b56d1cf3-204e-4f91-ae35-fb70693fa657 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm          Adm. byla Nr. I-3396-281/2011      Proceso Nr. 3-61-3-01577-2011-7             Procesinio sprendimo kategorija 15.2., 15.2.3.1., 74. (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                    2011-10-17Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Henrikui Rackevičiui, atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos atstovėms Neringai Savickei, Birutei Janutėnienei ir Aurelijai Nemickaitei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Akija“ skundÄ Â atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos priteisimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas                                                             n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „Akija“ (toliau — ir Bendrovė) teismui pateiktame skunde (b. l. 2–6) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 274 000 litų tiesioginiams materialiniams nuostoliams atlyginti ir 2 500 000 litų kompensacijÄ už negautas pajamas.Pagrįsdama savo reikalavimus paaiÅ¡kino, jog Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija 2011-06-14  raÅ¡tu Nr. (28.4-S3)-3-3190 pranešė Bendrovei, kad atsisako iÅ¡mokėti jos praÅ¡omÄ 2 774 000 Lt kompensacijÄ už jos legalaus verslo draudimÄ nuo 2012-01-01.

PareiÅ¡kėjos teigimu minėtas atsisakymas yra be teisinio pagrindo, pažeidžiantis ir ignoruojantis jos teises į teisingÄ nuostolių ir verslo lÅ«kesčių kompensavimÄ .Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nuo 2012-01-01 draudžiama kioskuose prekiauti gamyklų supilstytais į tarÄ natÅ«ralios fermentacijos sidru (kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija nevirÅ¡ija 8,5 procento), alumi ir alaus miÅ¡iniais su nealkoholiniais gėrimais.Å iuo draudimu Lietuvos valstybė smulkioms įmonėms, prekiaujančioms kioskuose, apribojo Å«kinės veiklos laisvę.

Tuo tarpu kitoms įmonėms, prekiaujančioms ne kioskuose, ta teisė nebuvo atimta. Todėl minėtas draudimas yra diskriminacinio pobÅ«džio, o Lietuvos valstybė, priėmusi tokį teisės aktÄ , atliko neteisėtÄ veiksmÄ , pažeidė pareiÅ¡kėjos teises ir lÅ«kesčius, kurie deklaruoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 4 d, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., Lietuvos Respublikos Seimo 2002-12-12 nutarimu 187 patvirtintos Valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatose.IÅ¡ aukščiau paminėtų teisės aktų analizės daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos valstybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.246 str. 1 d.

įvykdė jų atžvilgiu iÅ¡skirtinius, tik asmenims, dirbantiems kiosko tipo statiniuose, neadekvačiai taikomus veiksmus, neteisėtai ginant prekybos centrų interesus, mažinant konkurencijÄ tarp įmonių, todėl atsakovė turi prisiimti atsakomybę už savo įsipareigojimus smulkiam verslui ir kompensuoti patiriamus nuostolius.Ä®vertinus tai, kad įmonės, kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais prekybos centruose, degalinėse, paviljonuose ir kito tipo statiniuose, diskriminacijos t. y. draudimo prekiauti iÅ¡ valstybės pusės nepatyrė, tokiais draudimais buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos.Be to, Seime 2009-12-17 svarstant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 str. pakeitimÄ buvo teigiama, kad „alkoholio prekyba kioskuose sudaro tik 1 procentÄ nuo bendros alkoholio prekybos“, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos paaiÅ¡kinimų, kurie pateikti 2011-06-14 raÅ¡te Nr. (28.4-83)-3-3190.

Todėl nėra aiÅ¡ku, kokiais motyvais ir argumentais diferencijuojamas Å«kinės veiklos reguliavimas, kokiÄ Ä¯takÄ turi 1 procento prekių apyvarta, kad jÄ reikėtų diskriminuoti. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.Valstybė, priimdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., ignoravo savo ilgalaikius pažadus smulkiajam verslui, verslÄ suskirstydama į kastas ir proteguodama atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes.

Toks diskriminacinis Lietuvos valstybės poelgis panaikino pareiÅ¡kėjos viltis ir teisėtus lÅ«kesčius, sudėtus į tolesnį smulkaus verslo vystymÄ kiosko tipo pastatuose.Tokie atsakovės veiksmai neatitinka Konstitucinio Teismo aktuose nutarimuose (1995-04-20, 1997-02-13, 1998-10-27, 1999-10-06, ir kt.) pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų , kad asmens Å«kinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja teisę laisvai pasirinkti verslÄ , teisę laisvai sudaryti sutartis, sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, Å«kinės veiklos subjektų lygiateisiÅ¡kumÄ .

Europos SÄ jungos teisinėje praktikoje priimta, kad valstybė, uždraudusi ar apribojusi įvairiems Å«kio subjektams jų verslo galimybes, sužlugdžiusį jų viltis ir teisėtus lÅ«kesčius, iÅ¡moka kompensacijÄ Ä¯monėms dėl patiriamų nuostolių ar verslo uždarymo.Bendrija savo veiklÄ vykdo penkiuose kioskuose, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka, buvo įsigytos penkios licenzijos verstis mažmenine prekyba alumi ir natÅ«ralios fermentacijos sidru, kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija nevirÅ¡ija 8,5 procento.

Kiekvienos licenzijos įsigijimas buvo mokamas, darbo trukmė neterminuota (licenzijų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)).Uždraudus alaus prekybÄ mÅ«sų įmonė netenka 30–40 procentų pajamų. Toks didelis pajamų kiekio netekimas, priverčia nutraukti įmonės veiklÄ , nes įmonės veikla su likusia maisto prekių apyvarta ne padengia prekybos kaÅ¡tų t.y. elektros, transporto, darbuotojų darbo užmokesčio, įvairių mokesčių ir kt.

Å«kio iÅ¡laidų. Be to, kita didelė apyvartos dalis (31,33%), kuri sudaryta iÅ¡ cigarečių prekybos, yra nuostolinga dėl priimtų diskriminacinių įstatymų. Dengti nuostolingÄ cigarečių prekybÄ iÅ¡ likusios 35 procentų prekybos bus nebetikslinga ir pragaiÅ¡tinga. Ä®vertinus tai, kad nuo 2012 metų nenuostolingos prekybos apimtys sumažės iki 35 proc. dabartinės prekybos, sumažėjusi prekyba nebeduos reikiamų pajamų kurios padengtų darbo iÅ¡laidas ir atsiskaitymus su tiekėjais.

Siekdama to iÅ¡vengti įmonė turi iÅ¡ anksto uždaryti prekybÄ kioskuose, atleisti iÅ¡ darbo žmones ir su jais atsiskaityti.  Bendrovė dėl veiklos nutraukimo patirs sekančius nuostolius: 1) 79 000 Lt įmonės darbuotojams 2011 m. iÅ¡mokamų iÅ¡eitinių kompensacijų; 2) 125 000 Lt penkių prekybos kioskų likvidavimo darbų kainÄ ; 3) 70 000 Lt įmonės akcijų nuvertėjimo kaina. Dėl Lietuvos valstybės pažadų smulkiam verslui nevykdymo ir neteisėto įpareigojimo nutraukti nuo 2012-01-01 22 metus vykdomÄ legalų verslÄ , Bendrovė patirs 2,5 milijonų litų žalÄ .PareiÅ¡kėja nurodo, kad neatsisako nuo 2012-01-01 vykdyti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1d. 2 p. nuostatų, todėl yra priežastinis ryÅ¡ys, tarp valdžios institucijų atstovų veiksmų ir nurodytos žalos.

Valstybei padengus pareiÅ¡kėjos nurodytus nuostolius, ji neturės pretenzijų dėl teisių ir lÅ«kesčių pažeidimo.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 40–46) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nuostata, leidžianti prekiauti natÅ«ralios fermentacijos sidru (kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija nevirÅ¡iju 8,5 proc.), alumi ir alaus miÅ¡iniais su nealkoholiniais gėrimais kioskuose iki 2012-01-01, buvo inicijuota Lietuvos Respublikos Seimo narių Seime svarstant Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos parengtÄ ir Vyriausybei pateiktÄ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 17, 18, 29, 34 str. pakeitimo, įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 341 str.

įstatymo projektÄ Nr. X P-2438. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nuostatos pirmÄ kartÄ buvo pakeistos dar 2008-10-14 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 12, 16, 17, 18, 22, 29, 34 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 341 str. įstatymu Nr. X-1750, jame numatant, kad minėtais alkoholiniais gėrimais kioskuose bus galima prekiauti iki 2010-01-01. Vėliau Å¡is terminas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 str. pakeitimo įstatymu X-572 buvo pratęstas iki 2012-01-01.

Taigi, pareiÅ¡kėjos kvestionuojama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostata, Å¡iame įstatyme atsirado ne Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18str. pakeitimo įstatymu, o Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 12, 16, 17, 18, 22, 29, 34 str. pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 341 str. įstatymu. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17, 18, 22, 29, 34 str. pakeitimo ir papildymo bei IV skyriaus III skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2473 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, pagrindžiant projekte numatomas naujas teisinio reglamentavimo nuostatas, buvo nurodyta, kad siekiant sumažinti alkoholiniu gėrimų prieinamumÄ gyventojams, siÅ«loma drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose, sanatorijose įrengtose vieÅ¡ojo maitinimo įmonėse, masiniuose renginiuose ir mugėse alkoholiniais gėrimais, kurių tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija virÅ¡ija 6 procentus.Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 str. pakeitimo įstatymo projektas Seime buvo parengtas ir priimtas apsvarsčius du Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo projektus – Seimo nario parengtÄ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. XIP-988 ir Seimo nario Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. XIP-1267.Informacija apie Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo projektus, kurių pagrindu buvo priimtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 12, 16, 17„ 18, 22, 29, 34 str. pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 341 str.

įstatymas, nustatęs skunde kvestionuojamÄ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nuostatÄ , pavieÅ¡inta Seimo duomenų bazėje.Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams principas. Konstitucinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad asmenų lygybės principas yra konstitucinė žmogaus prigimtinės teisės bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais garantija, Å¡is principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia diskriminacijos draudimÄ , tačiau savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali bÅ«ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtys atžvilgiu.Konstitucijos 46 str. 3 d.

įtvirtinta pareiga valstybei Å«kinę veiklÄ reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Konstitucinis teismas savo nutarimuose (2003-03-17, 2004-01-26, 2005-05-13 ir kituose) taip pat yra pabrėžęs konstitucinį įpareigojimÄ valstybei, reguliuojant Å«kinę veiklÄ , laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo. Tuo pačiu Konstitucinis Teismas 1997-02-13, 2005-05-13 ir kituose nutarimuose yra pažymėjęs, kad tautos gerovė neturi bÅ«ti suvokiama vien materialine (finansine) prasme, taip pat tai, kad kažin ar bÅ«tų teisinga ir dora siekti materialines gerovės tokiu bÅ«du, kuris kenkia žmonių sveikatai“.

Etilo alkoholis bÅ«tent ir yra produktas, kuris veikia psichikÄ ir gali lemti pripratimÄ bei priklausomybę nuo jo (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įst. 2 str. 6 d.), t. y., kenkia visuomenės sveikatai bei gerovei. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įst. 4 str. 1 d. nustatyta, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus ir teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.Konstitucinis Teismas 1997-02-13 nutarime taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 46 str. 2 d. nuostata valstybė remia visuomenei naudingas Å«kines pastangas ir iniciatyvÄ , pirmiausia reiÅ¡kia Konstitucijoje įtvirtintÄ galimybę valdžios institucijoms vertinti Å«kinės veiklos sritis pagal jų naudÄ visuomenei.

Minėtas Å«kinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas Konstitucijos 46 str. 3 d. nuostatai valstybė reguliuoja Å«kinę veiklų taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei įgyvendinti. Vienas iÅ¡ svarbiausių Å¡ios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas Å«kinės veiklos teisinis reguliavimas.Taigi, bÅ«tų neteisinga minėtÄ Konstitucijos 46 str. 2 d. nuostatÄ suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiÅ¡kai remti bet kokias Å«kines pastangas ar veiklÄ . PrieÅ¡ingai, valstybė turi galimybę spręsti kokias Å«kines pastangas ar veiklas yra tikslinga remti.

Konstitucijos 46 str. 1 d. nustatyta, kad „Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva“, tačiau Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (2002-04-09, 2005-05-13 ir kt.) ne kartÄ yra konstatavęs, kad Å«kinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų.Nurodo, kad nesutinka su UAB „Akija“ teiginiu, kad aptariama įstatymo nuostata yra pažeidžiami asmenų, prekiaujančių kioskuose, lÅ«kesčiai, kadangi, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas (2003-07-04 nutarimas), konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga nereiÅ¡kia, jog įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas negali bÅ«ti keičiamas, tačiau atliekant teisinio reguliavimo pakeitimus, privalo bÅ«ti numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys, kuriems bus taikomas teisinis reguliavimas, galėtų pasirengti tokiems pakeitimams.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nuostatos dėl prekybos natÅ«ralios fermentacijos sidru (kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija nevirÅ¡ija 8,5 procento), alumi ir alaus miÅ¡iniais su nealkoholiniais gėrimais kioskuose pirmÄ kartÄ buvo pakeistos dar 2008-10-14. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 12, 16, 17, I87 22, 29, 34 str. pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 341 str. įstatymu, jame numatant, kad minėtais alkoholiniais gėrimais kioskuose bus galima prekiauti iki 2010-01-01.

Vėliau, 2009-12-17, Å¡is terminas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu buvo dar pratęstas iki 2012-01-01. Taigi, verslo subjektams, užsiimantiems prekyba kioskuose, buvo suteikta pakankamai laiko (treji metai) adaptuoti savo verslÄ prie pasikeitusio teisinio reguliavimo, todėl pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai nebuvo pažeisti.Pažymi, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str.), todėl pareiÅ¡kėjos kvestionuojamos įstatymo nuostatos atitikimo Konstitucijai klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas administraciniame teisme.Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nuostata, leidžianti prekiauti natÅ«ralios fermentacijos sidru, alumi bei alaus miÅ¡iniais su nealkoholiniais gėrimais kioskuose iki 2012 m. sausio 1 d. negali bÅ«ti laikoma pažeidžiančia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių, atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas ir jo pakeitimai yra priimami Seimo, kuris nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nes neatlieka vieÅ¡ojo administravimo. Taigi, cituota įstatymo nuostata netaikoma Seimo priimamiems teisės aktams. LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimai taikomi visiems Å«kio subjektams prekiaujantiems tam tikrais alkoholiniais gėrimais kioskuose ir toks apribojimas yra galimas vadovaujantis aukščiau aptartomis Konstitucijos straipsnių nuostatomis, t. y., kaip Konstitucinis teismas yra nustatęs savo nutarimuose, gali bÅ«ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse atžvilgiu valstybei reguliuojant Å«kinę veiklÄ laikantis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Seimas, įgyvendindamas savo įstatymų leidybos teisę ir priimdamas aptariamÄ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimÄ , sudarė su Å«kio subjektais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. minimus neteisėtus susitarimus.Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytÄ , matyti, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 str. pakeitimo įstatymo 2 str. nuostatos, leidžiančios prekiauti natÅ«ralios fermentacijos sidru (kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija nevirÅ¡ija 8,5 procento), alumi ir alaus miÅ¡iniais su nealkoholiniais gėrimais kioskuose iki 2012-01-01, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Seimas, priimdamas minėtus įstatymus veikė įgyvendindamas savo įstatymų leidybos teisę bei pagal teisės aktų reikalavimus.

Taigi, valstybės valdžios institucijų veiksmai priimant šį įstatymÄ buvo teisėti. Todėl, nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp praÅ¡omos atlyginti žalos, kurios, be kita ko, pareiÅ¡kėja nėra faktiÅ¡kai patyrusi, o tik numato galimÄ Å¾alos atsiradimÄ ateityje. PareiÅ¡kėja skunde nurodomai žalai pagrįsti nepateikia jokių raÅ¡ytinių įrodymų. Taigi, skunde nurodoma žala neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249str. 1 d. nustatyto žalos apibrėžimo, o Bendrovės reikalavimas atlyginti žalÄ yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos atstovės patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Bendrovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su 2011-05-18 raÅ¡tu, kuriame prašė padengti 2 774 000 Lt nuostolių, kuriuos pareiÅ¡kėja patirs nuo 2012-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įst. 18 str. 1 d. 2 p. redakcijai. RaÅ¡te nurodė, kad dėl minėto įstatymo straipsnio pakeitimų uždraudžiama kioskuose prekiauti gamyklų supilstytais į tarÄ natÅ«ralios fermentacijos sidru (kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija virÅ¡ija 8,5 procento), alumi ir alaus miÅ¡iniais su nealkoholiniais gėrimais, todėl pareiÅ¡kėja bus priversta nutraukti savo veiklÄ , patirs nurodytus nuostolius (b. l. 10–11).Bendrovei atsakyta Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos 2011-06-14 raÅ¡tu Nr. (28.4-83)-3-3190 (b. l. 8–9), kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įst. 18 str. 1 d. 2 p. redakcijoje, įsigaliosiančioje 2012-01-01, nustatytas teisinis reguliavimas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 46 str. 1 d. nuostatoms bei Konstitucinio Teismo 1997-02-13, 2000-04-09, 2005-05-13 nutarimuose pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams, o pareiÅ¡kėja dėl minėtų įstatymo pakeitimų faktiÅ¡kai žalos nėra patyrusi.

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 274 000 litų tiesioginių materialinių nuostolių ir 2 500 000 Lt kompensacijos už negautas pajamas pagrįstumo ir teisėtumo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme nustatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad teismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

Å iais atvejais kaip žalos atlyginimÄ teismas gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-11-18 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-7-465/2008) aiÅ¡kindama 6.249 str. 3 d. įtvirtintų nuostatų taikymo galimybę pažymėjo, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum).

Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 3 d., pagal kuriÄ teismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str.), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus:

žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalÄ praktiÅ¡kai gali bÅ«ti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.

įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatas. Atsižvelgus į minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad, esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, bÅ«sima žala gali bÅ«ti priteisiama tik tuo atveju, kai žalos padarymo faktas yra neginčijamai nustatytas, tačiau įvertinti tai, kokia žala neiÅ¡vengiamai bus padaryta ateityje, yra sunku dėl pačios žalos dydžio neapibrėžtumo.

Tokiu atveju be jau realiai padarytos žalos ateityje kilsianti žala gali bÅ«ti vertinama kompetentingų institucijų parengtomis žalos apskaičiavimo metodikomis ir priteisiama. IÅ¡ Bendrovės skunde nurodytų motyvų bei argumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja siekia prisiteisti žalÄ , kurios nepatyrė, tačiau mano, jog patirs ateityje dėl nuo 2012-01-01 įsigaliosiančių Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įst. 18 str. 1 d. 2 p. pakeitimų. Tačiau, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad iki bylos iÅ¡kėlimo teisme Bendrovė jokios realios žalos nepatyrė, t. y.

žalos padarymo faktas nėra nustatytas. Vadinasi nėra pagrindo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 3 d., vertinti, ar pareiÅ¡kėja patirs žalos ateityje.Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai padarytos žalos faktas byloje esančiais įrodymais nėra pagrįstas. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų – asmeniui padarytos žalos fakto – civilinė atsakomybė nekyla.Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai daroma iÅ¡vada, kad Bendrovės skundo reikalavimai priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 2 774 000 Lt žalai atlyginti yra nepagrįsti ir atmestini.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas                                                                  n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos UAB „Akija“ skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Mefodija Povilaitienė