b56c8141-0b36-4dba-9a55-e23987fa8ff3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-83/2013              Procesinio sprendimo kategorija 84., 86., 89. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės GasiÅ«nienės ir Donato Å erno raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-778-553/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gintaro baldai“ dėl autorių teisių ir sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimo bei n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl atsakovo teisės gaminti baldus, panaÅ¡ius į ieÅ¡kovo gaminamus baldus. IeÅ¡kovas UAB „Zbiga“, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, tesimo prašė: įpareigoti atsakovÄ UAB „Gintaro baldai“ nutraukti baldų „Gabija“ ir „Tyra“ gamybÄ ir pardavimus; uždrausti atsakovui UAB „Gintaro baldai“ bet kokiu bÅ«du naudoti ieÅ¡kovui UAB „Zbiga“ priklausančius baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainus, tame tarpe gaminti, siÅ«lyti parduoti, parduoti, pateikti į rinkÄ , nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, eksportuoti ir kaupti; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Gintaro baldai“ 52 000 Lt kompensacijÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas UAB „Zbiga“, nurodė, kad pagal 2003-04-24 Sutartį dėl autorių teisių perleidimo autorius Z.

J. perleido UAB „Zbiga“ autorių teises į baldo „MM-1“ dizainÄ ir konstrukcijÄ , o pagal 2006-11-08 Sutartį – autorių teises į baldo „MM-5“ dizainÄ ir konstrukcijÄ . IeÅ¡kovas UAB „Zbiga“ baldais pradėjo prekiauti po kelių mėnesių nuo autoriaus teisių perėmimo. Atsakovas UAB „Gintaro baldai“, neturėdamas ieÅ¡kovo leidimo, gamina ir prekiauja baldais „Gabija“ ir „Tyra“, kurių dizainas tapatus ieÅ¡kovo gaminamų baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainui, taip pažeisdamas ieÅ¡kovo UAB „Zbiga“ autorių turtines teises, kas taip pat ex facto reiÅ¡kia tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos ieÅ¡kovui padarymÄ .

Vertindamas pažeidėjo kaltės formÄ , pažeidimo trukmę ir mastÄ , apyvartÄ , atsakovo elgesį po pretenzijos pateikimo, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 400 minimalių gyvenimo lygių (52 000 Lt) kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011-05-19 sprendimu konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvoje dizainas gali bÅ«ti saugomas ir pagal sui generis dizaino teisės normas, ir pagal autorių teisę.

Pagal Dizaino įstatymÄ Ä¯registruotas dizainas įgyja dvigubÄ apsaugÄ , o neregistruotas gali bÅ«ti saugomas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymÄ (toliau – ATGTÄ®). Neįregistruotas dizainas gali bÅ«ti saugomas, tačiau tam bÅ«tinos tam tikros sÄ lygos.Byloje nepaneigta Z. J. autorystė baldų „MM-1“ ir „MM-5“ eskizams (1886-09-09 Berno konvencijos „Dėl literatÅ«ros ir meno kÅ«rinių apsaugos“ 15 straipsnis, ATGTÄ® 6 straipsnis, įtvirtinantys autorystės prezumpcijÄ ).

Atitinkamų linijų visuma, sukurianti iÅ¡orinį baldo vaizdÄ , pripažintina dizainu, todėl Z. J. brėžiniuose yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai suvokiamas baldo dizainas, neatspindintis medžiagų tekstÅ«ros, spalvinių derinių ir kitų savybių (Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Autorių teisių objektai yra ir taikomosios dailės kÅ«riniai (ATGTÄ® 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas) – bet kokie rankų darbo ar pramoniniu bÅ«du sukurti dailės kÅ«riniai, skirti praktiniam naudojimui.

Tam, kad kÅ«rinys bÅ«tų laikomas autorių teisių objektu ir jam bÅ«tų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kÅ«rybinės veiklos rezultato ir objektyvios iÅ¡raiÅ¡kos formos. Originalumo samprata yra teismų praktikos aiÅ¡kinimo ir doktrinos dalykas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato kriterijus, leidžiančius vienÄ darbo rezultatÄ laikyti originaliu, o kito – ne. Taikomosios dailės kÅ«riniams nėra keliami meniÅ¡kumo reikalavimas, subjektyvusis originalumo reikalavimas, tačiau bÅ«tina, kad kÅ«rinys bÅ«tų savarankiÅ¡kos kÅ«rybinės veiklos rezultatas, turintis savitumo, todėl ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, kad panaudoti ginčo baldų dizainų elementai, sudarantys tokių dizainų vaizdÄ , objektyviai nėra bÅ«dingi atitinkamos rÅ«Å¡ies baldams ir turi kokio nors savitumo.

IeÅ¡kovas teismui įrodymų, kad Z. J. ginčo baldų dizainÄ sukÅ«rė iÅ¡skirtinai savarankiÅ¡kai ir kad toks dizainas yra pakankamai originalus, jog patektų į autorių teisių objektų ratÄ , nepateikė ir nepaneigė susidariusio bendro įspÅ«džio, kad baldų dizainÄ sudaro iÅ¡skirtinai tokios rÅ«Å¡ies baldams bÅ«dingos savybės. Atitinkamo modelio baldus pirma pradėjo gaminti Latvijos įmonė SIA „EKROS“, vieÅ¡oje internetinėje erdvėje yra patalpinta informacija apie atitinkamų vizualiai panaÅ¡ių baldų gamybÄ ir platinimÄ , kas sudaro pagrindÄ abejoti kÅ«rinio originalumu ir savitumu.

Ginčo dizainas nėra pakankamai originalus, kad bÅ«tų saugomas ATGTÄ®.Be to, ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti pareikÅ¡tus reikalavimus, privalo įrodyti, kad atsakovo UAB „Gintaro baldai“ gaminamų baldų „Tyra“ ir „Gabija“ dizainai yra tapatÅ«s Z. J. sukurto baldų dizainui, t. y. jų kopijos. Sprendžiant dizainų tapatumo klausimÄ , pagrindinis kriterijus turi bÅ«ti tai, ar informuotam vartotojui atsakovo gaminamų baldų vaizdas vizualiai sudaro bendrÄ Ä¯spÅ«dį, kuris yra skirtingas nuo atsakovo gaminamų baldų, ar prieÅ¡ingai – informuotas vartotojas turi pagrindÄ manyti, kad tai yra tokie pat baldai, jų kopija.

Informuotu vartotoju nepripažįstami asmenys, turintys specialių žinių dizaino srityje – dizaineriai, architektai, baldų pramonės atstovai ir pan., o pripažintini asmenys, geriau informuoti už paprastÄ (eilinį) vartotojÄ , žinantys ir suprantantys nagrinėjamÄ problemÄ . IeÅ¡kovas įrodymų apie informuoto vartotojo ginčo baldų vertinimÄ teismui nepateikė. Pateiktos T. K. palyginimo iÅ¡vados neatitinka nurodytų kriterijų ir nėra pakankamas įrodymas. Be to, Å¡ios iÅ¡vados buvo atliktos, įvertinus ir dizaino elementus, kurių Z.

J. sukurtuose eskizuose nėra užfiksuota (spalvos, naudotos medžiagos ir kt.), t.y. įvertinus savybes, kurių paminėtas autorius nesukÅ«rė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Baldų „MM-1” ir „MM-5” dizainai laikyti kÅ«riniais, kurie saugotini pagal autorių teisę Dizainas gali bÅ«ti dvimatis (Z. J. baldų „MM-1” ir „MM-5” brėžiniuose pavaizduoti baldų pieÅ¡iniai) arba trimatis (konkretÅ«s apelianto gaminami baldų „MM-1” ir „MM-5” modeliai).

Jeigu dizainas yra originalus individualios kÅ«rybos rezultatas, jis saugomas pagal autorių teisę kaip taikomojo meno kÅ«rinys. Nustatant, ar baldų „MM-1” ir „MM-5” dizainai yra originalÅ«s, tikslinga vadovautis teisės doktrinoje pateikiamomis originalumo vertinimo taisyklėmis:a) originalumui nustatyti yra reikÅ¡mingas kÅ«rinio sukÅ«rimo momentas;b) vertinant originalumÄ nėra svarbu laikas, sugaiÅ¡tas kÅ«rybai, materialinės ir kitos sÄ naudos;c) nėra reikalaujama absoliutaus originalumo, svarbu, kad kÅ«rinyje bÅ«tų savita, nauja, nors ir ne naujos informacijos perdavimo visuomenei (vartotojui) formos, iÅ¡raiÅ¡ka:Baldo „MM-1“ dizainas jo sukÅ«rimo momentu (2002 m. spalį) pasižymėjo tokiomis naujomis savitomis) savybėmis: baldo atkaltė sudaryta iÅ¡ trijų vienodo dydžio ir aukščio pagalvių (stačiakampio formos); masyvus porankiai nuleisti iki pat grindų, turintys charakteringÄ užapvalinimÄ priekinėje dalyje; porankių ir minkÅ¡tosios sėdimosios dalies priekinės kraÅ¡tinės yra vienodoje plokÅ¡tumoje;Baldo „MM-5“ dizainas jo sukÅ«rimo momentu (2006 m. lapkritį) pasireiÅ¡kė tokiomis naujomis (savitomis) savybėmis: baldo atkaltė sudaryta iÅ¡ trijų vienodo dydžio ir aukščio pagalvių (stačiakampio formos), papildomai atramai Å¡alia porankių tarnauja dvi mažos pagalvėlės; baldų sėdimoji minkÅ¡toji dalis sudaryta iÅ¡ dviejų segmentų, vienas kito atžvilgiu iÅ¡sidėstytų stačiu kampu.

Vienas segmentas yra stačiakampio formos, nežymiai išsikišęs virš apatinės dalies, tuo tarpu antras segmentas balduose yra prailgintas ir yra užapvalinta jo priekinė kraštinė.Neįrodyta, kad baldų dizainų sukūrimo momentu egzistuotų panašūs kūriniai.d) originalumas taikomas ir išvestiniams kūriniams, kurie sukuriami pagal jau esamus kūrinius (neaktualus požymis, nes ginčo baldai – pirminiai kūriniai);

e) originalumas turi bÅ«ti vertinamas pagal bendrÄ visos kÅ«rinio iÅ¡raiÅ¡kos įspÅ«dį. KÅ«rinio elementai gali pasireikÅ¡ti gana mažu originalumu, tačiau visas kÅ«rinys, įvertinus jo sudedamųjų elementų sÄ sajÄ , iÅ¡raiÅ¡kÄ , gali sudaryti įspÅ«dį, kad formos originalumas pakankama apimtimi virÅ¡ija vidutiniÅ¡kai suvokiamÄ ir įprastÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ ;f) originalumas yra objektyvus kriterijus, todėl negali bÅ«ti tapatinamas su meniniu ar moksliniu kÅ«rinio lygiu, verte, skoniu ir kitais vertinančiųjų subjektyviais suvokiamais dalykais.2. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad Latvijos įmonė SIA „EKROS” panaÅ¡ius baldus pradėjo gaminti anksčiau už ieÅ¡kovÄ . Teismas ex officio neturėjo teisės rinkti Å¡ių įrodymų ir jais remtis. 3. Atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų apie ieÅ¡kovo ir atsakovo gaminamų baldų dizaino tapatumÄ .

4. Teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti Dizaino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias dizaino tapatumo vertinimÄ lygindamas dizainus kaip kÅ«rinius pagal ATGTÄ®.5. Teismas eksperto T. K. iÅ¡vadas nepagrįstai vertino kaip nepakankamÄ Ä¯rodymÄ . Nepagrįstai teismas informuotu vartotoju laikė asmenis, geriau informuotus už paprastÄ (eilinį) vartotojÄ , žinančius ir suprantančius nagrinėjamÄ problemÄ , o ne atitinkamos srities ekspertus, turinčius specialių žinių.

6. Tokie baldų elementai kaip spalvos, naudotos medžiagos, patiktoje T. K. išvadoje neturėjo įtakos ieškovo ir atsakovo gaminamų baldų dizaino tapatumo nustatymui.

7. Atsakovo ir apelianto baldų tapatumas tiek pagal bendrÄ sias, tiek individualiÄ sias savybes yra akivaizdus netgi ne specialistui, tiesiog palyginant atsakovo ir apelianto baldų vaizdus.Atliekant detalų baldų „Gabija” ir „MM5” palyginimÄ akivaizdžiai matosi, kad:baldų sėdimoji minkÅ¡toji dalis sudaryta iÅ¡ tapačių segmentų, atitinkančių pagal plotį. Segmentai vienas kito atžvilgiu yra iÅ¡sidėstę stačiu kampu. Vienas segmentas yra stačiakampio formos, nežymiai iÅ¡sikišęs virÅ¡ apatinės dalies, tuo tarpu antras segmentas balduose yra vienodai prailgintas ir yra užapvalinta priekine kraÅ¡tine;tiek viename balde, tiek kitame balde kojelės yra paslėptos;porankiai yra identiÅ¡ki pagal forma ir priekinio kampo užapvalinimo bÅ«dÄ bei yra pakelti virÅ¡ sėdimos dalies analogiÅ¡ku aukščiu;porankių ir sėdimosios dalies santykis vienas kito atžvilgiu taip pat vienodas;porankių apatinė dalis yra vienodame lygyje su baldo apatine dalimi;baldų atkaltė sudaryta iÅ¡ trijų vienodo dydžio ir aukščio pagalvių (stačiakampio formos);kitos dvi mažesniosios baldų pagalvės taip pat yra tapačios pagal savo dydį ir formÄ ;pagalvių skaičius yra vienodas.Atliekant detalesnį Tyros ir MM1 palyginimÄ akivaizdžiai matosi, kad:baldų sėdimoji minkÅ¡toji dalis vientisa, priekinėje pusėje nežymiai iÅ¡sikiÅ¡usi virÅ¡ apatinės dalies;

Å¡ios dalys tiek viename, tiek kitame balde atitinka pagal plotį;apatinė dalis pakelta vienodu aukščiu nuo grindų;baldų kojelės tos pačios formos ir iÅ¡dėstytos tose pačiose baldų vietose;porankiai yra identiÅ¡ki pagal formÄ ir priekinio kampo užapvalinimo bÅ«dÄ bei yra pakelti virÅ¡ sėdimos dalies analogiÅ¡ku aukščiu;porankių ir minkÅ¡tosios sėdimosios dalies priekinės kraÅ¡tinės yra vienodoje plokÅ¡tumoje;porankiai apačioje nuleisti iki pat baldų kojelių;baldų atkaltė sudaryta iÅ¡ trijų vienodo dydžio ir aukščio pagalvių (stačiakampio formos).8.

Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo reikalavimo, grindžiamo konkurencijos pažeidimu. IeÅ¡kovas ir atsakovas yra konkurentai, atsakovas gamina ir pardavinėja baldus, kurie yra ieÅ¡kovo gaminamų baldų dizaino kopija, todėl atsakovas nesÄ Å¾iningais konkurenciniais veiksmais pažeidžia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ .

9. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 5000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina, atsižvelgiant į rekomenduojamus maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžius. Priteistina suma neturėtų virÅ¡yti 620 Lt (byla ir atsakovo rengti procesiniai dokumentai nesudėtingi, procesinius dokumentus pasirašė pats atsakovas). Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Autorių teisės Å¡ioje byloje negali bÅ«ti ginamos, nes kÅ«rinio (baldų „MM-1” ir „MM-5”) dizaino autorius nėra žinomas.

Ä® bylÄ buvo pateikti ne baldų dizainai, o tik baldų eskizai. Trečiojo asmens sukurti eskizai nėra taikomosios dailės kÅ«riniai ir autorių teisių objektas (eskizai ir baldų dizainas nėra tapačios sÄ vokos). 2. Iki 2006-10-12 (t.y. iki 2006-10-12 įstatymu Nr. X-855 padarytų ATGTÄ® pakeitimų) galiojo neįregistruoto pramoninio dizaino apsauga pagal autorinę teisę. Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas ATGTÄ® apsaugos, turėjo įrodyti, kad jo gaminami baldai yra taikomosios dailės kÅ«riniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2008).

Teismui pateikti du eskizai visiškai tipinės sofos, lovos, neapsižyminčios išskirtinėmis detalėmis, linijomis, kontūrais, tekstūra, medžiaga, pagal ATGTĮ nuostatas nelaikytini originalios kūrybinės veiklos rezultatais meno srityje.

3. Baldų „MM-1” ir „MM-5” dizainas neužregistruotas LR Dizaino registre, kas taip pat patvirtina, jog ieškovų baldų dizainas nėra originalus, autentiškas.

4. Specialisto išvada neįrodo ieškovo reikalavimų pagrįstumo kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, taikydamas informuoto vartotojo kriterijų. Tokio pobūdžio bylose informuotu vartotoju neturėtų būti pripažįstami asmenys, turintys specialių žinių dizaino srityje (dizaineriai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 05 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2005).

5. Nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymÄ .

6. Atsakovui priteista pagrįsto dydžio atstovavimo iÅ¡laidų suma. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas Byloje sprendžiamas ginčas, ar atsakovo UAB ,,Gintaro baldai“ gaminamų baldų ,,Gabija“ ir ,,Tyra“ dizainas yra tapatus ieÅ¡kovo UAB ,,Zbiga“ gaminamų baldų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ dizainui ir ar atsakovas nepažeidė ieÅ¡kovo autorinių teisių bei sÄ Å¾iningos konkurencijos taisyklių.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai nebuvo patenkinti, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, jog baldas ,,MM-1“ sukurtas 2002 m. spalio mėn. ir baldas ,,MM-5“ sukurtas 2006 m. lapkričio mėn., pagal tų metų standartus buvo originalÅ«s ir naujoviÅ¡ki, nes jų sukÅ«rimo metu panaÅ¡aus dizaino kÅ«riniai neegzistavo.Teisėjų kolegija pažymi, kad autoriaus teisių objektai – tai originalÅ«s literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«riniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma iÅ¡reikÅ¡tas kÅ«rybinės veiklos rezultatas (ATGTÄ® 4 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas teigė, kad Z. J. sukurti sofų lovų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ brėžiniai pasižymėjo Å¡ių baldų dizainų originalumu ir turi bÅ«ti ATGT įstatymo saugomi nuo kopijavimo kaip taikomosios dailės kÅ«riniai (ATGTÄ® 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Taikomosios dailės kÅ«rinys pagal ATGTÄ® 2 straipsnio 26 dalį yra bet koks rankų darbo ar pramoniniu bÅ«du sukurtas dailės kÅ«rinys, skirtas praktiniam naudojimui. Dizaino įstatymas dizainÄ apibrėžia kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdÄ , sudarytÄ iÅ¡ gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontÅ«rų, spalvų, formos, tekstÅ«ros ir (arba) medžiagos (Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB ,,Zbiga“ yra gaminamų baldų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ kaip taikomosios dailės kÅ«rinių dizaino savininkas, todėl siekdamas apginti savo autorines teises į Å¡ių baldų dizainÄ , turėjo įrodyti, kad Å¡ie baldai yra originalÅ«s ir iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų tos pačios rÅ«Å¡ies kÅ«rinių, t. y. tam tikrų požymių visuma leidžia Å¡iuos baldus atpažinti tarp kitų panaÅ¡ių baldų, tame tarpe skirti nuo atsakovo UAB ,,Gintaro baldai“ gaminamų baldų ,,Tyra“ ir ,,Gabija“.Dizaino įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspÅ«dis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenės prieinamas.

Informuotu vartotoju laikomas geriau už paprastÄ (eilinį) vartotojÄ informuotas vartotojas, kuris žino ir supranta nagrinėjamÄ problemÄ , tačiau nėra Å¡ios srities specialistas (kokie yra dizaineriai, architektai, baldų pramonės atstovai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2005). IeÅ¡kovas ginčijamų gaminių informuotų vartotojų tyrimui nepateikė, teiginio, kad jo ir atsakovo gaminami baldai yra tapatÅ«s, neįrodė.

Pirmosios instancijos teismas eksperto T. K. iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo gaminamų baldų tapatumo, nesant informuotų vartotojų tyrimo, pagrįstai laikė netinkamu įrodymu. Su kitais Å¡io teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja, nes apeliaciniame skunde nėra naujų argumentų, kurių teismas nebÅ«tų analizavęs ir dėl jų nepasisakęs.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimu.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland,no4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Nurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288 p20, par 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011).Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl reikalavimo, kurį ieÅ¡kovas grindė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimu.Pažymėtina, kad Å¡io reikalavimÄ teismas netenkino nurodydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus.

SÄ Å¾iningos konkurencijos laisvė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje – įstatymas draudžia monopolizuoti gamybÄ ir rinkÄ , saugo sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę. NesÄ Å¾ininga konkurencija draudžiama. Pagal 1883 m. Paryžiaus Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (Žin. 1996, Nr. 75-1796) 10 bis straipsnį nesÄ Å¾ininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieÅ¡taraujÄ s sÄ Å¾iningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams.

Be to draudžiami:1) visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo bÅ«du gali bÅ«ti supainiota įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla;2) neteisingi teiginiai apie komercinę veiklÄ , kurie gali diskredituoti įmonės, gaminio reputacijÄ arba konkurento pramoninę ar prekybinę veiklÄ ;3) nuorodos arba teiginiai, kurie komercinėje veikloje gali suklaidinti visuomenę dėl prekės rÅ«Å¡ies, gamybos bÅ«do savybių, tinkamumo naudojimu arba prekių kiekio. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti.IeÅ¡kovas mano, kad atsakovo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai pasireiÅ¡kia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte draudžiamų veiksmų padarymu, t. y. kito Å«kio subjekto gaminio ar pakuotės imitavimu to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimu, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu Å¡iais veiksmais siekiama pasinaudojant kito Å«kio subjekto reputacija gauti nesÄ Å¾iningos naudos, atlikimu.           Konkurencijos įstatymo pažeidimÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo aplinkybėmis, kad jis ir atsakovas užsiima minkÅ¡tųjų baldų gamyba ir pardavinėjimu, todėl yra konkurentai.

Atsakovas atliko Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus – pasinaudojo ieÅ¡kovo reputacija, gamino ir pardavinėjo apelianto gaminamų baldų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ dizainų kopijas pavadintas ,,Gabija“ ir ,,Tyra“, kurie tarpusavyje gali bÅ«ti supainioti, o vartotojai gali bÅ«ti suklaidinti dėl gaminių tapatybės.Teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos įstatymo draudžiama tik nesÄ Å¾ininga konkurencija. IeÅ¡kovo ir atsakovo konkuravimas tarpusavyje Å¡io įstatymo nėra draudžiamas, jeigu neįrodomas nesÄ Å¾iningumas.

IeÅ¡kovas byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodymų, patvirtinančių atsakovo pasinaudojimÄ ieÅ¡kovo reputacija, nepateikė. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovo gaminami baldai, jų dizainas iÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų gamintojų gaminamų baldų originalumu, kas leistų juos atskirti nuo kitų panaÅ¡ių gaminių pagal formÄ , spalvÄ ar kitus skiriamuosius požymius, kurie galėtų klaidinti vartotojus dėl gaminių tapatybės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo gaminami baldai yra skirti atitinkamoms funkcijoms – sėdėjimui, gulėjimui, todėl pripažintina, kad funkcionalumo siekimas nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimas, nes nėra bÅ«do protingomis priemonėmis užkirsit keliÄ klaidinimo galimybei paÅ¡alinti.

Taip pat ieÅ¡kovas neįrodė, kad jo gaminamų baldų dizainas turi individualių savybių, dėl ko yra originalus, o pagaminti baldai yra tapatÅ«s atsakovo gaminamiems ir pardavinėjamiems baldams.IÅ¡dėstyti argumentai leidžia teigti, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas, gamindamas baldus ,,Tyra“ ir ,,Gabija“ pažeidė Konkurencijos įstatymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ netenkino kaip neįrodytÄ .Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos 5000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos dydis.

IeÅ¡kovo vertinimu, priteistina suma neturėtų virÅ¡yti 620 Lt (byla ir atsakovo rengti procesiniai dokumentai nesudėtingi, procesinius dokumentus pasirašė pats atsakovas). Su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal bylos duomenis atsakovas turėjo rengti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , atsiliepimÄ ieÅ¡kovui pakeitus ieÅ¡kinio pagrindÄ , atsakovo advokatė dalyvavo 2010-04-08, 2010-07-08 parengiamuosiuose posėdžiuose, 2010-11-25 ir 2011-04-21 teismo posėdžiuose, taip pat buvo atvykusi į sprendimo paskelbimÄ .

Todėl net ir atsižvelgus į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius priteistinus iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydžius, priteista 5000 Lt suma yra pagrįsto dydžio ir mažinti jos nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako.

Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Atsakovas praÅ¡o priteisti 4500 Lt iÅ¡laidų už advokato paslaugas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å is praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies. Atsižvelgus rekomenduojamus priteistinus maksimalius dydžius ir į tai, kad apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovui advokato pagalbos reikėjo tik atsiliepimo parengimui, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl advokato pagalbos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme priteistina 1300 Lt. turėtų iÅ¡laidų.Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ proceso dalyvių nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ (j.a.k. 123645712) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro baldai“ (j.a.k. 174593071) naudai 1300 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus litų) advokato pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                Algirdas Gailiūnas                                                                         Danutė Gasiūnienė                                                                         Donatas Šernas