2018-12-05 Nr. AB-22183-3-64-3-01065-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1926-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01065-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 24.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero Algirdo Griciaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero Algirdo Griciaus skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) meras Algirdas Gricius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašė panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. TS-124 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. TS-40 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovavimo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Taryba, priimdama Sprendimą, viršijo įstatymu jai nustatytą kompetenciją ir faktiškai perėmė įstatymu merui priskirtą funkciją – pačiam atstovauti arba įgalioti kitus asmenis atstovauti Savivaldybei bei Tarybai teisme, ir šią funkciją perdavė Savivaldybės administracijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą nėra kompetentinga atlikti šią funkciją. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime (kaip ir ankstesniame sprendime, kuris keičiamas naujai priimtu Sprendimu) nenurodyta, kokia teisės norma Taryba vadovavosi Savivaldybei ir Tarybai atstovauti įgaliodama Savivaldybės administraciją, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Priimant Sprendimą pažeisti savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės, sprendimų priėmimo teisėtumo, veiklos skaidrumo, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisinės valstybės principai. Priimant Sprendimą nebuvo laikomasi procedūrinių reikalavimų.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą išnagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. 4. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taryba Sprendimu pripažino netekusiu galios 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. TS-40 3.2 papunktį, taip pat 2018 m. sausio 28 d. sprendimą papildė 4 ir 5 punktais: „4. Pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijai atstovauti Raseinių rajono savivaldybę ir Raseinių rajono savivaldybės tarybą administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. patikslintą skundą (administracinės bylos Nr. I-241-289/2016) ir administracinėje byloje pagal A. M. patikslintą skundą (administracinės bylos Nr. I-242-394/2016) su teise administracines bylas vesti per Raseinių rajono savivaldybės administracijos pasirinktą atstovą; 5. Nustatyti, kad vykdydama Sprendimo 4 punkte nustatytą pavedimą Raseinių rajono savivaldybės administracija ar jos pasirinktas atstovas turi teisę reikšti, pasirašyti ir pateikti prašymus, pareiškimus, prieštaravimus, atsiliepimus, skundus ir apeliacinius skundus ir kitus dokumentus, skųsti ar kitaip prieštarauti bet kokiems asmenų sprendimams, nutarimams, prašymams ar kitiems veiksmams, pasirašyti ir pateikti asmenims visus su tuo susijusius dokumentus, Raseinių rajono savivaldybės ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos vardu gauti ir/ar priimti dokumentus, pareikšti nušalinimus, susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus ir naudotis visomis atsakovui, suinteresuotam asmeniui ar pareiškėjui teisės aktuose nustatytomis teisėmis bei atlikti kitus veiksmus, kuriuos reikalinga atlikti siekiant tinkamai įgyvendinti šį pavedimą.“

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos G. R. patikslintą skundą (administracinės bylos Nr. I-241-289/2016, teisminio proceso numeris 3-64-3-00094-2016-8) ir administracinė byla pagal A. M. patikslintą skundą (administracinės bylos Nr. I-242-394/2016, teisminio proceso numeris 3-64-3-00095-2016-9). Abiejose administracinėse bylose Tarybai ir Savivaldybei, atstovaujamai Tarybos, teisme atstovavo Savivaldybės meras Algirdas Gricius. Pareiškėjo pateikto reikalavimo nagrinėjimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu.

III. 7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog konstatavęs, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia pasekmių, pirmosios instancijos teismas administracinę bylą turėjo nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, o ne atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų nenagrinėjo, todėl teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą iš esmės yra be motyvų. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad skundžiamas Tarybos Sprendimas nesukelia pareiškėjui pasekmių, kadangi administracinėse bylose Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016 pareiškėjas Savivaldybei ir Tarybai atstovavo pagal įstatymą, o Tarybos Sprendime pareikšta valia faktiškai liko neįgyvendinta. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundą atmetus, galima teigti, kad Sprendimas yra teisėtas, o Savivaldybės meras veikė šį Sprendimą pažeisdamas ir tai kelia abejonių dėl Savivaldybės ir Tarybos atstovavimo minėtose administracinėse bylose. Pareiškėjo skundo išnagrinėjimas yra svarbus tuo aspektu, kad Sprendimas yra priimtas viršijant suteiktą kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarybos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Sprendimas pareiškėjui nebesukelia teisinių pasekmių, nes administracinės bylos Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016, dėl atstovavimo kuriose pareiškėjas kelia ginčą, Šiaulių apygardos administraciniame teisme jau išnagrinėtos, abejose bylose Tarybai ir Savivaldybei atstovavo Savivaldybės meras Algirdas Gricius.

10. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad teismui pareiškėjo skundą atmetus, galima teigti, kad Tarybos Sprendimas yra teisėtas, o Savivaldybės meras, atstovaudamas Savivaldybei ir Tarybai administracinėse bylose Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016, veikė šį Sprendimą pažeisdamas ir tai kelia abejonių dėl Savivaldybės ir Tarybos atstovavimo minėtose administracinėse bylose. Be to, nustatęs, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia pasekmių, pirmosios instancijos teismas administracinę bylą turėjo nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, o ne atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Tarybos Sprendimas jam, kaip Savivaldybės merui, nesukėlė teisinių pasekmių.

15. Paminėtina, kad pareiškėjas šioje byloje ginčijo ir prašė panaikinti Tarybos Sprendimą, kuriuo Administracijai pavesta atstovauti Savivaldybę ir Tarybą administracinėse bylose pagal G. R. ir A. M. skundus su teise administracines bylas vesti per Administracijos pasirinktą atstovą bei teikti visus su šio pavedimo įgyvendinimu susijusius procesinius dokumentus minėtose bylose. Taigi pareiškėjas kėlė ginčą dėl Vietos savivaldos įstatyme Savivaldybės merui ir Tarybai nustatytų įgaliojimų bei kompetencijos įgyvendinimo.

16. Byloje nustatyta, kad skundžiamas Tarybos Sprendimas nebuvo iki galo įgyvendintas, nes tiek administracinėje byloje Nr. I-241-289/2016 pagal G. R. skundą, tiek administracinėje byloje Nr. I-242-394/2016 pagal A. M. skundą teismo posėdžiuose Tarybai ir Savivaldybei pagal įstatymą atstovavo Savivaldybės meras Algirdas Gricius. Taigi skundžiamu Tarybos Sprendimu Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatęs, kad šio sprendimo priėmimo metu administracinės bylos Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016 buvo išnagrinėtos ir jose priimti sprendimai – įsiteisėję, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl neįvykdyto Tarybos Sprendimo, kuriuo nustatyti patvarkymai dėl Savivaldybės ir Tarybos atstovavimo jau pasibaigusiose administracinėse bylose, nagrinėjimas yra betikslis ir kad pareiškėjo, kaip Savivaldybės mero, teisių ir pareigų apimtis minėtose administracinėse bylose nepasikeitė (ir ateityje nebepasikeistų). Atstovavimo atsakovams tinkamumo klausimai administracinėse bylose Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016 nebuvo kelti, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimų abejonių, susijusių su jo atstovavimu Tarybai bei Savivaldybei minėtose administracinėse bylose, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog konstatavęs, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia pasekmių, pirmosios instancijos teismas administracinę bylą turėjo nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, o ne atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

18. Atsakydama į šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma akcentuoja, kad pagal LVAT formuojamą praktiką išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet paprastai negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Nutraukiant bylą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Administracinė byla gali būti nutraukta tik išimtiniais atvejais, kai skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreipimosi į pirmosios instancijos teismą momentu administracinės bylos Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016 dar nebuvo išnagrinėtos ir nebuvo aišku, ar tose bylose Tarybai ir Savivaldybei bus atstovaujama, vadovaujantis skundžiamu Tarybos Sprendimu, ar pagal Vietos savivaldos įstatymą. Tai, kad pirmosios instancijos teismui kilo neaiškumų dėl Tarybos Sprendimo sukeliamų pasekmių pareiškėjui patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi pripažino pareiškėjo (jo atstovo) dalyvavimą teismo posėdyje būtinu tam, kad pareiškėjas pateiktų su tuo susijusius paaiškinimus. Vadinasi, skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo akivaizdu, kad pareiškėjo skundžiamas Tarybos Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Todėl pareiškėjo argumentai, kad administracinė bylą pagal jo skundą pirmosios instancijos teisme turėjo būti nutraukta, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su Tarybos Sprendimo apskundimu susijusias faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitinka proceso teisės normas ir formuojamą administracinių teismų praktiką. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero Algirdo Griciaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė