b557dbd6-2f2c-45c8-97ad-8f36346a54ef · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-519-386/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00469-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos 24; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

L., 2013 m. liepos 18 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. patikslintÄ skundÄ atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl 2012-09-27 raÅ¡to Nr. (1.7)-SR-3582 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o:1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2012-09-27 raÅ¡tÄ Nr. (1.7)-SR-3582;2) įpareigoti TarnybÄ priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pagal pareiÅ¡kėjo 2012-09-24 praÅ¡ymÄ Nr. ATP-1753;3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;4) praneÅ¡ti prokurorui apie piktnaudžiavimo požymius, kurie turi nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 228 straipsnio 1 dalį;5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde bei patikslintame skunde (I t., b. l. 3-4;

II t., b. l.

5) pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2012-09-24 Klaipėdos VGTPT užpildė nustatytos formos praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , atsakė į visus formoje pateiktus klausimus bei pateikė dokumentus, kuriais grindė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , tačiau Tarnyba 2012-09-27 raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3582 atsisakė nagrinėti minėtÄ praÅ¡ymÄ . Mano, kad toks atsisakymas prieÅ¡tarauja įstatymams, kuriais remiantis Tarnyba privalėjo iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ .

Teigia, kad Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai teisės aktai garantuoja jam teisę turėti advokatÄ ir vesti bylÄ per advokatÄ . Nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas, VGTPÄ®) 11 straipsnio 2 dalimi turi teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas Klaipėdos VGTPT, kuri privalo vadovautis įstatymais ir pagal jo praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ , kuris skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Mano, kad Å¡iuo atveju Tarnyba nesilaikė Ä®statymo normų, jos veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodo, kad duomenis specialiai pateikė Tarnybai, kad jie bÅ«tų vertinami, tačiau Tarnybos direktorius iÅ¡kreipė faktinių aplinkybių esmę ir piktnaudžiavo savo padėtimi, siekdamas nepagrįstai ir neteisėtai užkirsti jam galimybę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Mano, kad Tarnybos direktoriaus R. V. pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formos reikalavimų esmę ir padėti įgyvendinti teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ o ne ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip jos nesuteikti.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Tarnybos direktorius R.V. ydingai ir suinteresuotai veikdamas, tyčiniais veiksmais atsisakė priimti sprendimÄ , ko pasekoje praÅ¡ymo nagrinėjimas vilkinamas.

Pažymi, kad Tarnyba iÅ¡davė praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formÄ , kuriÄ užpildė atsakydamas į pateiktus klausimus bei pateikdamas reikalaujamus duomenis ir dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad pagal anksčiau užpildytas analogiÅ¡kas formas praÅ¡ymai buvo nagrinėjami ir sprendimai priimami. Nurodo, kad Tarnyba nesuteikia jokios motyvuotos informacijos, nepaaiÅ¡kina apie reikalavimų pasikeitimus, todėl forma užpildoma laisvai, atsakant į pateiktus klausimus bei pateiktus pasirinktinai atsakymus.

Mano, kad Tarnybos direktoriaus R. V. minėti veiksmai – tai akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba, nes įstatymai ir teisės aktai visiems asmenims turi galioti vienodai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad direktorius R. V., nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo 2013-02-26 praÅ¡ymÄ Nr. ATP-326, užpildytÄ analogiÅ¡kai 2012-09-24 praÅ¡ymui Nr. ATP-1953, priėmė sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl Tarnybos direktoriaus R.V. netinkamo veikimo ir kaltės patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ ir mano, kad tokie direktoriaus veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį.

Dėl tokių direktoriaus tyčinių veiksmų patyrė didelę moralinę žalÄ , kuriÄ vertina 25 000 litų. Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ (I t., b. l. 73-75; II t., b. l. 19-22) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kina, kad 2012-09-24 Tarnyboje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , kurio paskutiniame lape laukelyje „Mano Å¡iame praÅ¡yme bei prie praÅ¡ymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar asmenų gauti duomenys gali bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“, ranka įraÅ¡ytas sekantis tekstas:

„nesutinku“. 2012-09-27 raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3582 (atsiliepimuose padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nurodant raÅ¡to Nr. (1.7)-SR-3582 datÄ â€“ turi bÅ«ti data „2012-09-27“, o ne „2012-09-26“) Tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad jo praÅ¡ymas nebus nagrinėjamas, nes pateiktame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nesutinka, kad praÅ¡yme bei prie praÅ¡ymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui 2012-09-24 pateikto praÅ¡ymo originalÄ kartu su pateiktais priedais.Atsakovė nurodo, kad neturėdama pareiÅ¡kėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo VGTPÄ® nustatyta tvarka pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , todėl praÅ¡ymo nenagrinėjo ir pagrįstai jį grÄ Å¾into pareiÅ¡kėjui.Tarnybos nuomone, Å¡io praÅ¡ymo formos grafoje, esančioje formos 5 puslapyje, esantis teiginys (klausimas) dėl pareiÅ¡kėjo sutikimo tvarkyti asmens duomenis yra įraÅ¡ytas įgyvendinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ duomenų valdytojo pareigÄ supažindinti pareiÅ¡kėjÄ , kaip duomenų subjektÄ , su jo teise pasirinkti, ar jis sutinka, ar nesutinka, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys, bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ duomenų subjekto teisę neduoti tokio sutikimo.

To paties straipsnio 2 dalis taip pat įsakmiai numato, kad, jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiÅ¡kai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus. Taigi Å¡ioje praÅ¡ymo formos grafoje nurodytas valios pareiÅ¡kimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtÄ sutikimo sÄ vokÄ (savanoriÅ¡kÄ duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimÄ tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.Atsakovė informuoja, kad gavus pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nagrinėjamoje byloje ir patikrinus pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl 2013-02-26 praÅ¡ymo nagrinėjimo, pastebėta, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme buvo nurodęs, jog nesutinka, kad jo praÅ¡yme bei prie praÅ¡ymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys bÅ«tų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.

Nepastebėjus 2013-02-26 praÅ¡yme esančio nesutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo, Tarnyba per klaidÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir 2013-03-01 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-309-13 suteikė antrinę teisinę pagalbÄ . Tarnyba 2013-06-06 aktu Nr. (1.7.)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ nutraukė pareiÅ¡kėjo duomenų tvarkymÄ ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui jo 2013-02-26 praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ bei visus su Å¡iuo praÅ¡ymu pateiktus dokumentus, o nutraukus asmens duomenų tvarkymÄ , antrinės teisinės pagalbos teikimas baigtas.

Atsakovė nurodo, kad patikslintu skundu skundžiamas 2012-09-27 aktas Nr. (1.7)-SR-3582 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl iÅ¡vestiniai pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl įpareigojimo priimti sprendimÄ , praneÅ¡imo prokurorui apie piktnaudžiavimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas A. L. patikslinto skundo reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti skunde bei patikslintame skunde iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.Kiti proceso dalyviai ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė nagrinėti bylÄ jos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta iÅ¡ esmės atsakovės Klaipėdos VGTPT atstovui nedalyvaujant. Konstatuojama:Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės ginčijamas Klaipėdos VGTPT 2012-09-27 raÅ¡tas Nr. (1.7)-SR-3582, kuriuo pareiÅ¡kėjo 2012-09-24 praÅ¡ymas (reg. Nr. ATP-1753) paliktas nenagrinėtu ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui, jam nesutikus, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.Byloje nustatyta, jog 2012-09-24 Klaipėdos VGTPT buvo gautas pareiÅ¡kėjo A.

L. praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. 2-12347-618/2012 (I t., b. l. 5-7). PraÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pildydamas grafÄ dėl sutikimo, kad praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, pareiÅ¡kėjas nurodė:

„nesutinku“.2012-09-27 raštu Nr. (1.7)-SR-3582 (b. l.

8) atsakovė Klaipėdos VGTPT informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo 2012-09-24 praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nebus nagrinėjamas ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui.2010-11-29 sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) įtvirtintas nuostatas.Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra:

1) duomenų subjektas duoda sutikimÄ ;

2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;

3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;

4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;

5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;

6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.Kadangi atsakovė Klaipėdos VGTPT atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , bÅ«tina įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad atsakovė negali tvarkyti pareiÅ¡kėjo A. L. asmens duomenų ir vykdyti pareigÄ patikrinti, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbÄ .Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pateikti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Realizuodamos nurodytÄ teisę, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. JÄ suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedÅ«rų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokiÄ pagalbÄ .

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis - suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal įstatymÄ . Nagrinėdamas Å¡ios kategorijos administracines bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija) patvirtintoje tipinėje praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formoje numatyta, kad asmens duomenų turėtojas - besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo asmuo, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, yra supažindinamas su jo teise pasirinkti, ar jis sutinka, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys.

Toks nurodytas valios pareiÅ¡kimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtÄ sutikimo sÄ vokÄ (savanoriÅ¡kÄ duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimÄ tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, 2012-09-24 pildydamas nustatytos formos praÅ¡ymÄ (reg. Nr. ATP-1753), buvo supažindintas su jo teise sutikti arba nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, ir dėl jo asmens duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.

PareiÅ¡kėjui nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, atsakovė Klaipėdos VGTPT neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Nors kartu su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjas pateikė Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su žyma apie jos gavimÄ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2012-07-13 (b. l. 10-13), ji nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo asmens duomenų tvarkymas nėra bÅ«tinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos tik patvirtina deklaracijos priėmimo iÅ¡ asmens faktÄ , o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ .Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėdama pareiÅ¡kėjo 2012-09-24 praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. 2-12347-618/2012, atsakovė Klaipėdos VGTPT negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir surinkti visų duomenų, susijusių su sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ priėmimu, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimu.

Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ dėl jo asmens duomenų tvarkymo, atsakovė Klaipėdos VGTPT skundžiamu raÅ¡tu pagrįstai grÄ Å¾ino nenagrinėtÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Konstatavus, kad atsakovė Klaipėdos VGTPT skundžiamu raÅ¡tu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę Klaipėdos VGTPT priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiÅ¡kėjui civilinėje byloje Nr. 2-12347-618/2012 pagal pareiÅ¡kėjo 2012-09-24 praÅ¡ymÄ Nr. ATP-1753, nes faktinė ir teisinė padėtis Å¡io sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, pagal Å¡io straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis - valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai - fiziniam ar juridiniam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi būti atlyginta žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų.

Terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukščiau įvardintų vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t. y. veikimo ar neveikimo prieÅ¡taravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieÅ¡taravimu aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.Kadangi konstatuota, jog atsakovės Klaipėdos VGTPT veiksmai yra teisėti dėl sprendimo nenagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir jį grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui priėmimo, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.Reikalavimai praneÅ¡ti prokurorui apie proceso Å¡alies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius (ABTÄ® 109 straipsnis), priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl pareigÅ«nų, institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų asmenų, kurie pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus (ABTÄ® 108 straipsnis), nėra priskirti prie ABTÄ® nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiÅ¡ki reikalavimai, kuriuos privalo iÅ¡nagrinėti administracinis teismas.

ABTÄ® 109 ir 108 straipsniai suteikia teisę teismui, nagrinėjančiam administracinę bylÄ , imtis priemonių, numatytų Å¡iuose straipsniuose, jei nagrinėdamas administracinį ginÄÄ nustato Å¡iuose straipsniuose nurodytas aplinkybes (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-480-13).Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant administracinį ginÄÄ nenustatyta Klaipėdos VGTPT ar konkrečiai Tarnybos direktoriaus R. V. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, atmestinas pareiÅ¡kėjo reikalavimas praneÅ¡ti prokurorui apie piktnaudžiavimo požymius, kurie turi nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas net nėra pateikęs duomenų apie turėtas teismo iÅ¡laidas, jis teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi atleistas nuo 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant šį skundÄ (I t., b.l. 68-70).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:           atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo A. L. patikslintÄ skundÄ atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.

V. dėl 2012-09-27 raÅ¡to Nr. (1.7)-SR-3582 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo;atmesti pareiÅ¡kėjo A. L. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjos                                                                                       Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                 AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                                                                                                                                                                              Eglė Kiaurakytė