b57303cd-9b0f-4eeb-83fd-bf8b6f54ec6f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. 2A-422-280/2011teisėja Virginija Svirplienė                                             Nr. 2-08-3-00775-2010-5                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:    (S)                                                                                               52;114.11;121.14;121.18;121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų:

Birutės Jonaitienės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Editai Å inkÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui L. V. M. , atsakovei V. G. , jos atstovei adv. I. Radinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ ieÅ¡kinį atsakovei V. G. ir atsakovės V.

G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė :                                       ieÅ¡kovas ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. G. 40 211,74 Lt skolos bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ pirmininkas R. V. 2009 m. liepos mėnesį priėmė užsakymÄ iÅ¡ V.

G. atlikti Å¡iuos darbus: žolės pjovimas, presavimas rulonais, žolės vyniojimas į plėvelę. Atlikus sutartus darbus, 2009 m. liepos 9 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 29632,64 Lt sumai, o 2009 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 10579,10Lt sumai. Viso atliktų darbų buvo už 40 211,74 Lt, tačiau atsakovė pinigų nesumokėjo. Be to, atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų. Nurodė, kad rulonavimo procesas nebuvo pažeistas, ieÅ¡kovas tinkamai atliko savo darbus, o prastÄ Å¡ienainio kokybę nulėmė kiti veiksniai: blogas sandėliavimas, pažeisti rulonai transportavimo metu, peraugusi žolė bei pernykÅ¡tės žolės likučiai, dėl kurių žolė silosuojasi rizikingai ir gali sugesti.

Teigė, kad rulonai sumesti į krÅ«vÄ bet kaip, ant kai kurių rulonų visai nėra plėvelės, todėl atsakovė neįrodė žalos padarymo fakto ir jų kaltės dėl netinkamai atliktų darbų.               Atsakovė V. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ 45871,13 Lt nuostolių atlyginimo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ jai suteikė nekokybiÅ¡kas paslaugas ir dėl to sugedo 510 vnt. iÅ¡ ieÅ¡kovo paruoÅ¡tų 1018 vnt. rulonų Å¡ienainio.

Dėl nekokybiÅ¡kai suteiktos paslaugos ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai yra nutraukiama paslaugų sutartis ir buvo atsisakyta apmokėti už nekokybiÅ¡kas paslaugas. IeÅ¡kovas padarė didelius nuostolius, sugadino žolių silosÄ - paÅ¡arÄ gyvuliams, nuo 2010-01-10 ji buvo priversta pirkti papildomÄ paÅ¡arÄ gyvuliams, nes kokybiÅ¡kai paruoÅ¡tų paÅ¡arų dalies gyvuliams nepakako. PritrÅ«kus paÅ¡arų ji sunaudojo likusius 2008 m. paruoÅ¡tus ritinius 270 vnt., kurių vieneto kaina 70 Lt.

Tokiu būdu, sunaudodama pernykščius šienainio rytinius patyrė 18900 Lt nuostolių. Minėtais ritiniais ji planavo šerti karves metų viduryje. Pritrūkus savų 161 vnt. šienainio ritinių, juos įsigijo iš aplinkinių kaimų ūkininkų, po 70 Lt už ritinį ir dėl to patyrė 11200 Lt nuostolių. Be to, ji patyrė įsigytų ritinių transportavimo išlaidas. Buvo atlikti 23 reisai vežant apytikriai iki 12 ritinių 1,5 km atstumu (į abi puses 3 km), sunaudota 200 l dyzelino ir patirti nuostoliai yra 440 Lt.

Taip pat, ji turės nekokybiÅ¡kų Å¡ienainio ritinių iÅ¡transportavimo iÅ¡ kiemo iÅ¡laidas: 40 reisų po 2 km tam reikalinga 400 l dyzelino, viso 800 Lt nuostolių. Dėl atsakovo paruoÅ¡to nekokybiÅ¡ko Å¡ienainio, kuris buvo naudojamas gyvuliams Å¡erti laikotarpyje nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. sausio 10 d., sumažėjo pieno kokybė. Jei per minėtÄ laikotarpį gautos pajamos iÅ¡ pieno pardavimo sudarė 43 426,38 Lt, tai tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., t.y. nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. sausio 10 d. pajamos iÅ¡ pieno pardavimo sudarė 57 877,51 Lt negautų pajamų, už parduotÄ pienÄ skirtumas 14451,13 Lt.

IÅ¡ viso atsakovo padarytų nuostolių suma yra 45871,13 Lt.               Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Konstatavo, kad tarp Å¡alių susiklostė žodinė rangos sutartis ir tarp Å¡alių susiklosčius faktiniams atlygintiniems santykiams, atsakovei atsiranda prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas pagal ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų vertę ir kokybę atitinkančiÄ kainÄ . Nurodė, kad pateiktos ekspertizės iÅ¡vados yra tikėtinos, o į vienÄ klausimÄ iÅ¡ vis nebuvo galima atsakyti, todėl ekspertizės aktÄ , teismas laikė netiesioginiu įrodymu.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus bei liudytojų parodymus konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų dėl blogos gaminio kokybės, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė nei ieÅ¡kovo nekokybiÅ¡kai atliktų paslaugų fakto nei priežastinio ryÅ¡io fakto. Teigė, kad atsakovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, jog dėl ieÅ¡kovo kaltės galėjo atsirasti žala bei teismui nepateikė pagrįstų įrodymų dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

            Apeliaciniu skundu atsakovė V. G. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, suteiktų paslaugų kainÄ , vertinant vieno rulono suvyniojimo į plėvelę kainÄ , nurodė 39,50 Lt, o ji nurodė - 37,50 Lt. IeÅ¡kovas aplinkybės, kad iÅ¡ viso buvo suvynioti 1018 rulonų, neginčijo. Teismas sprendime nieko nepasisakė dėl paslaugos kainos skirtumo, nors teismas privalėjo aiÅ¡kiai argumentuoti savo sprendimÄ Å¡iuo klausimu.

Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , aiÅ¡kinosi aplinkybes, kurias turėjo įrodyti pats ieÅ¡kovas ir visiÅ¡kai be jokio pagrindo sprendime nurodė, kad nepateikė įrodymų, t.y. neįrodė padarytos žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo veiksmų ir kilusių pasekmių. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių iÅ¡skirtinių požymių, kurie leistų neabejotinai teigti, kad tarp Å¡alių buvo susitarta dėl rangos teisinių santykių. Teismas nurodė, kad Å¡alys susitarė dėl visų esminių (bÅ«tinų) tokios sutarties sÄ lygų: dėl konkrečių darbų atlikimo, tų darbų atlikimo terminų ir kainos, darydamas nuorodÄ Ä¯ CK 6.681 str. l d. normÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad ieÅ¡kovas atliko ne paslaugų, bet statybos rangos sutarčiai bÅ«dingus veiksmus, nesuprantami, nelogiÅ¡ki ir neteisingi.

Taip pat pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo teisinius santykius, tuo dar kartÄ paneigdamas savo paties nustatytas aplinkybes, kurias įvardino faktinėmis ir neabejotinai nustatytomis. Teigia, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas vadovaujantis sutartiniais teisiniais santykiais, susijusiais su netinkamai atlikta atlygintina paslauga. IeÅ¡kovas buvo paslaugos teikėjas, o ji paslaugos gavėja. Pagal susitarimÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo suvynioti žalios masės paÅ¡arus į rulonus, apvyniojant juos plėvele, ji įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui po 37,50 Lt už vienÄ rulonÄ .

Teismas konstatavęs, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas paslaugÄ atliko kokybiÅ¡kai, nevertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo netinkamai atliktų paslaugų kokybę, apsiribojo tik teiginiu, kad Å¡alys iÅ¡ esmės sutaria dėl atliktų paslaugų kiekio. 2009-12-02 buvo suraÅ¡ytas paÅ¡arų tyrimo aktas, Å¡io akto ieÅ¡kovas neginčijo, iÅ¡ esmės sutiko su komisijos iÅ¡vadomis, tačiau teismui to nepakako. Teismas paskyrė medžiagos tinkamumo bei įtempimo ekspertizę, kuri iÅ¡ esmės patvirtino 2009-12-02 komisijos akto iÅ¡vadas.

Teigia, kad ieÅ¡kovo agregato sertifikatų pateikimas pats savaime nepatvirtina, kad su Å¡iuo agregatu paslaugos buvo atliktos kokybiÅ¡kai. IeÅ¡kovo atliktos paslaugos kokybė didžiÄ ja dalimi priklauso nuo to, ar į rulonÄ susukta žolės masė yra tinkamo suspaudimo, ar pakuotė yra hermetiÅ¡ka. Byloje pakankamai surinkta įrodymų, kad ieÅ¡kovo suteiktos paslaugos yra nekokybiÅ¡kos, o Å¡ių nekokybiÅ¡kų paslaugų rezultatas -sugedę paÅ¡arai. Esant dviems faktams- nekokybiÅ¡kai atliktam darbui ir sugedusiam paÅ¡arui, priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių dviejų faktų yra akivaizdus ir papildomai įrodinėti Å¡io priežastinio ryÅ¡io buvimÄ nebereikia.

Kaip bylÄ nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime yra nurodęs, kad atsakovei tenka pareiga susimokėti už kokybiÅ¡kai suteiktas paslaugas, tai ieÅ¡kovas gali reikalauti atlyginimo tik už kokybiÅ¡kai suteiktas paslaugas, t.y. reikalauti apmokėti už 508 rulonus po 37,50 Lt. Teigia, kad pirmos instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės ir nesvarstė, neaptarė nurodytų iÅ¡laidų bei negautų pajamų, neanalizavo, ar tai yra susiję su ieÅ¡kovo netinkamai suteiktomis paslaugomis.                Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Å½ÅªB „VainiÅ«nų agroservisas“ prašė apeliacinį skundÄ atmesti bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ turimam turtui ar piniginėms lėšoms 41418,09 Lt pinigų sumai.

Nurodo, kad apeliantė klaidina teismÄ teigdama, jog visas teisminis bylos nagrinėjimas buvo susijęs su ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų kokybe. O gaminio kokybę galėjo įtakoti iÅ¡ rudens nenupjauta pieva (sumedėję žolės stiebai), atliktų darbų laikas (per vėlai pjaunama žolė); transportavimas, krovos darbai, sandėliavimas, mechaniniai pažeidimai ir pan. Todėl, teismas vertino visas aplinkybes, kurios galėjo įtakoti gaminio (Å¡ienainio) kokybę. Apeliantė nepagristai reikalauja taikyti Civilinio kodekso 6.716 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovo naudojama technika atlikti darbai ir savo medžiagomis susukti paÅ¡arų rulonai nėra materialinė vertybė.

Teismui žemės Å«kio darbus pavadinus atlikta paslauga, bylos ginčo esmė ir turinys nesikeičia. O sprendime panaudotas Civilinio kodekso 6.681 straipsnis yra raÅ¡ybos klaida, nes apie statybų rangos teisės normas sprendimo tekste nėra net žodeliu užsiminta. Apeliantė klaidina teismÄ nurodydama, kad teismas taikė materialines tesės normas, reglamentuojančias pirkimo - pardavimo teisinius santykius. Sprendime net nebuvo užsiminta apie pirkimo - pardavimo teisinių santykių reguliavimÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus bei liudytojų parodymus.

            Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.).            Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str.).            Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ atliko atsakovei V. G. darbus ir iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras – 2009-07-29 Serija AGR Nr. 0003322 29632,64 Lt sumai ir 2009-08-12 Serija AGR Nr. 0003377 10579,10 Lt sumai (1 t. b.l. 4-5).

V. G. buvo atliktas darbas – žolės vyniojimas į plėvelę, presavimas rulonais, žolės pjovimas, agregato pervežimas. SÄ skaitos faktÅ«ros už jai atliktus jose nurodytus darbus buvo pateiktos atsakovei apmokėti, tačiau 2009-11-24 atsakovė V. G. pateikė ieÅ¡kovui raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ -praÅ¡ymÄ dėl rulonavimo paslaugos įvertinimo, kuriame nurodė, kad apmokėjimÄ ji atideda, kadangi maždaug pusė rulonų yra iÅ¡sipÅ«tę ir supeliję iÅ¡ vidaus bei kvietė atvykti atsakovo atstovÄ Ä¯ Å«kį ir aptarti susidariusiÄ situacijÄ (1t. b.l.22). 2009-12-02 atvykus ieÅ¡kovo ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ direktoriui R.

V. bei dalyvaujant penkiems komisijos nariams, buvo atliktas paÅ¡arų tyrimas ir suraÅ¡ytas aktas, iÅ¡vadose nurodyta, kad kas antras rulonas yra sugedęs (1 t. b.l. 49-50).                 Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas kilęs dėl atsakovės V. G. pareigos apmokėti ieÅ¡kovui ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ už darbus ir ieÅ¡kovo pareigos atlyginti atsakovei nuostolius dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių tarpusavio santykius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė žodinė rangos sutartis.

CK 6.644 str. 1 d. numato, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas atliks žolės pjovimo, presavimo rulonais, žolės vyniojimÄ Ä¯ plėvelę darbus, kurie buvo įvykdyti, tačiau paaiÅ¡kėjus, jog paÅ¡aro dalis yra netinkama naudoti, atsakovė ieÅ¡kovui mokėjimÄ sustabdė.

Konstatuotina, kad tarp Å¡alių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. 1 d.).             Apeliantė nesutinka su sutarties kaina, ji teigia, kad buvo suvyniota 1018 rulonų ir Å¡alys sutarė, kad atsakovė sumokės už vieno rulono suvyniojimo į plėvelę 37,50 Lt, o ieÅ¡kovas paskaičiavo po 39,50 Lt. Kolegija pažymi, kad viena iÅ¡ esminių rangos sutarties sÄ lygų yra Å¡alių susitarimas dėl darbų kainos. Paprastai darbų kaina konkretizuojama Å¡alių sudaromoje sutartyje arba yra nurodomas jos apskaičiavimo bÅ«das ir kriterijai.

Tuo atveju, jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Å alys nesudarė raÅ¡ytinės rangos sutarties, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dėl kainos susitarė telefonu, o sÄ skaitas jai iÅ¡rašė po dviejų savaičių po atliktų darbų. IÅ¡ byloje esančių sÄ skaitų matyti, kad atsakovei 2009-07-09 ir 2009-09-12 buvo iÅ¡raÅ¡ytos dvi sÄ skaitos 29632,64 Lt sumai ir 10579,10 Lt sumai, kurias ji priėmė ir tai patvirtino savo paraÅ¡u. 2009-11-24 atsakovė raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovui, kad iÅ¡ pradžių mokėjimas buvo atidėtas dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo, tačiau jau yra gavusi kreditÄ ir yra finansiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti, tačiau kol nebus nustatytos priežastys dėl ko sugedo paÅ¡arai, apmokėjimÄ atidėjo.

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuoja, jog atsakovė su iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose suma sutiko ir tai patvirtino savo paraÅ¡u, reikÅ¡dama ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl netinkamos darbo kokybės mokėjimÄ sustabdė, bet dėl jo dydžio jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys buvo sutarusios, jog atsakovė ieÅ¡kovui už atliktus darbus turi sumokėti 40211,74 Lt.             Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojami kreditoriaus ir skolininko miÅ¡rios kaltės teisiniai padariniai sutartinės civilinės atsakomybės atveju. Å ių teisės normų taikymo bÅ«tina sÄ lyga – kreditoriaus kaltė. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmės bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kreditoriaus kaltė nepreziumuojama, taigi jÄ privalo įrodyti skolininkas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kai sprendžiama dėl mišrios kaltės teisinių padarinių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų ir tų veiksmų pasekmių (CK 6.247 straipsnis).             Byloje kilo ginčas dėl to, kas lėmė tai, kad ieškovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ V. G. dalis paruoštų žolynų rulonų - šienainio supelijo, išsipūtė, po ko tapo ne visai tinkami gyvulių šėrimui. Kad rulonai tampa netinkamais gyvulių šėrimui, paaiškėjo tik tuomet, kai V.

G. jais pradėjo šerti gyvulius. Liudytoja E. K. nurodė, kad 2009-09-26 iš atsakovės ūkio buvo paimti du mėginiai, fermentavimo rodikliai buvo geri, atitiko standartų reikalavimus, puvimo procesai hermetiškame rulono viduje tuo metu dar nebuvo įsivyravę, o praėjus 2 mėn. pašarai iš vidaus sugedo.             Byloje ieškovas tvirtina, kad žolynų rulonai sugedo dėl to, kad jie buvo ruošiami iš peraugusios žolės, be to, buvo netinkamai saugomi. Šių aplinkybių atsakovė V.

G. nenuginčijo. Tik nurodė, kad ne visi žolynų rulonai buvo gaminami iÅ¡ peraugusios žolės, kiti- jau iÅ¡ jaunos. Pripažino, kad pervežant rulonus galėjo buti apgadinti apie 100 rulonų, bet jie tuoj pat buvo užklijuoti. Teismo posėdžio metu ( b.l. 141) pripažino, kad nespėjo laiku tais metais pasigaminti rulonų, todėl radusi skelbimÄ apie rulonų gamybÄ , paskambino ieÅ¡kovui. Nustatyta, kad žolė buvo pjaunama, apie birželio 26 – liepos 1 d., tačiau pirma žolė turi bÅ«ti nupjauta iki birželio 10, nes vėliau pjaunant žolę žolynai sumedėja ir nupjovus lieka aÅ¡trios ražienos.

Atsakovė tvirtina, kad pašarai sugedo dėl to, kad ritiniuose normalus suspaudimas buvo tik 1-3 viršutiniuose sluoksniuose, o vidurys buvo nesuspaustas, dėl to pašarai pradėjo gesti. Netinkama kokybė išaiškėjo ne iš karto, bet praėjus keturiems mėnesiams ( b.l. 46), tai konstatavo komisija ( 49-50 b.l.). Ieškovo atstovas teismo posėdyje nors ir nurodė, kad rulonai turėjo išsilaikyti iki 1 metų, dėl garantijos su atsakove nesitarė. Kad normalaus suspaudimo rulonuose nebuvo patvirtino ir liudytojai, faktiškai dalyvavę komisijos, tikrinusios rulonus sudėtyje ir ekspertizę atlikusi specialistė.

Ieškovas nors ir tvirtino, kad rulonai buvo paruošti tinkamai, to patvirtinti jokiais įrodymais nebandė. Ieškovas net iškėlė abejonę, kad buvo tikrinami ne jo ruošti pašarai. Iš byloje pateiktų įrodymų bei teismo posėdžių nustatytų aplinkybių labiausiai tikėtina, kad ieškovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ pagamintas atsakovei V. G. šienainis vėliau sugedo dėl plėvelės pertempimo, metant rulonus ant pievos be nuleidimo tiltelio, jie prasidurdavo ant nupjautų ražienos stiebų, ko pasekoje atsirado daug skylučių, per kurias pritekėjo deguonies ir ilgo sandėliavimo metu pašaras sugedo iš vidaus.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas pertempė plėvelę ir nesilaikė reikalavimų, t.y. metė rulonus ir nesinaudojo nuleidimo tilteliu, o atsakovė liepė pjauti peraugusiÄ Å¾olę, ko pasėkoje atsirado ražienos stiebai. Todėl dėl paÅ¡aro defekto atsakingas tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagÄ daro iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovės patirtų nuostolių 50 proc. kaltas ieÅ¡kovas.                  Atsakovė teigia, kad dėl ieÅ¡kovo netinkamai atlikto darbo patyrė 45871,13 Lt nuostolių.

T.y. sunaudojo likusius 2008 m. paruoštus ritinius 270 vnt. po 70 Lt viso patyrė 18 900 Lt nuostolių, pritrūkusi savų ritinių 161 vnt. šienainio rytinio įsigijo iš aplinkinių kaimų ūkininkų po 70 Lt, patyrė 11 200 Lt nuostolių. Atlikti 23 reisai vežant apytikriai iki 12 ritinių 1,5 km atstumu (į abi puses 3 km), sunaudota dyzelinio kuro 200 ltr. x 2,20 Lt viso 440 Lt. Nekokybiškų šienainio rytinių ištransportavimo iš kiemo išlaidos 40 reisų po 2 km, dyzelinio kuro 400 ltr. x 2,20 Lt viso 880 Lt.

Negautos pajamos dėl prasto paÅ¡aro už parduotÄ pienÄ skirtumas sudarė 14451,13 Lt. Kolegija pažymi, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovė nei raÅ¡ytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais neįrodė, jog sunaudojo savo paruoÅ¡tus 2008 m. ritinius ir dėl to patyrė 18900 Lt nuostolių (270 vnt. x 70 Lt. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. G. įsigijo iÅ¡ Å«kininkų 161 Å¡ienainio rytinių po 70 Lt viso sumokėjo 12 152 Lt, todėl patirti atsakovės nuostoliai yra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais ir praÅ¡oma priteisti 11 200 Lt suma yra pagrįsta (1 t. b.l. 71-73).

Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti kuro sÄ naudas. IÅ¡ byloje pateikto 2009-12-02 patikrinimo akto bei E. K. parodymų matyti, kad Å«kininkė iÅ¡ lauko rulonų nebevežė į fermÄ , dalį rulonų iÅ¡kratė laukuose, didelį kiekį sugedusių paÅ¡arų rado fermos kieme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai jog vienu reisu pervežama apie 12 rytinių, atsakovės kuro iÅ¡laidos mažintinos iki 270 Lt (CK 1.5 str.). Taip pat atsakovė praÅ¡o priteisti negautas pajamas, skirtumÄ dėl prasto paÅ¡aro už parduotÄ pienÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ir atsakovė pateikė duomenis apie pieno kiekį, tačiau dėl nekokybiško pašaro ir pieno kiekio sumažėjimo atsakovė priežastinio ryšio neįrodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė įrodė, kad dėl netinkamos kokybės produkcijos patyrė 11 470 Lt nuostolį. Tačiau byloje nustatyta, kad dėl atsakovės patirtų nuostolių, dėl netinkamos kokybės pašarų 50 proc. kaltas ieškovas, todėl iš atsakovės pirmosios instancijos teismo priteista suma mažintina iki 34 476,74 Lt (40211,74 -11 470/2).              Patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo dydį, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, jas paskirstant proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).            Pirmosios instancijos teisme ieškovas ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ turėjo 1212,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (1t. b.l.3, 3, 21).

Atsakovės išlaidos sudarė: 400 Lt žyminis mokestis, 2400 Lt advokato išlaidos (1 t.b.l.115, 167), 1951,73 Lt ekspertizės išlaidos (1 t. b.l. 172, 196, 2 t. b.l.2). Kadangi ieškinys patenkintas 86 proc., o priešieškinys 14 proc., todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui priteistina iš atsakovės – 1031 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovo – 618 Lt sumokėto žyminio mokesčio, už advokato paslaugas bei už eksperto paslaugas.

Ä®skaitant Å¡ias sumas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 413 Lt.                      Atsakovei 976 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo Panevėžio miesto apylinkės teisme (1 t. b.l. 63, 86), o 2582 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme viso 3558 Lt (2 t. b.l. 42). ). IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 463 Lt, o iÅ¡ atsakovės 3095 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 63,57 Lt, o apeliacinės instancijos teisme 2,70 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 9 Lt, o iÅ¡ atsakovės 57 Lt iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ .              UAB „Alzida“ direktorius pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl jų bendrovės darbuotojos L. D. patirtų kelionės iÅ¡laidų, kurios sudaro 128,47 Lt (2 t. b.l. 12). IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 17 Lt, o iÅ¡ atsakovės 111,47 Lt.

              Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:               Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimÄ pakeisti, jį iÅ¡dėstant taip:               ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ ieÅ¡kinį ir atsakovės V. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti iÅ¡ V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 34 476,74 Lt (trisdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt 74 ct) skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 413 Lt (keturis Å¡imtus trylika litų) - ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ (į.k. 271313070) naudai.             Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 111,47 Lt (Å¡imtÄ vienuolika litų 47 ct) turėtų iÅ¡laidų už UAB “Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimÄ Ä¯ teismÄ , pinigus pervedant UAB „Alzida“ a.s. Nr. LT59 7044 0600 0103 1310, AB SEB bankas.               Priteisti iÅ¡ ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ (į.k. 271313070) 17 Lt (septyniolika litų) turėtų iÅ¡laidų už UAB “Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimÄ Ä¯ teismÄ , pinigus pervedant į UAB „Alzida“ a.s. Nr. LT59 7044 0600 0103 1310, AB SEB bankas.

              Priteisti iÅ¡ V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 095 Lt (trys tÅ«kstančius devyniasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio ir 57 Lt (penkiasdeÅ¡imt septynis litus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).              Priteisti iÅ¡ ŽŪB „VainiÅ«nų agroservisas“ (į.k. 271313070) 463 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus) žyminio mokesčio ir 9 Lt (devynis litus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).                  Teisėjai                                                                    Romualdas Januška                                                                                                                                                                                                      Birutė Jonaitienė                                                                                                     Laimutė Sankauskaitė