2018-11-06 Nr. AB-19787-3-61-3-02426-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-11-06 Nr. AB-19787-3-61-3-02426-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. SP1-2732(11.2.12E), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-768-442/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02426-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5; 57.1.1; 57.2.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. SP1-2732(11.2.12E), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos atstovas 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo. Prašyme nurodė, jog Agentūra 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 5940(11.2.12E) anuliavo pareiškėjai apskaičiuotą 12 844,72 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą, todėl pareiškėja atsisako nuo skundo. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė spręsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas kitas sprendimas, todėl prašė bylą nutraukti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkino ir priteisė iš atsakovo Agentūros pareiškėjos naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino pareiškėjai 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašomas priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: teisinės konsultacijos dėl skundo Agentūrai – 100 Eur, susipažinimas su faktine situacija, pareiškėjos pateiktų dokumentų analizė dėl Agentūros sprendimo panaikinimo – 200 Eur, skundo teismui parengimas – 350 Eur. Realiai patirtas išlaidas pagrindžia 2018 m. rugpjūčio 28 d. Pinigų priėmimo kvitas.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog susipažinus su pareiškėjos teismui pateikto skundo argumentais, Agentūra nutarė pakartotinai vertinti pareiškėjos 2014 m. paraišką ir ją įvertinus 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-5940 „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“. Pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 30 d. Taigi Agentūra geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) bei atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio (2017 m. IV ketvirtis) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kurį sudarė 884,8 Eur, vertino, kad pareiškėjos prašoma priteisti 650 Eur patirtų išlaidų suma yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijose numatytą galimą priteisti užmokesčio už skundo parengimą dydį (už skundo teismui parengimą didžiausia galima priteisti suma – 2 212 Eur (2,5 x 884,4 Eur)), todėl pareiškėjos prašomą priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą jai priteisė.
III. Atsakovas Agentūra atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti priteistiną sumą.
Atsakovas nurodo, kad sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių šios išlaidos susidarė, įvertinama, ar prašoma priteisti suma yra pagrįsta. Nei Rekomendacijos, nei kiti teisės aktai negarantuoja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bus atlygintos visos jų patirtos išlaidos. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specifinių žinių. Pareiškėjos skundo vienintelis motyvas buvo tas, kad ji neprisiėmė naujų ir neketino tęsti jokių įsipareigojimų, kuriems būtų taikomi sutartinių gyvūnų reikalavimai. Didžiąją dalį skundo sudaro faktinių aplinkybių aprašymas ir cituojami taisyklių punktai. Todėl skundo surašymui nereikėjo specialių teisinių žinių, bylos procesas buvo trumpas ir nesudėtingas, todėl nepareikalavo didelių pareiškėjos atstovo darbo laiko sąnaudų.
Atsakovas, pažymėdamas, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, sudaro 200 Eur už susipažinimą su faktine situacija, pareiškėjos pateiktų dokumentų analizę, akcentuoja, kad Rekomendacijų 8 punkte šios teisinės paslaugos atskirai nėra aptartos, jos iš esmės yra sudėtinė skundo teismui parengimo dalis. Todėl toks bylinėjimosi išlaidų skaidymas negalimas ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio išlaidos nepriteisiamos.
Atsakovo teigimu, neturi būti nukrypta nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, turi būti įvertintas išlaidų protingumas, pagrįstumas, objektyvumas. Konkrečiu atveju prašomos priteisti išlaidos nėra pagrįstos, todėl jų pritesimas visa apimtimi būtų nesąžiningas atsakovo atžvilgiu.
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jos skundo reikalavimą po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai; iš tikrųjų) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi priteisė pareiškėjai jos prašytą 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju turėjo būti įvertintas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumas, turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specifinių žinių, didelių pareiškėjos atstovo darbo sąnaudų, dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sudaro teisinės paslaugos, kurios nepatenka į Rekomendacijų 8 punkto reguliavimo apimtį, todėl neturi būti priteisiamos.
Dėl atskirojo skundo argumento dėl nepriteistinų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad skundo sąvoka sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo apima jo patikslinimus, papildymus, taip pat parengiamuosius darbus, skirtus šiam procesiniam dokumentui surašyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-863/2014).
Bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėja prašė priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: teisinės konsultacijos dėl skundo Agentūrai – 100 Eur, susipažinimas su faktine situacija, pareiškėjos pateiktų dokumentų analizė dėl skundo dėl Agentūros sprendimo panaikinimo – 200 Eur, skundo teismui parengimas – 350 Eur. Remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjos prašyme nurodytos teisinės paslaugos, už kurias prašo išlaidų atlyginimo, atskirai nevertinamos, o laikytinos sudėtine skundo Agentūrai rengimo dalimi.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis buvo 884,8 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą nustatytas koeficientas 2,5, todėl rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už skundo parengimą yra 2 212 Eur (884,8 × 2,5). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti suma (650 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos ir yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei nustatyta maksimali už skundą priteistina suma.
Šiuo atveju teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi, kad atsakovas patenkino pareiškėjos reikalavimą, t. y. pareiškėjos skundo tikslas buvo pasiektas, taip pat atsižvelgusi į pareiškėjai suteiktų paslaugų apimtį, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį ir trukmę iki jos nutraukimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai priteisė visą jos nurodytą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, sumą. Priteista 650 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą nėra pernelyg didelė ir neprotinga.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės tenkino, priteisdamas pareiškėjai iš atsakovo Agentūros 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos L. S. prašymas priteisti iš atsakovo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė