2025-02-05 Nr. AB-2342-3-61-3-04540-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-77-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04540-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 44.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams I. T. ir D. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti solidariai iš atsakovų I. T. ir D. T. 20,79 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, susidariusią nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., bei 0,57 Eur delspinigių.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ solidariai iš atsakovų I. T. ir D. T. 20,79 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., bei 0,57 Eur delspinigių.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. spalio 23 d. gautas 2024 m. spalio 22 d. pareiškėjo pranešimas apie prievolės įvykdymą, kuriame nurodoma, kad skolininkai įvykdė nurodytą prievolę, apmokėjo įsiskolinimo sumą ir delspinigius, todėl prašo administracinę bylą nutraukti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui žinoma, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2024 m. spalio 22 d. pranešimą dėl prievolės įvykdymo, kuris pateiktas 2024 m. spalio 23 d. Skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas nenurodė, jog atsisako prašymo, tačiau iš suformuluoto prašymo nutraukti administracinę bylą dėl to, jog atsakovai sumokėjo prašytas priteisti sumas, galima spręsti, kad pareiškėjas atsisako teismui 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikto prašymo.

Teismas pareiškėjo pranešimą apie prievolės įvykdymą atsisakė priimti, kadangi jis pateiktas teismui jau priėmus byloje sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuolat teikia panašaus pobūdžio prašymus jau išnagrinėtose bylose – analogišką pranešimą pareiškėjas buvo pateikęs administracinėje byloje Nr. eI-12089-811/2024, kurioje teisėjos 2024 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti, išaiškinta, jog bylą užbaigus, jokie veiksmai joje neatliekami, bei nurodyta pareiškėjui, kad jeigu toliau baigtose bylose teiks panašaus pobūdžio prašymus, tai bus laikoma piktnaudžiavimu ir už jį bus skirta bauda.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui atstovauja teisininkai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jiems turėtų būti žinomi teisės aktai, kuriais, be kita ko, jie ir vadovaujasi, t. y., jog nagrinėjamu atveju, kaip ir administracinėje byloje Nr. eI-12089-811/2024, buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas bendra ginčo teisenos, bet ne supaprastinta tvarka (t. y. ne dėl teismo įsakymo išdavimo), taip pat turėtų būti žinomos ABTĮ 50 straipsnyje įtvirtintos skundo (prašymo) atsisakymo nuostatos ir 103 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ir toliau teikiant akivaizdžiai nepagrįstus procesinius dokumentus – analogiško pobūdžio prašymus jau išnagrinėtose bylose, tai bus laikoma piktnaudžiavimu. Tokie pareiškėjo procesiniai dokumentai yra objektyviai nesąžiningi ne tik bylą nagrinėjančio teismo darbo kontekste, bet ir proceso dalyvių – atsakovų atžvilgiu, kurie tuo atveju, jeigu yra įvykdę prievolę prieš teismui priimant sprendimą dėl jos priteisimo, akivaizdžiai tikisi, kad toks sprendimas nebus priimtas. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai nukreipti prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl teismas pareiškėjui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu paskyrė 300 Eur baudą (ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjui paskirtą 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad bauda pagal

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra skiriama tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu, t. y., kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą ir pan. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo priimtas 2024 m. spalio 22 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir parengtas pranešimas. Teismą pranešimas per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pasiekė 2024 m. spalio 23 d., t. y. kitą dieną po sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju pranešimas nebuvo nepagrįstas, klaidinantis ar neteisingas, t. y. skolininkas tikrai atsiskaitė. Be to, teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nebuvo kreiptasi dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl šis pranešimas niekam iš bylos šalių neigiamų pasekmių nesukėlė, priešingai – pareiškėjas, pateikęs teismui įrodymus apie prievolės įvykdymą, elgėsi protingai ir atsakingai, tokiu būdu patvirtindamas, kad nėra poreikio tolimesniems teisiniams veiksmams atlikti (vykdomojo dokumento išdavimui).

Pareiškėjas akcentuoja, kad tokiu būdu nesiekė tyčia trukdyti ar vilkinti teismo procesą, bet siekė kiek įmanoma operatyviau informuoti teismą apie ginčo byloje pabaigą. Pats skolininkas dažniausiai siekia, kad teismas būtų tinkamai ir kuo greičiau informuotas apie prievolės įvykdymą. Taigi nėra jokio pagrindo pareiškėjo veiksmus laikyti piktnaudžiavimu ar nukreiptus prieš proceso koncentracijos principą, kitas bylos šalis ar patį teismą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjantis teismas turi būti objektyvus ir nešališkas bei nagrinėti bylą konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste. Tačiau šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą skirti baudą, pareiškėjo elgesį vertino atsižvelgdamas į kitame teismo procese vykusius veiksmus, tokiu būdu peržengdamas konkrečios bylos nagrinėjimo ribas. Pažymi, kad kompleksiškai vertinant pareiškėjo veiksmus (atsižvelgiant į nagrinėjamų bylų bei per dieną gaunamų procesinių dokumentų kiekį), akivaizdu, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvados apie galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Peržengus bylos nagrinėjimo ribas, selektyviai parinkus vieną bylą ir tuo pagrindu priėmus sprendimą skirti baudą, nepateikiant jokių kitų priimto sprendimo argumentų, pareiškėjas vertina, kad toks teismo sprendimas nukreiptas tiesiogiai prieš pareiškėją, o ne prieš konkrečioje byloje atliktus veiksmus.

Pareiškėjas teigia, kad šiuo konkrečiu atveju teismas taip niekuo objektyviai nepagrindė, išskyrus nuorodą į kitas pareiškėjo bylas, jog pareiškėjas tyčia ar sąmoningai neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, taip pat, kad atitinkami pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai nukreipti prieš ekonomiška, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir pan., todėl vertina, jog teismo spendimas skirti maksimalaus dydžio baudą už pareiškėjo aktyvų dalyvavimą teismo procese yra nesuprantamas, nepagrįstas ir savaime neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pranešimą apie atsakovų prievolės įvykdymą, kuriame nurodoma, kad skolininkai įvykdė nurodytą prievolę, apmokėjo įsiskolinimo sumą ir delspinigius, todėl prašo administracinę bylą nutraukti, vertino kaip piktnaudžiavimą procesu, kadangi pranešimas teismui pateiktas priėmus byloje sprendimą, dėl to paskyrė pareiškėjui 300 Eur baudą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pranešimas apie tai, jog skolininkai prievolę sumokėjo, buvo pateiktas per EPP 2024 m. spalio 22 d., t. y. teismo sprendimo priėmimo dieną, tačiau teismas jį gavo 2024 m. spalio 23 d. Pareiškėjas procesu nepiktnaudžiavo, priešingai, pateikęs teismui įrodymus apie prievolės įvykdymą, elgėsi protingai ir atsakingai, nesiekė tyčia trukdyti ar vilkinti teismo procesą, bet siekė kiek įmanoma operatyviau informuoti teismą apie ginčo byloje pabaigą. Taigi nėra jokio pagrindo pareiškėjo veiksmus laikyti piktnaudžiavimu ar nukreiptus prieš proceso koncentracijos principą, kitas bylos šalis ar patį teismą.

ABTĮ 83 straipsnio, nustatančio administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisę skirti baudas, 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet teismas turi teisę skirti baudas, vienas iš jų – jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę situaciją, byloje esančius įrodymus, aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų I. T. ir D. T. 20,79 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, susidariusią nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., bei 0,57 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ solidariai iš atsakovų I. T. ir D. T. 20,79 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., bei 0,57 Eur delspinigių.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. spalio 23 d. gautas pareiškėjo 2024 m. spalio 22 d. pranešimas apie prievolės įvykdymą, kuriame nurodoma, kad skolininkė I. T. įvykdė nurodytą prievolę, apmokėjo įsiskolinimo sumą ir delspinigius, todėl prašo administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas informavo, kad jam žinoma, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo išvados, jog pareiškėjo veiksmai, pateikiant teismui pranešimą apie tai, kad skolininkai prievolę sumokėjo ir dėl to pareiškėjas prašo administracinę bylą nutraukti, laikytini turinčiais piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kada pareiškėjui tapo žinoma apie tai, jog skolininkai įvykdė prievolę ir sumokėjo vietinę rinkliavą, ar pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę informuoti teismą apie tai anksčiau, nei teismas priėmė sprendimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas kitoje byloje taip pat buvo pateikęs pranešimą jau teismui priėmus sprendimą, savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas šioje byloje piktnaudžiauja procesu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjo pranešimas apie tai, jog atsakovai sumokėjo prievolę ir prašymas nutraukti administracinę bylą, Regionų administraciniam teismui pateiktas ir teisme gautas 2024 m. spalio 23 d., t. y. pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje jau priėmus procesinį sprendimą, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas tokiu būdu piktnaudžiavo procesu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad skirdamas asmeniui baudą, teismas turi būti aktyvus bei pagrįsti teismo nuobaudos skyrimą, t. y. motyvuoti, kokie veiksniai lėmė, jog asmeniui skiriama bauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-341/2005, 2009 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-239/2009, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-662/2016, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-1062/2020).

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta bauda už tai, jog pareiškėjas pranešimą apie tai, kad skolininkas įvykdė prievolę ir dėl to pareiškėjas prašo nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą, pateikė jau teismui priėmus sprendimą byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesu. Aplinkybė, kad pareiškėjo pranešimas teismą pasiekė jau priėmus byloje sprendimą, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Byloje taip pat nenustatyta, kad proceso metu pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis, vilkinęs procesą, teikęs nepagrįstus prašymus ar pan., t. y. nenustatyta, jog nuo administracinio proceso pradžios pareiškėjui padavus prašymą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas būtų nesąžiningas ar elgęsis piktavališkai. Įstatymas įtvirtina, jog piktnaudžiavimu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo veiksmai, t. y. pranešimo pateikimas apie tai, jog skolininkai įvykdė prievolę ir dėl to prašoma administracinę bylą nutraukti, nors pranešimas pasiekė teismą jau po sprendimo priėmimo, turėtų būti laikomi objektyviai nesąžiningais, nukreiptais prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies prasme, nesant byloje kitų duomenų (kada pareiškėjas objektyviai sužinojo apie skolininkų prievolės įvykdymą ir dėl kokių priežasčių neinformavo teismo iki sprendimo byloje priėmimo), yra nepagrįsti.

Nustačius, kad pareiškėjui bauda paskirta nepagrįstai, kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos skyrimo naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjui savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, panaikinti.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė