b563cdf8-223b-4d0c-9d2f-2e8d6e5bc15d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-638-1053/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31170-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, sekretoriaujant Vaidai JankÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam S. K., nukentėjusiajai J. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡siskyręs, iÅ¡silavinimas - aukÅ¡tesnysis, dirbantis - UAB "(duomenys neskelbtini)" Å¡altkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ : 2018 m. birželio 30 d. apie 19 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, abiem rankomis smaugė J. K., spyrė jai į deÅ¡inę kojÄ , tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai J. K. sukeldamas fizinį skausmÄ . Taip S. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. parodė, kad dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies.

PaaiÅ¡kino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios, todėl susipyko. Buvo iÅ¡gėręs tada, gal ir kepÅ¡telėjo per ausį ranka, tikrai jos nesmaugė. Mano, kad jai galėjo skaudėti. Su koja irgi nespyrė, gal apsisukdamas užkabino su koja jÄ , bet tikrai nespyrė. Apsižodžiavo ir jis išėjo iÅ¡ kirpyklos. Kai pareigÅ«nai atvyko, jo jau ten nebuvo. Ä®vykio metu jis su nukentėjusiÄ ja buvo draugai, sugyventiniais nebuvo. Su nukentėjusiÄ ja pažįstami 4-5 metus.

Alkoholis įtakojo jo veiksmus. Civilinis ieÅ¡kinys yra per didelis, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė žalÄ . Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad tÄ dienÄ ji plovė kirpyklos salės grindis. Neblaivus kaltinamasis užėjo į kirpyklÄ , ji įsileido jį. Atėjo su buteliu, iÅ¡gėrė jį kartu. Kirpykloje dirbusi kirpėja užsuko, pasikalbėjo. Tuo metu Saulius nuėjo į tualetÄ , apsimetė, kad jis užmigo ar jam Å¡irdies priepuolis, ar kas ten.

Ji bandė jį pakelti, o jo telefonas buvo iÅ¡kritęs. Pabandė paimti jo telefonÄ ir jis tuo metu jÄ užsivijo. Ji nubėgo į kambariukÄ , matė, kad nieko gero nebus, nes tai jau nebe pirmas kartas buvo. Jis jai iÅ¡ rankų iÅ¡mušė telefonÄ , tada ji nubėgo į salę, atsisėdo ant fotelio. Jis iÅ¡ paskos atbėgo, pradėjo smaugti, tampyti už plaukų, spyrė į deÅ¡inę kojÄ . Ji jam sakė liautis, po to jis iÅ¡bėgo. Jis turi problemų dėl pykčio priepuolių ir alkoholio.

SkausmÄ jautė po Å¡io įvykio, skaudėjo kaklÄ kelias dienas, ant kojos buvo mėlynė. Ir Å¡iandien jaučia skausmÄ moralinį. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K. parodė, kad nuvažiavo pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ Žemaitės gatvėje esančiÄ kirpyklÄ , pareigÅ«nus pasitiko nukentėjusioji. Ji buvo iÅ¡gėrusi, neblaivi, paaiÅ¡kino, kad buvo kirpykloje ji, jos sugyventinis, draugė. Draugė išėjo, ji liko su vyriÅ¡kiu. Jis jÄ mušė. Atsimena, kad ant kaklo buvo žymės, paraudimas.

Tarnybiniame užfiksuoja kurioje vietoje būna smurto žymės. Kiek pamena, nukentėjusioji pasakojo, kad vyras stvėrė už kaklo. Nukentėjusioji verkė, buvo išsigandusi. Atsimena, kad ir anksčiau yra buvę iškvietimų dėl smurto tarp tų pačių asmenų. 2018 m. birželio 30 d. policijos pareigūnės E. K. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018 m. birželio 30 d. apie 19 val. 50 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu N. A. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kirpykloje, esančioje Žemaitės g. 1, Vilnius, pranešėja buvo sumušta draugo.

Ä®vykio vietoje nustatė, kad policijos pareigÅ«nus kvietė J. K., kuri paaiÅ¡kino, kad buvęs sugyventinis S. K., bÅ«damas neblaivus, spardė kojomis pranešėjÄ Ä¯ įvairias kÅ«no vietas, smaugė. J. K. buvo iÅ¡sigandusi, verkė, buvo neblaivi. Vizualiai matėsi smurto požymiai, tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėta smurto požymiai – kraujosruvos abipus kaklo. Prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėtas vaizdo įraÅ¡as (b. l. 4-5). 2018 m. liepos 1 d., nukentėjusiosios J. K. pareiÅ¡kimo duomenimis, 2018 m. birželio 30 d. apie 19 val. 30 min., kirpykloje, esančioje Žemaitės g. 1, Vilnius, S. K. paėmęs abiem rankomis už kaklo smaugė pranešėjÄ bei - 1 (vienÄ ) kartÄ spyrė į deÅ¡inę kojÄ , tokiais savo veiksmais S. K. sukėlė pranešėjai fizinį skausmÄ (b. l. 7-8).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ dalies pripažino ir parodė, kad bÅ«damas neblaivus užsuko į kirpyklÄ , kur dirbo nukentėjusioji, su ja kartu dar iÅ¡gėrė ir tarp judviejų įvyko konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , pripažino, kad dėl jo veiksmų ji galėjo patirti fizinį skausmÄ .

Nors kaltinamasis teigė, kad tik sudavė nukentėjusiajai per ausį, su koja jai nespyrė, jos nesmaugė, teismas neabejoja nukentėjusiosios parodymais, kurios parodymai apie įvykį iÅ¡liko nuoseklÅ«s. Nukentėjusiosios parodymus ir kaltinamojo atliktus veiksmus patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos E. K. parodymai, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ dėl smurto ant nukentėjusiosios kaklo matėsi paraudimas, ji buvo susijaudinusi, verkė. Taip pat patvirtina pareigÅ«nės tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame užfiksuota smurto požymiai ir jų vieta – kraujosruvos abipus kaklo.

Tokie duomenys paneigia S. K. teiginius apie tai, kad jis tik kartÄ sudavė ranka per ausį, nes kraujosruvos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytose vietose tokiu bÅ«du negalėjo atsirasti. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ , todėl Å¡i kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nenustatė.

Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors byloje nėra alkotesterio kvito ar kito neblaivumÄ patvirtinančio dokumento, nes S. K. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, tačiau neblaivumas gali bÅ«ti įrodomas ir kitais byloje surinktais įrodymais. Å iuo atveju tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, jie kartu gėrė jo atsineÅ¡tÄ brendį.

Kaltinamasis nurodė, kad alkoholis įtakojo jo veiksmus. Skirdamas bausmę S. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti. Savo kaltės dėl byloje nagrinėjamos veikos padarymo būdo – smurtinių veiksmų pobūdžio ir intensyvumo - kaltinamasis nepripažino, siekdamas sušvelninti savo padėtį.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis praeityje neteistas, iÅ¡siskyręs, administracine tvarka baustas 1 kartÄ (b. l. 38), dirbantis (b. l. 39), psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, mano, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vienÄ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių - laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais – dirbti ir nevartoti alkoholio. Ä®vertinus nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus apie anksčiau buvusius iÅ¡kvietimus dėl tų pačių asmenų, kaltinamasis įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, saugomas voke prie bylos, paliekamas saugoti su byla. Nukentėjusioji J. K. byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ S. K. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumÄ , nekilo abejonių, kad nukentėjusioji dėl nustatytų S. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , tad ji turi teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobÅ«džio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Byloje nustatyta, kad S. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, ji iÅ¡gyveno dvasinius nepatogumus, tačiau nepatyrė rimtų sužalojimų, jai neprireikė jokio gydymo, t. y. jos sveikata sutrikdyta nebuvo. Ä®vertinama tai, kad nukentėjusioji prieÅ¡ įvykį kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio, teismas mano, jog nuketėjusioji nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis bÅ«tų galima įvertinti nukentėjusiosios patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jos nurodoma apimtimi, todėl atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiajai priteisiama iÅ¡ S. K. 350 Eur neturtinei žalai atlyginti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diskÄ su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, saugomÄ voke prie bylos, palikti saugoti su byla.

J. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai 350 eurų turtinei žalai atlyginti iÅ¡ S. K.. IÅ¡aiÅ¡kinti S. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ugnė GailiÅ«nienė