b565ac13-3654-430c-b079-e9b3bf6216d0 · Regionų administracinis teismas

S P R E N D I M A S                                                                                   Administracinė byla Nr. I-2955-505/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00396-2018-3                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                    51.5; 55.1.1.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 12 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-10) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) bausmę atliko nuo 2015 m. kovo 1 d. ir iki 2017 m. vasario 9 d. Teigė, jog duÅ¡u buvo galima pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių.

BÅ«riuose, kuriuose pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę buvo nuo 55 iki 80 nuteistųjų, todėl neužtekdavo skirto laiko nusiprausti po duÅ¡u. BÅ«riuose nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Minėjo, kad duÅ¡o patalpose dušų vamzdžiai surÅ«diję, nebuvo pertvarų, todėl pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas. Valgyklos patalpose buvo purvina, smirdėdavo, lakstė žiurkės, skraidė paukščiai. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo prislėgta emocinė bÅ«sena, jautė orumo ir garbės pažeminimÄ .

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 21-25). Patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t., yra periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o Å¡iurkščiai pažeidžiančioms Å¡ias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklÄ , susijusiÄ su asmenų laikymu tokiose patalpose.

Pažymėjo, kad kompetentingos institucijos, turinčios teisę tikrinti patalpų atitiktį higienos normoms, atlieka periodinius patikrinimus kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai bÅ«na atliekami gavus pačių nuteistųjų skundus. PareiÅ¡kėjo minimu ginčo laikotarpiu nei vienas nuteistasis dėl tariamai netinkamų gyvenimo sÄ lygų nesikreipė nei į Marijampolės PN administracijÄ , nei į kitas kompetentingas institucijas, todėl atsakovo įsitikinimu minėtų bÅ«rių patalpos, tame tarpe ir higienos mazgas, ir pirtis (duÅ¡inė) visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nuteistiesiems yra sudaromos puikios sÄ lygos į tinkamÄ kalinimÄ .Periodinis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas yra atliktas 2016 m. lapkričio 14 d., patikrinimo akto Nr. PA.4-432.

Å io patikrinimo metu buvo tikrintos visos Marijampolės PN esančios patalpos, tame tarpe valgykla bei duÅ¡inė (pirtis) - patikrinimo metu nebuvo nustatyti jokie pažeidimai. Valgykla bei duÅ¡inė atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio.Pažymėjo, kad Marijampolės PN Ūkio skyriaus specialistai nuolatos tikrina patalpų stovį ir esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, suraÅ¡omi avarinių gedimų ir Å¡alinimo aktai.Marijampolės PN 2017 m. liepos 26 d. yra direktoriaus įsakymu patvirtintas nuteistųjų maitinimo grafikas Nr. 4/07-153, atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato privalomo minimalaus skirto laiko valgymo trukmei, dėl per trumpo laiko skirto valgymui, pareiÅ¡kėjas niekada nebuvo teikęs skundų Marijampolės PN administracijai.Marijampolės PN yra sudarę 2014 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 27/10-157 su UAB „Dezinfa“ dėl parazitų naikinimo, kuri nuolatos stebi ir prižiÅ«rį Marijampolės PN patalpas.Gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpų higienos mazge karÅ¡tas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kuriame tiekiamas karÅ¡tas vanduo, gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku.

Remiantis Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. kovo 20 d. specialistės pažyma dėl pareiÅ¡kėjo kreipimosi į psichologinę tarnybÄ Nr. 55/04-96, nuteistasis į psichologinę tarnybÄ , dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų, kreipęsis nebuvo.Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .

Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę Marijampolės PN duÅ¡u buvo galima pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių. BÅ«riuose, kuriuose pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę buvo nuo 55 iki 80 nuteistųjų, todėl neužtekdavo skirto laiko nusiprausti po duÅ¡u. BÅ«riuose nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Minėjo, kad duÅ¡o patalpose dušų vamzdžiai surÅ«diję, nebuvo pertvarų, todėl pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Marijampolės PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).PareiÅ¡kėjas minėjo, jog duÅ¡u buvo galima pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių.

BÅ«riuose, kuriuose pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę buvo nuo 55 iki 80 nuteistųjų, todėl neužtekdavo skirto laiko nusiprausti po duÅ¡u. BÅ«riuose nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 68 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas savo skunde, pažymėdamas tik tai, kad tam prausimuisi po duÅ¡u skirta per mažai kartų savaitėje.

Tačiau, pagal reglamentuojančius teisės aktus, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, todėl atsakovės atstovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nėra, dėl to pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo klausimu yra atmestini.Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rai ir drėgmei reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 27 punkte, kuriame buvo numatyta, jog sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens tiekimo gyvenamosiose patalpose.

Iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12), 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-311(23.14.1.4.12), 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akto PA.4-331(23.14.1.4.12), 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-398(23.14.1.4.12) matyti, jog pažeidimų dėl karšto vandens neįrengimo gyvenamosiose patalpose nenustatyta, t. y. nepažeisti Higienos normos 134:2015 18 punkte nustatyti reikalavimai (b. l. 64-66, 69-71, 72-73, 74-75), todėl pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose neįrengtos šilto vandens tiekimo sistemos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjo teigimu, duÅ¡o patalpose dušų vamzdžiai surÅ«diję, nebuvo pertvarų, todėl pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas.Higienos normos HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 39.1. punkte numatyta, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai turi bÅ«ti lygÅ«s, be plyÅ¡ių, lengvai valomi, atsparÅ«s naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. DuÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių (39.4. punktas).Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2. punktas).Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12), 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-312(23.14.1.4.12), 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas PA.4-331(23.14.1.4.12), 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-398(23.14.1.4.12), 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-333(23.14.1.4.12) paneigia pareiškėjo nurodytus argumentus dėl netvarkingai įrengtų dušų (b. l. 64-66, 67-68, 72-73, 74-75, 76-77).Pareiškėjo teigimu, prausiantis duše, buvo pažeistas jo privatumas, kadangi neįrengtos pertvaros.Atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų (pvz., fotografijų ir pan.) apie ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengtus dušus (ar juose įrengtos pertvaros).

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Kadangi nėra galimybės nustatyti dušų įrengimo atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo privatumo pažeidimo, t. y. netinkamÄ dušų įrengimÄ .PareiÅ¡kėjas minėjo, jog valgyklos patalpose buvo purvina, smirdėdavo, lakstė žiurkės, skraidė paukščiai.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

HN 76:2010 56 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų, lubų neturi bÅ«ti pelėsių. HN 76:2010 60 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualia matomų pelėsių. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12) Å¡ių HN 134:2015 pažeidimų Marijampolės PN pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 64-66).

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 30 d. sudariusi su UždarÄ ja akcine bendrove „Dezinfa“ Paslaugų teikimo sutartį Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422) dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b. l. 47-52), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių kada pažeidimai buvo padaryti, nesiejo aukščiau nurodytų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis.

Be to, į bylÄ nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovui kėlė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų pažeidimų, o Å¡is nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų Å¡alinimui, kad dėl nurodytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu metu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro specialistus ar kitas kompetentingas institucijas. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Å¡iuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimus, todėl, kad jis buvo laikomas pažeidžiant higienos normų reikalavimus, pagrindo nėra.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip yra nagrinėjamu atveju.

Ä®rodyti neturtinės žalos padarymo faktÄ yra asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).             PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, prislėgta emocine bÅ«sena, orumo ir garbės pažeminimu.

Byloje nepateikta įrodymų, jog dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus. PareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė (b. l. 54). Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Marijampolės PN sÄ lygų, t. y. dėl tam tikrų privatumo apribojimų naudojantis duÅ¡u, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikÅ¡mingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę (nenustatyta, kad dėl laikymo Marijampolės PN sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo sveikatai bÅ«tų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 216 Eur suma ir ji priteistina iÅ¡ atsakovės atstovo pareiÅ¡kėjui.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 216 Eur neturtinei žalai atlyginti.Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                                        Daina Kukalienė