b55e8ce8-a2a5-45df-8d27-e2ee1ad58e3a · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-508-557/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01518-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 30 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal E. U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo E. U. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nuobaudas subendrinus paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. U. atžvilgiu dėl ATPK 1241 str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:E. U. 2013-04-02 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. kovo 30 d. 10.20 val. Taikos pr. 61 Klaipėdoje vairuodamas automobilį „Kia Motors Sorento”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu ir kliudė stovintį automobilį.

Palikęs transporto priemonę eismo įvykio vietoje ir nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį policijai, pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Taip pat vairuotojas nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokie E. U. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu pripažino įrodytu, kad E. U. padarė ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ skirta 100 Lt dydžio bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ skirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nuobaudas subendrinus paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ E. U. atžvilgiu dėl ATPK 1241 str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukė motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju E. U. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl policijos pareigÅ«nai reikalauti jo pateikti vairuotojo pažymėjimÄ objektyviai negalėjo ir to nedarė, t. y. neprašė pateikti vairuotojo pažymėjimo, o ir E. U., nebÅ«damas eismo įvykio vietoje, vairuotojo pažymėjimo pareigÅ«nams pateikti taip pat negalėjo.

Apeliaciniu skundu E. U. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti. Nurodo, kad su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nesutinka, kadangi jis nepadarė jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų, nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už kito asmens turto apgadinimÄ . Formalus taisyklių nesilaikymas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas teisėtu pagrindu pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimÄ ir skirti jam didelę sankcijÄ .

Priimdamas nutarimÄ teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nevertino iÅ¡kilusių abejonių ir prieÅ¡taravimų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, dėl ko jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai nubaustas. Vadovaujantis tuo praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimÄ ir jam paskirtas administracines nuobaudas už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. ATPK 130 str. 1 d. įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Å is pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ sali bÅ«ti padaromas tik tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (LVAT nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis apgadinto automobilio vairuotojo nelaukė, nesitarė su juo dėl eismo įvykio aplinkybių ir nebandė iÅ¡spręsti klausimo suraÅ¡ant eismo įvykio deklaracijÄ , nekviečiant policijos, tai yra suprasdamas, kad padarė KET pažeidimÄ - sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinta transporto priemonė, eismo įvykio metu nesant nukentėjusiojo, tuo pačiu nesant aplinkybės, dėl kurios jis turėtų teisę apie eismo įvykį nepraneÅ¡ti policijai, privalėjo vykdyti KET reikalavimÄ apie įvykį nedelsiant praneÅ¡ti policijai, tačiau šį reikalavimÄ pažeidė, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Vertinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime iÅ¡dėstytas aplinkybes galima tvirtinti, jog teismas pripažino jį padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., nenustatęs visų bÅ«tinų Å¡io pažeidimo požymių. Tai yra, teismas, formaliai įvertinęs tai, jog jis po eismo įvykio nepasiliko automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tačiau palikęs savo transporto priemonę nuėjo į Å¡alia esantį prekybos centrÄ , įvertino, jog tokiu bÅ«du jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Visgi Å¡iuo atveju teismas nenustatė privalomojo administracinio teisės pažeidimo požymio - tai yra, ar jis pažeidimÄ padarė tyčia, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Kaip jis pažymėjo bylos nagrinėjimo metu, pastebėjęs, jog stovėjimo aikÅ¡telėje kliudė kitÄ automobilį bei jį nežymiai įbrėžė, jis susijaudino ir pasimetė, jam smarkiai pakilo kraujospÅ«dis, dėl ko jis pasijuto blogai (pateikiami įrodymai, jog E. U. serga hipertenzija - liga, pasižyminčia padidėjusiu kraujo spaudimu, galinčiu sukelti infarktÄ ar insultÄ ) ir, siekdamas iÅ¡vengti pavojaus sveikatai ar net gyvybei, nuėjo į prekybos centre esančiÄ vaistinę įsigyti vaistų, nusiraminti bei tuo pačiu iÅ¡ draudimo bendrovės skyriaus pasiėmė draudiminio įvykio deklaracijÄ bei pinigų iÅ¡ bankomato tam, kad galėtų atsiskaityti su apgadinto automobilio vairuotoju.

Å iuo atveju jis siekė užtikrinti tinkamÄ eismo įvykio įforminimÄ . Nuo automobilio nuėjo trumpam, pagrįstai tikėdamasis, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ kito automobilio vairuotojas negrįš, o jei grįžtų, tai matydamas, kad apgadintas automobilis, neiÅ¡važiuos ir bus galimybė įforminti eismo įvykio deklaracijÄ . Tuo labiau, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos nenuvažiavo, t. y. jÄ paliko Å¡alia apgadinto automobilio. Å ios aplinkybės įrodo, kad jo veiksmuose nėra tyčios.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog asmens gyvybė ir sveikata yra svarbiausia įstatymo saugoma vertybė, galima pripažinti, jog jis teisėtai paliko eismo įvykio vietÄ , o tokie jo veiksmai negali bÅ«ti pripažįstami siekiu iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus. Pažymi, jog teismas ne tik nevertino jo iÅ¡dėstytų aplinkybių dėl jo sveikatos bÅ«klės, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į svarbiÄ byloje nustatytÄ aplinkybę, paneigiančiÄ jo tyčiÄ - tai yra tai, jog po eismo įvykio jis paliko savo automobilį aikÅ¡telėje, nors turėjo galimybę su juo apskritai iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos ar automobilį perstatyti į kitÄ vietÄ .

Teismas neįvertino, jog tokiu atveju, jeigu jis bÅ«tų siekęs tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ savo vietos ir iÅ¡vengti savo atsakomybės už pažeidimo padarymÄ , jis nebÅ«tų palikęs savo automobilio stovėti įvykio vietoje, tačiau bÅ«tų ėmęsis atitinkamų veiksmų, kad nuslėptų savo kaltę už svetimo turto apgadinimÄ - iÅ¡važiavęs iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ar pervažiavęs į kitÄ jos pusę, kuo toliau nuo įvykio vietos. Be to, Å¡iuo atveju jis net nebandė neigti kaltės už svetimo automobilio apibraižymÄ , pripažino savo kaltę už turto apgadinimÄ tiek policijoje, tiek teisme.

Tuo labiau įvertinus tai, kad pažeidimas menkavertis, nebuvo padaryta žymi žala svetimam turtui, galima pagrįstai tvirtinti, jog jam slėpti pažeidimo padarymÄ net nebuvo tikslo. Tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino, jo veiksmus vertino formaliai, kaltės formos taip pat nenustatinėjo. Tuo tarpu pagal inkriminuojamo pažeidimo sudėtį turi bÅ«ti nustatyta tyčia. Tačiau kaltės formos teismas nenustatinėjo. Nevertindamas minėtų bylos aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos nustatant asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, taikomas administraciniame procese.

Pažymi, jog ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iuo atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų.

Teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertintos bylos aplinkybės, paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai, nesurinkti ir neiÅ¡tirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti jo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. Taigi vadovaujantis tuo, jog teismas nevertino, ar administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., jis padarė tyčia, siekdamas iÅ¡vengti savo atsakomybės, nepateikė jokių argumentų, kodėl yra neatsižvelgiama į jo bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, byloje likusios abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti vertinami jo naudai.

Apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti, jog nenustačius jo tyčios dėl pažeidimo padarymo, jam negali kilti administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., nustatančiÄ atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ . Su Å¡ia teismo iÅ¡vada sutikti taip pat negalima, kadangi jÄ teismas padarė neįvertinęs reikÅ¡mingų faktinių bylos aplinkybių, pateiktų bylos nagrinėjimo metu.

Nors byloje buvo nustatyta ir jis pripažino, kad vairuodamas automobilį kliudė kitÄ Å¡alia esančiÄ transporto priemonę ir jÄ nežymiai subraižė, tačiau teismas neįvertino, kad jis siekė iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ nekviečiant policijos, kartu su apgadintos transporto priemonės savininku nubraižant įvykio deklaracijÄ ir geruoju susitariant dėl žalos, padarytos automobiliui, atlyginimo. Kaip pats teismas pažymėjo, tokiÄ teisę numato Kelių eismo taisyklių 232 p., pagal kurį policijos pareigÅ«nams apie eismo įvykį praneÅ¡ti nebÅ«tina, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas nei vienas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių.

Å iuo atveju atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio vietoje apgadinto automobilio vairuotojo nebuvo, o jis pasijuto blogai dėl sveikatos bÅ«klės, jis nuėjo į prekybos centrÄ , kur įsigijo vaistų, juos iÅ¡gėrė, kad praeitų ligos simptomai, bei iÅ¡ draudimo bendrovės skyriaus pasiėmė draudiminio įvykio deklaracijÄ , o taip pat iÅ¡siėmė iÅ¡ bankomato pinigų, kuriuos ketino sumokėti automobilio vairuotojui už apgadintÄ transporto priemonę. Visgi jam nepavyko susitarti su nukentėjusiuoju, kadangi grįžęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę savo automobilio nerado - dėl nesuprantamų priežasčių transporto priemonę policija operatyviai iÅ¡vežė į aikÅ¡telę, esančiÄ už 20 km už miesto.

Å iuo atveju policijos pareigÅ«nai neturėjo teisės iÅ¡vežti transporto priemonės, ji eismui netrukdė, ji nebuvo paieÅ¡koma ir t. t. Tokiu bÅ«du jis objektyviai negalėjo geruoju susitarti su apgadinto automobilio savininku, atlyginti žalÄ ir taikiai iÅ¡siskirti, t. y. nekviečiant policijos pareigÅ«nų, kas yra leidžiama pagal teisės aktus. Ä®vertinus tai, jog jis padarė nežymiÄ Å¾alÄ kitai transporto priemonei, apie tai pranešė draudimo bendrovei, pagrįstai manytina, jog eismo įvykio dalyviai bÅ«tų paprastai, be institucijų įsikiÅ¡imo iÅ¡sprendę susidariusiÄ situacijÄ , kas bÅ«tų atitikę jų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima tvirtinti, jog administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinė byla iškelta neteisėtai, policijos pareigūnams netinkamai vykdant savo tarnybines pareigas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi, kaip minėta, teismas, vadovaujantis ATPK 257 ir 284 straipsniais, nevisapusiškai ir neobjektyviai išsiaiškino bei įvertino reikšmingas bylai aplinkybes.

ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. BÅ«tent bylÄ nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui), o Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi. Å iuo atveju teismas bylÄ nagrinėjo formaliai, neįsigilindamas į jo paaiÅ¡kinimus ir jų nevertindamas, nesigilino į byloje iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus (pavyzdžiui, kodėl asmuo, kuris, pasak teismo, tyčia pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos, joje palieka savo automobilį, kuris leidžia nustatyti pažeidimÄ padariusį asmenį, kodėl pažeidimÄ padaręs asmuo netrukus grįžta į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę pasiimti savo transporto priemonės bei kt.), atsiradusių neaiÅ¡kumų ir abejonių nevertino jo naudai, dėl ko galiausiai priėmė neteisėtÄ nutarimÄ , kuriuo buvo pažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisėti interesai.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tačiau ir neteisėtai paskyrė per dideles nuobaudas - 3000 Lt baudÄ kartu su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams. Teismas neįvertino, jog autoįvykis yra mažareikÅ¡mis, nesukėlęs pavojaus kitiems asmenims, nukentėjusiojo automobilis po eismo įvykio apgadintas nežymiai, jis pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, jokių galiojančių nuobaudų neturi, nėra jokių sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas, net ir pripažinęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d. bei 127 str. 2 d., padarymÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ remtis ATPK 301 str., suteikiančiu teisę teismui skirti mažesnę, nei sankcijoje numatytÄ , nuobaudÄ arba apskritai neskirti jokios nuobaudos, t.y. neskirti tokios didelės baudos ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kuri jam yra labai reikÅ¡minga, nes jis yra įmonės vadovas, vystantis įmonės veiklÄ ir siekiantis jai keliamų tikslų, t. y. gauti pajamų ir pelno, kas sÄ lygoja atitinkamų rinkliavų į valstybės biudžetÄ sumokėjimÄ .

Tuo tarpu praradęs teisę vairuoti transporto priemones jis bus priverstas stabdyti įmonės veiklÄ dėl ko nukentės ne tik jis ir jo Å¡eimos nariai, tačiau nukentės ir valstybės interesai, t.y. nebus sumokėti valstybei mokesčiai iÅ¡ veiklos. Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Å is pažeidimas, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, to neneigia ir pats apeliantas, kad atbuline eiga vairuodamas automobilį „Kia Sorento”, E. U. kliudė stovintį automobilį „Opel Meriva“ ir jį apgadino. Bylos medžiaga (b. l. 7, 48) nustatyta, jog automobiliui „Opel Meriva“ buvo apgadintas deÅ¡inės pusės priekinis bamperis ir deÅ¡inės pusės priekinis žibintas.

Nagrinėjamu atveju E. U. sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateikiamÄ eismo įvykio apibrėžimÄ , kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su Å¡iuo eismo įvykiu susijęs. Tačiau, anot apelianto, jis yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, o tik dėl staiga pablogėjusios sveikatos nuėjo į vaistinę įsigyti vaistų bei tuo pačiu iÅ¡ draudimo bendrovės skyriaus pasiimti draudiminio įvykio deklaracijos bei pinigų iÅ¡ bankomato tam, kad galėtų kartu su apgadinto automobilio savininku užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ ir susitarti su juo dėl žalos atlyginimo nekviečiant policijos.

Apelianto teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė susitarti su nukentėjusiuoju geruoju, t. y. nekviečiant policijos pareigÅ«nų, todėl nepagrįstai buvo nubaustas ir pagal ATPK 127 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad E. U. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors E. U. neigia jo veiksmuose buvus tyčiÄ pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, apeliacinis teismas laiko, kad E. U. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė sÄ moningai ir tyčia, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nenuoseklÅ«s E. U. parodymai. Pirminiame savo 2013-04-02 paaiÅ¡kinime (b. l. 16), raÅ¡ytame praėjus trims dienoms po eismo įvykio, E. U. nurodė, kad parkuodamas automobilį kliudė Å¡alia stovintį. Palaukus keletÄ minučių jam pasidarė bloga, todėl nubėgo į Akropolį, į tualetÄ , po to nusiėmė pinigų iÅ¡ bankomato, galvojo, gal pavyks vietoje susitarti.

Visa tai truko apie 20 min. Apklausiamas teismo posėdžio metu (b. l.

33) nurodė, kad parkuodamasis įbrėžė maÅ¡inÄ . Kiek palaukė, pasidarė negera, žadėjo palikti raÅ¡telį, bet neturėjo kuo raÅ¡yti, tada nuėjo į bankÄ pasiimti pinigų, žinojo, kad dėl nedidelių įvykių galima susitarti vietoje. Grįžo galimai už 30 min. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo dar kitokias aplinkybes, t. y., kad pablogėjus sveikatai nuėjo į vaistinę įsigyti vaistų, taip pat ėjo iÅ¡ draudimo bendrovės skyriaus pasiimti draudiminio įvykio deklaracijos bei pinigų iÅ¡ bankomato. Nors E. U. nurodė, kad po eismo įvykio keletÄ minučių, iki kol jam pasidarė bloga, laukė įvykio vietoje, tačiau iÅ¡ N. M. paaiÅ¡kinimo (b. l.

18) matyti, jog „Kia Sorento“ vairuotojas, automobilį pastatęs kitoje vietoje, iÅ¡lipo ir nuėjo į prekybos centrÄ . Kad pastarasis bÅ«tų lÅ«kuriavęs, liudytojas nenurodė. Nei pirminiame savo paaiÅ¡kinime, nei teismo posėdžio metu E. U. nenurodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos jis bÅ«tų kreipęsis į vaistinę. Å iÄ versijÄ jis iÅ¡kėlė tik apeliacinio proceso metu. Apeliacinio teismo vertinimu, tuo atveju, jei E. U. tikrai bÅ«tų pablogėjusi sveikata, dėl ko jis nebÅ«tų galėjęs ilgiau laukti ir pasilikti eismo įvykio vietoje, jis bÅ«tų ėjęs tik į vaistinę, o ne ieÅ¡kojęs draudimo bendrovės skyriaus ir nuiminėjęs pinigus iÅ¡ bankomato. Apeliacinis teismas laiko, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog iÅ¡ eismo įvykio vietos jis pasitraukė neva dėl staigaus sveikatos pablogėjimo, yra bandymas iÅ¡vengti griežtos atsakomybės.IÅ¡ byloje esančios ataskaitų žiÅ«ryklės (b. l.

20) matyti, jog 2013-03-30 10.11 val. Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas praneÅ¡imas, kad nuo Gargždų link Klaipėdos, neprivažiavus Dauparų viaduko, autostradoje automobilį „Kia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, blaÅ¡kosi kelyje, vairuoja prieÅ¡ eismÄ . Policijos pareigÅ«no A. P. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

4) nurodyta, kad 2013-03-30 apie 10.20 val. iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad nuo Dauparų link Jakų žiedo važiuoja „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Automobilio judėjimo kryptis yra link prekybos centro „Akropolis“, tačiau nespėjus atvažiuoti budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį centro aikÅ¡telėje. Priėjęs N. M. paaiÅ¡kino, kad jis nuo Dauparų sekė „Kia Sorento“ ir matė, kaip automobilis atsitrenkė į „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsitrenkus automobilis buvo patrauktas į Å¡alia esančiÄ stovėjimo vietÄ . „Kia Sorento“ vairuotojo nebuvo galimybės nustatyti. Policijos pareigÅ«nas O. D. savo tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

5) taip pat pažymėjo, jog susisiekus su A. J. IĮ „A.“, kuriai priklauso automobilis „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke A. U., pastaroji paaiškino, kad šiuo metu automobiliu gali naudotis E. U., ir pateikė jo telefono numerį, kuriuo skambinant niekas neatsiliepė. Tuo tarpu E. U. teismo posėdžio metu (b. l.

33) parodė, kad jam iÅ¡ policijos paskambino tik kitÄ dienÄ ir liepė ateiti. Nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ jo niekas nekvietė, tik jo žmonai skambino, o sutuoktinė jam paskambino. Tačiau apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti savo pareigas atlikusių pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kad dar įvykio vietoje buvo mėginama skambinti E. U., tačiau pastarasis neatsiliepė. Apeliacinis teismas sprendžia, jog tuo metu, kai policijos pareigÅ«nai mėgino prisiskambinti E. U., apie tai, kad įvykio vietoje yra policija ir jo ieÅ¡ko, E. U. galėjo praneÅ¡ti žmona, todėl pastarasis neatsiliepė skambinant policijos pareigÅ«nams. Jeigu E. U. nebÅ«tų žinojęs, kad jo ieÅ¡ko policija, išėjęs iÅ¡ prekybos centro ir pastebėjęs, kad nebėra automobilio, jis iÅ¡ karto bÅ«tų kreipęsis į policijÄ , tačiau tiek iÅ¡ jo paties paaiÅ¡kinimų (b. l. 33), tiek iÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo (b. l.

6) matyti, jog pastebėjęs, kad nebėra automobilio, į policijÄ jis nesikreipė, į policijÄ E. U. nuvyko tik po trijų dienų. Apeliantas taip pat nurodo, kad automobilį neva paliko Å¡alia apgadinto automobilio, tačiau iÅ¡ autoavarijos vietos schemos (b. l.

7) bei byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 23-25) matyti, kad automobilis „Kia Sorento“ buvo pastatytas kitoje automobilių stovėjimo pusėje ir toliau nuo automobilio „Opel Meriva“, o ne Å¡alia jo ar prieÅ¡ais jį. Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu, laiko, kad E. U. veiksmai – automobilio „Kia Sorento“ pastatymas kitoje automobilių stovėjimo pusėje ir toliau nuo apgadinto automobilio „Opel Meriva“, nepraneÅ¡imas policijai apie eismo įvykį matant, jog nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nėra, nuėjimas į prekybos centrÄ pusvalandžiui, neatsiliepimas į policijos pareigÅ«nų skambutį, nesikreipimas į policijÄ pastebėjus, kad jo vairuoto automobilio nebėra eismo įvykio vietoje – rodo E. U. siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ .

Apeliacinis teismas pripažįsta, kad E. U. iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pasiÅ¡alino tyčia ir sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kadangi jo kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ Ä¯rodyta, jis pagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 127 str. 2 d. Jei E. U. nebÅ«tų pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, jis bÅ«tų galėjęs pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe ir su nukentėjusiuoju užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ nekviečiant policijos, tačiau dėl savo paties tyčinių veiksmų – pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos prarado galimybę Å¡ia teise pasinaudoti.

Apelianto nuomone, jam paskirta per griežta nuobauda, kadangi autoįvykis yra mažareikÅ¡mis, nesukėlęs pavojaus kitiems asmenims, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, jis pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, jokių galiojančių nuobaudų neturi, nėra jokių sunkinančių aplinkybių. Todėl praÅ¡o jo atžvilgiu taiktyi ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti tokios didelės baudos bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kuri jam yra reikalinga darbe.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena E. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jis savo kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nepripažino. Nors galiojančių nuobaudų E. U. neturi, anksčiau jis ne kartÄ buvo baustas už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13-15), kas neigiamai charakterizuoja jo asmenį. Pažymėtina, jog įstatymas, įtvirtindamas draudžiamas veikas bei nustatydamas už jas konkrečias sankcijas, iÅ¡ anksto informuoja asmenis apie neigiamus padarinius už pažeidimų darymÄ .

Asmuo, prieÅ¡ darydamas teisės pažeidimÄ , turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Akivaizdu, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones E. U. yra bÅ«tina darbe, apeliantui buvo žinoma ir iki pažeidimų padarymo, tačiau jis to nepaisė ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį įstatymas numato griežtÄ administracinę nuobaudÄ - baudÄ nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliacinis teismas laiko, jog apelianto nurodytos aplinkybės (autoįvykis nesukėlė pavojaus kitiems asmenims, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, galiojančių nuobaudų neturi, pripažino kaltę dėl eismo įvykio, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių) yra reikÅ¡mingos ir į jas atsižvelgiama individualizuojant skiriamÄ nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, jog bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo.

Apylinkės teismas E. U. tiek už ATPK 130 str. 1 d., tiek už ATPK 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus skyrė minimalias nuobaudas – baudas, teisę vairuoti transproto priemones taip pat atėmė minimaliam laikotarpiui. Apeliacinis teismas laiko, jog nėra jokio pagrindo laikyti E. U. paskirtÄ galutinę subendrintÄ nuobaudÄ aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ dar labaiu Å¡velninti.Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad E. U. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. bei ATPK 127 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai E. U. kaltės klausimu dėl jam inkriminuotų pažeidimų neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Taip pat apeliacinio skundo argumentai dėl E. U. skirtos administracinės nuobaudos neduoda pagrindo Å¡velninti apylinkės teismo jam skirtÄ administracinę nuobaudÄ . Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:E. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

                         Teisėjas                                                                           Linas Pauliukėnas