AS-444-355-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–355/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00177-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 72.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) 2); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 155-(7.5)-2766; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sustabdyti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2011 m. projekto patvirtinimą ir įtraukti pareiškėją į 2011 m. projektą suformuojant jo vardu žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Nurodė, kad su skundu kreipėsi į Komisiją dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 155-(7.5)-2766, kuriame nurodyta, kad J. P. (mirusio vardu) nuosavybės teisių atkūrimas į (duomenys neskelbtini) kaime, Jonavos rajone, iki nacionalizacijos 1,57 ha turėtos žemės buvo sprendžiamas 2011 m. rengiant Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektą ir, kad šiame projekte J. P. žemės sklypas nesuprojektuotas, nes įpėdiniai nedalyvavo, nepasirinko sklypo iš tuo metu turėtos laisvo žemės fondo žemės. Taip pat nurodė, kad Komisijai skunde nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, yra vienas iš penkių J.

P. žemės paveldėtojų: savo paveldėtą penktąją dalį žemės, t. y. 1,98 ha iš 13,11 ha, iš Jonavos rajono persikėlė į (duomenys neskelbtini) seniūniją, Vilniaus rajoną, pagal 2000 m. vasario mėn. išduotą Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. 1654. Jam, kaip teisėtam įpėdiniui, priklauso penktoji dalis (1,98 ha) ir tik jis gali pasirinkti žemės sklypą. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2000 m. pateikė išvadą ir prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime už jam priklausantį 1.98 ha žemės sklypą, esantį Kauno apskrities Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Prašyme nurodytas adresas, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 41-15936 (mirusio tėvo vardu) J. P. (duomenys neskelbtini) kaime buvo atkurta 0,41 ha žemės ir sprendime nurodyta, kad į likusį 1,57 ha žemės plotą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Tačiau 2010 m. birželio 18 d. gavo raštą iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, kad 9 eiliškumo grupės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pretendentų prašymus galima bus tenkinti iš dalies.

Manė, jeigu priimta išvada ir prašymas, tai apskaičiuotas ir laisvas žemės fondas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į žemės ūkio ministrą su prašymu išsiaiškinti dėl minėto Vilniaus rajono žemėtvarkos atsiųsto rašto. Jam buvo paaiškinta, kad 2011 m. kovo mėnesį bus rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame jis turi dalyvauti, ir patikino, kad 2011 m. liepos mėnesį žemę jau gaus. Pareiškėjas iš Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 30 d. gavo raštą Nr. 31NP-1158-1749, kad jo prašymas nagrinėti siunčiamas Nacionalinei žemės tarnybai.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gruodžio 8 d. gavo raštą Nr. 3B(7.5)-P1412-1796, kad jo prašymas persiunčiamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, iš kurio negavo jokio atsakymo, taip pat negavo ir kvietimo dalyvauti susirinkime 9 eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Taip pat nurodė, kad jo prašyme atkurti žemę buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), visi ankščiau minėti raštai buvo gaunami adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į susirinkimą, kuris įvyko 2011 m. kovo 21 d., kvietimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), kur jis jau 11 metų negyvena.

Todėl susirinkime nedalyvavo ir jam nebuvo suprojektuotas jo mirusio tėvo vardu žemės sklypas. Komisija priimdama sprendimą neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes ir jo skundo netenkino. Komisija rėmėsi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4811-/14.48.45/54, kuriame nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius neva nurodė, kad išvados nebus galima tenkinti toje dalyje, kuri patenka į 9 eiliškumo grupę, kad jis gali rinktis žemės sklypą kitoje seniūnijoje, kur yra laisvos žemės. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. lapkričio 5 d.

Nr. 155-(7.5)-2766 rašte nurodė, kad 2011 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės buvo, tik sklypas nebuvo suprojektuotas dėl to, kad 2011 m. kovo 21 d. susirinkime nedalyvavo J. P. įpėdiniai ir nepasirinko žemės sklypo iš laisvo žemės fondo. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (b. l. 1-3).

Atsiliepimu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika) nustatyta tvarka pareiškėjas (arba jo įgaliota J.

P.) nei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nei Nacionalinei žemės tarnybai (centriniam padaliniui) nepateikė pretenzijų ar skundų dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypo nesuprojektavimo. Skundą dėl pirmiau nurodytų Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų pareiškėjo įgaliota J. P. pateikė žemės ūkio ministrui. Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. gegužės 9 d. potvarkiu Nr. 4D-48 buvo sudaryta darbo grupė, kuri išnagrinėjo J. P. skundą ir į jį atsakė 2011 m. birželio 22 d. raštu Nr. 3IN-P-492-896.

Rašte nurodyta, kad nesutinkant su Žemės ūkio ministerijos atsakymu, dėl pažeistų teisių gynimo J. P. turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 ir 20 straipsniuose nustatyta tvarka. Pilietė Žemės ūkio ministerijos nurodytu būdu savo teisių negynė, bet skundą (taip pat ir dėl Žemės ūkio ministerijos sudarytos darbo grupės išvadų) pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei, kuri skundą išnagrinėti persiuntė Žemės ūkio ministerijai. Pakartotinai išnagrinėjusi J.

P. skundą, Žemės ūkio ministerija 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 3IN-P-492/2-1329 pavedė Nacionalinei žemės tarnybai „teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl J. P. nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone už išvadoje nurodytos žemės dalį, į kurią iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos, informuojant pareiškėją apie tolesnę J. P. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo eigą. Vadovaudamasi Žemės ūkio ministerijos pavedimu, Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu 2011 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2766 J.

P. informavo apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo eigą, paaiškino, kad, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje nelikus laisvos žemės, J. P. įpėdiniai perduotiną nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą galės rinktis šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnį žemės reformos procesas apima žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinėje žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d.

įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Pareiškėjas apie Žemės reformos įstatymu nustatytą asmenų prašymų ir skundų dėl žemės sklypų suformavimo nuosavybės teisėms atkurti pateikimo tvarką buvo informuotas ankstesniu Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-P-1412-1796 bei Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-54. Taigi, dar iki skundo žemės ūkio ministrui pateikimo dienos pareiškėjas žinojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų ar priimtų sprendimų apskundimo tvarką.

Remdamiesi tuo, kad pareiškėjas S. P. dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų ar priimtų sprendimų į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių nesikreipė, o jo skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2766 yra informacinio pobūdžio, parengtas ne pagal pareiškėjo skundą, bet pagal Žemės ūkio ministerijos pavedimą, prašė pareiškėjo skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3R-304(AG-266/05-2011), taip pat dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2766 panaikinimo bei įpareigojimo netvirtinti parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šiame projekte suprojektuoti žemės sklypą J.

P. vardu atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą dalyje dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 155-(7.5)-2766 panaikinimo. Pareiškėjo S. P. skundą dalyje dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sustabdyti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2011 m. projekto patvirtinimą ir įtraukti S. P. į 2011 m. projektą suformuojant jo vardu žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje paliko nenagrinėtą.

Įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad 2000 m. vasario 20 d. pareiškėjo S. P. prašymu 2000 m. vasario 22 d. Kauno apskrities viršininkas parengtą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1654, pagal kurią J. P. (miręs) turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kaime, Jonavos rajone, valdytą 1,98 ha žemės sklypą, persiuntė į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, kur pareiškėjas S. P. pageidavo gauti žemės (Komisijos byla, b. l. 3, 6).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 41-15936 J. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,41 ha žemės, vietoj turėtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 0,6024 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (Komisijos byla, b. l. 48-49). Šiame sprendime taip pat pažymėta, jog nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį (1,57 ha žemės) bus atkurtos vėliau. Likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. birželio 18 d. raštu, adresuotu J.

P., informavo, kad Žemėtvarkos projekto autorius UAB „Arlitanus“, įvertinęs, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, laisvos valstybinės žemės poreikis yra didesnis nei laisvos valstybinės žemės fondas, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė pretendentų, kurių prašymų dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebus galima tenkinti arba bus galima tenkinti tik iš dalies, sąrašą. Atsižvelgiant į šį sąrašą ir vadovaujantis Metodikos 25 punktu buvo nurodyta, kad 2000 m. vasario 22 d.

Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn J. P. nebus galima tenkinti toje dalyje, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį patenka į IX eiliškumo grupę. Rašte taip pat pažymėta, kad galima pasirinkti, į kokią to paties ar kito rajono (savivaldybės) seniūniją, kurioje yra laisvos valstybinės žemės, persiųsti išvadą, apie ką raštu prašoma informuoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (Komisijos byla, b. l. 51). Dėl šio rašto pareiškėjas S. P. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, kuriuo prašė įtakoti jam pavaldžias institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (Komisijos byla, b. l. 25-26).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai 2010 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 31N-P-1158-17 persiuntus minėtą prašymą nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai (Komisijos byla, b. l. 27), pastaroji 2010 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-P-1412-1796 pareiškėją S. P. informavo, kad prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio nuostatomis, persiunčiamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (Komisijos byla, b. l. 28-29). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4811-(14.48.45)-54 informavo pareiškėją, kad: vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi žemės sklypai neatlygintinai perduodami pagal sudarytus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie rengiami vadovaujantis Metodika;

Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 2.3-7309-(41) buvo paskelbtas Žemėtvarkos projekto papildymas; piliečiai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės, miško, vandens sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje galėjo pateikti iki 2009 m. birželio 9 d.; 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-4457-(41) buvo patvirtintas piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, sąrašas;

J. P. likęs neatkurtas 1,57 ha plotas yra įtrauktas į aukščiau minėto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų sąrašo 9 eiliškumo grupę; į šį pretendentų sąrašą iš viso yra įtraukti 992 pretendentai (pateikę prašymus iki minėtos datos), o laisvos valstybinės žemės fondas yra 603,43 ha (iš jų 229,74 ha – saugotinose teritorijose); Žemėtvarkos projekto autorius UAB „Arlitanus“, įvertinęs, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje laisvos valstybinės žemės poreikis yra didesnis nei laisvos valstybinės žemės fondas, Vilniaus žemėtvarkos skyriui pateikė pretendentų, kurių prašymų dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebus galima tenkinti arba bus galima tenkinti tik iš dalies, sąrašą; atsižvelgiant į minėtą sąrašą ir vadovaujantis Metodikos 25 punktu informuota, kad J.

P. išvados nebus galima tenkinti toje dalyje, kuri pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį patenka į 9 eiliškumo grupę, ir pažymėta, kad pareiškėjas gali pasirinkti, į kokią to paties ar kito rajono (savivaldybės) seniūniją, kurioje yra laisvos valstybinės žemės, persiųsti išvadą; apie savo apsisprendimą raštu informuoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių; nurodoma, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimus, veiksmus ar neveikimą, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, galima skųsti per 20 darbo dienų Tarnybos direktoriui, o skundo forma ir turinys turi atitikti Taisyklių nustatytus reikalavimus (Komisijos byla, b. l. 30-31).

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. kvietimu J. P. paveldėtojus, tame tarpe – ir pareiškėją S. P., pakvietė 2011 m. kovo 21 d. dalyvauti 9 eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkime (Komisijos byla, b. l. 53). Šis kvietimas pareiškėjui S. P. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuriuo jis nebegyveno. Kaip nustatyta pareiškėjo atstovės J. P. paaiškinimu teismo posėdyje ir jos 2011 m. gegužės 3 d. pateiktu skundu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui (Komisijos byla, b. l. 54-55), iš kitų pretendentų 2011 m. kovo 18 d. sužinojusi apie 2011 m. kovo 21 d. susirinkimą, J.

P. į jį nuvyko, tačiau pasirinkti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui jai nebuvo leista, kadangi ji neturėjo įgaliojimo atstovauti pareiškėjo S. P.. Šių Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų pareiškėjas S. P. neskundė, 2011 m. gegužės 3 d. skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, kuriame nurodė 2011 m. kovo 7 d. kvietimo dėl dalyvavimo susirinkime išsiuntimo bei savo dalyvavimo 2011 m. kovo 21 d. susirinkime aplinkybes, pateikė pareiškėjo S. P. sutuoktinė J. S. P. (Komisijos byla, b. l. 54-55).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. gegužės 9 d. potvarkiu Nr. 4D-48 sudarytai darbo grupei išnagrinėjus pareiškėjos J. S. P. skundą, J. S. P. 2011 m. birželio 22 d. raštu Nr. 3IN-P-492-896 buvo informuota, be kita ko, kad: darbo grupė padarė išvadą, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėti veiksmai dėl kvietimo išsiuntimo adresu, kuriuo pareiškėjas S. P. nebegyvena, nebuvo tyčiniai, kadangi šis skyrius neturėjo oficialaus pranešimo, jog S. P. nebegyvena paveldėjimo teisės liudijime nurodytu adresu; nors sutinkama, kad per keletą dienų pareiškėja J.

S. P. galėjo nesuspėti pasidaryti įgaliojimo atstovauti S. P. interesams, tačiau manoma, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog be įgaliojimo ji neturi teisės J. P. vardu rinktis žemės sklypų iš laisvos valstybinės žemės fondo; be to, kiti paveldėjimo teisės liudijime nurodyti J. P. įpėdiniai taip pat buvo informuoti apie vyksiantį susirinkimą, todėl rinktis žemės sklypus iš laisvos valstybinės žemės fondo galėjo ne tik S. P., todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad priežastis, dėl kurios J.

P. nebuvo suprojektuoti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, buvo tai, jog S. P. per vėlai sužinojo apie vyksiantį minėtą susirinkimą ir nespėjo įgalioti kito asmens atstovauti jo interesus susirinkime; kadangi laisvos valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje neliko, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 29 punktu pasiūlė S. P. (ar jo įgaliotam asmeniui) kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir pateikti prašymą dėl J.

P. perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo suprojektavimo kitoje kadastro vietovėje, kurioje būtų pakankamai laisvos valstybinės žemės; raštu nurodoma, kad jei pareiškėja J. S. P. nesutinka su šiuo atsakymu ir mano, kad yra pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, ji turi teisę kreiptis dėl jų gynimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Komisijos byla, b. l. 32-36). Nesutikdama su šiuo raštu J. S. P. 2011 m. liepos 20 d. skundu kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentę, kurios, išdėsčiusi J.

P. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo aplinkybes, prašė įpareigoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdančius asmenis ištaisyti padarytas klaidas ir išskirti 1,57 ha žemės sklypą pagal J. P. išvadą ir 2000 m. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą (Komisijos byla, b. l. 60-63). Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (1D-2581)-2D-6153 pareiškėjos J. S. P. skundą persiuntus nagrinėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (Komisijos byla, b. l. 65), pastaroji 2011 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 3IN-P-492/2-1329, adresuotame J.

S. P. ir Nacionalinei žemės tarnybai, nurodė, kad savo nuomonę dėl Nacionalinės žemės tarnybos specialistų veiksmų ir jų įtakos dėl tolesnio J. P. perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo projektavimo išsakė 2011 m. birželio 22 d. rašte, be to, kadangi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis numato, jog prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba, pastarąją paprašė spręsti klausimą dėl J.

P. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone už išvadoje nurodytos žemės dalį, į kurią iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos, informuojant pareiškėją apie tolesnę J. P. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo eigą (Komisijos byla, b. l. 17-18). Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2766 J. S. P. nurodė, kad vykdydama ministerijos pasiūlymą spręsti klausimą dėl J. P. nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus rajone ir informuoti J.

S. P. apie tolesnę nuosavybės teisių atkūrimo eigą, nustatė, kad: J. P. (mirusio vardu) nuosavybės teisių atkūrimas į iki nacionalizacijos 1,57 ha turėtos žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, buvo sprendžiamas 2011 metais rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą; šiame projekte J. P. žemės sklypas nebuvo suprojektuotas, nes įpėdiniai (ar jų atstovai) nedalyvavo susirinkime, nepasirinko sklypo iš tuo metu turėto laisvo žemės fondo žemės; šiuo metu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas parengtas ir suderintas su suinteresuotomis institucijomis; projektą patikrinus ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui jį patvirtinus, vadovaujantis Metodikos 100 punktu per 20 dienų bus parengtas naujas kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planas; paaiškėjus, kad pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę, rengiant kitą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, nepakaks laisvos žemės fondo žemės J.

P. suprojektuoti perduodamą nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, apie tai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas raštu per 10 darbo dienų informuos J. P. įpėdinius ir jiems pasiūlys rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje (Komisijos byla, b. l. 19-20). Šį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2766 J. S. P. apskundus Komisijai, pastaroji 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) J.

S. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Ginčo šalimi, vadovaujantis ABTĮ 48 straipsnio 1 dalimi, yra pareiškėjas ir atsakovas. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 19 straipsnis, kuriame nurodyti subjektai, turintys teisę skųsti administracinių ginčų komisijų sprendimus, taip pat numato, kad ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui.

Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2766 atsakė būtent J. S. P., kuri ir kreipėsi 2011 m. liepos 20 d. skundu į Lietuvos Respublikos Prezidentę, skundą dėl šio Nacionalinės žemės tarnybos rašto Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė taip pat J. S. P., kuri ir yra šio administracinių ginčų komisijoje nagrinėto ginčo šalimi, t. y., pareiškėja, pareiškėjas S. P., atsižvelgiant į ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 19 straipsnio nuostatas, nėra subjektas, turintis teisę skųsti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011).

Be to, kadangi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 44 punktas numato, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui, apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus rengiant 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2766 taip pat gali tik asmuo, kuriam jis adresuotas, t. y.

J. S. P., o ne pareiškėjas S. P.. Atsižvelgiant į tai, administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą dalyje dėl Komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 155-(7.5)-2766 panaikinimo teismas nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Skundą dalyje, kurioje prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sustabdyti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2011 m. projekto patvirtinimą ir įtraukti pareiškėją S. P. į 2011 m. projektą suformuojant jo vardu žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, teismas paliko nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas):

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 1 d.) nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o 4 dalyje – kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklėse.

Taigi, tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Kadangi pareiškėjas S. P. arba jo vardu įgaliotas atstovas dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų ar priimtų sprendimų, susijusių su J. P. nuosavybės teisių atkūrimu rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių nesikreipė, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad tokių skundų padavimo terminai nėra naikinamieji, tai dar gali padaryti, skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtu.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. gegužės 9 d. potvarkiu Nr. 4D-48 sudarytos darbo grupės išvados, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 22 d. raštas Nr. 3IN-P-492-896 sprendžiant klausimą dėl to, ar pareiškėjas S. P. buvo tinkamai informuotas apie 2011 m. kovo 21 d. vyksiantį 9 eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimą, apie priežastis, dėl kurių J.

P. nebuvo suprojektuoti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, neturi jokios prejudicinės reikšmės.

III. Pareiškėjas S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad nežinodamas, kur kreiptis, pareiškėjas skundą pateikė Žemės ūkio ministrui. Skundas buvo persiųstas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2011 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 133-(7.5)-2766. Nurodo, kad teismo minimo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 11 d. rašto Nr. 4811-/14.48.45/54, kuriame buvo nurodyta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, kopiją pareiškėjas gavo tik 2011 m. gruodžio 14 d. iš Komisijos.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad, nesutikdamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. birželio 18 d. raštu, pareiškėjas S. P. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui. Į šį prašymą buvo atsakyta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4811-(14.48.45)-54. Šiame rašte, be kita ko, išaiškinta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimus, veiksmus ar neveikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, galima skųsti per 20 darbo dienų Tarnybos direktoriui.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 1 d.) nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o 4 dalyje – kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklėse.

Kadangi pareiškėjas S. P. arba jo vardu įgaliotas atstovas dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų ar priimtų sprendimų, susijusių su J. P. nuosavybės teisių atkūrimu rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių nesikreipė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokių skundų padavimo terminai nėra naikinamieji, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) dar galima paduoti, ir skundą šioje dalyje pagrįstai paliko nenagrinėtu.

Aplinkybė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 11 d. rašto Nr. 4811-(14.48.45)-54 kopiją pareiškėjas galimai gavo tik 2011 m. gruodžio 14 d. iš Komisijos nagrinėjamu atveju nekeičia jo apskundimo tvarkos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2766 paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2766 atsakė J. S. P., kuri 2011 m. liepos 20 d. skundu buvo pasikreipus į Lietuvos Respublikos Prezidentę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2766 J. S. P. apskundus Komisijai, pastaroji 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) J.

S. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Skundą dėl šio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai teikė taip pat J. S. P., kuri ir yra šio administracinių ginčų komisijoje nagrinėto ginčo šalimi, t. y., pareiškėja. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. P. tik nuo 2011 m. lapkričio 17 d. įgaliota atstovauti S. P. (b. l. 29). S. P., atsižvelgiant į ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 19 straipsnio nuostatas, nėra subjektas, turintis teisę skųsti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2766, taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus rengiant 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2766 bei Komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) taip pat gali tik asmuo, kuriam jis adresuotas, t. y.

J. S. P., o ne pareiškėjas S. P.. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, bylą nutraukiama. ABTĮ 103 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad skundas paliekamas nenagrinėtu, jei skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis keistina, nurodant, kad pareiškėjo S. P. skundas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 155-(7.5)-2766 panaikinimo paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 straipsnio 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį pakeisti iš dalies nurodant, kad pareiškėjo S. P. skundas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3R-304 (AG-266/05-2011) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 155-(7.5)-2766 panaikinimo paliekamas nenagrinėtu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius

Skirgailė Žalimienė