atsakovo atstovas savo atsiliepime patvirtino pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad pataisos įstaigos antrojo sektoriaus 4 bÅ«ryje poilsio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas. Todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. PareiÅ¡kėjas teigė, kad nebuvo aprÅ«pintas valymo inventoriumi bei priemonėmis. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 1 punktas reglamentuoja bendrabučio gyvenamosios patalpos aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi, tame tarpe 1.6. punkte numatyta aprÅ«pinti valymo inventoriumi:

Å¡epečiu (Å¡luota), kibiru, Å¡iukÅ¡lių dėže, Å¡iukÅ¡lių semtuvu, valymo Å¡luoste. Minėtų normų 4 punktas numato valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlio įrengimÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu (b.l.

41) patvirtintas gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡as (b.l. 42-43), kuriuo 9 punkte numatyta, kad sektorių socialinės reabilitacijos skyrių bÅ«rių virÅ¡ininkai paima iÅ¡ sandėlio valymui skirtÄ inventorių, medžiagas ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad visuose bÅ«riuose įrengtos numatytos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti. Nurodė, kad Å¡varai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas (b.l. 23).

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neaprÅ«pinimo valymo inventoriumi ir priemonėmis atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog buvo netinkami įrengti duÅ¡ai: prieÅ¡kambaryje nebuvo veidrodžio, nebuvo plaukų džiovintuvo. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktas reglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimÄ , tame tarpe: 1 sėdima vieta 1 besiplaunančiam asmeniui (suolas ir/ar kėdė, ir/ar taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos kilimėlis ar grotelės, vienas veidrodis, prie kiekvieno duÅ¡o čiaupo lentynėlė higienos priemonėms, kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatorius pagal poreikį.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as), kuriuo 10 punkte taip pat nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) duÅ¡o patalpose įrengiami kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpų įrengimÄ ir patvirtina, kad duÅ¡o patalpoje yra 1 sėdima vieta 1 besiplaunančiam asmeniui (suolas ir/ar kėdė, ir/ar taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos kilimėlis ar grotelės, vienas veidrodis, prie kiekvieno duÅ¡o čiaupo lentynėlė higienos priemonėms, kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatorius pagal poreikį (b.l. 23).

Pažymėta, kad kÅ«no ir plaukų dozatoriai pildomi periodiÅ¡kai, esant bÅ«tinybei – nedelsiant. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, pareiÅ¡kėjui prieÅ¡taravimÄ dėl jų grindžiant tik deklaratyviais teiginiais. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos bei kiti teisės aktai nenustato prievolės nuteistuosius aprÅ«pinti plaukų džiovintuvais. Dėl aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių laikytina, kad atsakovės atstovas dušų įrengimui keliamų reikalavimų nepažeidė.

PareiÅ¡kėjas skundėsi ir higienos normų neužtikrinimu valgykloje. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 11 punktas reglamentuoja valgyklos aprÅ«pinimÄ . Tame tarpe nustatyta, kad turi bÅ«ti ne mažiau kaip 1 praustuvė 20-iai vienu metu į valgyklÄ Ä¯leidžiamų asmenų, lentynėlė muilui virÅ¡ kiekvienos praustuvės, rankų džiovinimo prietaisas arba vienkartiniai rankÅ¡luosčiai, 1 Å¡aukÅ¡tas 1 asmeniui. Pažymėtina, kad nenustatyta prievolė nuteistuosius aprÅ«pinti prieskoninėmis.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti praustuvėmis valgykloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniais įrenginiais naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr. pvz. LVAT 2013-05-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013ir kt.).

Atsakovės atstovas nurodė, kad valgyklos patalpose esančias praustuves prausimosi priemonėmis, džiovintuvu, lentynėle muilui aprūpina VŠĮ „Bruneros“ (b.l. 23).Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi bei kiti teisės aktai nenustato prievolės įrengti indų plovyklos patalpas bei turėti indaploves. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo teiginius dėl higienos normų neužtikrinimo valgykloje.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovės atstovas neužtikrino patalynės ir drabužių taisymo paslaugų. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas bei kiti teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos įrengti patalynės ir drabužių taisymo kambarį. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad įstaiga užtikrina galimybę nuteistiesiems susitaisyti patalynę ir drabužius – antrojo sektoriaus nuteistųjų drabužius ir patalynę taiso dirbantis nuteistasis siuvėjas (b.l. 24).

Todėl Å¡iuo aspektu teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Dėl lovų bÅ«klės, čiužinio, temperatÅ«ros PareiÅ¡kėjas teigė, kad lovos buvo pasenusios (netvarkingos, girgždančios, nelygios, klibančios) ir netinkamos naudoti, čiužinys buvo be užvalkalo, gyvenamosios patalpos temperatÅ«ra ženkliai virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ , todėl trÅ«ko oro. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e nustatytas 3 metų čiužinio naudojimo laikas suimtiesiems.

Lovos naudojimo laikas nėra numatytas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurių 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigoje esantys čiužiniai yra iÅ¡ audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, atsparÅ«s pavirÅ¡ių valymui su užvalkalais, nepralaidžiais skysčiams (b.l.24). IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK turto valdymo skyriaus 2020 m. vasario 12 d. pažymos (b.l. 22-24) dėl pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų nustatyta, kad įstaiga užtikrina lovų tinkamÄ bÅ«klę, lovos yra tvarkingos, o gavus informacijÄ apie jų trÅ«kumus, jie nedelsiant Å¡alinami – lovos tvarkomos arba keičiamos naujomis.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl lovos, čiužinio bÅ«klės ar čiužinio užvalkalo nepateikimo bÅ«tų kreipęsis į atsakovės atstovo administracijÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tinkamos lovos, čiužinio bei jo užvalkalo bÅ«klės neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento dėl tinkamos temperatÅ«ros gyvenamosiose patalpose neužtikrinimo atsakovės atstovas pažymėjo (b.l. 22-24), kad įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, jiems iÅ¡duodami atitinkamai elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, temperatÅ«rÄ tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡iÄ aplinkybes, jÄ pagrįsdamas tik savo nuomone. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad gyvenamosiose patalpose buvo per aukÅ¡ta temperatÅ«ra ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovÄ , o Å¡iuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia temperatÅ«ra buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos PravieniÅ¡kių PN-AK tuo aspektu, kad visÄ ginčo laikotarpį ( nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis duÅ¡u bei galimybė pasinaudoti laisvalaikio kambariu. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus resocializacijos skyriaus 2020 m. vasario 10 d. pažymos (b.l.

21) duomenis pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sÄ lygos į psichologus nesikreipė. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų sutriko psichinė ar fizinė sveikata. PareiÅ¡kėjas dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi į teismÄ tik po 1,5 metų nuo jo teisių pažeidimo pradžios. Tai leidžia spręsti, kad ginčo laikotarpiu jo nurodytas kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas subjektyviai nevertino kaip ženkliai pažeidžiančias jo teises.

Remiantis tuo, nėra pagrindo pripažinti, jog tinkamų laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK neužtikrinimas pareiÅ¡kėjui sukėlė žymias neigiamas pasekmes. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobÅ«džio, kad bÅ«tų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtÄ neturtinę žalÄ , o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad A. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo pažeista. Skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Irena Varžinskienė