2015-12-23 Nr. AB-25006-3-61-3-02938-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2105-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02938-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos Humanitarinis Universitetas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos Humanitarinis Universitetas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. (A. R.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešojo įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Europos Humanitarinis Universitetas“ (toliau – ir Universitetas) su skundu (I t., b. l. 1–12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SP-2 „Dėl A. R. skundo Dėl Europos Humanitarinio Universiteto Valdančiosios tarybos sprendimų“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad Kontrolierius, priimdamas sprendimą dėl Universiteto valdymo organo sprendimų atitikties jo steigimo dokumentui – Statutui, viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė ultra vires, nes toks tyrimas nepriskirtas Kontrolieriaus uždaviniams ir neapima akademinės etikos ir procedūrų. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir MSĮ) 18 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rūgėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 (redakcija galiojusi iki 2014 m. liepos 22 d.) patvirtintų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punkte nustatytas teisinio reguliavimo analizė.

Akademinė etika apima žmonių elgesio normas, dorovę (moralę) studijų, švietimo ir mokslo kryptyse, o akademinės procedūros, tai veiksmų tvarka, skirta akademinės bendruomenės nariams studijų, švietimo, mokslo srityse. Kontrolierius priimdamas Sprendimą, nenagrinėjo jokių asmenų veiksmų akademinės etikos ar akademinių procedūrų požiūriu, nagrinėjo Universiteto valdymo organų 2009, 2013, 2014 metų sausio mėnesį priimtų sprendimų teisėtumą ir atitikimą pareiškėjo Statutui. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad Sprendime nagrinėti klausimai priskirti ne Kontrolieriaus, o bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai.

MSĮ nesuteikia Kontrolieriui teisės spręsti dėl juridinių asmenų valdymo organų sprendimų teisėtumo. Universiteto Valdančioji taryba savo sprendimais įgyvendino jai Statuto priskirtas funkcijas valdymo ir administravimo srityse, o ne akademiniais klausimais, t. y. neveikė etikos kodeksų ar akademinių procedūrų reguliavimo sferoje, o vykdė jai Statutu priskirtas funkcijas. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų, nes jame nenurodyta apskundimo tvarka, jis nėra patvirtintas antspaudu, apie jo priėmimą pareiškėjas informuotas 2014 m. gegužės 8 d., nors Sprendimas priimtas 2014 m. balandžio 30 d.

Universiteto teisinė forma yra viešoji įstaiga, jos valdymo organų kompetenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – ir VĮĮ) bei Statutas. Sistemiškai aiškinant Statutą, darytina išvada, kad Senatas turi plačius įgaliojimus akademiniuose reikaluose, tačiau Senato įsakymai negali prieštarauti Valdančiosios tarybos sprendimams, kuri yra sprendžiamasis organas finansų ir valdymo klausimais. Valdančioji taryba yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas finansų valdymo ir administravimo srityse, kiek tai nepatenka į Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos ribas.

Statuto 8.11 punkte įtvirtinta, kad Valdančiosios tarybos reglamentą rengia ir tvirtina išimtinai Valdančioji taryba. Tokia nuostata yra įtvirtinta VĮĮ 9 straipsnio 6 dalyje, kuri nustato, kad kolegialūs viešosios įstaigos organai veikia pagal jų patvirtintus darbo reglamentus. Darbo reglamentas yra dokumentas, įtvirtinantis kolegialaus valdymo organo darbo tvarką, sprendimų priėmimo tvarką, jų įforminimo tvarką bei kita. Tokiu būdu, savo darbo reglamentą priima pats kolegialus organas jo narių sutartu/pasirinktu būdu. Pareiškėjo Valdančioji taryba tokią savo teisę įgyvendino iš savo narių išrinkdama Valdančiosios tarybos komitetą, kuris parengė ir patvirtino reglamentą.

Taigi, tik išimtinai Valdančioji taryba (pilnos sudėties) ir nusprendė savo darbo reglamentą parengti ir patvirtinti tokiu būdu – per savo išrinktą komitetą. Be to, nuo pat darbo reglamento patvirtinimo Valdančioji taryba dirbo laikydamasi to darbo reglamento, taip išreikšdama sutikimą ir pritarimą parengtam darbo reglamentui. Nei vienas Valdančiosios tarybos narys jokių prieštaravimų Valdančiosios tarybos reglamentui po jo priėmimo ar vėliau nėra išreiškęs. Valdančiosios tarybos vykdomasis komitetas buvo suformuotas pačios Valdančiosios tarybos sprendimais.

Be to, vykdomasis komitetas buvo 2009 metais vykusiame Valdančiosios tarybos susirinkime įgaliotas priimti sprendimus Valdančiosios tarybos vardu. Būtent Valdančioji taryba, turėdama teisę sudaryti Valdančiosios tarybos reglamentą, įgyvendino šią savo teisę per jos pačios išrinktą ir įgaliotą Valdančiosios tarybos vykdomąjį komitetą. Taigi, jokios Statuto nuostatos dėl Valdančiosios tarybos sprendimų priėmimo tvarkos tokiu būdu nebuvo pažeistos, nes Statutas ir nedetalizuoja Valdančiosios tarybos sprendimų priėmimo, numatydamas teisę pačiai Valdančiajai tarybai ją nustatyti.

Statuto 8.4.8 papunktyje įtvirtinta Valdančiosios tarybos teisė siūlyti Visuotiniam dalininkų susirinkimui Statuto pakeitimus, o Statuto 7.4.4 papunktyje įtvirtinta Visuotinio dalininkų susirinkimo teisė, pasikonsultavus su Valdančiąja taryba, svarstyti ir priimti Statuto pakeitimus. Vadinasi, Valdančioji taryba turi teisę priimti sprendimus dėl Universiteto valdymo ir struktūros pasikeitimų, o pasikeitimai, kuriems būtinas Statuto pakeitimas, įsigalioja nuo Statuto pakeitimų, kuriuos savo kompetencijos ribose priima Visuotinis dalininkų susirinkimas.

Taigi, Valdančioji taryba turi Statuto pakeitimų iniciatyvos teisę, įskaitant pakeitimus dėl Universiteto struktūros ir valdymo pakeitimų. Kontrolierius Sprendimu nepagrįstai rekomendavo Valdančiajai tarybai atšaukti jos sprendimą dėl dėstytojų komisijos sudarymo, kuriame Valdančioji taryba MSĮ bei Statuto nustatyta tvarka nurodė dėstytojų priėmimo komisijos sudarymo principus ir formavimo tvarką. Kontrolierius nepagrįstai konstatavo, kad „nors teisė sudaryti dėstytojų priėmimo komisijų Senatui Statute nenumatyta, tačiau <...> darytina išvada, kad dėstytojų priėmimo komisiją turėtų sudaryti būtent Senatas“.

Šiuo atveju Kontrolierius nepagrįstai plečiamai aiškino Statute įtvirtintas Senato kompetencijos ribas. Nors pats konstatavo, kad tokia teisė Senatui nepriskirta, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad net ir esant Senatui nepriskirtai tokiai teisei, komisiją formuoti turėjo vis tik Senatas. Pažymėjo, kad juridinių asmenų valdymo organai gali priimti tik tokius sprendimus, kokius teisę priimti jiems suteikia steigimo dokumentai. Kadangi Senatui tokia teisė Statutu nesuteikta, o komisijos suformavimas (jos sudėtį sudarančių asmenų nustatymas) yra ne akademinis reikalas/klausimas, o administracinis veiksmas, tokią funkciją savo kompetencijos ribose įgyvendino Valdančioji taryba.

Skyrimo į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas tvarka Lietuvos aukštosiose mokyklose nustatyta MSĮ 65 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Pareiškėjo Statute teisė sudaryti dėstytojų priėmimo komisiją nėra tiesiogiai įtvirtinta. Priėmimo komisija buvo sudaryta Valdančiosios tarybos sprendimu, kuri, kaip jau minėta, yra įgaliota priimti sprendimus visais ir bet kokiais klausimais, susijusiais su vadovaujančiojo valdymo efektyvumu.

Be to, Valdančioji taryba yra Statuto įgaliota nustatyti vidines Universiteto tvarkas ir administracinius reglamentus, tame tarpe ir darbuotojų parinkimo ir paskyrimo principus, darbuotojų įdarbinimo, atlyginimo, skatinimo ir paslaugų principus. Taip Valdančioji taryba, sudarydama dėstytojų priėmimo komisiją, vykdė jai Statutu priskirtas funkcijas. Senatas yra patvirtinęs dokumentą, apibrėžiantį konkursų organizavimo ir atestacijų tvarką, tačiau šiuo dokumentu gali būti vadovaujamasi tiek, kiek jis neprieštarauja MSĮ bei kitų teisės aktų ir/ar Statuto nuostatoms, be to, minėtame dokumente Senatas reglamentuoja ir tai, kas nėra vienareikšmiškai priskirta Senato kompetencijai.

Valdančiajai tarybai priėmus sprendimą dėl dėstytojų priėmimo komisijos sudarymo, nei Senatas, nei Rektorius neturi galių tokio sprendimo kvestionuoti. Priėmimo komisijos kaip ir bet kokios kitos komisijos ar darbo grupės suformavimas yra administracinio pobūdžio veiksmas, nepatenkantis į akademinių reikalų sampratos ribas, ir priskirtinas Universiteto bendrajam valdymui bei dėstytojų parinkimo ir paskyrimo principų suformavimui, taigi ir Valdančiosios tarybos kompetencijai. Tuo tarpu priėmimo komisijos veiklos reglamentavimas vertinant kandidatus į dėstytojus (mokslinę, pedagoginę, organizacinę kompetenciją) priskirtinas Senato kompetencijai.

Priėmimo komisija privalo vadovautis Senato nustatytomis konkursų organizavimo ir vertinimo taisyklėmis, tinkamumo kriterijais. Valdančiosios tarybos 2014 m. sausio 25 d. sprendime nurodytais principais suformuota dėstytojų priėmimo komisija, vertindama kandidatus 2014 metų gegužės mėnesį vykusiame konkurse, vadovavosi būtent Senato nustatyta konkursų organizavimo tvarka.

Atsakovas Kontrolierius atsiliepime (I t., b. l. 108–133) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Universiteto Valdančiosios tarybos vykdomasis komitetas parengė ir 2009 m. gruodžio 22 d. patvirtino Valdančiosios tarybos reglamentą. Rektoriaus 2011 m. birželio 6 d. pasirašyto Statuto 8.11 papunktyje nustatyta, kad Valdančiosios tarybos reglamentą rengia ir tvirtina išimtinai Valdančioji taryba. Reglamento 1.5 papunktyje nustatyta, kad reglamentas tvirtinamas, keičiamas ar papildomas Valdybos sprendimu (reglamente „Valdančioji taryba“ vadinama „Valdyba“), vadovaujantis Statuto ir Reglamento nuostatomis. Valdančioji taryba neturi teisės deleguoti savo reglamento rengimo ir tvirtinimo jokiems savo sudaromiems komitetams ar grupėms, ši Valdančiosios tarybos funkcija yra išimtinė, t. y. niekam nedeleguojama.

Valdančioji taryba 2013 m. balandžio 18 d. posėdyje priėmė keletą sprendimų, susijusių su Universiteto valdymo ir organizacinės struktūros pakeitimais, o būtent: nedelsiant paskirti Universiteto provostą (pirmąjį prorektorių), kuris, rekomendavus Valdančiajai tarybai, prisiimtų dalį Universiteto rektoriaus pareigų pastarojo pavedimu; supaprastinti Universiteto administracijos struktūrą panaikinant Bakalauro ir Magistro studijų fakultetus (nurodytus Statuto 13.1.4 ir 13.1.5 punktuose), pradedant akademinių departamentų ir rektorato tiesioginį bendradarbiavimą iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio, parengiant atitinkamus Statuto pakeitimus;

įsteigti profesoriaus emerito pareigybę, suteikiant šias pareigas Bakalauro ir Magistro fakultetų dekanams; iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio sukurti naują sprendimų priėmimo struktūrą – Vykdančiąja tarybą, kurią sudarytų rektorius, provostas (pirmininkas), akademinių reikalų prorektorius, administracijos ir infrastruktūros prorektorius, plėtros ir komunikacijos prorektorius, akademinių departamentų vadovai, Senato pirmininkas; iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio patikslinti Senato vaidmenį kitų Universiteto valdymo organų atžvilgiu, nustatant posėdžių organizavimo, darbotvarkės ir dokumentų parengimo tvarką tam, kad Senato rekomendacijos būtų iš karto siunčiamos Vykdančiajai tarybai; sudaryti Valdančiosios tarybos darbo grupę Statuto pataisoms parengti.

Pagal Statuto 8.7 papunktį, Valdančioji taryba turi teisę teikti neprivalomas rekomendacijas dėl universiteto valdymo Visuotiniam dalininkų susirinkimui, tačiau, kaip matyti iš posėdžio protokolo, Valdančioji taryba minėtais klausimais priėmė sprendimus nepateikusi tokių rekomendacijų Visuotiniam dalininkų susirinkimui. Be to, Valdančioji taryba priėmė sprendimus, kuriems įgyvendinti būtini Statuto pakeitimai. Tačiau Statuto 7.4.4 papunktyje nustatyta, kad teisę inicijuoti Statuto pakeitimus juos svarstyti ir priimti turi Visuotinis dalininkų susirinkimas, o Valdančioji taryba turi teisę tik siūlyti Statuto pakeitimus Visuotiniam dalininkų susirinkimui (Statuto 8.4.8 papunktis).

Tokiu būdu Valdančioji taryba, priimdama sprendimus, kurių įgyvendinimui būtinos Statuto pataisos, ir sudarydama darbo grupę šioms pataisoms rengti, pažeidė Statutą. Atkreipė dėmesį, kad sprendimas dėl Universiteto Bakalauro ir Magistro studijų fakultetų panaikinimo buvo priimtas pažeidžiant Statuto 13.1.7 papunktį, kuris nustato, kad klausimai, susiję su šiais padaliniais, yra reglamentuojami Senato ir Rektoriaus įsakymais ir įtvirtinami universiteto vidaus tvarkos taisyklėse. Kadangi Statutas nedetalizuoja, kokie tai klausimai, vadinasi, bet kokie ir visi klausimai, kurie yra susiję su struktūrinių padalinių veikla, turi būti reglamentuojami Senato ir Rektoriaus įsakymais ir įtvirtinami universiteto vidaus tvarkos taisyklėse.

Valdančioji taryba 2014 m. sausio 25 d. savo sprendimu sudarė Universiteto dėstytojų priėmimo konkurso organizavimo komisiją, tačiau už Universiteto akademinius klausimus pagal Statutą yra atsakingas Senatas, kuriam, be kitų funkcijų, yra pavesta nustatyti dėstytojų ir tyrėjų atestavimo procedūras, konkursų akademinėms pareigoms eiti tvarkos, organizavimo ir vertinimo taisykles, tinkamumo kriterijus (Statuto 9.3.5 papunktis) ir tvirtinti kitus dokumentus, reglamentuojančius universiteto akademinius klausimus (Statuto 9.3.1 papunktis).

Statuto 14.4 papunktyje nustatyta, kad konkursai organizuojami ir dėstytojų bei tyrėjų vertinimai atliekami pagal įstatymus ir teisės aktus, o taip pat pagal procedūras, kurias nustato Senatas. Nors teisė sudaryti dėstytojų priėmimo komisiją Senatui Statute nenumatyta, tačiau iš minėtų Statuto nuostatų darytina išvada, kad dėstytojų priėmimo komisiją turėtų sudaryti būtent Senatas. Tai patvirtina ir 2010 m. kovo 24 d. Senato nutarimu Nr. 30-02 priimtas ir Rektoriaus įsakymu Nr. 01-49 patvirtintas specialusis teisės aktas, neprieštaraujantis Statutui – Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatai, kurių 5 punkte nustatyta, kad konkursą organizuoja Konkurso organizavimo (atestacijos) komisija, sudaryta universiteto Senato ir patvirtinta Rektoriaus įsakymu.

Vadinasi, Valdančioji taryba nesilaikė nustatytos konkursų organizavimo tvarkos ir savo sprendimu pažeidė minėtų nuostatų 5 punktą, todėl sudaryta komisija yra neteisėta. Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja MSĮ, Nuostatai, kuriuose Kontrolieriaus veikla siejama su akademine etika ir procedūromis. Akademinė etika yra vienas iš MSĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų. Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad kontrolierius prižiūri, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Nuostatų 12 punkto 1, 3, 4 papunkčiuose išvardintuose kontrolieriaus uždaviniuose taip pat nurodoma akademinė etika ir procedūros (kontrolierius skatina jų laikytis, bendradarbiauja sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas, užtikrina efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir pažeidimų tyrimą, tuo tarpu 2 papunktyje nustatyta, kad Kontrolierius prižiūri ir kontroliuoja, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų.

Nuostatų 13 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad Kontrolierius nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai. Tačiau kontrolieriaus veikla neapsiriboja šių, prioritetinių, principų pažeidimų nagrinėjimu.

Šiame papunktyje taip pat nustatyta, kad kontrolierius nagrinėja skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje. Įstatymų leidėjas niekur nevartoja sąvokos „akademinės procedūros“, kaip kad nurodo pareiškėjas. Kontrolierius yra vienas iš mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių subjektų (MSĮ 12 str. 2 d.). MSĮ preambulėje mokslo ir studijų politika apibrėžta labai plačiai. Kontrolierius, įgyvendindamas mokslo ir studijų politiką, atlieka funkcijas, vykdydamas Nuostatų 12 punkte nustatytus uždavinius: skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų, prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų, bendradarbiauti su šiomis institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas, tokiu būdu prisidedant prie mokslo ir studijų kokybės, akademinės atsakomybės principų ir etiškų mokslinių praktikų puoselėjimo.

Darytina išvada, kad Kontrolieriaus veikla nėra siejama vien tik su akademinės etikos sritimi ar akademinėmis procedūromis. Kontrolierius, vadovaudamasis VAĮ įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, vykdo tik tas funkcijas, kurios yra nustatytos teisės aktuose, ir priima sprendimus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, tik pagrįstus teisės aktais. Kontrolieriaus Sprendime nurodytas šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas toks sprendimas, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, kaip reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalis.

Sprendimo sprendžiamosios dalies 1 punkte pateikė išvadą apie nustatytus procedūrinius pažeidimus, o kituose punktuose (2–4) priėmė rekomendacinio ir informacinio pobūdžio sprendimus, savo turiniu atitinkančius MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus sprendimus. Išvada apie nustatytą pažeidimą formuluojama ne tik konstatuojamoje, bet ir sprendžiamojoje dalyje, kadangi, vadovaudamasis VAĮ nustatytu efektyvumo principu, Kontrolierius leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia ne visą savo sprendimo tekstą, o tik įvadinę ir sprendžiamąją dalis.

Kontrolierius nepripažino nė vieno Valdančiosios tarybos sprendimo negaliojančiu, tik konstatavo, kad jie buvo priimti nesilaikant Statute nustatytų procedūrų. Statutas, kaip apibrėžta MSĮ 28 straipsnio 2 dalyje, be kitų svarbių akademinei bendruomenei klausimų, reglamentuoja tokias procedūras, kaip aukštosios mokyklos organų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarka, studentų priėmimo ir šalinimo tvarka, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarka ir kt.

Kontrolierius trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad kai kurios iš šių tvarkų būtent ir buvo pažeistos. Taip pat buvo nustatytas Valdančiosios tarybos reglamento, kuris yra procedūrinis dokumentas, reglamentuojantis Valdančiosios tarybos darbo tvarką 1.5 papunkčio pažeidimas. Pareiškėja įvykdė konkursą, kurį organizavo komisija, sudaryta pažeidžiant Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatus, todėl Kontrolierius Sprendime pažymėjo, kad Valdančiosios tarybos 2014 m. sausio 25 d. sprendimu sudarytos Universiteto dėstytojų priėmimo konkurso organizavimo komisijos sprendimai, priimti nuo šios komisijos sudarymo momento ir vėliau, taip pat sprendimai, susiję su viešo konkurso organizavimu konkurso laimėtojų nustatymu, turi būti traktuojami neteisėtais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu (II t., b. l. 150-164) pareiškėjo VšĮ „Europos humanitarinis universitetas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl Kontrolieriaus kompetencijos kontroliuoti, ar privačių aukštųjų mokyklų valdymo organai veikia jiems priskirtų įgaliojimų ribose, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog Kontrolierius, priimdamas Sprendimą dėl Universiteto valdymo organo sprendimų atitikties jo steigimo dokumentui – Statutui, viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė ultra vires, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas netinkamai aiškina MSĮ, Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nesieja jo su Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo turiniu, kurį savo baigiamuosiuose dokumentuose yra atskleidęs Konstitucinis Teismas.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Kontrolierius pasisakė dėl juridinių asmenų valdymo organų sprendimų teisėtumo, o Universiteto Valdančioji taryba Sprendime nagrinėtais sprendimais įgyvendino jai Statuto priskirtas funkcijas valdymo ir administravimo srityse, o ne akademiniais klausimais, todėl pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį tokius sprendimus galėjo vertinti tik bendrosios kompetencijos teismas, o ne Kontrolierius, teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Kontrolierius, atlikęs trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimą, priėmė Sprendimą, kuriame nebuvo sprendžiama dėl Universiteto valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais; Kontrolierius šio klausimo nesprendė. Sprendime Kontrolierius, veikdamas jam MSĮ, Nuostatuose įtvirtintos kompetencijos ribose, fiksavo vieno iš Universiteto valdymo organų – Valdančiosios tarybos – padarytus Statuto pažeidimus, toks pažeidimų fiksavimas yra susijęs su siekiu užtikrinti, kad Universitetas tinkamai vykdytų Statute įtvirtintus reikalavimus, taip pat su siekiu užtikrinti Universiteto atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei. Teismas pabrėžė, kad Kontrolieriaus Sprendimu nėra užkirstas kelias CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams nustatyta tvarka teisme ginčyti, inter alia, Kontrolieriaus Sprendime nurodytus Valdančiosios tarybos sprendimus, lygiai taip pat dėl to, kad Kontrolierius priėmė Sprendimą CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams, jeigu jie mano, kad tokiais Valdančiosios tarybos sprendimais jų teisės pažeistos nebuvo, nėra pareigos naudotis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe tokius Valdančiosios tarybos veiksmus apskųsti teismui ir reikalauti jų pripažinimo negaliojančiais. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju Kontrolierius niekaip neįsiterpė į teismo kompetenciją nustatyta tvarka Universiteto Valdančiosios tarybos sprendimus pripažinti negaliojančiais.

Pasisakydamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas vertino kiekvieną Sprendimo punktą.

Dėl Sprendimo 1.1 punkto, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą bei išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Kontrolierius Sprendimo 1.1 punkte pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog Valdančioji taryba, pavesdama Valdančiosios tarybos vykdomajam komitetui patvirtinti Valdančiosios tarybos reglamentą pažeidė Statuto 8.11 punkto nuostatą „Valdančiosios tarybos reglamentą rengia ir tvirtina išimtinai Valdančioji taryba“, Valdančiosios tarybos reglamento 1.5 punkto nuostatą „Reglamentas tvirtinamas, keičiamas ar papildomas Valdybos sprendimu“. Teismas konstatavo ir tai, kad šis Kontrolieriaus nustatytas pažeidimas priskirtinas procedūrų pažeidimų kategorijai, kurių kontrolę atlikti pavesta Kontrolieriui. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad Valdančioji taryba yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas finansų valdymo ir administravimo srityse, kiek tai nepatenka į Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos ribas, o savo darbo reglamentą priima pats kolegialus organas jo narių sutartu/pasirinktu būdu, todėl Valdančioji taryba turėjo teisę iš savo narių išrinkti Valdančiosios tarybos komitetą, kuris parengtų ir patvirtintų reglamentą, vertinti kritiškai, jie prieštarauja Statute nustatytam teisiniam reguliavimui.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą bei išdėstytus argumentus, konstatuota, kad Kontrolierius Sprendimo 1.2 punkte pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog Valdančioji taryba, Valdančiosios tarybos posėdyje priimdama 2013 m. balandžio 18 d. sprendimus dėl Universiteto valdymo ir organizacinės struktūros pakeitimų, pažeidė Statuto 7.4.4 punkto nuostatą, pagal kurią Visuotinis dalininkų susirinkimas „inicijuoja Statuto pakeitimus, juos svarsto ir priima“, 8.4.8 punkto nuostatą „Valdančioji taryba turi teisę siūlyti Statuto pakeitimus Visuotiniam dalininkų susirinkimui“, 8.7 punkto nuostatą „Valdančioji taryba turi teisę teikti neprivalomas rekomendacijas dėl universiteto valdymo Visuotiniam dalininkų susirinkimui“ ir 13.1.7 punkto nuostatą „Klausimai, susiję su šiais padaliniais, yra reglamentuojami Senato ir Rektoriaus įsakymais ir įtvirtinami universiteto vidaus tvarkos taisyklėse“. Konstatuotina ir tai, kad šis Kontrolieriaus nustatytas pažeidimas priskirtinas procedūrų pažeidimų kategorijai, kurių kontrolę atlikti pavesta Kontrolieriui. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad Valdančioji taryba turi Statuto pakeitimų iniciatyvos teisę, įskaitant pakeitimus dėl Universiteto struktūros ir valdymo pakeitimų, teismo vertinti kritiškai, jie prieštarauja Statute nustatytam teisiniam reguliavimui.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, Senato 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 30-02 patvirtintų ir Rektoriaus įsakymu Nr. 01-49 priimtų Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatų 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuota, kad Kontrolierius Sprendimo 1.3 punkte (teismo sprendime nurodytas 1.2 p. laikytinas rašymo apsirikimu) pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog Valdančioji taryba, 2014 m. sausio 25 d. sprendimu sudarydama Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo komisiją, pažeidė Senato 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 30-02 patvirtintų ir Rektoriaus įsakymu Nr. 01-49 priimtų Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatų 5 punkto nuostatą „Konkursą organizuoja Konkurso organizavimo (atestacijos) komisija, sudaryta universiteto senato ir patvirtinta rektoriaus įsakymu“. Konstatuota ir tai, kad šis Kontrolieriaus nustatytas pažeidimas priskirtinas procedūrų pažeidimų kategorijai, kurių kontrolę atlikti pavesta Kontrolieriui.

Dėl Sprendime pateiktų rekomendacijų ir ŠMM informavimo, įvertinus teisinį reguliavimą ir tai, kad, kaip nustatyta šioje byloje, Kontrolierius ginčijamo Sprendimo 1.1, 1.2, 1.3 punktuose teisėtai ir pagrįstai konstatavo Universiteto Valdančiosios tarybos padarytus Statuto 7.4.4, 8.4.8, 8.7, 8.11, 13.1.7 punktų, Universiteto Valdančiosios tarybos reglamento 1.5 punkto, Senato 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 30-02 patvirtintų ir Rektoriaus įsakymu Nr. 01-49 priimtų Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatų 5 punkto pažeidimus, daryta išvada, kad Kontrolierius teisėtai ir pagrįstai rekomendavo Universiteto rektoriui informuoti dalininkus apie Kontrolieriaus nustatytus Statuto pažeidimus, juos ištaisyti, taip pat teisėtai ir pagrįstai apie nustatytus pažeidimus informavo ŠMM.

Pasisakydamas dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teismas nurodė, jog įvertinus Sprendimo turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes (inter alia, tai, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti Kontrolieriaus atliekamo trečiojo suinteresuoto asmens A. R. skundo tyrime, kurio rezultate priimtas Sprendimas, ginčijamas sprendimas buvo viešai paskelbtas, pareiškėjui nebuvo sukliudyta savo teises ginti teisme), taip pat įvertinus byloje keliamo ginčo pobūdį, vadovaujantis protingumo principu, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti VAĮ pažeidimai (nenurodyta apskundimo tvarka, nėra patvirtintas antspaudu, apie jo priėmimą pareiškėjas informuota 2014 m. gegužės 8 d., nors Sprendimas priimtas 2014 m. balandžio 30 d.) nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra esminiai ir jais pareiškėjo teisės ir saugomi interesai nebuvo pažeisti.

III. Pareiškėjas Universitetas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 168-177), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą, o bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kontrolieriaus 2014 n. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SP-2 dėl A. R. skundo dėl Universiteto Valdančiosios tarybos sprendimų.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015, teigia, jog Kontrolieriaus Sprendimas yra konstatuojamojo bei rekomendacinio pobūdžio, t. y. nesukeliantis teisinių pareigų apeliantui, todėl negalėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Apeliantas į teismą kreipėsi siekdamas išsiaiškinti Kontrolieriaus Sprendimo teisinę galią bei galimas jo teisines pasekmes. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, sudarytos prielaidos manyti, jog Kontrolieriaus Sprendimas yra individualus administracinis aktas, apeliantas yra teisiškai neapibrėžtoje situacijoje, nes neaišku, kokias teisines pasekmes Kontrolieriaus Sprendimas sukelia, ar sukuria kokių nors konkrečių pareigų apeliantui.

2) Dėl Kontrolieriaus Sprendimo rezoliucinės dalies nurodė, kad remiantis MSĮ 18 straipsnio 12 dalimi, Kontrolierius neturi teisės priimti sprendimo, kuriame konstatuotų, jog yra padarytas pažeidimas. Šiuo atveju Kontrolierius priėmė tokio pobūdžio sprendimą, kokio jam neleidžia priimti MSĮ, t. y. veikė ultra vires. Be to, kadangi Kontrolierius nustatė, jog tariamai valdymo organas pažeidė akademinę etiką bei procedūras, t. y. ne fizinis asmuo, Kontrolierius negalėjo priimti sprendimo informuoti ŠMM apie Valdančiosios tarybos (kolegialaus valdymo organo, kuris, remiantis CK 2.81 str. negali būti juridinis asmuo) tariamai padarytus pažeidimus. Jei, Kontrolieriaus manymu, koks nors aukštosios mokyklos valdymo organas priima sprendimą, kuris pažeidžia dokumentus, kurie reglamentuoja akademinę etiką bei procedūras, jis gali priimti sprendimą remdamasis MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 3 punktu.

3) Dėl Kontrolieriaus kompetencijos nurodė, kad Kontrolierius, nagrinėdamas Universiteto valdymo organų kompetenciją, viršijo jam suteiktus įgaliojimus bei pažeidė aukštosioms mokykloms garantuojamą autonomiją. Juridinio asmens organų kompetencija yra civilinių teisinių santykių objektas, klausimas, ar juridinio asmens organas viršijo savo kompetenciją priimdamas atitinkamą sprendimą ar atlikdamas atitinkamus veiksmus, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Klausimas, ar organai veikia jų įgaliojimų ribose, negali būti priskiriamas akademinių procedūrų pažeidimų sričiai, kadangi Kontrolieriaus kompetencijai priskirta tirti atvejus ne dėl bet kokių procedūrų pažeidimų, bet būtent dėl akademinių. Skundžiamame sprendime nepagrįstai daroma prielaida, jog bet kokių procedūrų, vykstančių Universitete, teisėtumo tyrimas patenka į tiesiogines Kontrolieriaus funkcijas. Taip Kontrolieriui sudaromas pagrindas kontroliuoti visų Universiteto valdymo organų priimamų sprendimų teisėtumą. Dėl aukštųjų mokyklų autonomijos pažymi, jog Sprendime visi Kontrolieriaus veiksmai, kuriais jis įsikišo į Universiteto valdymo organų kompetencijos sritį, pateisinami atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, taip išplečiant atsakovo kompetencijos ribas nuo akademinės etikos ir procedūrų kontrolės iki aukštųjų mokyklų valdymo struktūros bei konkrečių valdymo organų įgaliojimų priežiūros. Pažymi, kad nevalstybinių aukštųjų mokyklų atžvilgiu atskaitomybės visuomenei principas suprantamas daugiau moraliniu požiūriu, t. y. atsakomybė už aukštojo mokslo kokybę.

4) Pateikia argumentus dėl konkrečių Valdančiosios tarybos sprendimų, pažymi, kad Kontrolierius nepagrįstai konstatavo, jog Valdančioji taryba, pavesdama savo sudarytam vykdomajam komitetui patvirtinti Valdančiosios tarybos reglamentą, pažeidė Statutą; svarstydama ir priimdama sprendimus dėl valdymo ir organizacinės struktūros pakeitimų, pažeidė Statutą; nepagrįstai rekomendavo Valdančiajai tarybai atšaukti jos sprendimą dėl dėstytojų priėmimo komisijos sudarymo, kuriame Valdančioji taryba MSĮ bei Statuto nustatyta tvarka nurodė dėstytojų priėmimo komisijos sudarymo principus bei formavimo tvarką.

Atsakovas Kontrolierius atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 186-189) prašo atmesti apelianto skundą kaip nepagrįstą, palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Kontrolierius Sprendimą priėmė siekdamas ne teisinių pasekmių, t. y. teisinės atsakomybės, bet įgyvendindamas Nuostatų 12 punkte įtvirtintus uždavinius: skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas, prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė šalims kreiptis į teismą ir paprašyti išaiškinti priimtą sprendimą.

2) Kontrolierius, įgyvendindamas valstybės mokslo ir studijų politiką, kurios tikslas, be kita ko, rūpintis mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės poreikiams, remti jos atvirumą, nagrinėja skundus ir inicijuoja tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, inter alia, dėl pažeidimų, susijusių su lygiomis teisėmis dalyvauti konkursuose, taip pat dėl aukštųjų mokyklų statutų pažeidimų. Toks pažeidimų fiksavimas susijęs su siekiu užtikrinti, kad apeliantas tinkamai vykdytų Statute įtvirtintus reikalavimus. Kontrolieriaus tiesioginė funkcija nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo apima ir kompetenciją kontroliuoti, ar privačių aukštųjų mokyklų valdymo organai veikia jiems priskirtų įgaliojimų ribose, ypač kai tie įgaliojimai susiję su valdymo organų funkcijų padalinimu arba kitais sprendimais, tiesiogiai arba netiesiogiai įtakojančiais (galinčiais įtakoti) mokslo ir studijų kokybę, kai šiais sprendimais keičiama universiteto valdymo struktūra, mokslininkų ir dėstytojų priėmimas ar atleidimas į (iš) universiteto ir pan.

3) Kontrolierius Sprendimo sprendžiamosios dalies 1 punkte pateikė išvadą apie nustatytus procedūrinius pažeidimus, o kituose punktuose (2-4) priėmė rekomendacinio ir informacinio pobūdžio sprendimus, savo turiniu atitinkančius MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus sprendimus. Išvada apie nustatytą pažeidimą formuluojama ne tik konstatuojamoje, bet ir sprendžiamojoje dalyje, kadangi, vadovaudamasis VAĮ nustatytu efektyvumo principu (3 str. 6 p.), kontrolierius leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbė ne visą savo sprendimo tekstą, o tik įvadinę ir sprendžiamąją dalis.

4) Akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai sietini su jais padariusiais subjektais, nes sprendimu parodoma, kieno veikimas prieštarauja akademinei etikai ir suponuoja etinę atsakomybę. Atsižvelgiant į MSĮ 18 straipsnio 9 dalį, Kontrolieriui suteikta teisė, įvertinus visas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustačius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus bei juos padariusius asmenis, informuoti ir apie nustatytus pažeidimus, ir apie juos padariusius subjektus.

5) Dėl apelianto naudojamo „akademinių procedūrų“ apibrėžimo, pažymi, įstatymų leidėjas niekur nevartoja sąvokos „akademinės procedūros“, kaip nurodo pareiškėjas. Kontrolieriaus veikla nėra siejama vien tik su akademinės etikos sritimi ar „akademinėmis procedūromis“. Remiasi MSĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 2 ir 12 punktais, 13 punkto 1 papunkčiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SP-2 „Dėl A. R. skundo Dėl Europos Humanitarinio Universiteto Valdančiosios tarybos sprendimų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Europos humanitarinis universitetas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius turi teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą, Kontrolierius faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, todėl jų iš naujo nekartoja. Be to, kolegija nepasisako ir dėl tų apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių išsamiai ir pagrįstai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime (pvz., to, kad Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, veikė Ultra vires ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinis teismas kontrolės modelio bylose tikrina viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą, todėl šiam teismo procesui yra būdinga tai, kad teismas tikrina, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą, nepažeidė materialinės ar proceso teisės normų, ar neperžengė savo kompetencijos ribų, ar nėra nustatyti kiti administracinio akto negaliojimo pagrindai (ABTĮ 3 str., 89 str.). Pažymėtina, jog ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus nustatytų faktinių aplinkybių, tinkamai įvertino, ar Kontrolierius teisingai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai nenustatė procedūrų pažeidimo ar kompetencijos peržengimo, todėl teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Kontrolieriaus ginčijamą aktą. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai nurodė kuriais konkrečiai faktais remiasi priimdamas sprendimą, be to, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime iš esmės teisingai aiškino nagrinėjamam ginčui išspręsti aktualias teisės normas. Todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015 ir teigia, jog Kontrolieriaus Sprendimas yra konstatuojamojo bei rekomendacinio pobūdžio, t. y. nesukeliantis teisinių pareigų apeliantui, todėl negalėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tyrimas dėl pareiškėjo padarytų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų buvo pradėtas gavus A. R. skundą. Išnagrinėjęs šį skundą Kontrolierius priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad EHU Valdančioji taryba:

1) pavesdama Valdančiosios tarybos vykdomajam komitetui patvirtinti Valdančiosios tarybos reglamentą (2009 m. gruodžio 22 d.), pažeidė EHU Statuto 8.11 papunktį („Valdančiosios tarybos reglamentą rengia ir tvirtina išimtinai Valdančioji taryba“) ir Valdančiosios tarybos reglamento 1.5 papunktį („(...) Reglamentas tvirtinamas, keičiamas ar papildomas Valdybos sprendimu. (...)“);

2) priimdama 2013 m. balandžio 18 d. Valdančiosios tarybos posėdyje sprendimus dėl EHU valdymo ir organizacinės struktūros pakeitimų, pažeidė šiuos EHU Statuto papunkčius: 7.4.4 (Visuotinis dalininkų susirinkimas „inicijuoja Statuto pakeitimus, juos svarsto ir priima“), 8.4.8 („Valdančioji taryba turi teisę siūlyti Statuto pakeitimus Visuotiniam dalininkų susirinkimui“), 8.7 („Valdančioji taryba turi teisę teikti neprivalomas rekomendacijas dėl universiteto valdymo Visuotiniam dalininkų susirinkimui“ ir 13.1.7 („Klausimai, susiję su šiais padaliniais, yra reglamentuojami Senato ir Rektoriaus įsakymais ir įtvirtinami universiteto vidaus tvarkos taisyklėse“);

3) sudarydama 2014 m. sausio 25 d. sprendimu EHU konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo komisiją, pažeidė EHU konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatų, patvirtintų 2010 m. kovo 24 d. Senato nutarimu Nr. 30-02 ir priimtų Rektoriaus įsakymu Nr. 01-49, 5 punktą („Konkursą organizuoja Konkurso organizavimo (atestacijos) komisija, sudaryta universiteto senato ir patvirtinta rektoriaus įsakymu“). Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, Kontrolierius, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalimi, nutarė: rekomenduoti EHU Rektoriui, vadovaujantis Statuto 7.7 papunkčiu, sušaukti EHU neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą ir informuoti dalininkus apie kontrolieriaus nustatytus Statuto pažeidimus, kuriuos padarė Valdančioji taryba; rekomenduoti EHU Valdančiajai tarybai:

1) Statuto nustatyta tvarka patvirtinti Valdančiosios tarybos darbo reglamentą;

2) Statuto nustatyta tvarka pateikti rekomendacijas EHU Visuotiniam dalininkų susirinkimui dėl Valdančiosios tarybos 2013 m. balandžio 18 d. posėdyje svarstytų klausimų, susijusių su valdymo ir organizacinės struktūros pakeitimais, kurių įteisinimui reikalingi Statuto pakeitimai; atšaukti Valdančiosios tarybos 2014 m. sausio 25 d. sprendimą dėl konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti komisijos sudarymo; Informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją apie EHU Statuto 7.4.4, 8.4.8, 8.7, 8.11, 13.1.7 papunkčių, EHU Valdančiosios tarybos reglamento 1.5 papunkčio bei EHU konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatų, patvirtintų 2010 m. kovo 24 d. Senato nutarimu Nr. 30-02 ir priimtų Rektoriaus įsakymu Nr.01-49, 5 punkto pažeidimus“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į skundžiamą Sprendimą ir jame padarytas išvadas, nurodo, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes Sprendimu buvo ne tik konstatuoti pareiškėjo padaryti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai, bet ir Sprendimo rezoliucinės dalies 4 dalimi nuspręsta apie priimtą sprendimą informuoti Lietuvos Respublikos švietimo ministeriją, o Spendimo 6 dalimi nuspręsta – viešinti Kontrolieriaus nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, t. y. priimti Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 bei 8 punktuose numatyti Kontrolieriaus sprendimai.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 23 punkte eksplicitiškai nustatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinant pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus susidaro paradoksali situacija – pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas Kontrolieriaus Sprendimas negalėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau dėl šio Sprendimo pateikė skundą pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog tokia pareiškėjo pozicija vertintina kritiškai, minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos Humanitarinis Universitetas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas