b55faa70-7caa-46aa-a8a5-a05966e83cfa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2079/2013                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2; 44.5.2.17 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Kazio KailiÅ«no,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-191-198/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „ONDUBALT“ ieÅ¡kinį atsakovui T. N. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 919 019 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat skirti atsakovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ prašė leisti vykdyti skubiai. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „ONDUBALT“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , 2011 m. vasario 10 d. nutartimi pripažino UAB „ONDUBALT“ bankrutavusia.

Bankroto bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonė buvo nemoki jau 2007 metais ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Nurodė, kad UAB „ONDUBALT“ bankroto byloje yra patvirtintas vienintelio kreditoriaus – Prancūzijos bendrovės Onduline SA 1 959 019,10 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris susidarė per 2008 metus, t. y. laikotarpiu, kai bendrovė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Bendrovės skola šiam kreditoriui susidarė atsakovui vykdant direktoriaus funkcijas, taip pat tuo laikotarpiu kai bendrovės akcininkais buvo T.

N. ir A. B.. Atsakovas skolos PrancÅ«zijos bendrovei Onduline SA susidarymo metu buvo bendrovės direktoriumi ir vienu iÅ¡ akcininkų iki 2008 m. gruodžio 18 d. Bendrovės akcininkai T. N. bei A. B., atstovaujamas T. N., pasirašė akcijų pardavimo sutartį, pagal kuriÄ už 2 litus pardavė visas bendrovės akcijas UAB „Sutemas“ ir UAB „Laivininkas“. Akcijų pirkėjus atstovavo V. B., kuris 2008 m. gruodžio 18 d. tapo UAB „ONDUBALT“ direktoriumi, o 2009 m. sausio 7 d. bendrovės akcijos buvo perleistos dar kitam asmeniui – J.

H., kuris buvo paskirtas ir bendrovės direktoriumi. Atsakovas buvo UAB „ONDUBALT“ direktoriumi ir akcininku, žinojo apie jo vadovavimo laikotarpiu susidariusiÄ didelę skolÄ kreditoriui Onduline SA, suprato, kad jo vadovaujama bendrovė yra nemoki, tačiau dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nei 2008 metų pradžioje, nei pabaigoje į teismÄ nesikreipė. Tai, kad UAB „ONDUBALT“ 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki įrodo 2012 m. gruodžio 17 d. eksperto iÅ¡vada. UAB „ONDUBALT“ įsipareigojimai 2008 metų eigoje buvo didinami, teikiant užsakymus Onduline SA, už juos neatsiskaitant.

Neskaičiuojant palÅ«kanų, delspinigių skola Onduline SA sudaro 1 959 019,10 Lt. Ä®BÄ® nustatytÄ pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas pažeidė ne tik kaip bendrovės direktorius, bet ir kaip akcininkas. Atsakovas bendrovės akcijas perleido esant akivaizdžiai bankroto situacijai, neįsitikinęs akcijų pirkėjų patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolimesnę bendrovės veiklÄ ir įsiskolinimų kreditoriams mažinimÄ . Atsakovas neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais, nevykdė įstatymu nustatytos pareigos esant įmonei nemokiai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus.

Ieškovo teigimu, žala bendrovei ir jos kreditoriams yra papildomi bendrovės prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai nuo bendrovės nemokumo atsiradimo 2008 metų pradžioje iki 2009 m. lapkričio 2 d., kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, ir sudaro 1 959 019,10 Lt. Vykdant BUAB „ONDUBALT“ buvo surasta turto už 70 344,57 Lt, iš kurių 40 000 Lt buvo sumokėta kreditoriui Onduline SA, o likusi suma buvo panaudota administravimo ir kitoms su bendrovės bankroto procedūra susijusioms išlaidoms padengti.

Bendra žalos bendrovei suma yra 1 919 019 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo 1 919 019 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 7986 Lt už ekspertizės atlikimÄ ieÅ¡kovui ir 23 199,44 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina įmonės nemokumo bÅ«senÄ 2007 m., 2008 m., taip pat, kad įmonė nevykdė jokios veiklos nuo 2009 m.

Teismas konstatavo, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog su įmonės kreditoriais atsiskaityti nepavyks, tačiau į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė, vykdė veiklÄ , didindamas kreditorinį įsiskolinimÄ . 2008 m. gruodžio 18 d. bendrovės akcijų pardavimÄ UAB „Sutemas“ ir UAB „Laivininkas“ už 2 Lt teismas vertino kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės – žalos įmonės kreditoriams atlyginimo. Pažymėjo, kad nei faktinio, nei teisinio pagrindo tikėtis, kad pardavus akcijas naujasis bendrovės vadovas įmonės veiklÄ organizuos taip, kad bus vykdomi prisiimti įsipareigojimai, nebuvo.

Konstatavo, kad atsakovas Ä®BĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidė ne tik kaip įmonės direktorius, bet ir kaip akcininkas, nes UAB „ONDUBALT“ akcijas perleido žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neįsitikinęs akcijų pirkėjų patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolimesnę bendrovės veiklÄ mažinant ir likviduojant įsiskolinimus kreditoriams. Nurodė, kad atsakovo pateikti argumentai nepaneigė vadovo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 str. 1 d.).

Sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ kreditorius Onduline SA patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str.4 d.). Kadangi bankroto byloje patvirtintas 1 959 019,10 Lt Onduline SA kreditorinis reikalavimas, o bankroto procedÅ«ros metu minėtai įmonei buvo iÅ¡mokėta 40 000 Lt, todėl žala yra 1 919 019 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas taikė apeliantui civilinę atsakomybę, netirdamas, ar buvo teisinės prielaidos įmonės vadovui kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu, kai apeliantas vadovavo įmonei, buvo sistemingai vykdomi atsiskaitymai su kreditoriumi. VisÄ tÄ laikÄ kreditorius sistemingai tiekė UAB „ONDULINE“ prekes. Kadangi įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ besÄ lygiÅ¡kai siejama su įmonės neatsiskaitinėjimu su kreditoriais, todėl apeliantas neprivalėjo kreiptis į teismÄ .2.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pelningai veikusi įmonė buvo nemoki bei neįvertino, kad bendrovė, kol jai vadovavo apeliantas, sistemingai atsiskaitinėjo su kreditoriumi, mažindama įsiskolinimÄ . Nustatant įmonės nemokumÄ buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių atsiskaitymo terminų ieÅ¡kovas buvo susitaręs su kreditoriumi ir ar ieÅ¡kovas buvo pradelsęs savo įsipareigojimus, atsiradusius iÅ¡ prekių tiekimo sutarties tarp UAB „ONDUBALT“ ir jo kreditoriaus Onduline SA. Teismas netyrė minėtos sutarties turinio ir Å¡alių įsipareigojimų, o vadovavosi tik PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose esančiu įraÅ¡u „Pavedimas iki pristatymo“, nuspręsdamas, kad Å¡alys buvo susitarusios bÅ«tent dėl tokio atsiskaitymo termino.

Nė viena sÄ skaita nebuvo apmokėta tokiu bÅ«du, o dalis sÄ skaitų buvo iÅ¡raÅ¡ytos vėliau, nei iÅ¡siųstos prekės. Nuo pat įmonės veiklos pradžios 2006 m. įmonė turėjo didelės vertės neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui Onduline SA., kadangi atsiskaitymas už prekes vykdavo po to, kai prekės bÅ«davo parduodamos tretiesiems asmenims. Apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu pradelstų įsipareigojimų Onduline SA nebuvo.

3. Teismas netinkamai organizavo ekspertizės skyrimÄ , suformuodamas ydingus klausimus, paskirdamas ekspertizę netinkamos srities ekspertei; nepagrįstai rėmėsi eksperto iÅ¡vada, žinodamas, jog ekspertės, kaip auditorės, veikla yra sustabdyta, nesivadovavo LR Teisingumo ministerijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad toks asmuo neturėtų atlikinėti teismo ekspertizių; nesudarė galimybės paÅ¡alinti ekspertės iÅ¡vados prieÅ¡taringumo ir prieÅ¡taravimų kitiems byloje esantiems įrodymams, netenkindamas praÅ¡ymo iÅ¡kviesti ekspertę į teismo posėdį.

Ekspertė V. V. turi galimybę atlikti tik įmonių buhalterinės apskaitos ekspertizes, ir negali bÅ«ti laikoma tinkamos srities eksperte. Ekspertė turėjo žinoti, kad pradelstų įsipareigojimų negalima nustatyti tik iÅ¡ apmokėtų sÄ skaitų ir balanso. Žinodamas, kad ekspertizė nebus tinkamai atlikta, apeliantas nesumokėjo už ekspertizę, manydamas, kad ekspertizė nebus daroma (CPK 90 str. 3 d.), tačiau teisėja perdavė ekspertei bylos medžiagÄ , nesant sumokėtų pinigų.4.

Teismas netinkamai vertino balansÄ , kadangi vien balanso pagrindu negalima nustatyti, kokie įsipareigojimai yra pradelsti. Be to, pagal 2007 m. ir 2008 m. balansus įmonė veikė pelningai, todėl nebuvo įmanoma padaryti iÅ¡vados apie nemokumÄ . Taip pat teismas netinkamai vertino Onduline SA pradelstų apmokėti sÄ skaitų registrÄ , remdamasis prieÅ¡taringa ir byloje esančiai informacijai prieÅ¡taraujančia UAB „ETL-BALTIC GROUP“ iÅ¡vada.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ konstatuotu nemokumu, kadangi pagrindas iÅ¡kelti bankroto bylÄ yra įmonės nemokumas bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu.

Nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismas nebuvo svarstęs UAB „ONDULINE“ nemokumo 2007 m.6. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi tik ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir argumentais, nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

7. Teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiÅ¡kose bylose.8. Teismas nevertino, kad žala įmonei laikytinas bendras iÅ¡augęs skolų dydis, kurio įmonė negali padengti, o ne visų kreditorinių reikalavimų suma.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Kreditoriaus Onduline SA finansinis reikalavimas įmonei susidarė nuo 2007 m. sausio 1 d.

Teismas savo sprendimo negrindė tik balanso duomenimis, buvo vertinami visi byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir ekspertizės iÅ¡vada. Ekspertizės metu buvo vertinamos Onduline SA pateiktos sÄ skaitos-faktÅ«ros bei buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose atsispindi pradelstų mokėjimų suma. Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2007 m., 2008 m. įmonė buvo nemoki.2. Vertindamas ieÅ¡kovo balansÄ , Onduline SA pradelstų apmokėtų sÄ skaitų registrÄ bei nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas vertino Å¡ių įrodymų visetÄ bei pagrįstai rėmėsi ekspertizės iÅ¡vada.

Apeliantas, žinodamas apie pareigÄ atsiskaityti Onduline SA, nerodė iniciatyvos ir nesiėmė jokių veiksmų atsiskaityti su Å¡ia bendrove bei iÅ¡sireikalauti skolas iÅ¡ jiems skolingų asmenų, vienas iÅ¡ kurių UAB „Jonosfera“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo taip pat T. N..3. Apeliantas pats inicijavo ekspertizės skyrimÄ ir sutiko apmokėti ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas. Kai vėliau, apeliantas atsisakė apmokėti minėtas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas, siekdamas greitesnio bylos iÅ¡nagrinėjimo ir sÄ Å¾iningai naudodamasis savo teisėmis, apmokėjo sÄ skaitÄ už ekspertizės atlikimÄ .

Tai, kad teismas, skirdamas ekspertizę, vadovavosi ieÅ¡kovo formuluotėmis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo neobjektyvus.4. Ekspertės V. V. kvalifikacija yra pakankama įvertinti įmonės balansÄ bei įmonės įsipareigojimų nevykdymo aplinkybes. Nors ekspertės auditoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas, tačiau tai nėra pagrindas jÄ iÅ¡braukti iÅ¡ teismo ekspertų sÄ raÅ¡o. Minėtas pažymėjimo galiojimo sustabdymas susijęs su finansinių ataskaitų audito atlikimo, bet ne su kvalifikacijos praradimu ar drausminėmis nuobaudomis.5.

Žala bendrovei yra jos prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai nuo bendrovės nemokumo atsiradimo. UAB „ONDUBALT“ pradelstos skolos nuolat didėjo iki 1 959 019,10 Lt. Kadangi kreditoriui Onduline SA buvo pervesta 40 000 Lt, todėl žala siekia 1 919 019 Lt.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo ir savininko (akcininko) civilinės atsakomybės klausimas, susijęs su jo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei esant nemokiai.

Nustatyta, kad T. N. nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2008 m. gruodžio 23 d. buvo ieÅ¡kovo UAB „ONDUBALT“ direktoriumi ir vienu iÅ¡ dviejų akcininkų (t. 1, b. l. 11). Dėl įmonės vadovo bei akcininko pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimoPareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta tiek įmonės administracijos vadovui, tiek savininkui (akcininkui) (Ä®BÄ® 2 str. 9 p., 8 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės, kaip verslo subjekto, komercinę sėkmę lemia nuolatinė strategiÅ¡kai numatyta ir nevirÅ¡ijanti normalios gamybinės-Å«kinės verslo rizikos valdymo organų veikla.

Dėl to, sprendžiant, ar valdymo organų nariai tinkamai atliko pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ jiems tenkančias pareigas, bÅ«tina tirti ir vertinti ne tik atitinkamu laikotarpiu priimtus konkrečius sprendimus (atliktus veiksmus), kaip tokius, bet ir jų visumÄ , t. y. vertinti visÄ juridinio asmens veiklos laikotarpiu valdymo organų vykdytÄ veiklÄ . Sisteminis valdymo organų priimtų ir įgyvendintų sprendimų (plačiÄ ja prasme) naudingumo bendrovei (ypač jos galimybei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams) įvertinimas suteikia galimybę nustatyti, ar bendrovė buvo valdoma efektyviai ir ar buvo veikiama jos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ v.

D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013).Pažymėtina, kad siekiant nustatyti įmonės valdymo organo civilinę atsakomybę, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, nuo kada konkrečiai jam atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „ONDUBALT“ buvo įregistruota 2006 m. (t. 1, b.l. 11). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, nuo kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, rėmėsi įmonės balansais už 2007 m. ir 2008 m., Onduline SA sÄ skaitomis faktÅ«romis, Onduline SA pradelstų apmokėti sÄ skaitų registrais 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 16 d., įmonės vadovo T.

N. paaiÅ¡kinimais nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi, kuria UAB „ONDUBALT“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2012 m. gruodžio 17 d. eksperto iÅ¡vada. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jau 2007 m. įmonė buvo nemoki, tačiau priteisdamas žalÄ , nurodė, kad žala bendrovei ir jos kreditoriui Onduline SA yra bendrovės prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai nuo nemokumo atsiradimo 2008 m. pradžioje iki nutarties iÅ¡kelti UAB „ONDUBALT“ bankroto bylÄ priėmimo; teismo nutartyje prieÅ¡taringai nurodytas momentas, nuo kada įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, nors pats teismas pripažino, kad skolos dėl bankroto bylos neiÅ¡kėlimo laiku augo, todėl net ir taikant įmonei civilinę atsakomybę, jos dydis galėtų bÅ«ti iÅ¡augusi skola, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma.Nutartyje iÅ¡kelti UAB „ONDUBALT“ bankroto bylÄ konstatuota, kad bendrovė veiklos nevykdo nuo 2009 m. sausio 1 d., 2007 m. ir 2008 m. įmonė buvo nemoki. Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯monė turto turėjo už 1 973 904, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 690 469 Lt, grynasis įmonės pelnas – 211 216 Lt (t. 1, b. l. 35-36).

IÅ¡ 2008 m. gruodžio 16 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė turėjo 10 440,55 Lt grynojo pelno (t. 1, b. l. 37). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas, konstatavęs įmonės nemokumÄ dėl formaliai balanse esančios skolos ir turto santykio, neatsižvelgė į tai, kad tiek 2007 m. ir 2008 m., tiek bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo metu įmonėje buvo vienintelis kreditorius – Onduline SA, byloje nėra duomenų, kad įmonė buvusi skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, darbuotojams.

Todėl, nors formaliai įmonės nemokumas galėjo bÅ«ti konstatuotas jau 2007 m., tačiau įvertinus kreditoriaus statusÄ ir sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, tikslinga įvertinti faktines aplinkybes, t. y. įmonės verslo santykius su minėtu kreditoriumi. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad prekes ieÅ¡kovui kreditorius Onduline SA tiekdavo avansu, o ieÅ¡kovas atsiskaitydavo realizavęs pateiktas prekes. TokiÄ praktikÄ patvirtina ir tai, kad kreditorius Onduline SA ilgÄ laikÄ siuntė ieÅ¡kovui prekes, taip pat pritaikydamas 1, 2 ar 3 proc. nuolaidas.

Tokie Å¡alių tarpusavio santykiai tęsėsi ilgÄ laikÄ , kas rodo, kad abiems Å¡alims jie buvo priimtini. Vadovaujantis įprasta logika, prekių siuntimas už didelę sumÄ , jei už jas neatsiskaitoma, ir dar nuolaidų taikymas, nėra suderinama su įprasta verslo praktika ir pelno siekiu. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nors formaliai ir konstatavo įmonės nemokumÄ remdamasis Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi, tačiau vien Å¡iuo pagrindu vadovaudamasis nepagrįstai taikė buvusiam įmonės vadovui civilinę teisinę atsakomybę.Siekdamas nustatyti įmonės nemokumÄ , pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę, kuriÄ atliko ekspertė V.

V.. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ekspertizė buvo netinkamai suorganizuota, ekspertė neturėjo teisės bei kompetencijos nustatyti UAB „ONDUBALT“ mokumÄ /nemokumÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is apelianto argumentas yra nepagrįstas. Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad auditorės V.

V. pažymėjimo galiojimas 2009 m. gegužės 7 d. yra sustabdytas vadovaujantis Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, t. y. auditorės praÅ¡ymu Å¡io įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju (dėl narystės Audito ir apskaitos tarnyboje), todėl auditorė nėra iÅ¡braukta iÅ¡ teismo ekspertų sÄ raÅ¡o. Kaip pažymėta LR teisingumo ministerijos raÅ¡te, auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas minėtu pagrindu apriboja tik teisę atlikti finansinių ataskaitų auditÄ , tačiau neriboja kitos profesinės veiklos, pvz., buhalterinės apskaitos paslaugų, finansinių ir mokestinių konsultacijų ar teismo eksperto paslaugų teikimo (t. 3, b. l. 11-12).

IÅ¡ nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas auditÄ atlikti ekspertei V. V., nepažeidė įstatymo normų (t. 2, b. l. 49-52).Vertinant 2012 m. gruodžio 17 d. eksperto iÅ¡vados patikimumÄ , teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog nebuvo tiksliai atsakyta į užduotus klausimus bei nebuvo tirta, ar sÄ skaitos faktÅ«ros buvo apmokėtos. Ä® teismo užduotÄ klausimÄ , ar 2007 m. kreditoriaus Onduline SA ieÅ¡kovui UAB „ONDUBALT“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo visiÅ¡kai ir pilnai apmokėtos, buvo atsakyta, jog ne visos 2007 m. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros iki 2007 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos.

Taigi ekspertė neatsakė, ar 2007 m. pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apskritai buvo sumokėtos. Kaip matyti pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, nurodytas atsiskaitymo terminas buvo „Pavedimas iki pristatymo“, kuriuo ir vadovavosi ekspertė atlikdama ekspertizę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl tarp ieÅ¡kovo ir jo kreditoriaus susiklosčiusių atsiskaitymų praktikos, eksperto iÅ¡vada, nors formaliai ir pagrindžia įmonės nemokumÄ , tačiau nesudaro pagrindo jÄ vertinti kaip pagrindžiančiÄ Ä¯monės vadovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v.

UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Apeliantas teigia, kad 2011 m. gruodžio 27 d. UAB „ETL Baltic Group“ iÅ¡vada dėl įmonės nemokumo (t. 1, b. l. 157-158) yra prieÅ¡taringa, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ios iÅ¡vados nevertino ir sprendime ja nesirėmė, todėl ir teisėjų kolegija dėl jos pagrįstumo nepasisako. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės yra steigiamos, siekiant įgyvendinti pasirinktÄ verslo modelį ir gauti ekonominę naudÄ â€“ pelnÄ , todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika.

Å i aplinkybė lemia tai, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieÅ¡ kreditorius bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ä®monės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Todėl svarbu nustatyti, ar sprendimas nesikreipti į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, net ir įmonės finansiniams rodikliams nesant geriems, laikytinas siekiu iÅ¡saugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklÄ , ar įmonės vadovas veikė neapgalvotai ir nesuderinamai su įprastine Å«kine veikla.

Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės finansiniai rodikliai tam tikrais laikotarpiais nebuvo itin geri, tačiau tiek iš apeliacinių skundų argumentų, tiek iš byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad su įmonės kreditoriumi Ondubalt SA tęsėsi ilgalaikiai verslo santykiai, vienos UAB „ONDULINE“ skolos išnykdavo, kitos mažėjo, o tai rodo, kad įmonė bent iš dalies vykdė savo įsipareigojimus, mokėjo skolas ir vykdė darbus. Be to, 2007 m. ir 2008 m. balansuose nurodyta, kad įmonė dirbo pelningai.

Å i aplinkybė patvirtina, kad siekis iÅ¡laikyti įmonę veikiančia nebuvo visiÅ¡kai nesuderinamas su įprastine Å«kine veikla. Tai liudija, jog tuo metu įmonės vadovas turėjo pagrįstų lÅ«kesčių iÅ¡vengti įmonės bankroto. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka Ä®BÄ® nustatytus nemokumo kriterijus, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamÄ situacijÄ , nes visuomenės, o kartu ir vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinka siekis iÅ¡saugoti veikiantį verslo subjektÄ , jei jis nėra faktiÅ¡kai nemokus.

             Dėl sÄ lygų įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei kilti Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G.., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Stagena“ v. SEB Bankas, kt., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Todėl nustačius, kad įmonės vadovas, nors ir esant tam sÄ lygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet toliau vykdė veiklÄ , siekdamas iÅ¡saugoti įmonę, atgaivinti jos veiklÄ , vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta įmonės vadovo teisė veikti savarankiÅ¡kai, priimti rizikingus sprendimus, ieÅ¡koti parterių, tuo pačiu bÅ«tų paneigta ir įprasta verslo praktika. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v.

A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012). Remdamasi jau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo nustatyta, jog apeliantas T. N. bÅ«tų pažeidę Ä®BÄ® 2 str. 9 p., 8 str. 1 d. nustatytas pareigas ar bÅ«tų veikęs prieÅ¡ingai UAB „ONDUBALT“ veiklos tikslams. Todėl jo veiksmų negalima pripažinti neteisėtais. Taip pat nebuvo nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir žalos įmonei ir kreditoriams atsiradimo.

Dėl to civilinė atsakomybė apelianto atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma.Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io, kaltės), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „ONDUBALT“ ieÅ¡kinį atsakovui T. N. atmesti. TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė GasiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas