2020-09-30 Nr. AB-18157-3-61-3-03298-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3211-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03298-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 29.9; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mažeikių vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-730 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-V-05-017 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas);

2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams;

3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant toliau nurodomoms faktinėms aplinkybėms, t. y.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą;

4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 23 d. Pažeidimo tyrimo išvada (toliau – ir Išvada), kuriame nustatyta, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 108 995,91 Eur, kurią pareiškėjas įpareigotas grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas ir Agentūra netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų administravimo taisyklės) 1911 punkto nuostatą rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo aspektu, todėl nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą. Atsakovas ir Agentūra netinkamai įvertino aplinkybę, kad rodikliai nepasiekti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai ir Agentūrai pasirašant 2013 m. gruodžio 23 d. „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Mažeikių rajone (Viekšniuose)“, projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-017 (toliau – ir Projektas) finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 34 punktu. Pažeidimo tyrimas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo neturėjo būti pradėtas, nes Sutartyje nurodytos rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas ne konkrečios projekto veiklos apimties sumažėjimo, bet veiksnių, kurie nepriklauso nuo pareiškėjo veiklos – oficialiais statistikos duomenimis pagrįsto gyventojų skaičiaus sumažėjimo, paslaugų teikimo sutarčių nesudarymo tais atvejais, kai būstas tapo negyvenamas, kai individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu ir / ar nuotekų tvarkymu, jei būste neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įsirengti. Pareiškėjas teigė, kad pagal Projektų administravimo taisyklių 1911 punkto bei Aprašo 34 punkto nuostatas stebėsenos rodiklių nepasiekimas per se (savaime) nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, bet ir pažeidimo tyrimo inicijavimo (pradėjimo). Be to, teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo.

4. Pareiškėjas nurodė kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų neprisijungimas prie pareiškėjo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Egzistuojantis teisinis reguliavimas pareiškėjui užkerta kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir / ar nuotekų surinkimo tinklų. Rodiklių nepasiekimo priežastis yra ir mažėjantis gyventojų skaičius. Tai yra atvejai, kai būsto savininkai yra išvykę ir nėra galimybių su jais susisiekti. Informacijos apie gyventojų išvykimą į užsienį, kai pastarieji išvykimo oficialiai nedeklaruoja, tačiau faktiškai būstuose negyvena, nėra galimybės pateikti.

5. Pareiškėjas teigė, jog maksimaliai stengėsi nesudaryti gyventojams finansinių kliūčių prisijungti prie naujų tinklų. Pareiškėjas agitavo gyventojus jungtis prie vandentvarkos infrastuktūros, teikė informaciją apie prijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarką, gręsiančias baudas netinkamai tvarkantiems buitines atliekas ir pan., rengė gyventojų apklausas, sudarė sąlygas ir siūlė socialiai remtinoms šeimoms ir pensinio amžiaus gyventojams lengvatinėmis sąlygomis ir kt. Pareiškėjas bendradarbiavo su atitinkamomis institucijomis, pranešdavo apie gyventojų, kurie vengia prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, netinkamai tvarkomas nuotekas, prašydamas atlikti patikrinimus, įpareigoti gyventojus nutraukti aplinkos teršimą. Pareiškėjas suinteresuotas gyventojų (būstų) prisijungimu prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų. Tačiau Agentūra ir atsakovas apskritai nevertino aplinkybės, jog dalies gyventojų prisijungimas prie naujų tinklų yra procese, 2017 m. prie vandentiekio ir nuotekų prisijungė atitinkamai 11 ir 13 būstų ir tik laiko klausimas, kada gyventojai galutinai prisijungs prie naujos infrastruktūros. Todėl stebėsenos rodiklių pasiekimui, atsižvelgiant į priežastis, turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis. Pareiškėjas Agentūrai buvo pateikęs Viekšnių seniūnijos surinktą informaciją apie namų ūkius, neprisijungusius prie tinklų, nes jie negyvenami (11 būstų) ir neturi sanitarinio mago (15 būstų), tačiau pripažindama, kad tai yra stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstos priežastys (nepriklausančios nuo pareiškėjo), Agentūra skaičiuodama rodiklių nepasiekimo procentinę išrašką, šiuos duomenis vertino kaip priklausančius nuo pareiškėjo valios.

6. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant Įsakymą, buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos Taisyklių, Aprašo nuostatos, nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės) 3 punkto nuostatomis.

7. Pareiškėjas tvirtino tinkamai vykdęs Projektą ir įgyvendinęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pasiekė Sutartyje numatytus Projekto ir finansinės paramos panaudojimo tikslus. Stebėsenos rodiklių nepasiekimas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių nesukėlė ir negalėjo sukelti nuostolių (žalos) nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui.

8. Pareiškėjo manymu, Aprašo 7 punkte nurodytas Priemonės tikslas – modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, 8 punkte – uždavinys – renovuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas. Pareiškėja šio tikslo įgyvendinimui įsipareigojo nutiesti konkrečios apimties vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus bei sudaryti galimybes prie jų prisijungti konkrečiam gyventojų skaičiui Mažeikių rajone, Viekšnių aglomeracijoje. Pareiškėjas teigė tai padaręs, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, ir užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros, todėl Sutarties tikslus įgyvendino tinkamai. Gyventojai turi ir turės galimybę prisijungti prie naujai nutiestų tinklų, todėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai, o pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

9. Pareiškėjas teigė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti pažeidimai, Įsakymu pritaikyta 5 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams, neatitinka viešojo intereso, prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžeto finansinius interesus, nes nepasiekti stebėsenos rodikliai neturėjo įtakos tinkamam visų pagal Sutartį numatytų veiklų įvykdymui, jokia žala ES biudžetui nėra padaryta. Agentūra turėjo nustatyti papildomą terminą stebėsenos rodiklių pasiekimui ir pateikti rekomenduojamas priemones būstų prijungimui prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra išvadoje vertindama stebėsenos rodiklio nepasiekimo aplinkybes, išimtinai rėmėsi Agentūros 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2) PVA-638 nurodytu veiksnių, priskirtinų prie tų, kurių įtakos rodiklių reiškės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašu (toliau – ir Veiksnių sąrašas). Šis sąrašas nėra viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir nevertino kitų svarbių aplinkybių. Įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, teisės aktų reikalavimų bei teismų praktikos, nes jame tik pateikiama nuoroda į Agentūros Išvadą, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, o atsakovas neatliko Agentūros Išvados argumentų teisingumo vertinimo. Priimant Įsakymą buvo pažeistos procedūrinės nuostatos, nes jis priimtas nesibaigus Agentūros Išvados apskundimo terminui, taip suvaržant pareiškėjos teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynimą. Todėl Įsakymas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

11. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad buvo nustatyta, jog Projekte nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 procentų, buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Todėl pareiškėjos argumentus, kad įtarimas dėl pažeidimo neturėjo būti inicijuojamas, nepagrįstas. Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, taigi pareiškėjui apie šią aplinkybę buvo žinoma. Todėl jis galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas. Darant prielaidą, kad šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo tapti Projekto įgyvendinimo metu. Todėl pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes jungtis prie jų, t. y. įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti per Aprašo nustatytą terminą, iki 2016 m. gruodžio 31 d., nes joks teisės aktas nenumato galimybės Agentūrai vertinti gyventojų, kurie prie tinklų prijungti 2017 metais ar vėliau. Pareiškėjo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad realiai padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius. Todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau, nei 90 procentų, buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas.

13. Atsakovas vadovavosi Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) 2 straipsnio 7 punkte numatyta pažeidimo sąvoka ir nurodė, jog Agentūros Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, nepasiekdamas stebėsenos rodiklių „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) ir „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius)“, pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrijų sąlygų 2.1.1 punkto ir šios Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas. Projekto esmė ir tikslai buvo numatyti Aprašo 7, 8 ir 34 punktuose, ir tai sudarė ne vien naujų nuotekų ar vandentiekio tinklų nutiesimą, tačiau ir 34 punkte numatytų stebėsenos rodiklių pasiekimą. Svarbu yra ne tik nutiesti tinklus, bet ir tai, kad jais naudotųsi gyventojai ir taip būtų užtikrinta tiek gyventojų sveikata, geriant tinkamos kokybės vandenį, tiek aplinkos apsauga, tinkamai surenkant ir išvalant nuotekas. Dėl šios priežasties Sutarties 1 priedo 7 punkte įtvirtinti stebėsenos rodikliai, kurių pasiekimas yra svarbus sėkmingai įgyvendinto projekto indikatorius.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo, turėjo būti paskaičiavęs ir paraiškoje nurodęs preliminarius tiesiamų vandentiekio ir / ar nuotekų tinklų kiekius, minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Minėti skaičiavimai buvo perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir / ar nuotekų tinklams, tiek ir Sutarties 1 priedo 7 punkte numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas pagal Sutarties veiklas numatytas finansavimas. Nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, galima daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė suma, nei priklauso. Tai reiškia, kad padarytas nuostolis nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Kadangi pareiškėjas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto, Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas ir dėl to atsirado nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte bei Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte numatytos pažeidimo sąlygos. Todėl pažeidimas dėl Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo konstatuotas pagrįstai.

15. Atsakovo nuomone, skiriant sankciją, nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Agentūros Išvadoje pripažinta bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma, išmokėta pareiškėjui, yra 116 815,52 Eur, įskaitant 7 819,61 Eur pareiškėjo įnašą. Netinkamų finansuoti išlaidų sumą Agentūra paskaičiavo vadovaudamasi Rekomendacijų 263.2 punktu. Rekomendacijos skelbiamos viešai, pareiškėjas turėjo galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, sąlygojusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nebuvo įrodyta, jog kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai (ES ar nacionaliniam biudžetui buvo padaryta žala), nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos.

Rekomendacijos buvo parengtos vadovaujantis proporcingumo principu, įvertinus galimus atvejus, kai projektų vykdytojų nepasiektų rodiklių reikšmės bus mažareikšmės. Todėl parinkta poveikio priemonė ir jos mastas adekvatūs padarytam pažeidimui. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015, 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016, 2016 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016) ir nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Įsakymas priimtas remiantis Agentūros Išvada, darant nuorodą į ją, turėtų būti laikomas nemotyvuotu, nepagrįstu ir neteisėtu.

Pareiškėjo teisė į veiksmingą jo pažeistų teisių gynybą nebuvo pažeista, nes Taisyklėse numatyta pareiškėjo teisė, bet ne pareiga pateikti skundą vadovaujančiajai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados. Atitinkamai Projektų administravimo taisyklėse nustatytas terminas, per kurį atsakovas turi priimti sprendimą dėl Agentūros Išvadoje konstatuoto pažeidimo. Šiuo atveju atsakovas, nepraleisdamas Taisyklėse nustatyto termino sprendimui priimti ir neturėdamas duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą, teisėtai ir pagrįstai priėmė Įsakymą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

17. Agentūra vadovavosi Projektų administravimo taisyklių 1911 punkto nuostatomis, kurios apibrėžia įgyvendinančiųjų institucijų ir ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų funkcijas nustatant pažeidimus. Įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Įgyvendinančioji institucija (Agentūra) turi teisę inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą. Agentūra, vadovaudamasi Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. T1-190 patvirtinto Agentūros procedūrų vadovo 9.1 punkto nuostata, teigė, kad nagrinėjamu atveju Agentūros darbuotojai, tikrindami pareiškėjo Ataskaitą po projekto užbaigimo nustatė, kad Projekto apimtyje nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Buvo vertinamos aplinkybės, lėmusios konkretaus rodiklio nepasiekimą. Nustačius, jog rodiklis nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas, ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Agentūra 2017 m. gavo ir įvertino 135 tos pačios priemonės ataskaitas po projekto užbaigimo. Jas įvertinus, buvo inicijuoti 54 įtariamų pažeidimų tyrimai, iš jų 34 projektuose buvo nustatyti pažeidimai. Todėl pareiškėjo argumentai, jog įtarimas dėl pažeidimo tyrimo neturėjo būti inicijuojamas, yra nepagrįsti.

18. Agentūra nurodė, kad Rekomendacijos suteikia diskrecijos teisę Aplinkos ministerijai parengti konkretų sąrašą veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-l)-D8-2727 suderintas sąrašas veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai. Atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti. Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Todėl, žinodamas šią aplinkybę, pareiškėjas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nuteistų tinklų arba imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokioms išlaidoms gyventojams trūksta lėšų ir, ar pareiškėjas negalėjo šios priežasties masto sumažinti.

19. Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų prijungti per Aprašo nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Joks teisės aktas nenumato galimybės įvertinti gyventojus, kurie prijungti po šios datos. Išvadoje dalis pareiškėjo nurodytų veiksnių pripažinti nepriklausiusiais nuo jo valios ir galėjusiais turėti įtakos rodiklio nepasiekimui. Tačiau pareiškėjas šiais veiksniais pagrindė tik dalies gyventojų neprisijungimą. Kadangi prie nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičiaus ir pagrįstai neprijungtų gyventojų skaičiaus suma buvo mažesnė, nei 90 procentų nuo Sutartyje nurodytos reikšmės, nebuvo pagrindo taikyti Taisyklių 1911 punkte numatytos išimties. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis ėmėsi maksimalių priemonių projektui įgyvendinti, tačiau reikiamo kiekio gyventojų prijungti nepavyko, neatleidžia nuo dėl to kylančios atsakomybės. Pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai pagal Sutartį (Sutarties priedo 1 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“) yra ne tik sudaryti visas sąlygas gyventojų būstams prisijungti, tačiau realiai padidinti gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų sistemą skaičių (Sutarties 1 priedo 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“), nes šiam įsipareigojimui įvykdyti ir buvo skirtas finansavimas, teisės aktuose ir Sutartyje įtvirtinus rezultato stebėsenos rodiklius. Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau nei 90 procentų (įvertinant ir veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti), buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas.

20. Agentūra nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte nustatytą pažeidimo sąvoką pažeidimo nustatymui užtenka ir teorinių, grėsusių nuostolių. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių betarpiškų matomų neigiamų padarinių. Pagal Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.3 punktą iš projekto vykdytojo lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma.

Pareiškėjui buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, todėl jam nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso. Todėl nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių yra atsiradę. Kadangi pareiškėjas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas bei yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos.

Buvo vadovaujamasi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų, kurie nurodyti Įsakyme bei Išvadoje ir su kuriais pareiškėja turėjo galimybę susipažinti bei numatyti jai gręsiančias sankcijas, nuostatomis. Už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai jo stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ nepasiektas 17,90 ir 23,35 procento pareiškėjui taikyta 5 procentų finansinė korekcija. Agentūra vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

Rekomendacijos numato galimybę pažeidimo ištaisymui, tačiau šiuo atveju turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju sąlygų visumos nėra, nes Projektas yra pasibaigęs, visi mokėjimai pagal Projekto sutartis yra atlikti, Agentūros Išvadoje nustatytas pažeidimas yra susijęs su jau išmokėtomis lėšomis, taigi, Rekomendacijų 5.1 punkto sąlyga netenkinama. Rekomendacijų IV skyriuje numatyta pažeidimo ištaisymo procedūra yra susijusi galimu pažeidimo ištaisymu, kol dar nėra atlikti galutiniai mokėjimai pagal Sutartį ir / ar dar gali būti koreguojama tinkamų finansuoti išlaidų suma, nes institucija turi užtikrinti, kad su pažeidimu susijusios netinkamos finansuoti projekto išlaidos projekto vykdytojui nebūtų apmokėtos ar pripažintos tinkamomis finansuoti anksčiau, nei pažeidimas ištaisomas Rekomendacijų 19–20 punktuose nustatyta tvarka (Rekomendacijų 21 p.).

Taigi Rekomendacijų 5.3 punkto sąlyga pareiškėjo atveju taip pat neišpildoma. Nesant Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose išdėstytų sąlygų viseto, pažeidimo ištaisymas yra negalimas.

21. Agentūros nuomone, 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, yra naikinamasis – nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė jį pratęsti ir / arba atnaujinti. Dar vieno pratęsimo ar papildomo termino pažeidimui ištaisyti teisės aktai neįtvirtina, todėl nei Agentūra, nei atsakovas negali veikti kitaip. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. Dl-59 pakeitus Apraše įtvirtintą sutarčių sudarymo su gyventojais terminą (2015 m. gruodžio 31 d.), jis buvo pratęstas dar vieneriems metams, t. y. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti. Tai galima netiesiogiai vertinti ir kaip papildomą terminą pažeidimui ištaisyti.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Mažeikių vandenys“ skundą atmetė.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Agentūra 2013 m. gruodžio 23 d. pasirašė Sutartį, kurios 1 priedo 7 punkte buvo nustatytas stebėsenos rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius)“ – 362 gyventojai, rodiklis „gyventojai prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ – 454 gyventojai. Atsižvelgiant į tai, kad į Projekto apimtis buvo įtraukta nauja sutartis „Vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuotekų siurblinės statyba Viekšnių mstl. Mažeikių raj. (III etapas) papildomi darbai“, 2015 m. birželio 3 d. buvo pasirašytas Sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo patikslinta Sutarties 1 priedo „projekto aprašymas“ 5 lentelė „projekto loginis pagrindimas“, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus sudaryta galimybė prisijungti 153 būstams, tuo pačiu taikant Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio koeficientą 2,4, buvo nustatytas patikslintas rodiklis – „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius)“ – 367. Rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ liko nepakitęs.

24. Pareiškėjas 2015 m. liepos 22 d. Galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje nurodė, kad gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičius iki šios ataskaitos pateikimo yra 130; gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų skaičius – 146. Agentūra 2015 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1278 patvirtino ataskaitą, nurodydama, kad stebėsenos rodikliai dar nėra pasiekti – prie nuotekų tinklų prijungta 35 procentai, prie vandentiekio tinklų – 32 procentai numatytų gyventojų. Pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. pateiktoje Ataskaitoje po projekto užbaigimo nurodė, kad įgyvendinus projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 245 gyventojai iš planuotų 367 (66,8 proc. planuotos reikšmės), prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų – 292 gyventojai iš planuotų 454 (64,3 proc. planuotos reikšmės).

25. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 2016 m. sausio 29 d. redakciją, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, jog visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.

26. Teismas nustatė, kad Agentūra 2017 m. gegužės 8 d. Pranešimu apie įtariamą pažeidimą įvertino Projekto stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ pasiekimą, atsižvelgdama į pareiškėjo paaiškinimus bei į visas aplinkybes, priėmė sprendimą inicijuoti pažeidimo tyrimą. Atlikusi pažeidimo tyrimą, Agentūra 2017 m. rugpjūčio 23 d. Išvadoje, išanalizavusi rodiklių nepasiekimo priežastis, nustatė, kad rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“ nepasiektas 17,90 procento, rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 23,35 procento. Atsižvelgdama į tai, Agentūra konstatavo Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1. punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą ir, vadovaudamasi Rekomendacijų 263.2 punktu, pritaikė 5 procentų finansinę korekciją, pripažindama netinkamomis finansuoti 116 815,52 Eur Projektui skirtos sumos. Ginčijamu Įsakymu vadovaujantis Išvada netinkamomis finansuoti pripažinta 108 995,91 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma, kurią pareiškėjas įpareigotas grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo.

27. Teismas vertino, kad Projektų administravimo taisyklių ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

28. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Agentūros Išvadoje nustatyta, kad vienu iš veiksnių, dėl kurių pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio, yra aplinkybė, jog gyventojai (15 būstų) Viekšnių seniūnijoje neturi sanitarinio mazgo ir atsisako jį įsirengti. Agentūra, patikrinusi Viekšnių seniūnijos pateiktus duomenis, būstais, kurie neprisijungė prie naujai nutiestų nuotekų tinklų pripažino 13 būstų, prie naujai nutiestų vandentiekio tinklų – 15 būstų, tai atitinka atitinkamai 30 ir 35 gyventojus, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti. Tuo pačiu Agentūra pripažino, kad 4 gyventojai neprijungti prie nuotekų tinklų, taip pat 5 gyventojai neprijungti prie vandentiekio tinklų dėl veiksnio – gyventojų skaičiaus sumažėjimo, kurio pareiškėjas negalėjo sumažinti. Todėl teismas konstatavo, jog Agentūra įvertino pareiškėjo nurodytas rodiklių nepasiekimo priežastis, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti.

29. Teismas iš Išvados turinio nustatė, kad Agentūra, atlikdama pirminį pažeidimo tyrimą, 2017 m. liepos 25 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1580 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti duomenis apie veiksnius, dėl kurių nebuvo pasiekti Projekto rodikliai ir kurių įtakos rodiklių nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 17 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1786 pateikdama pareiškėjui Išvados projektą, suteikė galimybę pareiškėjui pateikti papildomą informaciją. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu pateikė Viekšnių seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. VR2-105, kuriame nurodytos aplinkybės, kodėl būstai nesijungia prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

30. Teismas sprendė, kad Agentūra Išvadoje įvertino visus pareiškėjo nurodytus veiksnius. Pareiškėjas nenurodė, kad Agentūros išvados ar rodiklių nepasiekimo procento skaičiavimai yra netikslūs ar neteisingi.

31. Teismas nurodė, kad pagal Rekomendacijų nuostatas, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju tiek teismo sprendimo priėmimo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Todėl teismas sprendė, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Priešingai, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė visą su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

32. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nepasiekė stebėsenos rodiklių, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ (17,90 proc.) ir „gyventojai neprisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ (23,35 proc.) reikšmės ir pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto bei Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

33. Teismas nurodė, kad pažeidimo nustatymo atveju rekomenduojami taikyti finansinių korekcijų dydžiai numatyti Rekomendacijų 263 punkte. Vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, Rekomendacijų 261.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 10–25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc.

34. Teismas sprendė, kad Agentūrai Išvadoje nustačius, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių atitinkamai 17,90 ir 23,35 procentus, pareiškėjui pagrįstai pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

35. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nepasiekus stebėsenos rodiklių pagal Sutartį, jam buvo išmokėta didesnė, nei priklauso, finansavimo suma, tai neabejotinai reiškia nuostolį nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Todėl teismas sprendė, kad nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 2 punkte nurodyti pažeidimo elementai, todėl pažeidimas konstatuotas ir finansinė korekcija, nepasiekus Sutartyje ir Susitarime įsipareigotų stebėsenos rodiklių, pritaikyta pagrįstai.

36. Teismas vertino, kad nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą, visų pirma, teismas grinė aplinkybe, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiekti abu rezultato stebėsenos rodikliai, jų nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (17,90 proc. ir 23,35 proc.). Viešai prieinamo juridinių asmenų registro informacija patvirtino, kad pareiškėjas veikia nuo 1991 m. kovo 26 d., taigi jis laikytinas savo srities profesionalu, todėl inicijuodamas Projektą privalėjo numatyti visas rizikas, galimas įgyvendinant Projektą ir įvertinti savo galimybę įgyvendinti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas byloje nenustatė, kad prieš teikdamas Paraišką, pareiškėjas atliko rizikų vertinimą, todėl jam teko prisiimti visas iš Sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes. Teismas sprendė, kad pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą.

37. Pažymėdamas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos ir pripažįstama, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymai laikytini ir turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministro įsakymai, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada (pvz., 2016 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016), teismas pareiškėjo argumentus dėl Įsakymo neatitikimo VAĮ nuostatoms atmetė.

38. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisė į veiksmingą jos pažeistų teisių gynimą šiuo atveju nebuvo pažeista, nes pareiškėjo ginčas nagrinėjamas teisme. Tai neabejotinai užtikrino veiksmingą jo teisių gynimą.

39. Teismas sprendė, kad ginčijamas Įsakymas priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmetė.

40. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nekyla poreikio aiškinti ES teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus. Todėl pareiškėjo prašymo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo netenkino.

41. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, jog Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų teisėtumo atmetė.

III.

42. Pareiškėjas UAB „Mažeikių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą;

2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti ar 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos;

3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: Ar SESV 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija ), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 1 ir 4 d.), priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie tinklų (ABTĮ 56 str. 6 d., 80 str.), netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.).

44. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo taisyklių 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir nevertino to, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Iki 2018 m. birželio 20 d. prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų iš viso prisijungė 386 gyventojai, prie nuotekų surinkimo tinklų – 343 gyventojų. Todėl stebėsenos rodiklių nepasiekimas iki 2018 m. birželio 20 d. yra 5,39 proc. (prisijungusių prie nuotekų surinkimo tinklų) ir 14,96 proc. (prisijungusių prie vandentiekio tinklų), o iki 2020 m. spalio mėn., pareiškėjo vertinimu, stebėsenos rodikliai bus visiškai pasiekti. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti finansinę korekciją. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad Agentūra Išvadoje nemotyvavo, kodėl nevertino pareiškėjo duomenų apie negyvenamus būstus (neprisijungusius prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotėkų tinklų), kaip nepriklausančias nuo pareiškėjo valios stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastis. Tai, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis Projektų administravimo taisyklių 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

45. Pareiškėjas nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, kad Agentūros Išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 5 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga Agentūros nustatytam tariamam pažeidimui (VAĮ 3 str. 1 d.). Jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją atsižvelgiant į proporcingumo principą (VAĮ 3 str.) ir finansinės korekcijos tikslus.

46. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir sprendime nemotyvavo (ABTĮ 87 str. 1 ir 4 d.), kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui, bei priešingai, pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

47. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

48. Atsakovo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Pareiškėjas neginčija, kad teisės aktai nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu neįpareigoja gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, taip pat neneigia, kad teisinis reglamentavimas jam buvo žinomas. Kadangi veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, nėra pagrindo spręsti, kad vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, nenumatantis imperatyvios pareigos gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, laikytinas aplinkybe, kuri nebuvo nežinoma Sutarties sudarymo metu, sudarančia prielaidas nepradėti pažeidimo tyrimo, o jį pradėjus nutraukti nenustačius pažeidimo.

Pareiškėjas, sudarydamas Sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus dėl stebėsenos rodiklių pasiekimo, gaudamas finansavimą prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių. Teismas pasisakė ir vertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas ir, ar dėl jų atsirado ar galėjo atsirasti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.

Skiriant finansavimą Projektui buvo siekiama ne tik nutiesti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus, sudarant galimybę gyventojams ateityje prisijungti prie naujai nutiestų tinklų, tačiau ir realiai padidinti gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičių, tokiu būdu pagerinant vartotojų gyvenimo sąlygas ir sumažinant neigiamą poveikį aplinkai. Sutartyje nustatytas terminas rodikliams pasiekti faktiškai buvo pratęstas dar vieneriems metams, t. y. buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, ką galima netiesiogiai vertinti ir kaip papildomą terminą pažeidimui ištaisyti.

Rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra ženklus, nepasiekti abu Sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą. Aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo.

Todėl tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytų realų ir pagrįstą gyventojų, numatomų prijungti prie įrengtų tinklų, skaičių, jis galėtų įgyvendinti šį stebėsenos rodiklį, o kartu ir įvykdyti nustatytą įpareigojimą prijungti visus suplanuotus asmenis, nepaisant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011, konstatavo, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio.

Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams). Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų teisėtumo atmestinas.

49. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutinka su pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė prašomų priteisti 6 573,93 Eur bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Pagal pareiškėjo pateiktą prašymą nėra objektyvių galimybių nustatyti, kokia dalis (darbo ir laiko) iš nurodytų teisinių paslaugų yra susijusi su nagrinėjama byla, o kuri – nesusijusi, nurodytų teisinių paslaugų teikimo laikotarpiai nesutampa su faktinėmis bylos eigos aplinkybėmis, todėl prašomos priteisti išlaidos laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51. Agentūros nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis. Agentūra iš esmės palaiko poziciją, išdėstytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Agentūros nuomone, tenkinti pareiškėjo prašymus stabdyti administracinę bylą apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-730 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-V-05-017 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“, kuriuo nustatyta lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma – 108 995,91 Eur, kurią pareiškėjas įpareigotas grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų.

53. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog neprijungęs įsipareigoto kiekio gyventojų prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų iki Projekto vykdymo pabaigos, pareiškėjas nepasiekė Projekto stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė Aprašo 34 punktą. Teismas nepripažino nuo pareiškėjo nepriklausiusiomis priežastis, lėmusias Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimą, kurios buvo nurodytos Agentūrai pažeidimo tyrimo metu, ir darė išvadą, jog Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimą, tinkamai atliko pažeidimo tyrimą ir parinko proporcingą finansinę korekciją.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas (kaip ir atsakovas bei Agentūra) netinkamai taikė Projektų administravimo taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių neprijungtas įsipareigotas gyventojų (namų ūkių) skaičius pripažintinos pagrįstomis. Pareiškėjo įsitikinimu, be pagrindo inicijuotas pažeidimo tyrimas ir nustatytas pažeidimas. Net ir konstatavus Aprašo 34 punkto pažeidimą formaliąja prasme, pareiškėjui finansinė korekcija netaikytina arba turi būti sumažinta, nes nauji vandentiekio bei nuotekų tinklai įrengti, po 2016 metų prie jų prisijungia vis daugiau gyventojų. Pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą – sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, todėl stebėsenos rodiklių nepasiekimas neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

55. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl nagrinėjamu atveju yra reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, kuriame pateikti išaiškinimai, siekiant aiškios administracinės jurisprudencijos krypties šiai bylai aktualiais analogiško pobūdžio aspektais. Išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje taip pat buvo nagrinėjamos iš esmės tokios pat faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su įsakymo, kuriuo tokio pat projekto vykdytojas buvo pripažintas pažeidęs Aprašo 34 punktą ir projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, konstatavus, kad iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiektas planuotas projekto stebėsenos (rezultato) rodiklis, pagrįstumu ir teisėtumu.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pripažino, kad Rekomendacijos yra norminis teisės aktas, sukuriantis visuotinai privalomas elgesio taisykles (teisės normas) ir išaiškino, kad priemonės, projekto tikslai ir sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais, ir tai turėjo būti atlikta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Aptariamame sprendime taip pat konstatuota, jog tiek Sutarties [projekto finansavimo ir administravimo sutarties] sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

58. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pažymėtina, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių šioje byloje neturėtų būti laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 nurodytų teisės aiškinimo taisyklių. Šių taisyklių buvo laikomasi ir kitoje analogiško pobūdžio byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3214-412/2020 ir kt. ).

59. Nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų konstatuoti, kad faktinės aplinkybės, vertinant prievolinius teisinius santykius, kylančius iš teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų, suponuotų kitokį teisės aiškinimą ir paneigtų pažeidimo faktą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos nagrinėjamoje byloje bei konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją padarius ginčo pažeidimą, t. y. pareiškėjas neįvykdė Aprašo 34 punkte (Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 patvirtinta redakcija) nustatytos pareigos užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo inicijuoti tyrimą dėl Aprašo 34 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui.

61. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu išsamiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020).

62. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su priežasčių, kurioms negalėjo įtakos daryti pareiškėjas ir (ar) dėl kurių nebuvo pasiektos Sutartyje (kartu su pakeitimu) įtvirtintos stebėsenos rodiklių reikšmės, vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Projektų administravimo taisyklių 1911 punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustato, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse (žr. Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1225) nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Be paminėtų taisyklių, priežasčių vertinimas, pažeidimo tyrimas atliekami ir pažeidimas konstatuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis (Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.1 ir 74.3 p.).

63. Kaip matyti iš Rekomendacijų 261.2 punkto (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija), nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, jeigu (1) rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet (2) yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti; jei šių veiksnių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas (Rekomendacijų 262.4 p. (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija)).

64. Rekomendacijų 261.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) taip pat nustatė, kad atliekant minėtą vertinimą atsižvelgiama į tai, (1) ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, (2) ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą.

65. Pažymėtina, kad Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-PVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ (II t., b. l. 87–68), kurį, patikslinusi 7 punktą, suderino su Ministerija (II t., b. l. 139), pateikė sąrašą veiksnių, kurių įtakos ginčo rodiklio reikšmei Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, ir kuriais Agentūra vadovausis vertindama rodiklio pasiekimą bei priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neinicijavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc. Šiuo Veiksnių sąrašu Agentūra vadovavosi surašydama Išvadą; tyrimo metu pareiškėjas buvo informuotas apie šį sąrašą ir kad juo Agentūra vadovausis vertindama įtakos ginčo rodiklio reikšmei turėjusius veiksnius.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, vertindama Veiksnių sąrašo reikšmę, pabrėžė, kad juo iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskreciją ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Tačiau šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš jau minėtų norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti.

67. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti (pagrįsti) šią aplinkybę, tenka Projekto vykdytojui (pareiškėjui).

68. Projekto vykdytojas Agentūrai teiktuose paaiškinimuose (2017 m. kovo 30 d. raštas Nr. 146, I t. b. l. 73–77) iš esmės nurodė, kad gyventojai neprisijungia prie tinklų dėl finansinių sunkumų, namų ūkiai negyvenami (nurodyti konkretūs adresai); 2017 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 224 (I t., b. l. 85–86) Projekto vykdytojas akcentavo gyventojų Mažeikių rajone skaičiaus sumažėjimą ir pakartojo, kad dėl lėšų stygiaus gyventojai neprisijungia prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų. Pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. raštu informavo agentūrą, jog išsiaiškino apie būstus, neturinčius sanitarinių mazgų, ir apie negyvenamus būstus bei pateikė konkrečius šių būstų sąrašus pagal seniūnijos pateiktą informaciją (I t., b. l. 87; 89). Projekto vykdytojas 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 328 papildomai paaiškinimo, kad pažeidimo tyrimo Išvados projekte nėra įtraukti 2017 metais prisijungę būstai (13 būstų prie nuotekų tinklų ir 11 būstų prie vandentiekio tinklų) ir pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. VR2-105 su sąrašu namų ūkių, kuriems pagal Projektą sudaryta galimybė prisijungti prie naujų komunikacijų, tačiau būstai neturi sanitarinio mazgo (15) ir yra negyvenami (11) (I t., b. l. 113–114).

69. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 23 d. Išvadoje (I t., b. l. 117–123), įvertinusi pareiškėjo nurodytus veiksnius, apibendrino, kad pareiškėjo Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius)“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 17,90 proc. ((352-255-30-4)/352x100 proc.), rodiklio „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ nepasiekimas sudaro 23,35 proc. ((454-308-35-5)/454x100 proc.). Iš Agentūros apskaičiavimų matyti, kad išvesdama kiekvieno rodiklio nepasiekimo reikšmę, Agentūra iš įsipareigoto prijungti gyventojų skaičiaus atėmė prijungtus gyventojus, gyventojus būstuose, kurie neturi sanitarinio mazgo, ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis apskaičiuotus gyventojus dėl Mažeikių rajono savivaldybėje sumažėjusio gyventojų skaičiaus (gyventojų skaičius sumažėjo 1,2 proc.).

70. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 dėl negyvenamo būsto, kaip vieno iš veiksnių, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, konstatavo, jog akivaizdu, kad aplinkybė, kad būstas yra negyvenamas yra veiksnys, kurio įtakos ginčo rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, o vien aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, nuo kada minėtas būstas tapo negyvenamas, nagrinėjamu atveju neleidžia paneigti šių veiksnių reikšmės sprendžiant dėl ginčo rodiklio nepasiekimo priežasčių.

71. Pažymėtina, kad pareiškėjas Agentūrai kartu su 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 328 teiktais paaiškinimais, jog 11 būstų tapo negyvenamais, pateikė Viekšnių seniūnijos raštą, kuriame, detalizuojant būstų adresus, nurodomi negyvenami būstai ir pateikiami šaltiniai, kuriais remiantis šis raštas parengtas – informacija surinkta lankantis seniūnijos darbuotojams namų ūkiuose ir apklausiant gyventojus, taip pat dėl negyvenamų ūkių informacija gauta iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Kaip matyti iš Išvados, Agentūra nevertino šios aplinkybės, nurodydama, jog iš Viekšnių seniūnijos rašto neaišku, ar šie būstai tapo negyvenami po Projekto iniciavimo pradžios. Tačiau pagal aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimus, ši aplinkybė pripažintina veiksniu, kurio įtakos stebėsenos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Įvertinus tai, konstatuotina, kad, apskaičiuojant ginčo rodiklių reikšmes, turėjo būti atsižvelgta į 11 būstų, kas atitinka neprisijungusius ir prie nuotekų, ir prie vandentiekio tinklų 25 gyventojus (11 x 2,3 (Aprašo 4 priedo gyventojų ir būstų skaičiaus koeficientas)), kaip į veiksnį, kuriam Projekto vykdytojas neturėjo įtakos ir jo poveikio stebėsenos rodiklių nepasiekimui negalėjo sumažinti.

72. Taigi pareiškėjo Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius)“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 10,79 proc. ((352-255-30-4-25)/352x100 proc.), rodiklio „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ nepasiekimas sudaro 17,84 proc. ((454-308-35-5-25)/454x100 proc.).

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad apskaičiuojant ginčo rodiklius turėjo būti įtraukti nuo 2017 metų prie naujų Projekto metu įrengtų komunikacijų prisijungę gyventojai. Minėta, kad Aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų gyventojais, – 2016 m. gruodžio 31 d., o tai lemia, kad po šios datos prisijungę gyventojai nedaro įtakos stebėsenos rodiklių reikšmėms.

74. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Aprašo 34 punktą (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

75. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 išaiškino, jog vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš ES (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia aptariamo (neigiamo) poveikio biudžetams. Aplinkybė, kad ginčo tinklais naudojasi mažiau gyventojų, nei planuota sudarant Sutartį ir skiriant finansavimą, neleidžia atmesti galimybės, kad minėtų nuostatų nesilaikymas turėjo neigiamos įtakos aptariamiems biudžetams. Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

76. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad taikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui ir finansinių korekcijų taikymo tikslui, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu (Finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo (5 proc.) korekcija.

77. Šiuo aspektu nurodytina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 apžvelgdama finansinės korekcijos taikymo reikalavimus ir principus ES teisinio reglamentavimo ir ESTT išaiškinimų kontekste, akcentavo, kad taikant tokias administracines priemones, kaip finansinė korekcija, privalu paisyti proporcingumo reikalavimo ir atsižvelgti į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius, ir pripažino, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis ES teisės nuostatas. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo bei kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

78. Apibendrinant konstatuotina, kad nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su finansinės korekcijos dydžio nustatymu (pažeidimo pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kt.), kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

79. Nurodytų reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl Projektų administravimo taisyklėse ir Lėšų grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

80. Teisėjų kolegija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pateiktų išaiškinimų kontekste pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) Projektui finansuoti skirtos lėšos iš esmės panaudotos tiesti ginčo tinklus, jie yra nutiesti ir sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

81. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

82. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose – 6 573,93 Eur.

83. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

84. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

85. Pareiškėjo pateikti dokumentai (PVM sąskaitą faktūra NIP Nr. 28432, atliktų darbų išklotinė, 2017 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad pareiškėjas teisinę pagalbą byloje teikusiai advokatų kontorai sumokėjo 12 584,00 Eur už teisines paslaugas, kurios apėmė, be kita ko, pareiškėjo pateiktų dokumentų teisinę analizę, skundo pirmosios instancijos teismui parengimą ir pareiškėjo atstovavimą teisme. Pažymėtina, kad kliento (pareiškėjo) pateiktų dokumentų analizė ir skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rengimas laikytinos viena teisine paslauga – skundo pirmosios instancijos teismui parengimu. Iš bylos duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas ir už jo parengimą atsikaityta 2017 m. rugsėjo mėn. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. I ketvirtį sudarė 817,6 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma būtų 2 044 Eur.

86. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui advokatai atstovavo pirmosios instancijos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose – 2018 m. vasario 12 d. (4 min.) ir 2018 m. balandžio 23 d. (1 val. 46 min.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atstovai tam, kad pasirengtų teismo posėdžiams ir atstovautų pareiškėjui teisme, galėjo sugaišti 3 valandas, todėl už šias suteiktas paslaugas maksimali priteistina suma galėtų būti 261,96 Eur (85 Eur (850,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. III ketvirtį) x 0,1 x 1 val.) + (176,97 Eur (884,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. IV ketvirtį) x 0,1 x 1 val.).

87. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 34,75 Eur žyminio mokesčio todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos pareiškėjui.

88. Pareiškėjas prašo priteisti 1 125,30 Eur teisines paslaugas pagal 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29443 už pasiūlymo Aplinkos ministerijai, Agentūrai dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimą, kliento atstovavimą derybose. Šios išlaidos nepripažintinos susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteistinos.

89. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais jis grindžia bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniam skundui parengti (2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29442, atliktų darbų išklotinę ir 2018 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymą (III t., b. l. 149–151)), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios išlaidos nesusiję su apeliacinės instancijos teisme atliktais procesiniais veiksmais (pareiškėjas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo padavė 2018 m. birželio 21 d.), todėl negali būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies.

90. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 340,71 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2044 Eur + 261,96 Eur + 33,75 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 114 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-722 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-017 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“ ir perduoti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2 340,71 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų ir septyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė