b56b9a82-cdb1-4ece-802d-387a7bb06ecc · Prienų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-94-962/2015                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00633-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1;2.3.6.4.5.; 1.1.5.1.1.; 1.1.7.2.4.; 2.10.2.7. (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.lapkričio 2 d.

Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant prokurorams Jonui Gyliui, Gitanai Kaupei,kaltinamajam S. S., jo gynėjai advokatei M. L.,nukentėjusiam A. K., jo atstovui advokatui G. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

Kaltinamasis S. S. 2014 m. liepos 3 d., apie 18.00 val., vieÅ¡oje vietoje – prie UAB „Strielčių lentpjÅ«vės“ garažų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tyčia spyrė A. K. 4-5 kartus į įvairias kÅ«no vietas, rankos deÅ¡iniu kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ petį, ir 4-5 kartus rankomis sudavė smÅ«gius į krÅ«tinę, tuo padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais deÅ¡iniame žaste ir kairio rieÅ¡o sÄ nario iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, poodinės kraujosruvos smakre, krÅ«tinkaulio, kairio kelio ir deÅ¡inės Å¡launies srityse, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis S. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. matininkės D. G. kvietimu atvyko dalyvauti žemės matavimuose prie A. ir A. K. garažų. Atvažiavusi D. G. turėjo tris aktus, supažindino jį su ribų paženklinimo aktais, jis pasirašė. D. G. paaiÅ¡kino, kurioje vietoje sklypas ribojasi su A. K. sklypu, supažindino, kÄ tÄ dienÄ matuos. D. G. paskambino A. K., jis atvyko dviračiu per savo sklypÄ , pro briketų cechÄ . Praėjęs pro tvorelę, atėjęs K. iÅ¡kart pradėjo sakyti „ko Å¡itas čia, kÄ tu čia veiki, dink iÅ¡ čia“.

Atvykęs A. K. buvo piktas, pradėjo jį vadinti vagimi ir žuliku. Jis A. K. pasakė, kad yra kviestas G.. Matė, kad K. ateina ir suprato, kad puola. A. K. ištiesė rankas, jis K. sugriebė už rankų, abu susiėmė rankomis. A. K. jį stūmė, o jis pradėjo trauktis. Tai buvo apie 2 – 3 metrus iki garažo durų, susikabinę už rankų nepasileido ir atsitrenkė į garažo duris. Besitraukiant turėjo žengti žingsnį, pakelti kojas ir taip galėjo kliudyti A. K., tačiau nebuvo, kad A.

K. spirtų. Gal atsilikdama jo koja ir galėjo prisiliesti prie A. K. kelnių. A. K. jam spyrė ir pataikė į kairį keliÄ . Incidentas vyko iki 1 min., buvo sausa, nebuvo jokio purvyno, balų, nesupranta, kaip galėjo bÅ«ti iÅ¡purvintos A. K. kelnės, kadangi nors jam A. K. ir spyrė, matėsi ant kÅ«no mėlynės, bet jo kelnės nebuvo iÅ¡purvintos. A. K. rankomis smÅ«gių nesudavė, nei K. jam rankomis smÅ«gių nesudavė. Atsirėmęs į garažo duris stengėsi iÅ¡sivaduoti, tuomet sudavė A.

K. per rankas, kad jį paleistų. Išsilaisvinęs ėjo link savo automobilio, pasitraukė apie 4 – 5 metrus, A. K. vėl jį puolė ir jie susikibo už rankų. Tuomet vėl išsilaisvino, tačiau A. K. jį prisivijęs vėl griebė už kairės pusės ir perplėšė marškinius ir marškinėlius. Po tokio agresyvaus A. K. išpuolio, atsitraukė apie 2 m. ir pasiėmė pagalį, galvodamas taip apsiginti. Tai pamatęs, A. K. sustojo, o jis numetė pagalį. Tarp jų buvo apie 3 – 4 metrai, pagaliu nebuvo užsimojęs, jeigu A.

K. bÅ«tų puolęs, galbÅ«t bÅ«tų ir kirtęs. Tuo metu iÅ¡ garažo, kurio durys buvo atvertos, išėjo G. K.. Mano, kad paties įvykio nei T. K., nei G. K. nematė, ar galėjo kas daugiau matyti įvykį, negali pasakyti, aplinkui nesidairė. D. G. buvo nuo konflikto per kelis metrus nuo jų, nebuvo pradėti jokie matavimo darbai. A. Ž. taip pat buvo netoli, dar buvo A., kurie buvo kartu su G.. Po konflikto su D. G. ėjo prie automobilio, kuri jį ramino, jis buvo strese, pas D. G. prašė, kad leistų jam ant akto nubraukti paraÅ¡Ä .

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. buvo susitarę su žemėtvarkos skyriaus specialistais susitikti jo teritorijoje patikslinti žemės ribas, kadangi norėjo nusipirkti žemės sklypÄ , esantį ties jo garažais. D. G. atvyko pavėlavusi po 18 val., todėl nesulaukęs iÅ¡važiavo. D. G. atvykusi jam paskambino, jis į vietÄ atvažiavo dviračiu. Pravažiuodamas D. G. paklausė, kÄ toje vietoje veikia S. S., ji atsakė, kad jis nėra reikalingas ir jai pačiai keista, kad jis atvažiavęs į tÄ vietÄ .

Jam privažiavus dviračiu arčiau prie UAB „Strielčių lentpjÅ«vės“, S. S. su A. pradėjo Å¡aipytis, juoktis, pasakė, kad atvažiuoja cirkininkas ir gėjus. Kad nebÅ«tų konflikto, jis prie S. S. priėjo ir apie 5 – 7 kartus paprašė iÅ¡eiti, bet jis į tai nereagavo. Tuomet jis paėmė jį už parankės, norėdamas iÅ¡vesti, S. vienÄ kartÄ alkÅ«ne kirto į krÅ«tinę, dėl ko jam užėmė kvapÄ ir jis susilenkė. Tuomet S. S. atsisukęs pradėjo jį spardyti, spyrė į deÅ¡inį keliÄ , į Å¡launį, paskui į kairį keliÄ , į Å¡launį.

Paskui pradėjo smÅ«giuoti kumščiais ir pataikė į petį, į krÅ«tinę. Kumščiu sudavė gal 7 – 8 kartus, tačiau pataikė gal 3 kartus, kumščiu pataikė į veidÄ , į petį, krÅ«tinę ir į kitÄ petį. Paskui S. paėmė pagalį ir užsimojo, jis liepė jam mesti. S. S. numetė pagalį ir nuėjo burnodamas. Viskas įvyko apie 5 – 7 minutes. Jam buvo nustatytas sveikatos sutrikdymas. S. S. jam yra žinomas, jo gyvenimo bÅ«das su visais konfliktuoti, pažįsta kaip konfliktiÅ¡kÄ Å¾mogų, nepavykus jo iÅ¡provokuoti, pats pradėjo konfliktÄ .

Grįžęs į Prienus S. S. visiems kalba, kad K. davė į kailį, su basliu numušė. Ä® žemę S. S. neturėjo jokio suinteresuotumo, jis neturi jokio ryÅ¡io su ta žeme. Sklypas, kurį norėjo nusipirkti yra valstybės žemė, tačiau jis už jÄ atsakingas, iÅ¡ jo reikalaujama, kad bÅ«tų laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos ir darbo saugos taisyklių. Yra iÅ¡kabinti ženklai ir niekam neleidžiame įmonės teritorijoje vaikščioti. UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“ yra 63 darbuotojai, įvykio metu dirbo visa pamaina, meistrai pasakė, kad po įvykio darbas sustojo, kadangi darbuotojai Å¡nekėjo ir aptarinėjo kas įvyko.

Nematė S. S. suplėšytų marÅ¡kinių ir pats jų nesuplėšė, mano, kad jis pats susiplėšė. Po sumuÅ¡imo žmonės sakė, kad jis buvo iÅ¡tinęs, buvo iÅ¡purvintos kelnės. Ä®vykio metu buvo J. ir V. A. bei S.. S. S. prieÅ¡ jam atvažiuojant vartojo necenzÅ«rinius žodžius, o vėliau irgi burnojo ant jo, viskÄ girdėjo paÅ¡aliniai asmenys, dėl ko jis jaučiausi blogai, jaučia nuoskaudÄ , skausmÄ dėl sumuÅ¡imo jautė visÄ savaitę. Liudytoja D. G. parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. buvo vykdomi kadastriniai žemės sklypų matavimai, tÄ dienÄ buvo ženklinami trys žemės sklypai, vienas sklypas priklausė valstybei, kiti priklausė A.

K.. Valstybinis žemės sklypas buvo suformuotas prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) statinių. Privatus A. K. sklypas ribojosi su S. S. sklypu, yra susiję (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypai. Kadangi šie sklypai susiję su bendra S. S. sklypo riba, tai S. S. turėjo dalyvauti matuojant sklypus. S. S. pasirašius paženklinimo aktus, ji paskambino A. K., kad atvyktų dėl kito sklypo ženklinimo darbų. Šiam sklypui buvo reikalingi A. K. ir valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos.

Prie valstybinio sklypo S. S. buvo nereikalingas, jis nebuvo kviestas. Å iame sklype yra bendras A. garažas, jie galėjo dalyvauti ir nedalyvauti, kadangi buvo atsisakę, kad tuo metu bÅ«tų ženklinamas sklypas, raÅ¡tiÅ¡ko jų praÅ¡ymo ji neturėjo. Su A. K. susitarė susitikti pavakary, nuvykus į sklypÄ , ten rado S. S., kuriam dar kartÄ paaiÅ¡kino dėl ribų, taip pat buvo atvykę A.. Kai pasirašė S. S. ženklinimo aktus, ji paskambino A. K., kad atvažiuotų dėl antro sklypo ženklinimo.

S. S. liko dalyvauti, ne už ilgo atvyko A. K.. Ji buvo atvykusi su kolege A. Ž., pradėjo eiti link valstybinio sklypo, paskui ėjo S. S.. K. atvyko į savo sklypÄ , prie garažo. Atvykęs jis paklausė, kodėl dalyvauja S. S.. Tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau negali įvardinti, kas ir ko klausė. Negali pasakyti kas daugiau ten įvyko, daugiau buvo prie aparato ir nelabai rÅ«pėjo kas vyksta. Pats incidentas įvyko labai greitai, po jo matė, kad A. K. kelnės iÅ¡purvintos, o S. S. atsegti marÅ¡kiniai, kad bÅ«tų suplėšyti marÅ¡kiniai, nematė.

Negali įvardinti, kuris kurį sumušė, užsisukus iÅ¡ garsų buvo aiÅ¡ku, kad susistumdė, tačiau tos situacijos nesekė. Konfliktas kilo dėl to, kad S. S. neturėtų dalyvauti to sklypo matavime. Konfliktas baigėsi tuo, kad A. K. buvo purvinos kelnės. PrieÅ¡ iÅ¡siskirstant S. S. prašė grÄ Å¾inti aktus. Ženklinimo aktai buvo jos automobilyje, durelės buvo atidarytos, todėl bijodama, kad S. S. aktų nepaimtų ir nesuplėšytų, iki automobilio ėjo spartesniu žingsniu, kad spėtų uždaryti dureles.

Ä®vykio metu garažuose buvo žmonių, tęsiant darbÄ , kieme stovėjo automobilis su pjuvenomis, autokrautuvas, lentpjÅ«vėje vyko darbai. Liudytoja A. Ž. parodė, kad 2014 m. liepos mėn. 3 d. su D. G. po darbo, jau po 17 valandos, į Strielčių lentpjÅ«vę atvyko atlikti žemės sklypų matavimus, važiavo ženklinti sklypus. Nuvažiavo į lentpjÅ«vę prie garažų, S. S. stovėjo prie garažų, buvo ramus. Kaip atvažiavo A. K., nematė. Ji pati stovėjo prie automobilio ir žiÅ«rėjo į aparatÄ , o po kiek laiko atsisukus pamatė ateinančius A.

K. ir S. S.. A. K. buvo iÅ¡teptos kelnės, o S. S. buvo atsegti marÅ¡kiniai, ar buvo suplėšyti, nematė. Taip pat nematė, kad kas nors bÅ«tų sužalotas. Kaip viskas vyko tikrai negali pasakyti, tik suprato, kad kažkas įvyko, paties konflikto nematė, nieko negirdėjo. Konflikto vietoje buvo daugiau žmonių.Liudytojas T. K. parodė, kad dirba UAB „Strielčių prekyba“, konfliktas įvyko 2014 m. liepos 3 - 4 d. apie 18 val., tuo metu jis dirbo. Jam einant per kiemÄ ir bekalbant telefonu, iÅ¡girdo kažkÄ Å¡aukiant.

Atsisukęs pamatė, kad S. S. puolė K., spardė, daužėsi. A. K. paėmė jį už rankos iÅ¡vesti, tuomet S. S. smogė jam iÅ¡ alkÅ«nės. Matė jį iÅ¡ kojos ir iÅ¡ rankos smogiant A. K.. Kojomis S. spyrė bent du kartus K. į kojÄ , rankomis smÅ«giavo į veido sritį. Po to matė, kaip S. S. paėmė lazdÄ , A. K. kažkÄ pasakė ir jis pagalį numetė ir tuo viskas baigėsi. ViskÄ matė kalbėdamas telefonu, ginti A. K. norėjo eiti tada, kai S. S. paėmė lazdÄ . Smurtas pasireiÅ¡kė iÅ¡ S. S. pusės, A.

K. tik garsiau Å¡nekėjo. Tik vėliau sužinojo, kad kažkas turėjo bÅ«ti matuojama ir kad S. S. neturėjo dalyvauti. A. K. nėra matęs konfliktuojančio. Po įvykio sutriko darbas, niekas nedirbo, aptarinėjo įvykį, aptarinėjo beveik visÄ savaitę.Liudytojas S. J. parodė, kad A. K. ir S. S. pažįsta, A. K. jo direktorius. Matė tik dalį konflikto, viskas vyko 2014 m. liepos mėn. 3 d., po pietų, tuo metu ėjo iÅ¡ vienos patalpos į kitÄ , eidamas per kiemÄ matė prie garažo tvoros stovinčius A.

K. ir S. S., girdėjo riksmus, S. S. rėkavo ant A. K., kokius žodžius rėkė, negirdėjo. Paskui S. S. pasilenkęs kažkÄ pasiėmė nuo žemės, gal pagalį, gal, akmenį. Tuo metu buvo įmonės darbuotojų. Kas įvyko po to, kad kas nors suduotų smÅ«gius, nematė. Po darbo matė direktorių, jis buvo raudonas, kelnės buvo iÅ¡teptos, sužalojimų nematė. Jo darbas pamainomis, todėl tiksliai nematė, kada direktorius grįžo į darbÄ . Po įvykio darbas nutrÅ«ko, kadangi darbuotojai pradėjo aptarinėti įvykį.

Liudytojas M. S. parodė, kad A. K. yra jo direktorius. Matė, kaip A. K. atvažiavo dviračiu ir girdėjo, kai prašė S. S. iÅ¡eiti. A. K. vedė už parankės S. S. ir prašė iÅ¡eiti, o S. S. atsistÅ«mė ir jam trinktelėjo alkÅ«ne į Å¡onÄ . Nuo smÅ«gio A. K. susirietė, po to įvyko susigrÅ«mimas. Visko įdėmiai nestebėjo, bet matė, kaip A. K. dangstėsi, o S. S. smÅ«giavo, matėsi suduodami smÅ«giai. Po kiek laiko iÅ¡girdo A. K. žodžius „nu tik pabandyk trenkti“, atsisukus pamatė, kad S. S. laiko pagalį, bet po tų žodžių jį numetė ir nuėjo į savo automobilį.

Matė, kaip S. S. smÅ«giavo tik rankomis, kai A. K. dangstėsi. Nematė, kad bÅ«tų sutepti ar suplėšyti jų rÅ«bai. Po įvykio direktorių sutiko tik kitÄ savaitę, trečiadienį ar antradienį, ant veido matėsi žymės, kad kažkas buvę. Ä®vykio metu buvo žmonių – matininkės, J., L., S..Liudytojas G. K. parodė, kad jis dirba Strielčių lentpjÅ«vėje. 2014 m. liepos mėnesio pradžioje, apie 17 – 18 val., Strielčių lentpjÅ«vės teritorijoje, jam garaže apžiÅ«rint briketus, iÅ¡girdo du kartus direktoriaus pasakytus žodžius „iÅ¡eik iÅ¡ čia“.

Išėjęs į laukÄ pamatė stovinčius S. S., kurį žinojo tik iÅ¡ matymo, ir A. K.. Išėjęs pamatė, kaip direktorius ėmė už parankės S. S., norėdamas iÅ¡vesti. Tuo metu S. S. alkÅ«ne, ar norėdamas sukirsti, ar tik iÅ¡sikabinti, sudavė A. K., kuris sukniubo, o S. S. pradėjo jį spardyti, 3 – 5 kartus spyrė kojomis į A. K. kojas ir paskui smÅ«giavo rankomis, ar plaÅ¡taka, ar kumščiu, negali pasakyti. S. S. spyrė abiem kojomis A. K.. Tuo metu A. K. stovėjo ir bandė iÅ¡vengti smÅ«gių.

A. K. norėjo atsitraukti nuo S. S., ir ar jis atsistūmė, ar S. S. išsprūdo, S. S. atsitrenkė į garažo duris. Šalia gulėjo pagalys, S. S. jį paėmė ir norėjo suduoti A. K., kuris pasakė „tik pabandyk“. Tuomet S. S. nesudavęs, pagalį numetė ir nuėjo mosikuodamas rankomis. Nuo įvykio buvo 2 – 3 metrų atstumu. Liudytojas E. L. parodė, kad dirba Strielčių lentpjūvėje. Įvykis buvo 2014 m. liepos mėn., vakare, Strielčių lentpjūvės teritorijoje. Tuo metu jis krovė pjuvenas, įvykį matė 10 – 12 m. atstumu, stebėjo dirbadamas.

Matė, kaip A. K. S. S. laikė rankomis. A. K. jį stūmė nuo savęs ir S. S. atsitrenkė į duris. Matė, kaip S. S. mosikavo rankomis, rankose turėjo pagalį, ar trenkė juo, negali pasakyti. Nematė, kad S. S. būtų spyręs, įvykė matė epizodais. Nematė, kad A. K. smūgiuotų S. S.. Konfliktas truko apie 15 – 20 min, jį stebėjo išėję žmonės. Matė G. K. stebintį įvykį, buvo T. K.. Po viso įvykio maždaug už 10 – 15 min. sutiko A. K. kieme, matė, kad jo veidas buvo raudonas ir drabužiai buvo purvini.

Po viso įvykio darbuotojai nedirbo, susirinkę aptarė įvykį.Liudytojas M. K. parodė, kad dirba UAB „Strielčių prekyba“ meistru. Ä®vykis įvyko 2014 m. liepos 3 d., apie 18 – 19 val. Strielčių lentpjÅ«vės teritorijoje. Po 18 val. į administracinį pastatÄ Ä¯Ä—jo buvęs direktorius A. K. su jo kolega T. K.. Pastebėjo, kad A. K. purvinomis kelnėmis, iÅ¡tampytais marÅ¡kiniais ir raudonu veidu. Jo paklausus, kas nutiko, papasakojo, kad jį Strielčių lentpjÅ«vės teritorijoje užpuolė ir sumušė, prieÅ¡ tai iÅ¡vadinęs necenzÅ«riniais žodžiais S. S..

Jis pats įvykio nematė.Liudytojas A. Å . parodė, kad dirba Strielčių lentpjÅ«vėje vairuotoju. 2014 m. liepos 3 d. Strielčių lentpjÅ«vės teritorijoje įvyko konfliktas. Pradžios konflikto nematė, į įmonę grįžo apie 18 val. Matė prie pastatų stovinčius direktorių A. K. ir S. S., jie stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ 1 – 2 m. atstumu, S. S. rankose turėjo pagalį, po to jį numetė. Jokių garsų jis negirdėjo, nematė, kad kas suduotų smÅ«gius. Konflikto metu buvo dar daugiau žmonių.

Po konflikto matė praeinantį A. K., jis buvo susinervavęs, piktas, paraudęs. S. S. po konflikto nematė. Atėjus į įmonę yra ženklai, kad pašaliniams įeiti negalima, ten nevyksta joks eismas. Liudytojas V. A. parodė, kad A. K. ir S. S. pažįsta. A. K. turi įmonę, o jis gyvena tame kaime, o iš S. S. nuomoja žemę. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 3 d., po 18 val., toje vietoje ribojasi jo ir A. K. sklypai. Konfliktas kilo dėl šalimais esančio žemės sklypo.

Ä® sklypÄ atvažiavo nustatyti sklypo ribų, buvo pakviestas D. G.. Su A. K. santykiai neutralÅ«s, tarp jų konfliktas įvykęs seniau, dar prieÅ¡ 2014 liepos 3 d. įvykį. Su S. S. santykiai normalÅ«s, nėra buvę jokių konfliktų. Ä®vykio dienÄ buvo brolio sklype, pirmiausia jis atvažiavo su broliu, paskui atvyko S. S., po jo atvyko D. G. su A. Ž.. D. G. paskambino A. K., neužilgo jis atvyko dėl tų pačių matavimų sklype, kuriame įvyko konfliktas. Tuo metu ten buvo valstybinė žemė, o jie su A.

K. yra bendrasavininkai, atliekant matavimus turėjo dalyvauti ir A. K.. A. K. atvažiavo ir nespėjęs nulipti nuo dviračio, pradėjo Å¡aukti ant S. S. paskui nulipęs nuo dviračio iÅ¡ karto puolė S. S.. A. K. užsipuolė S. S., kibo rankomis ir S. S. paėmęs už pečių prirėmė prie sienos. Viskas vyko labai trumpai, nepamena, kokius žodžius vartojo A. K., jis liepė S. S. dingti, mano, kad A. K. jėga bandė iÅ¡vesti S. S., spyrė vienÄ kartÄ jam į Å¡onÄ ties juosmeniu, į Å¡onkaulius, kiek kartų spyrė, neatsimena.

S. S. stumiamas vis traukėsi atgal. S. S. nespyrė A. K., o tik sudavė rankomis tada, kai jį prirėmė prie sienos, norėdamas iÅ¡silaisvinti. A. K. S. S. nelaikė, S. S. traukėsi, o A. K. puolė. S. S. rankomis A. K. prirėmė prie garažo durų ir tada S. S. gindamasis sudavė jam per rankas, gal kažkiek pataikė į veidÄ , nežino, kuo tiksliai sudavė, ant žemės nebuvo nė vienas nukritęs. Po prirėmimo prie durų S. S. pasiėmė pagalį, S. S. traukėsi, o A. K. grėsmingai vis artėjo, grėsmė matėsi iÅ¡ A.

K. žodžių, veido mimikos. S. S. pagaliu nekirto, jį numetė. Matė visÄ Ä¯vykį, atstumas buvo nedidelis, nuo K. ir S. buvo už 10 m., dar buvo jo brolis, vėliau atvyko tėvas. Konflikto metu dar buvo D. G. ir A. Ž., daugiau žmonių nematė, iÅ¡ darbuotojų matė tik G. K., kuris tuo metu buvo garaže, mano, kad jis tik girdėjo konfliktÄ , matė, kai iÅ¡ garažo išėjo, kai viskas jau buvo pasibaigę. Transporto priemonių nebuvo. Po konflikto matė ir A. K. ir S. S., apie valandÄ laiko dar vaikÅ¡tinėjo ir nustatinėjo sklypo ribas.

A. K. dalyvavo matavimuose, S. S. po incidento išvažiavo. S. S. reikėjo pasirašyti ant paženklinimo aktų, jis jau buvo pasirašęs juos iki atvykstant A. K.. A. K. po įvykio atrodė normaliai, nepastebėjo, ar buvo ištepti jo rūbai, sumušimų nepastebėjo, tik buvo šiek tiek susinervinęs. S. S. buvo susinervinęs, iš nugaros pusės, kai buvo S. S. priremtas prie durų, buvo matyti suplėšyti marškiniai, o priekyje marškinius suplėšė, kai A. K. tempė už marškinių S. S..

Priekyje marÅ¡kiniai buvo įplėšti žemyn, plyÅ¡imas buvo iÅ¡ilginis, taip pat matė nedidelį įplėšimÄ marÅ¡kinių nugaroje. Liudytojas J. A. parodė, kad pažįsta ir A. K., ir S. S., su A. K. santykiai normalÅ«s, anksčiau yra buvęs konfliktas, su S. S. santykiai geri. Ä®vykis buvo 2014 m. liepos 3 d., apie 18 val. (duomenys neskelbtini), kur dabar yra garažai, Å¡one jų yra Strielčių lentpjÅ«vė, kurioje ir susirinko dėl sklypo ribų nustatymo. Matuojant dalyvavo jis, jo brolis, S. S., D.

G., A. Ž.. D. G. pasiÅ«lė pakviesti ir A. K., kuri jam paskambino ir A. K. atvažiavo dviračiu. SklypÄ matavo su A. K.. S. S. sklypas su jų sklypu nesiribojo. S. S. buvo reikalingas, kadangi D. G. jį pasikvietė pasiraÅ¡yti aktus. A. K. sklypas ribojosi su S. S., o jo sklypas ribojosi su A. K.. Jo ir S. S. sklypas nesiribojo. Atvykęs A. K. pradėjo rėkti ant S. S., pasakė „dink iÅ¡ čia“, „kad tavęs čia nematyčiau“, tuomet puolė S. S. ir prirėmė jį prie sienos, S. S. iÅ¡silaisvino ir paskui A.

K. vėl jį puolė, bet S. S. vis bandė iÅ¡vengti grumtynių. Matė, tik kaip buvo priremtas S. S. ir kaip S. S. iÅ¡silaisvindamas A. K. sudavė per rankas, kai jis laikė jį prirėmęs. KonfliktÄ matė ne visÄ , buvo 4 – 5 metrai nuo jų. Nematė, kad A. K. bÅ«tų sudavęs S. S., kad spirtų koja, pagaliu niekam nebuvo suduota. S. S. buvo paėmęs į rankas pagalį, gal galvodamas, kad jį dar kartÄ puls. Jis pagalį tik laikė rankoje, tuomet vienas kitam kažkÄ pasakė, kÄ tiksliai pasakė, nežino, bet po to S. S. pagalį numetė ir nuėjo prie automobilio, paskui jį nuėjo D.

G., kuri po kiek laiko grįžo ir jie toliau vykdė matavimus. S. S. iÅ¡vyko po incidento. A. K. liko, atrodė normaliai, sumuÅ¡imų žymių nebuvo. Konflikto metu brolis buvo netoli jo, dar buvo D. G. ir A. Ž.. Kaip atrodė S. S. marÅ¡kiniai po konflikto, negali nurodyti, S. S. nueinantį po konflikto matė iÅ¡ nugaros, nesimatė, kad kas nors jam padaryta. Nematė, kad A. K. bÅ«tų sugriebęs S. S. už marÅ¡kinių, tik S. S. rėkė „kÄ tu darai“, „baik taip elgtis“.              Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė grindžiama Å¡iais baudžiamosios bylos duomenimis:A.

K. pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 3-4, I tomas) nustatyta, kad 2014-07-09 į Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«rÄ kreipėsi A. K. praneÅ¡damas, kad 2014 m. liepos 3 d. apie 18 val. UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“ teritorijoje jį pamatęs S. S. pradėjo užgaulioti, replikuoti bei įžeidinėti. PapraÅ¡ius iÅ¡eiti iÅ¡ teritorijos, S. S. įžeidinėjo toliau, todėl bandant jį iÅ¡ teritorijos iÅ¡vesti, kirto alkÅ«ne į krÅ«tinę, dėl ko pajuto aÅ¡trų skausmÄ .

Dar kartÄ papraÅ¡ius apleisti teritorijÄ , S. S. kelis kartus spyrė į kairę kojÄ ir deÅ¡inę Å¡launį bei sudavė keletÄ smÅ«gių į kairę veido pusę, užsimojo pagaliu. Nuo smÅ«gių jautė didelį skausmÄ krÅ«tinėje, smakre. Nukentėjusiojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 25-27, I tomas) nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. parodė vietÄ prie garažo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur jį sumušė S. S. ir jam buvo padarytas sužalojimas bei parodė vietÄ , kur S. S. nuo žemės norėjo paimti medinį pagalį ir ketino suduoti smÅ«gius.Specialisto iÅ¡vada Nr. G616/14-(06) (b.l. 28-29, I tomas) nustatyta, kad A.

K. padaryti odos nubrozdinimai deÅ¡iniajame žaste ir kairio rieÅ¡o sÄ nario iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, poodinės kraujosruvos smakre, krÅ«tinkaulio, kairio kelio ir deÅ¡inės Å¡launies srityse. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusio nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Fotonuotrauka (b.l. 30, I tomas) nustatyta, kad joje pažymėti A. K. rÅ«bų iÅ¡purvinimai bei sužalojimai, atsiradę po konflikto su S. S..

Žemės sklypų plane (b.l. 134, I tomas) pažymėtos sklypų, priklausančių A. K., S. S. ir valstybei, ribos.Iš 2015 m. rugsėjo 2 d. D. G. pažymos (b.l. 6, II tomas) nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto Strielčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte prie A. K. ir A. A. nuosavybės teise priklausančių pastatų, ribos buvo matuojamos ir ženklinamos 2014 m. liepos 3 d. A. K. prašymu ir J. A., A. A. įgalioto asmens, 2014 m. spalio 10 d. prašymu.2013 m. spalio 10 d. garažo pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 7-11, II tomas) nustatyta, kad A.

K. įsigijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)iÅ¡ J. ir D. M.. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Tai moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.

Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų. Kita vertus, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus – žmogaus sveikatÄ ir turtÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Kaltinamasis neigė savo kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo, tačiau visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pagrindas S. S. pripažinti kaltu padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus S. S. atliko prie UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“ garažų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbant UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“ darbuotojų pamainai, kur bet kuriuo metu galėjo patekti ir pateko paÅ¡aliniai asmenys – UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“ darbuotojai, todėl Å¡iuo atveju vietos priskyrimas vieÅ¡ajai vietai abejonių nekelia.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

Teismų praktikoje asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-318/2012). Nagrinėjamu atveju konfliktas tarp A. K. ir S. S. kilo dėl menkavertės priežasties – A.

K. papraÅ¡ius S. S. iÅ¡eiti iÅ¡ UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“ teritorijos ir akivaizdu, kad konfliktas buvo nukreiptas ne į vieÅ¡iosios tvarkos sutrikdymÄ , o į asmeninių santykių aiÅ¡kinimÄ si, tačiau teismo vertinimu buvo pasirinktas netinkamas bÅ«das ir vieta aiÅ¡kintis asmeninius santykius. IÅ¡klausius Å¡alių bei liudytojų parodymus, nekyla abejonių, kad dėl netinkamai pasirinkto asmeninių santykių aiÅ¡kinimosi bÅ«do ir vietos, buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. IÅ¡ byloje apklaustų asmenų duotų parodymų matyti, kad konfliktas tarp A.

K. ir S. S. įvyko 2014 m. liepos 3 d., apie 18.00 val., kai įmonėje (UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“) vyko darbas. KonfliktÄ matė bei girdėjo ne tik UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“ darbuotojai, bet ir kaimyninių garažų savininkai V. ir J. A. bei matavimus atlikusios matininkės D. G. ir A. Ž.. Liudytoja D. G. parodė, kad ji buvo nusisukusi, bet jautė, kad S. S. su A. K. susistumdė ir jai buvo nemalonu. Liudytojas G. K. nurodė, kad lentpjÅ«vėje buvo daug žmonių, darbuotojai buvo pasipiktinę ir pasibaisėję dėl įvykusio konflikto, darbas buvo sustojęs. Tai, kad darbuotojai matė, stebėjo ir aptarinėjo įvykį, patvirtino ir liudytojas E. L..

Liudytojas T. K. nurodė, kad po įvykio sutriko darbas, niekas nedirbo, aptarinėjo įvykį. S. J. parodė, kad įvykio metu buvo įmonės darbuotojų ir po jo darbas nutrÅ«ko, kadangi darbuotojai pradėjo aptarinėti įvykį. Kad įvykio metu buvo žiÅ«rovų, patvirtino ir liudytojas M. S., kuris taip pat parodė matęs, kad A. K. vedė už parankės S. S. ir prašė iÅ¡eiti, o S. S. atsistÅ«mė ir jam trinktelėjo alkÅ«ne į Å¡onÄ . G. K. parodė, kad garaže apžiÅ«rint briketus iÅ¡girdo du kartus direktoriaus pasakytus žodžius „iÅ¡eik iÅ¡ čia“.

Išėjęs pamatė, kaip direktorius ėmė už parankės S. S., norėdamas išvesti, o S. S. alkūne, ar norėdamas sukirsti, ar tik išsikabinti, sudavė A. K., kuris sukniubo, o S. S. pradėjo jį spardyti, 3 – 5 kartus spyrė kojomis į A. K. kojas ir paskui smūgiavo rankomis. A. K. norėjo atsitraukti nuo S. S., ir ar jis atsistūmė, ar S. S. išsprūdo ir S. S. atsitrenkė į garažo duris. Liudytojas E. L. taip pat nurodė, kad kraudamas pjuvenas stebėjo įvykį ir matė, kaip A.

K. S. S. laikė rankomis. A. K. jį stÅ«mė nuo savęs ir S. S. atsitrenkė į duris. Matė, kaip S. S. mosikavo rankomis. Be to, konfliktÄ stebėjo išėję žmonės, o po įvykio darbuotojai nedirbo, aptarinėjo įvykį. A. Å . taip pat nurodė, kad konflikto metu buvo žmonių. Nors kaltinamasis ir jo gynėja prašė atsižvelgti į tai, kad dauguma liudytojų yra UAB „Strielčių lentpjÅ«vė“ darbuotojai, pavaldÅ«s nukentėjusiajam A. K., tačiau jų nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta matininkė D.

G., kuri taip pat nurodė, kad kažkas buvo garaže, kadangi buvo praviros durys, mašinose buvo žmonių, nes jie trukdė atlikti matavimus. D. G. taip pat patvirtino aplinkybes, nurodytas liudytojais apklaustų įvykį mačiusių UAB „Strielčių lentpjūvė“ darbuotojų, kad po incidento A. K. kelnės buvo išteptos, ant jų matėsi batų žymės, t.y. buvo matyti, kad yra įspirta. Visi byloje apklausti liudytojai, tame tarpe ir S. S. liudytojai V. A. ir J. A. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad tik susitikus su S. S., A.

K. jo pareikalavo išeiti. V. A. nurodė, kad tik atvykęs A. K. paklausė: „ko čia tau“, „dink iš čia“ ir po to nulipo nuo dviračio. M. S. parodė, kad A. K. kelis kartus prašė S. S. išeiti, norėjo išvesti paėmęs už parankės, tačiau S. S. alkūne trinktelėjo A. K., dėl ko nukentėjusysis susirietė. Įvyko susigrūmimas, matė, kad S. S. smūgiavo rankomis, A. K. dangstėsi. G. K. taip pat parodė, kad atvykęs A. K. paprašė S. S. išeiti ir taip pat nurodė matęs, kad direktorius paėmė S. S. išvesti už parankės ir tuo metu S. S. kirto alkūne A.

K., dėl ko Å¡is sukniubo; tada S. S. 3-5 kartus spyrė A. K. į kojas, paskui 3-5 kartus sudavė rankomis. V. A. nurodė, kad A. K. jėga bandė iÅ¡vesti S. S.. Liudytojas taip pat nurodė, kad A. K. S. S. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onÄ ties juosmeniu ir į Å¡onkaulius, tačiau tokie liudytojo parodymai vertini kritiÅ¡kai, kadangi net pats S. S. nenurodė, kad A. K. jam bÅ«tų spyręs į liudytojo nurodytas kÅ«no vietas – juosmenį ir Å¡onkaulius, be to pažymėtina ir tai, kad S. S. yra gerokai aukÅ¡tesnis už A.

K.. Liudytojas J. A. parodė, kad S. S., iÅ¡silaisvindamas A. K. sudavė per rankas, kai jis laikė jį prirėmęs. Nematė, kad A. K. bÅ«tų sudavęs S. S., kad spirtų koja. Byloje esanti specialisto iÅ¡vada (b.l. 28-29, I tomas) patvirtina, kad A. K. po konflikto buvo padaryti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žaste ir kairio rieÅ¡o sÄ nario iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, poodinės kraujosruvos smakre, krÅ«tinkaulio, kairio kelio ir deÅ¡inės Å¡launies srityse; sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytoja A. Ž. taip pat nurodė, kad konflikto vietoje buvo daugiau žmonių, jos manymu tai buvo darbuotojai. Matė, kad po įvykusio konflikto A. K. kelnės buvo iÅ¡teptos. Liudytojai taip pat nurodė matę S. S. suduodant A. K.. T. K. parodė, kad S. S. A. K. atžvilgiu smÅ«giavo ir rankomis ir kojomis. E. L. nurodė matęs S. S. mosikuojant rankomis. V. A. nurodė, kad S. S. sudavė A. K., kai buvo priremtas prie sienos, norėdamas iÅ¡silaisvinti; sudavė per rankas, galėjo pataikyti ir į veidÄ .

Tai, kad po konflikto A. K. kelnės buvo iÅ¡teptos, žandas raudonas, nurodė UAB „Strielčių lentpjÅ«vėje“ konflikto dienÄ dirbę darbuotojai S. J., G. K., E. L., M. K.. A. Å . nurodė matęs, kad S. S. rankose turėjo pagalį. V. A. nurodė, kad po konflikto, jis su savo broliu J. A., A. K. ir matininkėmis apie valandÄ vaikščiojo po sklypÄ ir vykdė matavimus, tačiau pati matininkė D. G. nurodė, kad matavimai truko 15-20 min. ir su ja vaikščiojo tik A. K., todėl V. A. ir J.

A. parodymai, kad jie po konflikto vaikščiojo apie valandÄ kartu su A. K. ir nematė jokių iÅ¡purvinimų ar sumuÅ¡imo žymių, vertintini kritiÅ¡kai ir tokiais liudytojo parodymais teismas nesivadovauja. Taip pat teismas nesivadovauja Å¡io liudytojo bei jo brolio J. A. parodymais, kad įvykio nematė įmonės darbuotojai, kadangi liudytojos matininkės D. G. ir A. Ž. nurodė, kad buvo daugiau žmonių, buvo darbuotojų. IÅ¡ byloje esančios Prienų rajono apylinkės teismo 2014-05-13 nutarties (b.l. 14-17, II tomas) matyti, kad tarp A.

K. ir A. yra buvę konfliktų, kurie buvo sprendžiami teisme, todėl ir Å¡iuo aspektu teismas patikimumo prasme, pirmenybę teikia liudytojų matininkių parodymams. Liudytoja D. G., apklausta teisiamajame posėdyje tiek 2015-07-29, tiek 2015-10-09 nurodė, kad matuojant A. K. sklypÄ S. S. nebuvo reikalingas ir nebuvo kviestas. Jis dar iki atvykstant A. K. buvo pasirašęs sklypų paženklinimo aktus ir daugiau nebuvo reikalingas matavimuose. Matavimai A. buvo atliekami vėliau – 2014 m. spalio mėnesį, kÄ patvirtina byloje pateikta pažyma (b.l. 6, II tomas).

D. G. parodė, kad tuoj po konflikto nuėjo iki savo maÅ¡inos, kurios durelės buvo atdaros ir kur buvo padėti S. pasiraÅ¡yti paženklinimo aktai, bijodama, kad S. S. jų paėmęs nesuplėšytų. Tai, kad savo paraÅ¡us paženklinimo aktuose norėjo nubraukti S. S., nurodė ir jis pats. S. S. taip pat nurodė, kad norėdamas atsiginti nuo A. K., jam sudavė per rankas, o susistumdžius, atsilikdama koja galėjo kliudyti ir A. K. kojÄ . Taigi, iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad S. S. panaudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

K., įmonės teritorijoje buvo kilusi sumaiÅ¡tis ir dėl Å¡ių veiksmų nepatogumų patyrė paÅ¡aliniai asmenys. Tai, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka patvirtino ir posėdyje apklausti liudytojai. Liudytoja D. G. parodė, jog dėl įvykusio konflikto ji jautėsi blogai. Liudytojai T. K., S. J., M. S., G. K., M. K., A. Å . parodė, kad po konflikto sustojo darbas, darbuotojai aptarinėjo įvykusį incidentÄ , buvo pasipiktinę, buvo iÅ¡jungti įrengimai, naktinė pamaina nepagamino įprasto kiekio produkcijos, kai kurie darbuotojai kalbėjo paÅ¡aipiai apie šį įvykį, jiems patiko, kad direktorius buvo sumuÅ¡tas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad S. S. 2014 m. liepos 3 d., apie 18.00 val., vieÅ¡oje vietoje – prie UAB „Strielčių lentpjÅ«vės“ garažų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas bei rankomis suduodamas smÅ«gius A. K. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamojo S. S. gynėja advokatė M. L. prašė iÅ¡teisinti kaltinamÄ jį S. S., kadangi jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Pagal BK 28 straipsnio nuostatas Å¡i baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė yra tada, kai asmuo, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali bÅ«ti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau tokia teisė (į bÅ«tinÄ jÄ gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija.

Ä®statymas, suteikdamas asmeniui teisėtÄ galimybę gintis (ar ginti kitus) nustato ir sÄ lygas, kurioms esant gintis galima. Pavojingas kėsinimasis – viena iÅ¡ sÄ lygų teisei į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsirasti. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimaisis turi bÅ«ti pavojingas, realus, akivaizdus, o bÅ«tinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimÄ si. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si nebuvo, tačiau asmuo, pats bÅ«damas, pvz., nepagrįstai įtarus, agresyvus, neadekvačiai naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Sprendžiant apie bÅ«tinosios ginties buvimÄ , bÅ«tina nustatyti ir įvertinti konkrečias įvykio eigos aplinkybes, jo pradžios ir pabaigos momentus, iÅ¡siaiÅ¡kinti konkrečius įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus (elgesį), kėsinimosi pobÅ«dį, jo intensyvumÄ , panaudotas priemones ir pan., taip pat patikrinti, ar panaudota gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ . Tinkamas BK 28 straipsnio taikymas galimas tik įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, o jų nustatymÄ pagrindus įrodymų vertinimu laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012, 2K-189-222-2015).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-364/2014).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad dviračiu į sklypÄ atvykęs A.

K., pamatęs ten esantį, tačiau, kaip nustatyta, neturėjusį dalyvauti S. S., keletÄ kartų įsakmiu tonu pareikalavo iÅ¡eiti. S. S. nepaklÅ«stant, A. K. paėmė S. S. už parankės, norėdamas jį iÅ¡vesti, tačiau tada, vietoje to, kad S. S. bÅ«tų išėjęs, kirto A. K. alkÅ«ne, sudavė rankomis, spyrė kojomis. Taigi Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės, A. K. įsakmus tonas, pakartotinis reikalavimas iÅ¡eiti, paėmimas S. S. už parankės, kad iÅ¡vesti, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad A.

K. sukėlė realų, akivaizdų ir pavojingÄ kėsinimÄ si, dėl ko S. S. turėjo pagrindÄ realizuoti teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam A. K.. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju S. S. veiksmai neatitiko bÅ«tinajai ginčiai keliamų sÄ lygų, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . S. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.             Bausmės skyrimasBausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę. Skiriant S. S. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, baigtas, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių, S. S. anksčiau nebuvo teistas (b.l. 59, 60, I tomas), turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (b.l. 61-64, I tomas), yra senatvės pensininkas, psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas (b.l. 66, I tomas), teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ (BK 41 str.).

Nustatydamas bausmės (baudos) dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis LR baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytÄ baudos vidurkį. Kaltinamajam S. S. kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl civilinio ieÅ¡kinioBPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Nukentėjusysis pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 39,50 Eur turtinės žalos atlyginimo vaistų įsigijimo ir transporto iÅ¡laidų bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad buvo fiziÅ¡kai sužalotas, patyrė didelį moralinį stresÄ bei pergyvenimus, dėl ko vartojo raminamuosius, skausmÄ ir spaudimÄ mažinančius vaistus, patyrė dvasinį diskomfortÄ â€“ dėl kraujosruvų keletÄ dienų negalėjo iÅ¡eiti į vieÅ¡umÄ , buvo paniekintas ir pažemintas savo darbuotojų akyse, atsirado nesaugumo jausmas.

Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog turtinė žala A. K. buvo padaryta dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kadangi A. K. nurodė vartojęs raminančius bei spaudimÄ mažinančius vaistus, be to turėjo transporto iÅ¡laidų vykstant pas ekspertÄ . Kaltinamojo veiksmai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis. Nors nukentėjusysis A. K. nepateikė vaistų bei transporto iÅ¡laidų vertę patvirtinančių dokumentų, nurodydamas, kad neturint patirties iÅ¡ nežinojimo jų neiÅ¡saugojo, tačiau atsižvelgiant į visuotinai žinomas tokių daiktų ir paslaugų kainas, teismas laiko, kad nukentėjusiojo patirta ir praÅ¡oma priteisti turtinė žala yra reali ir protinga, todėl nemažintina.

Įrodymų, paneigiančių padarytos turtinės žalos dydį, byloje nėra, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Teismo nustatyta, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, buvo sukeltas fizinis skausmas, tarp S. S. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos A. K. dydį, atsižvelgia į tai, jog buvo sukeltas fizinis skausmas darant nesunkų nusikaltimÄ â€“ vieÅ¡oje vietoje, darbo vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, tame tarpe ir jo pavaldiniams, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko nukentėjusysis patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažemintas, jautė stresÄ , skausmÄ , dėl to kaltinamajam atsiranda pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, jog padaryti sužalojimai liekamųjų reiÅ¡kinių neturėjo, į žalÄ padariusį asmenį (yra senatvės pensininkas), taip pat į sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, į formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , kai asmenys buvo nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008) ir daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo – civilinio ieÅ¡kovo A.

K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 350 eurų (CK 6.250 str., BPK 115 str. 1 d.).IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti 800 litų (231,70 Eur) (b.l. 110, I tomas) ir 500 Eur (b.l. 111, I tomas), viso 731,70 Eur, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo A. K. naudai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307-308 str. n u s p r e n d ž i a: S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 15 MGL (minimalių gyvenimo lygių) 564,90 Eur (penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų 90 ct) baudÄ .

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.              Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai iÅ¡ S. S. 39,50 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus 50 ct) turtinės žalos atlyginimo, 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 731,70 Eur (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 70 ct) proceso iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                  Indrė Petrokienė