b575cdeb-b37f-4ea6-9e5b-b2f7b70f9204 · Prienų rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-145-878/2012Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00134-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.11.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 29 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nukentėjusiajai U. S. ir jos atstovei pagal įstatymÄ L. S.,civilinei atsakovei D.

G.,gynėjai advokatei R. M.,Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeG. G., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , Alytaus profesinio rengimo centro I kurso moksleivis, nevedęs, gyvenantis(duomenys neskelbtini) , neteistas, 2011 m. spalio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį atleistas nuo bausmės BK 93 straipsnio pagrindu, pritaikius BK 93 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktus, 87 straipsnį, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - atiduoti motinai D.

G. ugdyti ir prižiÅ«rėti iki pilnametystės ir elgesio apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant G. G. nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai susiję su mokslu bei tęsti mokslÄ ,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : G. G. 2012 m. kovo 22 dienÄ , apie 12 val. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų vieÅ¡oje vietoje IÅ¡laužo pagrindinės mokyklos tualete, esančiame Mokyklos g. 1, IÅ¡lauže, Prienų r., elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, tyčia koja spyrė į tualeto duris, dėl ko tualeto durys atsitrenkė U.

S. į galvÄ , tuo nukentėjusiajai U. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda deÅ¡iname antakyje, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis G. G. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2012 m. kovo 28 d. IÅ¡laužo pagrindinėje mokykloje po pietų pertraukos apie 12 val. jis išėjo iÅ¡ valgyklos, pamatė link sporto salės bėgančius B. ir A.. Bėgo paskui juos. A. ir B. spardė į mergaičių tualeto duris. Jis pats nematė, ar kas yra tualete, B. su A. nesakė, kad kažkas yra tualete.

Jis neklausė, kodėl B. ir A. spyrė į duris. Patikrino duris, jos buvo užrakintos. Manė, kad durys užsikirtę. Suprato, kad kažkas yra tualete. VienÄ kartÄ spyrė į durų apačiÄ , nelabai stipriai. Tuo tarpu atsidarė durys ir pataikė nukentėjusiajai į galvÄ . Spyrė iÅ¡ kvailumo, nes prieÅ¡ jį spyrė A. ir B.. Duodamas parodymus iÅ¡ karto po įvykio policijoje, viskÄ geriau atsiminė. B. jam sakė, kad tuo metu durys atsidarinėjo, kai jis spyrė. Išėjo U., susiėmusi už galvos, verkė.

Jis jos atsiprašė, pasakė, kad netyčia, kad nenorėjo sužeisti, palydėjo iki bibliotekos durų ir nuėjo į pamokÄ . Kai spyrė į tualeto duris, ten prie sporto salės durų buvo visa U. klasė. B. su A. stovėjo Å¡one ir viskÄ matė. Neturėjo tikslo įsilaužti į tualetÄ ar sumuÅ¡ti U.. Nukentėjusioji U. S. parodė, kad per pertraukÄ prieÅ¡ kÅ«no kultÅ«ros pamokÄ , lipdama į antrÄ aukÅ¡tÄ , pamatė B. ir A.. Nenorėjo jų susitikti, nes jie nepraleisdavo, kibdavo, todėl bėgo į tualetÄ , kur užsidarė.

Durys užsisklendžia sklende. Ant laiptų G. G. nematė. Ten Å¡alia yra sporto salė, stovėjo visa jos klasė. Jie spardė duris, kurios atsidaro į vidų, ir liepė atidaryti, jÄ Å¡aukė vardu. Girdėjo ir G. balsÄ , bet G. pamatė jau tik išėjus iÅ¡ tualeto. G. paskutinis Å¡aukė: „U., atidaryk duris“ ir spyrė. Ji durų neatidarė. IÅ¡ pradžių stovėjo tualeto prieÅ¡kambaryje, kai jau lyg ir baigė spardyti, priėjo arčiau prie durų ir tada buvo smÅ«gis į duris, jas iÅ¡spyrė, buvo net spyna iÅ¡laužta.

Kai praskėlė antakį, G. pamatė, kad jai bėga kraujas, ir jie iÅ¡sigandę visi trys pabėgo. JÄ klasės draugės D. D., M. K. ir E. S. nuo pat tualeto palydėjo į mokytojų kabinetÄ . Buvo praskeltas deÅ¡inys antakis ir sumuÅ¡ta galva. Atvažiavo močiutė, nuvežė į GarliavÄ , iÅ¡ ten greitoji vežė į KaunÄ . Siuvo antakį, Å¡vietė galvÄ ir dvi savaites liepė nieko nedirbti, neiti į mokyklÄ . IÅ¡rašė vaistų nuo nervinės įtampos, kuri kilo dėl įvykio ir truko ilgÄ laikÄ , gal keturis mėnesius, dar ir dabar jaučia nemalonius atsiminimus.

Žaizda greitai užgijo, o galvÄ skaudėjo ilgai, apie 2 mėnesius, visÄ laikÄ gėrė vaistus, lankėsi pas gydytojÄ . G. jos atsiprašė, praėjus valandai po įvykio. Pas psichologus nesilankė. G. prieÅ¡ įvykį nesikabinėjo, bet ji stengdavosi jų visų trijų iÅ¡vengti. Po įvykio pasidarė jautri.Liudytojas B. B. parodė, kad su A. Č. ėjo IÅ¡laužo pagrindinės mokyklos koridoriumi ir pamatė U.. Å i pradėjo juoktis ir bėgo, jie juokaudami vijosi. Ji užsidarė tualete prie sporto salės, jie pabaladojo, silpnai spyrė į duris, sakė jai iÅ¡eiti, kvietė vardu.

G. tuo metu dar nebuvo pribėgęs. G. G. išėjo iÅ¡ valgyklos ir juos atsivijo prie tualeto, paklausė juos, kas tualete. Jie nieko neatsakė, pasitraukė į Å¡onÄ . G. nulenkė rankenÄ ir spyrė į duris. Tuo metu atsidarinėjo durys. G. lyg tai nieko neÅ¡aukė. Nežino, ar G. matė, kad U. tualete, lyg ne. Kai atsidarė durys, pamatė U., ji buvo susiėmusi už galvos, sakė, kad gavo durimis į galvÄ . JÄ draugės palydėjo, ir G. prie jų priėjo, o jie su A. nuėjo į klasę.

Gal G. suprato, kad U. tualete. Liudytoja D. G. parodė, kad jai iÅ¡ mokyklos paskambino socialinė darbuotoja, pasakė, kad jos anÅ«kę U. sužeidė berniukas, ir reikia medikų pagalbos. Nuvyko į mokyklÄ , U. buvo mokytojų kambaryje, ant veido buvo uždėtas ledas, varvėjo kraujas, anÅ«kė buvo iÅ¡balusi, sutrikusi. Mergaitę ji iÅ¡sivežė į GarliavÄ poliklinikon, paskambino dukrai, kuri U. nuvežė į klinikas. Liudytoja L. S. parodė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad sužeista dukra.

Atvažiavo į Å¡eimos klinikÄ Garliavoje, kur jau buvo atvežta dukra. U. jau buvo apsiraminusi. Mama sakė, kad ji klykė, buvo Å¡oke. Poliklinikoje suteikė pirmÄ pagalbÄ , mokykloje irgi ledÄ dėjo. Mergaitę nuvežė į Kauno klinikas, kur susiuvo žaizdÄ prakirstame deÅ¡iniame antakyje, perÅ¡vietė galvÄ , skyrė gulimÄ režimÄ . Po įvykio buvo apatiÅ¡ka, vyzdžiai iÅ¡siplėtę. Kai nuėjo į mokyklÄ , paskambino, kad bloga. Tada jÄ nusivežė į klinikas, kur padarė tomografinę nuotraukÄ , pakitimų nerado, tik skyrė stebėjimÄ .

Neseniai dvi dienas svaigo galva. Ä® psichologus nesikreipė, tik bendravo su mokyklos psichologe. U. bijo eiti į tualetÄ , dabar dukrÄ perkėlė į Žiburio gimnazijÄ . Sakydavo, kad jÄ deÅ¡imtokai užkabinėja, liepia lentÄ valyti. Baimės G. G. nesijautė. U. gali už save pastovėti, nėra silpna, buvo mokinių prezidentė. Kaltinamojo motina D. G. paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sužinojo po dviejų dienų. SÅ«nus jai sakė, kad atsipraÅ¡inėjo U. koridoriuje per pertraukÄ , bet ji nenorėjo su juo kalbėti.

Jis lanko pamokas, padeda buityje, agresijos požymių nepastebėjusi. Protokolas-pareiÅ¡kimas patvirtina, jog L. S. 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į policijÄ , praneÅ¡dama, jog 2012 m. kovo 22 d. jos dukrÄ U. S. I. pagrindinėje mokykloje sužalojo G. G., kojomis spirdamas į durimis, kurios pataikė U. S. į galvÄ (b.l. 2).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros 2012 m. kovo 26 d. protokole užfiksuota, kad ant IÅ¡laužo pagrindinės mokyklos, esančios Mokyklos g. 1, IÅ¡lauže, Prienų r. sav., mergaičių tualeto durų, kurios gali bÅ«ti užkabinamos iÅ¡ vidaus sklende, deÅ¡inėje pusėje ant apdailos juostos 1,2 m aukÅ¡tyje iÅ¡likusios tamsios žymės, galimai padarytos suduodant smÅ«gius apautomis batais kojomis, spynos mechanizmas ir sklendė tvarkingi (b.l. 5-7).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto 2012 m. gegužės 3 d. iÅ¡vadoje Nr. G 435/12(06) konstatuota, kad U.

S. kliniÅ¡kai nustatyta muÅ¡tinė žaizda deÅ¡iniame antakyje; sužalojimas padarytas veikiant deÅ¡inio antakio sritį kietu buku ar bukabriauniu žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuotinas kap nežymus sveikatos sutrikdymas; kliniÅ¡kai įtarta trauminė galvos smegenų liga nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika bei nepatvirtina specialisto (neurologo) apžiÅ«ros metu, todėl neimama domėn, kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastÄ (b.l. 17-19).BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlÅ«s veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatÄ ir turtÄ . Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali bÅ«ti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sÄ monėje nedetalizuoja). TokiÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.).Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas G. G. pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje – IÅ¡laužo pagrindinės mokyklos koridoriuje, matant kitiems moksleiviams, be jokios priežasties tyčia spyrė į mergaičių tualeto duris, ignoruodamas elementarias elgesio normas, atvirai pademonstravo aiÅ¡kų žmogaus bei visuomenės negerbimÄ .

Nuo G. G. spyrio staiga atsidariusioms durims trenkusis į už jų stovėjusiÄ U. S., buvo nežymiai sutrikdyta pastarosios sveikata dėl muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡iname antakyje. Nustatyta, kad tokius kaltinamojo G. G. veiksmus stebėjo paÅ¡aliniai asmenys, vaikai, kuriems kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ir iÅ¡gÄ stį. Kaltinamasis bendrais bruožais turėjo numatyti, jog dėl jo vandaliÅ¡ko veiksmo – ugdymo įstaigos bendro tualeto durų spardymo pertraukos tarp pamokų metu kitų mokinių akivaizdoje - visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog G. G. nesiekė sužaloti nukentėjusiosios U. S., tačiau dėl jo vandaliÅ¡ko veiksmo netiesiogiai buvo pasikėsinta ir į papildomÄ objektÄ â€“ kito asmens sveikatÄ . Teismas atkreipia dėmesį, jog G. G., bÅ«damas 17 metų, sÄ moningu asmeniu, turėjo suvokti, jog savo veiksmais pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ vieÅ¡oje vietoje esantiems ir galintiems į jÄ patekti aplinkiniams, tuo pačiu ir numatyti, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys vieÅ¡oje vietoje turi elgtis taip, kad nepadarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo bÅ«do, nepažeistų jų teisės į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ . Skiriant bausmę G. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, siÅ«lėsi jai atlyginti neturtinę žalÄ .

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 59), Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės ir IÅ¡laužo pagrindinės mokyklos charakterizuotas teigiamai (b.l. 61), mokosi, psichiatro-narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas (b.l. 67), nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas nepilnametis, į tai, kad kaltinamasis laikomas pirmÄ kartÄ teisiamu, bet jau vienÄ kartÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, psichiatro-narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas.

Kaltinamasis laikomas pirmÄ kartÄ teisiamu (b.l. 53-58), todėl bausmė jam skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t.y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamojo asmenį, jo turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į teigiamÄ kaltinamojo asmenybę, pirmiau įvertintÄ jo veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei ir sukeltų pasekmių sunkumo laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, kaltinamajam skirtina teismo parinktos rÅ«Å¡ies bausmė, savo dydžiu mažesnė nei įstatymo apibrėžtas jos dydžio vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), t.y. 6 mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus.

Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Nukentėjusioji U. S. ir jos atstovė pagal įstatymÄ L. S. byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl U. S. nusikalstama veika padarytos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti. IeÅ¡kinyje nurodė, jog dėl tyčinių smurtinių G. G. veiksmų U. S. sutrikdyta sveikata, dėl to nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo sukeltas skausmas, patirtas stresas, dėl įvykio pablogėjo jos emocinė bÅ«klė.

U. S. parodė, jog po įvykio pasidarė jautri, kelis mėnesius skaudėjo galvÄ , likę nemalonÅ«s prisiminimai.Kaltinamasis civilinį ieÅ¡kinį pripažino iÅ¡ dalies. Civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra tenkintinas iÅ¡ dalies.Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryÅ¡ys. Abejonių, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo patyrė skausmÄ , taip pat stresÄ , nekyla. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog U. S. konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių ar liekamųjų reiÅ¡kinių jis nesukėlė, joks gydymas jai skirtas nebuvo, kaltinamojo veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, ji nebuvo tiesiogiai nukreipta į nukentėjusiÄ jÄ , smurtas ir agresija tiesiogiai bÅ«tent jos atžvilgiu nenaudota, G.

G. tyčia sužaloti U. S. nenustatyta. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad G. G. prieš įvykį prie jos nesikabinėjo. Kaip parodė pati nukentėjusioji ir jos motina, U. S. nesilankė pas psichologus. Nukentėjusioji parodė, jog G. G. jos atsiprašė po įvykio. L. S. parodė, kad jos dukra pačiam G. G. ir po įvykio nejautė jokios baimės. Nukentėjusiajai padaryta kirstinė žaizda antakyje užgijo greitai, visa kita nukentėjusiosios ir jos motinos nurodyta sipmtomatika – galvos skausmas keturis mėnesius ir pan. - jokiais objektyviais bylos duomenimis nepatvirtinama.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog U. S. parodymai bylos tyrimo metu nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s ir teisingi, ikiteisminiame tyrime ji teigė, jog G. G. jÄ užkabinėja, kad bÅ«tent G. G. jÄ vijosi nuo mokyklos antro aukÅ¡to koridoriaus iki pirmo aukÅ¡to mergaičių tualeto (b.l. 12), tuo tarpu teisme nurodė visai kitokias įvykio aplinkybes, kurias, beje, patvirtino ir kaltinamasis bei liudytojas. Todėl teismui jos parodymai ir dėl patirtos neturtinės žalos kelia abejonių. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamÄ turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis jau pilnametis, tačiau moksleivis, nedirba, gauna tik 65 Lt stipendijÄ , iÅ¡laikomas tėvų.

Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų - nukentėjusiosios ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama naÅ¡ta nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Ä®vertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 300 Lt, tokia suma užtikrins balansÄ tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei U. S. iÅ¡ kaltinamojo G. G., kuris jau sulaukęs pilnametystės, priteistina 300 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose ir neatlygintinai per bausmės atlikimo laikotarpį iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Civilinės ieÅ¡kovės U.

S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ G. G. 300 Lt (tris Å¡imtus litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                              Inga Liubinienė