2022-07-27 Nr. AB-19395-3-62-3-00476-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3472-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00476-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 21S36216 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietis, kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė nurodęs realias, susijusias su individualia grėsme priežastis, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje ir dėl ko kyla grėsmė jo saugumui, tačiau atsakovas nepakankamai įsigilino į faktines aplinkybes, susijusias su jo asmenine situacija bei padėtimi kilmės valstybėje, neatliko visų būtinųjų veiksmų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Pareiškėjo paaiškinimą patvirtina Sprendime nurodyta kilmės šalies informacija apie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neleidžia pareiškėjui gyventi įprasto gyvenimo, rūpintis savo buitimi, dirbti ir užsidirbti, o tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė kilmės šalyje neturintis jokių realių galimybių gauti bent kiek žmogiškas gyvenimo ir (duomenys neskelbtini) sąlygas sau ir savo artimiesiems.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos, dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis, neįvertinta, ar grąžinus pareiškėją į kilmės šalį, jis nepatirs persekiojimo, kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų. Atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia prieiti prie nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Pareiškėjas vertino, jog atsakovas taip pat nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, nes byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą terminas yra neproporcingas.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos, o išvykimo iš kilmės valstybės priežastimi nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo asmens dokumentą, įteikė jį Lietuvos pareigūnams. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad grėsmę pareiškėjas iš esmės sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsakovas nurodė, kad atlikto tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) yra suderinama ir, tikėtina, kad pareiškėjas galėjo būti paveiktas šių įvykių ir būti priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau nei ši aplinkybė, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nelėmė prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, kad būtų galima prieiti prie išvados, jog, pareiškėjui grįžus į kilmės šalį, jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai ir / ar gyvybei. Atsakovas pareiškėjo paaiškinimo nelaikė patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir paaiškino, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo J. A. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

8.2. 2021 m. spalio 18 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

8.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9. Teismas vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Įstatymo 86, 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.

10. Teismas vertino, jog Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į kilmės valstybės informaciją. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį, tačiau nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie ekonominę situaciją kilmės šalyje savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys įrodo, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje negresia pavojus. Pareiškėjas tiek prašyme suteikti prieglobstį, tiek apklausoje nurodė, kad siekia saugumo, tačiau nepateikė detalių, nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų jo galimai patiriamą baimę. Bendro pobūdžio teiginiai apie (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, teismui nesudarė prielaidos pagrįstai teigti, kad pareiškėjo kilmės valstybėje jam kiltų grėsmė gyvybei ar sveikatai. Teismas pažymėjo, jog kilmės valstybės teritorijoje vykstantys (duomenys neskelbtini) savaime nesuponuoja prievolės suteikti asmeniui prieglobstį, kol asmuo neįrodo, jog dėl jų kilo individualaus pobūdžio grėsmė. Įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, teismas nurodė, kad nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Byloje nerasta informacijos apie tai, kad pareiškėjui galėtų grėsti persekiojimas. Teismas pareiškėjo nurodomą baimę grįžti į kilmės valstybę vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstą objektyviais įrodymais.

12. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

13. Teismas sprendė, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau teismas vertino, kad Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neproporcingas. Teismas sprendė, jog būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 15. Pareiškėjas J. A. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86, 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas vadovaujasi kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) ir teigia, jog dėl (duomenys neskelbtini), jo saugumui kyla reali grėsmė, kurios nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, vienerių metų senumo, taigi atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas akcentuoja, kad jo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus, taip pat ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje.

18. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu (Įstatymo 86, 87 str., Tvarkos aprašo 22 p.), pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais, tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, padarytomis išvadomis (pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 str. 1 d., 87 str. 1 d. reikalavimų) bei sprendimais jį išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti ir pažymi, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, jog teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

21. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas pripažino, jog jo išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Europą nulėmė ekonominė situacija kilmės valstybėje, pabrėžia, jog siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo ekonominės būklės ar priežasčių, dėl kurių jo finansinė padėtis yra bloga.

22. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, jog Migracijos departamentas rėmėsi rekomendacinio pobūdžio Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (ESPA, buvęs pavadinimas – EPPB) ataskaita, kuri yra ir vienerių metų senumo, nesurinko naujausios bei aktualios kilmės valstybės informacijos bei jos sistemiškai neįvertino. Atsakovas nurodo, kad vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl tiek Migracijos departamentas, tiek teismas turėjo pagrindą ESPA ataskaita vadovautis. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021) ir pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Todėl nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o šiuo aspektu apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jam nekyla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Pareiškėjas J. A. A. A. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokio prašymo motyvų pareiškėjas nenurodo.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę pareiškėjui būti išklausytam. Tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

V. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui J. A. A. A. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

28. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

29. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

30. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.

31. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

32. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

33. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

34. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) grindė (duomenys neskelbtini).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė realios visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, tačiau byloje esanti apklausos transkripcija patvirtina, kad pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento darbuotojų klausimus, susijusius su grėsme dėl jo tautybės (duomenys neskelbtini), nurodė ekonominio pobūdžio aplinkybes (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas apklausos metu minėjo kilmės šalyje veikiančią (duomenys neskelbtini), tačiau neteigė, jog jai priklauso, į Migracijos departamento darbuotojo klausimą apie priklausymą kokiai nors politinei partijai, atsakė aiškiai ir konkrečiai, jog jokiai politinei partijai nepriklauso. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, o ir pareiškėjas neįrodė jokių individualių, su jo asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas savo kilmės šalyje šiuo metu susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme. Apeliaciniame skunde pateikiama informacija apie bendrą situaciją kilmės valstybėje vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėją ir situaciją kilmės valstybėje, kurioje nors ir vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo tam tikroje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turėjo surinkti informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi sutrumpino, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis