2025-02-26 Nr. AB-3458-3-61-3-05414-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1371-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05414-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „Saulės lubos“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 24S209083 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas Sprendimu atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi per nustatytą terminą nebuvo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu.

2.2. Pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas kreipėsi į būsimą darbdavį mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Saulės lubos“ (toliau – ir Bendrija) dėl darbo pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kuris 2024 metams buvo patvirtintas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-223 (toliau – ir Trūkstamų profesijų sąrašas), statybų sektoriuje. Bendrija pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. 20240324-059628 bei su pareiškėjo įdarbinimu susijusius dokumentus.

2.3. Migracijos departamentas kreipėsi į Bendriją 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. liepos 16 d. bei prašė pateikti duomenis, susijusius su įmonės vykdoma veikla. Migracijos departamentas nesikreipė į pareiškėją dėl duomenų, susijusių su jo įgytu išsilavinimu bei įgyta specialybe, visi Departamento prašomi duomenys susiję su MB „Saulės lubos“ vykdoma veikla. Pareiškėjo žinioje nėra jokių MB „Saulės lubos“ vykdomos veiklos pagrindžiančių dokumentų, pareiškėjas nėra nei MB „Saulės lubos“ vadovas, nei jos dalyvis. Aplinkybės, kodėl per Migracijos departamento nustatytą terminą Bendrija nepateikė prašomų dokumentų, pareiškėjui nėra žinomos. Pareiškėjas ketino dirbti Bendrijoje betonuotoju, todėl jis nežino ir negali žinoti juridinio asmens vykdomos veiklos detalių, sudarytų sandorių, atsiskaitymų už atliktus darbus ar kitų su Bendrijos veikla susijusių duomenų.

2.4. Sprendime minimos Įstatymo nuostatos yra susijusios su dokumentų, patvirtinančių užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jo atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, pateikimu, o ne dokumentų, susijusių su Bendrijos vykdoma veikla, pateikimu. Atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl jo kvalifikacijos ar atitikties darbo vietai, todėl darytina išvada, kad atsakovui nekilo abejonių dėl konkrečių pareiškėjo kvalifikaciją ar turimą išsilavinimą patvirtinančių dokumentų atitikties Įstatymo nuostatoms.

2.5. Įstatyme nenumatytas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą, jeigu užsienietį ketinantis įdarbinti juridinis asmuo nepateikia su jo veikla susijusios informacijos. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas siekė įsitikinti, ar darbdavys atitinka deklaruojamą vykdomą veiklą, tačiau pareiškėjas negali atsakyti už Bendrijos nenorą bendradarbiauti su atsakovu. Pareiškėjas nėra Bendrijos vadovas ar narys, todėl jis nedisponuoja Bendrijos vidiniais dokumentais ir nėra įgaliotas teikti juos atsakovui. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas yra priimtas, netinkamai taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Bendrija, ketinanti įdarbinti užsieniečius pagal profesijas, kurios yra įtrauktos į Trūkstamų profesijų sąrašą statybų sektoriuje, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonominės veiklos rūšį, t. y. turi vykdyti ekonominę veiklą statybų sektoriuje. Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti, ar MB „Saulės lubos“ pagrindžia veiklą, kuriai vykdyti kviečia asmenį, Bendrijai 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. liepos 16 d. išsiuntė raštus Nr. 24SD10501 ir Nr. 24SD16618, prašydamas pateikti šių statybų veiklą pagrindžiančių dokumentus. Migracijos departamentui per Bendrijai siųstuose raštuose (taip pat ir pareiškėjui bei Bendrijai siųstame pranešime) nurodytus terminus duomenys ir dokumentai, pagrindžiantys, kad Bendrija vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą) ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas pareiškėjas, nebuvo pateikti. Be to, nei Bendrija, nei pareiškėjas neprašė pratęsti terminą reikiamiems dokumentams pateikti.

3.2. Migracijos departamentui įgaliojimus atlikti patikrinimą (kreiptis tiek į valstybės institucijas, tiek į fizinius ir juridinius asmenis dėl duomenų ir dokumentų pateikimo) suteikia Įstatymo 141 straipsnio nuostatos. Migracijos departamentas, remdamasis minėtu reglamentavimu ir Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, gali prašyti papildomų dokumentų pagrindžiančių prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi. Departamentas, išduodamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, turi užtikrinti, kad pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi atitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslą – suteikti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu. Todėl atsakovas, atsižvelgęs į tai, jog Bendrijos tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodyti duomenys apie tai, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrija ketina įdarbinti pareiškėją, – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, patys savaime nepatvirtina, jog Bendrija realiai šią veiklą vykdo, išsiuntė Bendrijai 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. liepos 16 d. raštus dėl papildomų duomenų ir dokumentų reikalingų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti. Departamentas informavo pareiškėją apie situaciją, jog nagrinėjimui reikalingi iš Bendrijos prašomi duomenys ir dokumentai, o nagrinėjimo terminas bus atnaujintas tik nuo reikalingų dokumentų pateikimo dienos. Be to, Departamentas perspėjo pareiškėją, kad nepateikus dokumentų gali būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

3.3. Bendrijai neatsakius į Migracijos departamento 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. liepos 16 d. raštus ir nepateikus prašomų dokumentų, atsirado pagrindas atsakovui priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti MB „Saulės lubos“ betonuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Bendrija tarpininkavimo rašte Nr. 20240324-059628 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti Bendrija vykdo veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba).

5.2. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, Bendrijai išsiuntė 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. liepos 16 d. raštus Nr. 24SD10501 ir Nr. 24SD16618, kuriais buvo siekiama įvertinti, ar Bendrija pagrindžia veiklą, kuriai įvykdyti kviečia asmenį – pareiškėją, bei 2024 m. liepos 17 d. per Lietuvos migracijos informacinė sistemą (toliau – ir MIGRIS) pareiškėjui ir Bendrijai išsiuntė pranešimą apie išsiųstus raštus, kuriuose prašė pateikti informaciją apie Bendrijos vykdomą veiklą, pristatant veiklos modelį, ar Bendrijos vadovas ir kontroliuojantys asmenys kontroliuoja kitus juridinius asmenis, jei taip, kokius, kada, kokių profesijų ir kiek užsieniečių Bendrija ketina įdarbinti, ar Bendrijos veikla vykdoma užsienyje, kas yra Bendrijos užsakovai, esami ir būsimi, kur ir kokius statybų darbus Bendrija vykdo ir ketina vykdyti, nurodant konkrečius statybų objektus, bei prašoma pateikti ūkinės komercinės veiklos sutarčių ir šių sutarčių vykdymą ir atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų kopijas, bei pateikti duomenis, pagrindžiančius, jog Bendrija aprūpins užsieniečius darbu ir ateityje. Bendrija į Migracijos departamento siųstus raštus neatsakė ir dokumentų, turinčių įtakos sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, nepateikė.

5.3. Migracijos departamentas Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 33 straipsnio 4 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 62 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertindamas, ar yra pagrindas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjui, pirmiausiai privalo įsitikinti, kad tokį asmenį siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje konkrečiame sektoriuje veikiantis darbdavys – realiai vykdantis ekonominę veiklą, ir kuris įsipareigoja realiai sukurti darbo santykius darbo funkcijos atlikimui. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar Bendrija gali būti laikoma Lietuvos darbo rinkoje veikiančiu darbdaviu ir todėl galinčiu įdarbinti užsieniečius, reikšminga tai, ar toks darbdavys laikytinas darbdaviu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalyje, kaip apibūdinamas juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas, ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad toks darbdavys su užsieniečiu realiai ketina sudaryti darbo sutartį šioje sutartyje nustatytoms darbo funkcijoms atlikti. Nagrinėjamu atveju net keletą kartų paraginta Bendrija nepateikė aktualių veiklos sutarčių, jų vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba jau Bendrijoje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, taip pat kitų prašomų duomenų. Teismo vertinimu, šios nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, jog Bendrija realios statybų veiklos nevykdo, negali darbuotojams pasiūlyti nuolatinio darbo, neturi finansinio pajėgumo mokėti sulygto atlyginimo.

7. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie Bendrijos realiai vykdomas veiklas, jog, nors Bendrija ir tarpininkavo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbuotojui, tačiau neteikė jokių kitų būtinų duomenų, leidžiančių įsitikinti, kad darbuotojas tikrai bus įdarbintas ir jam mokamas sutartas darbo užmokestis, konstatavo, jog Bendrija negali priimti pareiškėjo darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, negali sukurti realių darbo santykių ir mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį – Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės – leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimas neatitinka Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo – suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu. Teismas pažymėjo, kad Bendrija buvo raginama pateikti prašomą informaciją net keletą kartų, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių realią Bendrijos veiklą, nepateikė.

8. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą pagrindą. Teismo vertinimu, Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai, nustatantys, jog turi pakakti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, apima ne tik darbuotoją, reikalavimai kuriam yra išdėstyti tolesnėje šio straipsnio dalyje ir susiję su darbuotojo kvalifikacija, jo atitiktimi darbo vietai ir darbo patirtimi, bet ir su pačiu darbdaviu, jo vykdoma veikla bei galimybėmis įdarbinti užsienietį bei mokėti atitinkamą darbo užmokestį.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad, vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas tokių ryšių neturi, taip pat nėra dirbęs Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgęs į tai, jog realiai Bendrijos veiklą pagrindžiančių duomenų nėra, pareiškėjas realiai nevykdys darbo funkcijų ir Bendrija nevykdys savo įsipareigojimų, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų ir dokumentų net po nevienkartinio prašymo bei priminimo tiek Bendrijai, tiek pareiškėjui. Aptariamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas nepaneigė.

11. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą, patenkinti skundą ir panaikinti atsakovo Sprendimą atsisakyti išduoti / pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad, priimant sprendimus šio straipsnio pagrindu, būtina įrodyti, kad pagrindinis užsieniečio atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, t. y. jis realiai vykdys teisėtą veiklą, o įmonė turės galimybę įdarbinti asmenį.

12.2. Migracijos departamentas atsisakė išduoti / pakeisti leidimą pareiškėjui dėl to, kad pareiškėjo darbdavys nepateikė Migracijos departamentui įmonės vykdomą veiklą pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas viršijo savo kompetenciją, nes jis nėra viešojo administravimo subjektas, kuriam būtų pavesta vykdyti juridinio asmens veiklos tyrimą ar priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai nustatoma, kad įmonė vykdo kitą ekonominę veiklą, nenurodytą įmonės įstatuose. Pareiškėją ketinanti įdarbinti Bendrija vykdo statybos ekonominę veiklą, Bendrijos veiklos pradžia – nuo 2024 m. vasario 19 d., todėl tikėtina, kad, Migracijos departamentui 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. liepos 16 d. prašant pateikti įmonės veiklos dokumentus, Bendrija negalėjo jų pateikti. Nėra nustatytas draudimas įdarbinti užsieniečius tik įsteigtai įmonei, tokio ribojimo nenustato ir Įstatymo normos.

12.3. Pareiškėjo profesija – betonuotojas – yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir jai nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatyme keliamų reikalavimų. Bendrijos vykdoma ekonominė veikla nurodyta Juridinių asmenų registre, Bendrija neturi administracinių nuobaudų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir kt. Vien ta aplinkybė, kad Bendrija nepateikė Migracijos departamento prašomų su įmonės veikla susijusių dokumentų, niekaip nepagrindžia, jog įmonė nevykdo realios ekonominės veiklos – statybos.

12.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad Bendrijos vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, buvo siekiama įdarbinti pareiškėją tokiai veiklai, kokiai buvo prašoma išduoti leidimą. Migracijos departamentas, vykdydamas ne jo kompetencijai priskirtinas funkcijas, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalavo iš darbdavio pateikti su įmonės vykdoma veikla susijusius dokumentus ir nevertino aplinkybės, kad įmonei, siekiančiai vykdyti veiklą, pirmiausia reikia įdarbinti darbuotojus, kurių įdarbinimo procesas užsitęsia dėl nepagrįstų atsakovo reikalavimų.

12.5. Sistemiškai vertinant Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, pareiškėjui kilo pareiga pateikti jo profesiją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, dėl kurių abejonių nekilo, o darbdaviui tenka pareiga pateikti tarpininkavimo raštą, tai ir buvo atlikta, atsakovas nenustatė jokių neatitikimų. Migracijos departamentas nėra tinkamas subjektas analizuoti ir vertinti įmonės veiklos dokumentus bei daryti išvadą, ar įmonė vykdo deklaruotą ekonominę veiklą. Departamentui pavesta atlikti patikrinimus, siekiant nustatyti, ar užsienietis įdarbinamas ne fiktyvioje įmonėje ir pan., tačiau šie patikrinimai atliekami po užsieniečių įdarbinimo. Tik nustačius, ar įdarbintas asmuo realiai dirba įmonėje, ar darbdavys moka mokesčius ir pan., galima objektyviai spręsti, ar nėra piktnaudžiavimo pagrindų.

12.6. Teismas nenustatė esminių aplinkybių, kad Migracijos departamento prašymo išduoti / pakeisti leidimą stadijoje reikalaujami Bendrijos veiklos dokumentai neįeina į Įstatymo 26 straipsnio, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, ir neįvertino, jog Sprendimo priėmimo pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Migracijos departamentas, neįvardijo, kokių sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 26 straipsnyje, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatitiko pareiškėjas.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, pažymėdamas, kad Regionų administracinis teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 24S209083, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu ir konstatavus, kad Bendrija ir asmuo per Migracijos departamento nustatytą terminą nepateikė Bendrijos duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrija vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo, sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas, įvertinęs, jog Bendrija nepateikė duomenų, įrodančių, kad ji vykdo statybos veiklą ir turės galimybę įdarbinti pareiškėją, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui.

17. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą. Pareiškėjas teigia, kad teismas plečiamai aiškino ir taikė Įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatas, nepagrįstai vertino, jog atsakovas teisėtai reikalavo papildomos informacijos. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas viršijo savo įgaliojimus. Be to, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kokių sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 26 straipsnyje, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatitiko pareiškėjas.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

19.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris 2024 m. kovo 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti MB „Saulės lubos“ pagal profesiją (betonuotoju), kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal Bendrijos vykdomą veiklą, ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

19.2. Bendrija tarpininkavimo rašte Nr. 20240324-059628 nurodė, kad Bendrijos ekonominės veiklos rūšies sritis pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti darbdavys vykdo veiklą – statyba, o ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrija ketina įdarbinti asmenį – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Bendrijos tarpininkavimo rašte taip pat nurodyta, kad: Bendrija įsipareigoja įdarbinti pareiškėją betonuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui; pareiškėjo turima kvalifikacija susijusi su atliktinu darbu; jam bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių darbo metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis.

19.3. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 24SD10501 kreipėsi į Bendriją su prašymu pateikti papildomus duomenis ir dokumentus apie Bendrijos vykdomą veiklą statybų sektoriuje, t. y. pateikti rašytinius paaiškinimus, nurodant: 1) informaciją apie įmonės vykdomą veiklą, pristatant įmonės veiklos modelį; 2) ar įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys (akcininkai) kontroliuoja kitus juridinius asmenis, jei taip – nurodyti juridinių asmenų pavadinimus ir kodus; 3) kada, kokių profesijų ir kiek užsieniečių įmonė ketina įdarbinti; 4) ar įmonės veikla yra vykdoma užsienyje, jei taip – nurodyti, kokią dalį veiklos įmonė vykdo Lietuvoje ir kokią užsienyje (nurodyti procentais); 5) kas yra įmonės užsakovai (nurodyti esamus ir (ar) būsimus užsakovus); 6) kur ir kokius statybų darbus įmonė vykdo ir ketina vykdyti artimiausius 3 mėnesius (nurodyti konkrečius statybų objektus, jų adresus bei statybos darbų vykdymo pradžios bei pabaigos datas); pateikti sudarytų ūkinės komercinės veiklos sutarčių ir šių sutarčių vykdymą bei atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas, t. y. sudarytas sutartis ir šių sutarčių priedus, statybų leidimus, atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus, išrašytas sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašą, už pastaruosius 6 mėnesius; 7) pateikti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, jog Bendrija aprūpins užsieniečius darbu ir ateityje. Atsakovas nurodė, kad informacija ir dokumentai reikalingi įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 16 d. raštu Nr. 24SD16618 pateikė Bendrijai pakartotinį prašymą per 15 kalendorinių dienų pateikti jį dominančią informaciją, susijusią su jos vykdoma veikla statybų sektoriuje. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrija pateikė atsakymus į Migracijos departamento jai siųstus prašymus pateikti duomenis apie jos vykdomą veiklą.

20. Byloje ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta, kad Bendrija per Migracijos departamento siųstuose raštuose nurodytus terminus nepateikė duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrija vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą) ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo, taip pat asmuo į Migracijos departamento pranešimą neatsakė ir jokių duomenų ir dokumentų, turinčių įtakos sprendimui priimti, per nustatytą terminą nepateikė.

21. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti.

22. Pagal ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

23. Pagal Tvarkos aprašo 64.3 punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Jis privalo sutikrinti, ar prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikti visi prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 str. 1 d. 2 p.) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, jog būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2025 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1075-1047/2025).

25. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs kokių nors papildomų sąlygų ir ribojimų, susijusių su pačia Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje minimo darbdavio veikla, kitaip tariant, nėra reikalaujama, jog pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija, tačiau akcentavo, kad pateiktas aiškinimas niekaip nepaneigia reikalavimo, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 str. 1 d. 2 p.) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius darbo sutarties pagrindu būtų realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad prašymą užsienietis arba darbdavys pateikė siekdami kitų nei Įstatyme numatytų tikslų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir leidimas neišduodamas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdama iš esmės analogišką teisinį ginčą dėl analogiško pobūdžio Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dėl tokioje situacijoje (kai leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūroje dalyvavo tas pats darbdavys – MB „Saulės lubos“ ir kilo tas pats klausimas, ar MB „Saulės lubos“ prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje padavimo metu turėjo galimybę užsieniečiui suteikti darbą pagal jo turimą profesiją statybos srityje) taikytino teisinio reguliavimo yra pasisakiusi LVAT teisėjų kolegija 2025 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1240-789/2025. Paminėtoje administracinėje byloje LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, norėdamas įvertinti, jog užsieniečio siekis gauti leidimą laikinai gyventi atitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslą – suteikti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu, turėjo teisę įsitikinti, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, be kita ko, ar darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį yra realūs, todėl atsakovas pagrįstai kreipėsi į MB „Saulės lubos“, prašydamas pateikti duomenis, patvirtinančius, kad darbdavys vykdo veiklą statybų srityje ir aprūpins užsienietį darbu.

27. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1240-789/2025, pasisakydamas dėl užsieniečio argumento, kad Migracijos departamentas nesikreipė į užsienietį dėl duomenų, susijusių su jo įgytu išsilavinimu bei įgyta specialybe, visi atsakovo prašomi duomenys buvo susiję išimtinai su MB „Saulės lubos“ vykdoma veikla, kurių užsienietis negali pateikti, pažymėjo, kad, pagal LVAT formuojamą praktiką, leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūroje tiek užsienietis, tiek Bendrija yra tiesiogiai susiję asmenys (Bendrija pasirinko užsienietį darbui Bendrijoje Lietuvoje, užsienietis prašo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Bendrija įsipareigojo jį įdarbinti pagal profesiją), todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinamas bendrai.

28. LVAT, pasisakydamas dėl užsieniečio argumento, kad Bendrija yra naujai įsteigta, todėl negalėjo pateikti atsakovo prašomų duomenų, akcentavo, jog LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, nustatytas teisės aktuose, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2023), taigi, tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pagrįstai vertino atsakovo galimybes įdarbinti pareiškėją (nagrinėjamu atveju – betonuotoju) ir jo galimybes aprūpinti pareiškėją darbu ir pagrįstai reikalavo iš Bendrijos pateikti su tuo susijusius įrodymus.

29. Kaip minėta (žr. šios nutarties 19.1 p.), pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad ketina dirbti MB „Saulės lubos“ betonuotoju, t. y. užsiimti profesija, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą statybos veiklos sektoriuje. Atsakovas, siekdamas įvertinti, ar Bendrija pagrindžia veiklą, kuriai vykdyti kviečia asmenį, 2024 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 24SD10501 ir 2024 m. liepos 16 d. raštu Nr. 24SD16618 (žr. šios nutarties 19.3 p.) kreipėsi į Bendriją, prašydamas pateikti Bendrijos vykdomą statybų veiklą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas, o 2024 m. liepos 17 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė asmeniui ir Bendrijai pranešimą, informuodamas apie Bendrijai išsiųstą 2024 m. liepos 16 d. raštą. Bendrija nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, nepateikė sprendimo priėmimui reikšmingos informacijos apie realiai vykdomą veiklą ir kitos atsakovo prašomos informacijos; apskritai neteikė jokių paaiškinimų dėl Migracijos departamento raštuose nurodytų reikalavimų. Kadangi byloje nėra duomenų, kad Bendrija arba pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančius duomenis ir (ar) dokumentus, yra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl šis jo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis