b55799bd-e140-44af-8629-3ec62dbce0db · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-475-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00018-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.18.6; 2.6.21 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Ž. T. (V. Ž. T.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Ž. T. ieÅ¡kinį atsakovams S. Å . ir M. R. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. Ž. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų S. Å . ir M. R.:

1) solidariai 52 839,80 Eur žalos atlyginimÄ ; 2) 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

3) solidariai 130 Eur už lokalinės sÄ matos sudarymÄ , 242 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ;

4) bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai S. Å . ir M. R. pagal susitarimÄ su ieÅ¡kovu 2019 m. spalio 12–13 dienomis, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė darbus pagal kanalizacijos ir vandentiekio tinklų klojimo rangovams pateiktÄ M. S. individualios įmonės (toliau – ir IÄ®) projektÄ . Atsakovai, vykdydami inžinerinių tinklų klojimo darbus, atkasė garažų pamatus iÅ¡ karto iÅ¡ dviejų pusių, nesilaikydami projekte numatytų atstumų nuo pastatų sienų, dėl to 2019 m. spalio 13 d., apie 12.30 val., dalis garažų nugriuvo – visiÅ¡kai nugriuvo garažo Nr. 16 rytinė siena, stogo perdanga nukrito ant automobilio ir priekabos bei instrumentų, nugriuvo garažų Nr. 16 ir Nr. 15 Å¡iaurinė siena.

Pažeista laikančioji siena tarp garažų Nr. 15 ir Nr. 16, garažo Nr. 15 laukinė siena, įtrūko laikančioji siena tarp garažų Nr. 14 ir Nr. 15, įtrūko laukinė garažo Nr. 14 siena. Perdengimo plokštės garaže Nr. 15 nesaugiai pakibo. Sugriuvusiame garaže taip pat buvo ieškovui priklausantis automobilis, mažajai bendrijai (toliau ir MB) „(duomenys neskelbtini)priklausantys lazeriai, darbo įrankiai. Nugriuvus garažo stogui buvo prispaustas automobilis ir priekaba, kurių ištraukti negalima dėl griuvėsių.

IeÅ¡kovas 2019 m. spalio 14 d. iÅ¡siuntė atsakovams raginimÄ geranoriÅ¡kai spręsti žalos atlyginimo klausimÄ . Atsakovai sutiko, kad dirbdami padarė žalos turtui, 2019 m. spalio 17 d. raÅ¡tu prašė palaukti dėl atsakymo pateikimo. Specialistas M. L. 2019 m. spalio 17 d. sudarė sÄ matÄ , kurioje nurodyta, kad garažų atstatymo darbai kainuos 42 339,80 Eur. Susipažinę su sÄ mata, atsakovai informavo, kad atsiųs įmonę, kuri atstatys sugriautÄ pastatÄ . Jie užsakė lokalinę sÄ matÄ UAB „Darni vizija“, kuri apskaičiavo, kad garažų atstatymo į pirminę padėtį darbai kainuos 36 550,59 Eur.

Nors Å¡alys ir tarėsi taikiai iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ , tačiau, ieÅ¡kovui paruoÅ¡us taikos sutarties projektÄ , atsakovai atsisakė jÄ pasiraÅ¡yti.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad nors sutartis dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų įvedimo darbų nebuvo sudaryta raÅ¡tu, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais. Mano, kad Å¡alys žodžiu sudarė statybos rangos sutartį. Kadangi pagal žodinę statybos rangos sutartį darbai buvo atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, Å¡eimos ar Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės, nustatytos CK 6.672–6.680 straipsniuose.

Kadangi tarp Å¡alių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, atsakovai, vykdydami darbus susitarimo su ieÅ¡kovu pagrindu, nesilaikė saugumo reikalavimų, darbus atliko ne pagal jiems pateiktÄ projektÄ , savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovo turtui, todėl jiems kyla civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 42 339,80 Eur turtinę žalÄ už garažų atstatymÄ Ä¯ pradinę padėtį, 5 000 Eur už automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (islandiÅ¡ki numeriai, 1998 gamybos metai), 5 500 Eur už priekabos „Sylan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui 6 981,60 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ 6 981,60 Eur sumÄ nuo 2020 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisė atsakovui S. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 465,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pateikti įrodymai rodo ieÅ¡kovo veiklos versliÅ¡kumÄ ir paneigia jo nurodytas faktines aplinkybes, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo įsigytas Å¡eimos poreikių tenkinimui, o ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikoje nevykdo Å«kinės komercinės veiklos. Tiek ginčo nekilnojamasis turtas – trys garažai, jame buvusi priekaba (kuria, pasak ieÅ¡kovo, galima gabenti kitas transporto priemones ir kitus krovinius, 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 1:58:45–1:59:47) ar ieÅ¡kinyje nurodyti MB „(duomenys neskelbtini)a“ priklausantys lazeriai, darbo įrankiai yra skirti užtikrinti ieÅ¡kovo verslo vykdymÄ Lietuvoje.

Atsakovai pateikė www.autoplius.lt skelbimus, kuriuose skelbiama apie įvairių transporto priemonių, dar neeksploatuotų Lietuvoje, pardavimus. Pateikti skelbimai patvirtina, jog juose nurodomas V. Ž. T. asmeninis telefono numeris, kuris nurodytas ir ieÅ¡kinyje. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė, o kartu ir nenuginčijo atsakovų argumentų, jog jie nelaikytini verslininkais, nes nė vienas atsakovas pažymėjimų ar sertifikatų vykdyti kasimo darbus, tiesti inžinerinius tinklus neturi, tokia veikla nuolat neužsiima.

Ä®monės ar verslo liudijimo (patento), kurio pagrindu užsiimtų Å¡ia veikla, taip pat neturi, o sudarytas susitarimas atsakovams buvo vienkartinio pobÅ«džio susitarimas dėl tranšėjos iÅ¡kasimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjant kilusį ginÄÄ , vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.

6. Teismas, įvertinęs atsakovų pirminius paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu praėjus tik porai mėnesių po įvykio, kurie yra nuoseklÅ«s, atitinka teismo posėdžių metu duotus paaiÅ¡kinimus, aplinkybę, kad ieÅ¡kovas pripažino, jog važiavo ir lygino įsigyjamų prekių kainas keliose parduotuvėse, už prekes mokėjo pats, aplinkybę, kad už atliekamus darbus mokės 35 Eur už valandÄ , liudytojos A. S. paaiÅ¡kinimus, duotus teisme (matė, kad atsakovams vykdant kasimo darbus, ieÅ¡kovas buvo tranšėjoje su purvinais darbiniais rÅ«bais ir laikė juodÄ plėvelę (membranÄ )), padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių buvo sudaryta ne rangos, tačiau atlygintinų paslaugų teikimo sutartis.

Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad ieÅ¡kovas pats organizavo darbus ir juos atliko Å«kio bÅ«du. Galiojantys norminiai aktai leidžia vykdyti statybÄ Å«kio bÅ«du, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybÄ Å«kio bÅ«du, jis turi Å¡io įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, t. y. pats tampa rangovu. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas savo iniciatyva pradėdamas statybos darbus be statybÄ leidžiančio dokumento (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡tas) bei imdamasis įrenginėti pakankamai sudėtingÄ statinio inžinerinę sistemÄ â€“ kanalizacijos ir vandentiekio tinklų klojimÄ , drenažo įrengimÄ , hidroizoliacinės membranos ant garažų pamato dėjimÄ , pats Å¡iurkščiai pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, t. y. turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ ; nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ; atlikti statybos techninę priežiÅ«rÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas tokiais veiksmais prisiėmė didžiausiÄ rizikos laipsnį dėl statinio sugriuvimo. Tokie veiksmai vertinami kaip neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

7. Konstatavęs, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, teismas nurodė, jog sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamÄ atlygintinų paslaugų teikimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog tiesioginė statinio avarijos priežastis buvo tranšėjos iÅ¡kasimas Å¡alia statinio pamatų ir kad Å¡iuos darbus atliko atsakovai. Nors atsakovai teigė, kad jie ieÅ¡kovÄ Ä¯spėjo, jog kasamos tranšėjos gylis, jos neužkasimas gali turėti įtakos garažo pamato stabilumui, tačiau, teismo nuomone, jie privalėjo įvertinti galimÄ tokių darbų rizikÄ ir jų atsisakyti, tačiau Å¡iuos darbus tęsė, aplink visus pamatus iÅ¡kasė gilias tranšėjas ir paliko jas neužkastas, nors pagal savo darbinę bei gyvenimiÅ¡kÄ praktikÄ tai suprato.

Teismo vertinimu, atsakovai nebuvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, t. y. ir jų yra kaltė dėl statinio avarijos ir žalos atsiradimo.

8. Konstatavęs, kad neteisėtus veiksmus, kurie atlikti esant dideliam neatsargumui, atliko ir pats ieÅ¡kovas, nes jis, vykdydamas statybÄ Å«kio bÅ«du, turėjo pasidomėti ir galėjo įvertinti, jog statybos darbus atlieka neteisėtai ir kartu prisiima rizikÄ dėl neteisingai priimtų sprendimų, ir atsakovų veiksmus, kurie įvertinti kaip nerÅ«pestingi, teismas sprendė, kad yra pagrindas 70 proc. mažinti atsakovų atsakomybę, kuri Å¡iuo atveju yra solidarioji, nes žala padaryta bendrais veiksmais.

9. Spręsdamas dėl garažų atstatymo vertės, teismas pažymėjo, kad į bylÄ yra pateikta: 1) 2019 m. spalio 17 d. M. L. sÄ mata (atstatymo darbų kaina – 42 339,80 Eur, sudaryta ieÅ¡kovo užsakymu); 2) 2019 m. spalio 21 d. atsakovų pirminė sÄ mata (atstatymo darbų kaina – 36 550,59 Eur); 3) 2020 m. vasario 4 d. N. G. sÄ mata (atstatymo darbų kaina – 12 357,29 Eur, sudaryta atsakovų užsakymu); 4) 2020 m. vasario 10 UAB „PajÅ«rio pamatai“ sÄ mata (atstatymo darbų kaina – 11 011 Eur, sudaryta atsakovų užsakymu); 5) 2020 m. spalio 5 d. teismo eksperto D. K. ekspertizės aktas (atstatymo darbų kaina – 23 272,01 Eur); 6) 2021 m. birželio 29 d. teismo eksperto T. M. ekspertizės aktas (atstatymo darbų kaina – 69 703 Eur); 7) 2021 m. spalio 17 d. specialistų iÅ¡vada (sudaryta atsakovų užsakymu).

10. Teismas, įvertinęs tai, kad ekspertas T. M. savo iÅ¡vadas grindžia tikėtinomis prielaidomis, sÄ matoje vertino medinio priestato, garažo Nr. 14 atstatymÄ , nors tokių klausimų teismas nebuvo suformulavęs, į sÄ matÄ Ä¯vedė naujus elementus, kurių iki statinio nugriuvimo nebuvo (įvedė polius, stiprinančius pamatus), konstatavo, jog Å¡iuo ekspertizės aktu nesivadovaus, nes parinkti papildomi sprendiniai yra pertekliniai ir nepagrįsti. 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu ekspertas D.

K. nurodė, kad, atsakydamas į teismo suformuluotus klausimus, jis sudarė darbų sÄ matÄ pagal 2020 m. balandžio mėnesio kainas, įvertindamas nusidėvėjimÄ , kurį skaičiavo pagal kiekvienos konstrukcijos tarnavimo laikÄ . Ä®vertinus nusidėvėjimÄ , turto atstatymo darbų vertė, apskaičiuota skaičiuojamosios kainos nustatymo bÅ«du į prieÅ¡ griÅ«tį buvusiÄ padėtį, yra 23 272,01 Eur, įskaitant PVM, darbus atliekant rangos bÅ«du. PaaiÅ¡kino, jog, jeigu bÅ«tų neskaičiavęs nusidėvėjimo, Å¡i suma sudarytų 35 613,05 Eur.

Vertindamas M. L. sÄ matÄ nurodė, jog pastarasis nevertino nusidėvėjimo. Nors teismo ekspertas T. M. nustatė, kad turto atkÅ«rimo iki 2019 m. spalio 13 d. avarijos buvusios bÅ«klės vertė, įvertinus nekilnojamojo turto nusidėvėjimÄ , sudaro: 69 703 Eur, teismo ekspertas D. K. – 23 272,01 Eur, ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovų priteisti 42 339,80 Eur, kaip nurodyta M. L. sÄ matoje. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, iÅ¡dėstyta 2021 m. sausio 7 d. praÅ¡yme, kad eksperto D. K. ekspertizės aktas turi tam tikrų formalių trÅ«kumų (nėra tiriamosios dalies, kurioje turėtų bÅ«ti nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, inžinerinių tinklų tiesimo projektas, pagrindiniai statybos procesai, techninės specifikacijos ir kt.), tačiau teismo posėdžio metu ekspertizės aktÄ surašęs ekspertas atsakė į visus Å¡alių ir jų atstovų užduotus klausimus.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad M. L. sudarė sÄ matÄ , nevertindamas nusidėvėjimo, o teismo eksperto D. K. sudarytoje sÄ matoje nurodyta, jog, nevertinant nusidėvėjimo avarijos likvidavimo darbai sudarytų 35 613,05 Eur, sprendė, kad avarijos likvidavimo ir pastato atstatymo kaina skiriasi tik 6 726,72 Eur. Teismas nurodė, kad nors ir neturi specialių žinių, sudarant sÄ matas, tačiau apskaičiavus 38,4 proc. nusidėvėjimÄ (tokį normatyvÄ statiniui skaičiavo ekspertas T. M., o D. K. skaičiavo pagal kiekvienos konstrukcijos tarnavimo laikÄ ) pagal M.

L. sÄ matÄ avarijos likvidavimo darbai sudarytų 26 081,31 Eur (42 339,80 Eur x 61,8 proc. :100), t. y. 2 809,30 Eur daugiau (26 081,31 Eur – 23 272,01 Eur). Teismas manė, kad vien formalÅ«s ekspertizės akto trÅ«kumai nesudaro pagrindo abejoti eksperto D. K. ekspertizės akto objektyvumu ir patikimumu. Å iame ekspertizės akte atlikti skaičiavimai yra labai artimi ieÅ¡kovo teiktiems M. L. skaičiavimams. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentu bei priimant teismo sprendimÄ nesiremti ekspertizės akte padarytomis iÅ¡vadomis.

11. Teismas, įvertinęs teismo eksperto D. K. ekspertizės akte nurodytÄ avarijos likvidavimo darbų vertę (23 272,01 Eur), dėl statinio sugriuvimo esant didesnei ieÅ¡kovo kaltei, priteistinos žalos dydį iÅ¡ atsakovų sumažino 70 procentų ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų 6 981,60 Eur (23 272,01 Eur x 30 proc. / 100) sumÄ .

12. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų 5 000 Eur už automobilio ir 5 500 Eur už priekabos sugadinimÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė padarytos žalos dydžio. Nors ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas turtinę žalÄ vertina kaip transporto priemonės ir priekabos sugadinimÄ , tačiau 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu teigė, kad automobilį įsigijo už 5 500 Eur, jo rinkos vertė – 8 000 Eur, priekabÄ Ä¯sigijo už 3 000 Eur, tačiau papildomai už 1 500 Eur įsigijo tentÄ ir sumokėjo 600 Eur už stabdžius (iÅ¡ viso 5 100 Eur).

Avarijos metu tentas buvo nuimtas. IeÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad nurodytų transporto priemonių defektacija yra brangi, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, netikslinga jÄ atlikti, nes pateiktos fotonuotraukos patvirtina sugadinimus. IeÅ¡kovas, grįsdamas ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti padarytÄ bendrÄ 10 500 Eur žalos dydį, teikė 2 fotonuotraukas ir paaiÅ¡kinimus apie Å¡ių transporto priemonių įsigijimo kainas, tačiau nei Å¡ių transporto priemonių įsigijimo dokumentų, nei transporto priemonės ir priekabos remonto iÅ¡laidų sÄ matos, defektinio akto į bylÄ neteikė.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad transporto priemonės defektavimas yra brangus, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovas įrodė jam padarytos žalos dydį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad tarp Å¡alių nesusiklostė vartojimo santykiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra įrodymų, jog atsakovai dirba su technika ir yra laisvai samdomi pagal užsakymus įvairioms veikloms atlikti. Teismas Å¡aliÅ¡kai vertino duomenis iÅ¡ policijos apklausos protokolų, vienus parodymus laikydamas svarbesniais už kitus, taip pat neįvertino, kad atsakovai neturėjo transporto priemonės draudimo. Atsakovai visomis įmanomomis priemonėmis stengsis iÅ¡vengti atsakomybės, todėl sÄ moningai ir tikslingai davė sau naudingus parodymus.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovams buvo perduotas M. S. IĮ parengtas inžinerinių tinklų tiesimo projektas. Tai įrodo paties M. R. (nors jis tai neigė) ant projekto paskutinio lapo ranka padarytas įrašas apie tai, kokių medžiagų trūko. Atsakovai darbus objekte vykdė savo technika ir savo medžiagomis, kurias pristatė atsakovo M. R. tėvo valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas už medžiagas tik atsiskaitė parduotuvėje po to, kai darbai jau buvo įvykdyti ir buvo aišku, kiek medžiagų sunaudota.

Teismas neatsižvelgė į atsakovo M. R. žinučių, siųstų ieÅ¡kovui, turinį, kuris parodo jo versliÅ¡kumÄ . Žinutės įrodo, kad atsakovai nuolat atlieka inžinerinių tinklų veiklÄ , moka paskaičiuoti jų kiekius, yra susikÅ«rę inžinerinių tinklų klojimo sistemÄ , pagal kuriÄ likusias prekes gali grÄ Å¾inti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai pas ieÅ¡kovÄ veiklÄ vykdė nelegaliai – neturėjo verslo liudijimo, neturėjo technikos draudimo, neapskaitė gautų piniginių lėšų.

S. Å . vieÅ¡ai skelbia atliekantis žemės kasimo darbus, skelbia savo telefono numerį, turi visÄ technikÄ tokiems darbams atlikti, jÄ atveža į objektus. Tokia jo veikla laikytina versliÅ¡kumu. 13.2. IeÅ¡kovas yra vartotojas. Vien tai, kad ieÅ¡kovas pardavė automobilius pagal skelbimÄ , nelaikytina, jog jis negali turėti garažų savo asmeniniams poreikiams. IeÅ¡kovas planavo nusipirktus garažus padovanoti sÅ«nui. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pažymėjo, kad jis nuolat gyvena Islandijoje, ten turi darbÄ .

Ä® LietuvÄ grįžta kartÄ per tris mėnesius, veiklos čia nevykdo, jo darbiniai santykiai susiję su Islandija. Liudytoja apklausta A. S., kuri teigė, kad matė ieÅ¡kovÄ kaip jis pats vykdė darbus, buvo su purvinais rÅ«bais ir laikė juodÄ plėvelę tranšėjoje, yra Å¡aliÅ¡ka liudytoja, nes tai atsakovo S. Å . draugė. Be to, net ir purvinų drabužių faktas, jeigu toks ir buvo, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas dirbo prie inžinerinių tinklų tiesimo. Byloje esančios fotonuotraukos padarytos atsakovams vykdant darbus, tačiau teismas jų nevertino.

Jose matyti, kad tranšėjoje darbus vykdė M. R.. 13.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas darbus vykdė be statybÄ leidžiančio dokumento. Teismas negalėjo Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡to pagrindu konstatuoti neteisėtas statybas, nes tokio registracijos raÅ¡to nėra, yra 2020 m. kovo 23 d. atsakovo atstovo pateikti teismui papildomi dokumentai, tačiau Å¡io raÅ¡to turinys ir prasmė nesusijusi su ieÅ¡kovo inžinerinių tinklų statyba.

Atsakovų atstovas, siųsdamas užklausÄ Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui, joje klausė apie neva prie sienos statomÄ priestatÄ ir pamato membranos bei drenažo įrengimÄ , ar jų statybai yra iÅ¡duotas statybos leidimas, tačiau nebuvo klausiama apie inžinerinių tinklų statybÄ . Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas atsakovo atstovui atsakė, kad, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, duomenų apie iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus, adresu (duomenys neskelbtini), nėra.

Tačiau apie statybų neteisėtumÄ raÅ¡te neužsimenama. Be to, inžinerinių tinklų darbams statybos leidimas nereikalingas. IeÅ¡kovas darbams vykdyti buvo parengęs projektÄ , kuriame nurodyta, kad inžineriniai tinklai yra nesudėtingas statinys (1 grupės), jam parengtas supaprastintas projektas. Jis suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, UAB „Plungės vandenys“, Plungės rajono savivaldybe, „Telia Lietuva“, AB, „Energijos skirstymo operatorius“. Visi reikalingi suderinimai statybos darbams buvo gauti, projektas prieÅ¡ pradedant tinklų tiesimÄ perduotas atsakovams.

IeÅ¡kovas nestatė priestato, jis ketino pasistatyti paÅ¡iÅ«rę prie garažo sienos, buvo spėta tik prikalti medines lenteles, o tai garažų griÅ«ties neįtakojo. 13.4. IeÅ¡kovas, patikėdamas vandentiekio ir buitinių nuotekų įvedimo darbus specialistams, užsiimantiems Å¡io pobÅ«džio veikla, supirkdamas visas reikiamas medžiagas, pagrįstai tikėjosi, kad darbai bus atlikti kokybiÅ¡kai. Tačiau atsakovai, vykdydami darbus susitarimo su ieÅ¡kovu pagrindu, nesilaikė saugumo reikalavimų, darbus atliko ne pagal jiems pateiktÄ projektÄ , savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovo turtui, todėl jiems kyla civilinė atsakomybė.

Tarp Å¡alių susiklosčius statybos rangos santykiams, rangovams tenka statybos objekto ar jo dalies žuvimo ar sugadinimo rizika. 13.5. Ä® bylÄ pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo nurodomÄ Å¾alÄ turtui, tačiau teismas vadovavosi iÅ¡skirtinai viena ekspertize, parengta eksperto D. K., kuri buvo atlikta vadovaujantis negaliojančiais teisės aktais. Eksperto D. K. ekspertizė neiÅ¡sami, nusidėvėjimas paskaičiuotas neatsižvelgiant į faktinę daikto bÅ«klę, paremtas negaliojančiais teisės aktais, neįtraukti garažų atstatymui reikalingi darbai.

Ekspertizės aktas parengtas be tiriamosios dalies, nenurodyti teisės aktai, techninės specifikacijos, jis faktiškai susideda tik iš 38 fotonuotraukų, tačiau nedaryta jų analizė ir skaičiai nepagrįsti skaičiavimais. Nenurodyta, koks statinių atkūrimo kaštų būdas taikytas – vertinamojo objekto atkūrimas ar jo pakeitimas kitu objektu; nenurodytos medžiagos, jų kiekiai, pažeidimų pobūdis, neaišku, kokiu principu paskaičiuotas nusidėvėjimas, kokie normatyvai taikyti.

Ekspertizės akte fiksuoti faktai neatitinka realių faktų natÅ«roje – bÅ«tent dėl garažo vartų – ekspertizės akte jie nurodomi kaip 70 proc. nusidėvėję, nors matyti, kad vartai nauji. TÄ patvirtina ir pirkimo dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kokios bÅ«klės garažai buvo pardavinėjami. Ekspertizėje neužfiksuoti pamatai, parapetai, nors iÅ¡ nuotraukų jie matosi, nenurodyti, kokios apimties, kokie darbai kuriam garažui priskirtini. Eksperto T. M. ekspertizė iÅ¡sami, joje pateikta tiriamoji dalis, apraÅ¡ytos konstrukcijos, jų įrengimas, nurodyti pažeidimai, jų atstatymo bÅ«das, apraÅ¡ytos fotonuotraukos, nurodyta nusidėvėjimo apskaičiavimo taikymo metodika, jos skaičiavimas, atkÅ«rimo kaÅ¡tai, pateiktos bendros ir detalios sÄ matos, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi.

NeaiÅ¡ku dėl kokių motyvų ir faktų teismas, skaičiuodamas garažų atstatymo kaÅ¡tus, nusprendė, kad garažų atstatymo vertė skaičiuojama pagal D. K. ekspertizę, o nusidėvėjimas – pagal T. M. ekspertizę, nors jÄ laikė nepatikima. 13.6. Teismas nepagrįstai, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio bei nepateikė dokumentų dėl žalos už transporto priemones priteisimo. Byloje yra pateiktas priekabos registracijos pažymėjimas. Automobilio dokumentai į bylÄ buvo pateikti, teismas jų nepriėmė, nes jie buvo nevalstybine kalba.

Atsakovai į bylÄ pateikė duomenis, kiek, jų manymu, yra vertos Å¡ios transporto priemonės, todėl nesant ieÅ¡kovo pateiktų duomenų, teismas galėjo konstatuoti ir kitÄ automobilio vertę, vadovaujantis byloje esančiais kitais įrodymais. 13.7. Teismas nepagrįstai nepriteisė 130 Eur už lokalinės sÄ matos sudarymÄ ir 242 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ vien dėl to, kad nėra Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančio apmokėjimo dokumento. IeÅ¡kovo vardu yra iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už minėtų paslaugų suteikimÄ , tai yra buhalteriniai dokumentai, įpareigojantys jį Å¡ias sÄ skaitas apmokėti.

Šios išlaidos yra faktiškai patirtos, todėl turėjo būti priteistos.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 14.1. IeÅ¡kovo pozicija dėl jo verslo vykdymo Lietuvos Respublikoje ir Islandijoje yra nenuosekli, nuolatos keitėsi ir pirmosios instancijos teisme nebuvo grindžiama įrodymais. IeÅ¡kovas teigė, kad Lietuvos Respublikoje nedirba, Å«kinės-komercinės veiklos nevykdo, nes nuolatos gyvena Islandijoje, kur dirba turizmo srityje.

Vėliau proceso eigoje, pozicija buvo pakeista, kad ieÅ¡kovas dirba Islandijoje, ieÅ¡ko automobilių pardavimui, kuriuos pagal individualius užsakymus pargabenta į Lietuvos RespublikÄ , tačiau Lietuvos Respublikoje automobilių verslo nevykdo. Atsakovų pateikti daugiau nei 10 vieÅ¡ai skelbiamų transporto priemonių pardavimo skelbimų internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt su ieÅ¡kovo asmeniniu telefonu numeriu, patvirtina, jog ieÅ¡kovas, teisiÅ¡kai neįregistravęs Lietuvos Respublikoje veiklos, faktiÅ¡kai vykdo transporto priemonių gabenimo iÅ¡ Islandijos ir jų pardavimo Lietuvos Respublikoje veiklÄ .

Ieškovas pripažino, kad ginčo garažai jam yra reikalingi laikyti automobilius, kai ieškovas grįžta iš Islandijos. 14.2. Apeliantas bando deklaratyviai įrodyti, kad atsakovai yra verslininkai ir neva tai patvirtina bylos įrodymai. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovai, kaip verslo subjektai, dirba su technika ir yra laisvai samdomi pagal užsakymus įvairioms veiklos atlikti. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas S. Š. viešai skelbiasi atliekantis žemės kasimo darbus, skelbia savo telefono numerį ir pan. yra nepagrįsti ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, tranšėjos iÅ¡kasimas, pamatų atkasimas nereikalauja specialių žinių ir / ar įgÅ«džių. IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad mini ekskavatoriaus nuoma ir tranšėjos kasimo paslaugÄ teiks ne profesionalai, o fiziniai asmenys, laisvu nuo darbo laiku – savaitgalį. IeÅ¡kovÄ tenkino, kad tranšėjas kas ne profesionalai, nes pats asmeniÅ¡kai dirbo, kasė tranšėjas, organizavo ir vadovavo Å«kio bÅ«du vykdomiems statybos darbams. 14.3. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad pats ieÅ¡kovas susipainiojo savo argumentuose, nes iÅ¡ pradžių teigė, jog atsakovai dirbo iÅ¡ savo medžiagų, o kitame sakinyje jau nurodoma, kad atsakovas M.

R. tik dalyvavo medžiagų pirkime, pristatyme ir iÅ¡vežime. IeÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad be atsakovų ir / ar kitų asmenų pagalbos, su reikalingų medžiagų sÄ raÅ¡u važiavo net į kelias parduotuves, medžiagų tiekėjus ir asmeniÅ¡kai derino reikalingų prekių kainas, pristatymÄ Ä¯ ginčo garažus. 14.4. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad prie ginčo garažų buvo abi dienas (nors apeliaciniame skunde nurodoma tik Å¡eÅ¡tadienį), stovėjo tranšėjoje ir laikė juodÄ plėvelę / plastikÄ prie pamato.

Taigi, tiek liudytojos A. S. duoti parodymai, tiek ieÅ¡kovo duoti paaiÅ¡kinimai dėl juodos plėvelės laikymo, patvirtino, kad ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai atliko statybos darbus, montavo tiek inžinerinius tinklus, tiek dėjo „juodÄ plėvelę“ ant pamatų į atsakovų iÅ¡kastas tranšėjas. 14.5. Institucija, patikrinusi „Infostatyba“ registro duomenis, konstatavo, kad statybos leidimas, statybos darbams ginčo garažų adresu nėra ir nebuvo iÅ¡duotas. IeÅ¡kovas statybos projektÄ buvo parengęs tik inžinerinių tinklų įvedimui į ginčo garaÅ¾Ä , o tranšėjų iÅ¡kasimui apie visÄ garažo pamatÄ , pamato drenažo įrengimui, inžinerinių tinklų dvigubai ilgesniam atstumui nei numatytam projekte, ieÅ¡kovas neturėjo nei statybos leidimo, nei statybos projekto.

Byloje nustatyta, kad tiesioginė statinio avarijos priežastis buvo tranšėjos iÅ¡kasimas Å¡alia statinio pamatų, t. y. ieÅ¡kovo nurodymu iÅ¡kastos tranšėjos, kurių iÅ¡kasimui nebuvo parengta nei statybos projekto, kuris bÅ«tų suderintas su atitinkamais asmenimis, nei statybos leidimo, tokiems darbams atlikti. 14.6. IeÅ¡kovas į bylos medžiagÄ nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog jis perdavė atsakovams statybos projektÄ , pagal kurį atsakovai bÅ«tų vykdę statybos darbus.

Tuo atveju, jeigu atsakovai bÅ«tų vykdę inžinerinių tinklų statybos rangos darbus ir jeigu, jiems bÅ«tų pateiktas inžinerinių tinklų projektas, atsakovai nebÅ«tų atlikę tranšėjos kasimo vietose, kuriose apskritai nėra nurodyta, jog yra tiesiami inžineriniai tinklai, įrengiamas drenažas ar kt., nes tai prieÅ¡tarautų elementariai logikai. 14.7. Tranšėjų kasimas buvo atliekamas pagal ieÅ¡kovo duodamus nurodymus, nesivadovaujant į bylÄ teiktu statybos projektu, nesant statybos projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento, kurio pagrindu bÅ«tų numatyti techniniai sprendiniai atkasti ginčo garažo pamatÄ , dėl ko ir įvyko griÅ«tis.

Vadovavimas darbams, statybos vykdymas Å«kio bÅ«du prisiimant rangovo funkcijas, nurodymų davimas kasti tranšėjas net pažeidžiant turimÄ statybos projektÄ ir nesant iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento yra veiksmai, kuriais ieÅ¡kovas turi prisiimti didesnę atsakomybės dalį, nes bÅ«tent jie sÄ lygojo ginčo garažų griÅ«tį. 14.8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ekspertas T. M. iÅ¡vadas grindžia tikėtinomis prielaidomis, sÄ matoje vertino medinio priestato, garažo Nr. 14 atstatymÄ , nors tokių klausimų teismas nebuvo suformulavęs, į sÄ matÄ Ä¯vedė naujus elementus, kurių iki statinio nugriuvimo nebuvo (įvedė polius, stiprinančius pamatus, parapetus ir kita), pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo pakartotinės ekspertizės aktu nesivadovaus, nes parinkti papildomi sprendiniai yra pertekliniai ir nepagrįsti.

Eksperto D. K. ekspertizės iÅ¡vados ir atlikti skaičiavimai yra artimi ieÅ¡kovo teiktiems M. L. skaičiavimams. Nėra pagrindo abejoti eksperto D. K. ekspertizės iÅ¡vadomis ir nustatyta ginčo garažų atstatymo verte. 14.9. Atsakovai teikė įrodymus, kurie patvirtino, kad ieÅ¡kovo reikalaujamas žalos dydis už automobilį ir priekabÄ nepagrįstas, tačiau jie neduoda pagrindo teismui nustatyti konkrečios žalos dydžio. Ne atsakovai, o pats ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti žalos dydį.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 16. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. balandžio 30 d. įsigijo 1987 m. statybos garažus, adresu (duomenys neskelbtini), esančius garažų komplekse. 2019 m. spalio 13 d., apie 12.30 val., vykdant pamatų atkasimo darbus įvyko avarija, kurios metu nugriuvo garažo Nr. 16 rytinė siena, stogo perdanga nukrito ant automobilio ir priekabos bei instrumentų, nugriuvo garažų Nr. 16 ir Nr. 15 šiaurinė siena. Pažeista laikančioji siena tarp garažų Nr. 15 ir Nr. 16, garažo Nr. 15 laukinė siena, įtrūko laikančioji siena tarp garažų Nr. 14 ir Nr. 15, įtrūko laukinė garažo Nr. 14 siena.

Perdengimo plokÅ¡tės garaže Nr. 15 nesaugiai pakibo. 17. 2019 m. spalio 10 d. tarp ieÅ¡kovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko susiraÅ¡inėjimas dėl prekių ir medžiagų užsakymo. Viename iÅ¡ el. laiÅ¡kų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo: „Man ne viskÄ buvai atsiuntęs dėl medžiagų, gerai, kad įsikalbėjau su sÅ«num, tai jis man persiųs tuoj sÄ raÅ¡Ä ir aÅ¡ taip pat paraÅ¡au ko nebuvo“. 2019 m. spalio 8 d. atsakovas M. R. trumpÄ ja žinute ieÅ¡kovui atsiuntė įvairių prekių sÄ raÅ¡Ä ir taip pat nurodė, kad:

„ŽiÅ«rėkit kad bÅ«tų įmanoma grÄ Å¾inti medžiagas nepanaudotas, nes visÄ laikÄ pasiimam papildomai“. IeÅ¡kovas teikė dvi nuotraukas, kuriose iÅ¡kastoje tranšėjoje užfiksuotas M. R..

18. IeÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į policijÄ dėl didelės vertės turto sugadinimo, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nenustačius atsakovų S. Å . ir M. R. veiksmuose tyčios požymių.

19. IeÅ¡kovas 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į atsakovÄ S. Å . su siÅ«lymu geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovas atsakovams 2019 m. spalio 17 d. iÅ¡siuntė parengtÄ lokalinę sÄ matÄ , pagal kuriÄ darbų likvidavimas ir pastato atstatymas (duomenys neskelbtini), įvertintas 42 339,80 Eur suma. 2019 m. spalio 17 d. atsakovas S. Å . el. laiÅ¡ke nurodė, kad: „Vyksta tarp Å¡alių geranoriÅ¡kos derybos, todėl praÅ¡au pratęsti terminÄ aplinkybėms ir atsakymui dėl siÅ«lymo geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ iki 2019 10 25“, į kurį ieÅ¡kovas atsakė: „Terminas buvo duotas iki 18.10.2019 nebematau prasmės vilkinti laikÄ â€œ. Atsakovai užsakė lokalinę sÄ matÄ , kuriÄ 2019 m. spalio 22 d. parengė UAB „Darni vizija“ ir apskaičiavo, kad garažų atstatymo į pirminę padėtį darbai kainuos 36 550,59 Eur.

20. Byloje pateikti www.autoplius.lt skelbimai, kuriuose skelbiama apie įvairių transporto priemonių, dar neeksploatuotų Lietuvoje, pardavimus. Pateikti skelbimai patvirtina, kad visuose skelbimuose nurodomas ieškovo asmeninis telefono numeris, kuris nurodytas ir ieškinyje.

21. Byloje pateikta: 1) 2019 m. spalio 17 d. M. L. sÄ mata (atstatymo darbų kaina – 42 339,80 Eur, sudaryta ieÅ¡kovo užsakymu); 2) 2019 m. spalio 21 d. atsakovų pirminė sÄ mata (atstatymo darbų kaina – 36 550,59 Eur); 3) 2020 m. vasario 4 d. N. G. sÄ mata (atstatymo darbų kaina – 12 357,29 Eur, sudaryta atsakovų užsakymu); 4) 2020 m. vasario 10 UAB „PajÅ«rio pamatai“ sÄ mata (atstatymo darbų kaina – 11 011 Eur, sudaryta atsakovų užsakymu); 5) 2020 m. spalio 5 d. teismo eksperto D. K. ekspertizės aktas (atstatymo darbų kaina – 23 272,01 Eur); 6) 2021 m. birželio 29 d. teismo eksperto T. M. ekspertizės aktas (atstatymo darbų kaina – 69 703 Eur); 7) 2021 m. spalio 17 d. specialistų iÅ¡vada (sudaryta atsakovų užsakymu).

22. Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo įvykus avarijai, kuri kilo vykdant pamatų atkasimo darbus. Ieškovo teigimu, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – vykdydami inžinerinių tinklų klojimo darbus, atkasė garažų pamatus iš karto iš dviejų pusių, nesilaikydami projekte numatytų atstumų nuo pastatų sienų, dėl to 2019 m. spalio 13 d., apie 12.30 val., dalis garažų nugriuvo – visiškai nugriuvo garažo Nr. 16 rytinė siena, stogo perdanga nukrito ant automobilio ir priekabos bei instrumentų, nugriuvo garažų Nr. 16 ir Nr. 15 šiaurinė siena.

Atsakovai, nesutikdami su pareikÅ¡tais reikalavimais, nurodė, kad jie atliko tik tranšėjų kasimo darbus ir iÅ¡nuomojo mini ekskavatorių. Dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo 23. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad įrodymų visuma patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl Å¡alių sutartinių prievolių vykdymo, teismas turėjo vadovautis vartojimo rangÄ reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovai laikosi pozicijos, kad jie tik suteikė tranšėjų atkasimo bei ekskavatoriaus nuomos paslaugas.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio yra kildinamas konkretus bylos Å¡alių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas Å¡iÄ savo pareigÄ , nėra saistomas Å¡alių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiÅ«ra parenka įstatymÄ , kuris turi bÅ«ti taikomas sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Vis dėlto, nors bylos Å¡alių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, Å¡alys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikÅ¡mę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos Å¡alys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus, atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o Å¡ių elementų visuma apibrėžia patį ginÄÄ , kurį teismas privalo teisiÅ¡kai kvalifikuoti.

Teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos Å¡alių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindÄ (nebent įstatymas suteikia tokias teises).

25. Tam, kad Å¡ioje byloje bÅ«tų nustatytas bylos Å¡alis siejęs teisinis santykis, turi bÅ«ti įvertinta rangos bei paslaugų sutarčių samprata, sÄ lygos, kartu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl Å¡alių atliktų veiksmų, nustatant jų prisiimtų įsipareigojimų apimtį.

26. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad dauguma Å¡alių nurodomų aplinkybių yra pagrįstos tik pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimais, t. y. Å¡alys prieÅ¡ingai dėsto faktines aplinkybes, skirtingai interpretuoja byloje esančius įrodymus, o raÅ¡ytinė sutartis, kurioje bÅ«tų apibrėžti Å¡alių įsipareigojimai, nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Å¡alys susitarė dėl rangos darbų – inžinerinių tinklų tiesimo, o atsakovai teigia, kad jų buvo papraÅ¡yta tik iÅ¡kasti tranšėjas, tačiau inžinerinių tinklų tiesimÄ vykdė pats ieÅ¡kovas, kuris ir organizavo visus darbus.

27. Byloje nesant raÅ¡ytinės rangos sutarties, ieÅ¡kovui kilo procesinė pareiga įrodyti, kad jis ir atsakovai sudarė sutartį dėl inžinerinių tinklų tiesimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad atsakovai ieÅ¡kovui tik suteikė tranšėjų iÅ¡kasimo paslaugas. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia teismo iÅ¡vada, apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės akcentuoja teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumÄ . Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ matyti, kad teismas iÅ¡vadÄ dėl žodinės formos paslaugų sutarties sudarymo fakto padarė iÅ¡tyręs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pateiktus duomenis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡alių teisė šį faktÄ Ä¯rodinėti arba neigti nebuvo varžoma, o Å¡alys Å¡ia procesine teise aktyviai naudojosi – byloje buvo teikiami susiraÅ¡inėjimai tarp Å¡alių, ginčo objekto nuotraukos, taip pat darbams naudotų medžiagų ir paslaugų įsigijimo sÄ skaitos faktÅ«ros, liudytoja apklausta ir objekte buvusi atsakovo S. Å . draugė.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. NeÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

29. Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali bÅ«ti sudaromos Å¡ios sutartys, sÄ raÅ¡as (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

30. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali bÅ«ti sudaromos tokios sutartys, sÄ raÅ¡as (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiÅ«ros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

31. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad patys statybos rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių apibrėžimai rodo, kad Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingi tam tikri panaÅ¡umai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos Å¡alies užsakymÄ (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrÄ sias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o Å¡is aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panaÅ¡Å«s (giminingi).

Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panaÅ¡umų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiÅ¡ki ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis Å¡ių santykių turinį, teisių, kildinamų iÅ¡ vieno ar kito teisinio santykio, gynimo bÅ«dais, jų taikymo sÄ lygomis ir kitais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais aspektais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys bÅ«tent ir atribotinos pagal sutarties dalykÄ : rangos sutarties dalykÄ sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris Å¡ios sutarties atveju atlieka svarbiausiÄ vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobÅ«džio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).

Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis Å¡ių sutarčių grupių požymis yra tas, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rÅ«pestingai (atidžiai) tam tikrÄ veiklÄ (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukÅ«rimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai Å¡aliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rÅ«pestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ .

Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar Å¡alys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankiÅ¡kÄ vertę, kurį bÅ«tų įmanoma savarankiÅ¡kai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014, 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

32. Kaip jau nurodyta pirmiau, Å¡alys raÅ¡ytinės sutarties nesudarė. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovai įsipareigojo atlikti rangos darbus pagal jo pateiktÄ projektÄ , tai iÅ¡ esmės grindžia savo paaiÅ¡kinimais, taip pat susiraÅ¡inėjimais ir nuotraukomis. IÅ¡ pateiktų el. susiraÅ¡inėjimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pats pirko prekes iÅ¡ atsakovo M. R. tėvui priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktos ir kelios trumposios atsakovo M. R. raÅ¡ytos žinutės, kuriose iÅ¡dėstomas prekių sÄ raÅ¡as ir rekomenduojama imti ten, kur leistų grÄ Å¾inti, nes pasiimama daugiau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio turinio trumposios žinutės nėra pakankamas įrodymas nustatyti tikruosius šalių ketinimus, t. y. vien tai, kad atsakovas M. R. galimai tarpininkavo ieškovui įsigyjant prekes iš savo tėvo įmonės, nesant kitų įrodymų, dar neleidžia teigti, jog šalys susitarė ir dėl inžinerinių tinklų tiesimo darbų atlikimo. Apelianto pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas atsakovas M. R., taip pat nepagrindžia, kad atsakovai atliko būtent inžinierinių tinklų tiesimo darbus, t. y. iš nuotraukos galima matyti tik tiek, jog atsakovas duobėje, kas faktiškai ir patvirtina jo teiginius, kad kasimo darbus jis vykdė su kastuvu, nes prie pamatų kasti ekskavatorius neturėjo techninės galimybės. Taip pat nuotraukose galima matyti dalį ekskavatoriaus, kuriame, kaip teigia šalys, darbavosi atsakovas S. Š., tačiau tai tik patvirtina atsakovų teiginius, kad jie vykdė tranšėjų kasimo darbus.

Be kita ko, Å¡alys pripažino, kad buvo sutarta, jog atsakovams bus mokama 35 Eur už 1 valandÄ darbo. Byloje nėra ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovams bÅ«tų perduotas statybos projektas, o kaip teigė atsakovai, bÅ«tent apeliantas nurodė, kur ir kÄ reikėtų iÅ¡kasti. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovai bÅ«tų užsiėmę tokio pobÅ«džio (inžinerinių tinklų tiesimo) darbais. Kaip nustatyta byloje, nė vienas iÅ¡ atsakovų pažymėjimų ar sertifikatų vykdyti kasimo darbus, tiesti inžinerinius tinklus neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. neigė kada nors užsiėmęs inžinerinių tinklų tiesimu, teigė, kad įvykio metu jis įprastai dirbdavo su namų fasadu, o atsakovas S. Å . apskritai teigė dirbantis Norvegijoje. Nors apeliantas akcentuoja atsakovų profesionalumÄ , teigė, kad vieÅ¡ojoje erdvėje yra daug skelbimų dėl atsakovų atliekamų darbų, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius, nepateikė.

33. Aplinkybę, kad ir pats apeliantas dalyvavo vykdant darbus, patvirtino liudytoja, kuri teigė mačiusi apeliantÄ duobėje su darbiniais drabužiais, rankose laikant juodÄ plėvelę. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje liudytoja apklausta A. S. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes yra atsakovo S. Å . draugė. Liudytojų parodymai yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų.

Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobÅ«džio yra iÅ¡siaiÅ¡kinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Netikėti liudytojos parodymais tik dėl to, kad liudytoja yra atsakovo S. Å . draugė, Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo įdirbio tiesiant inžinerinius tinklus, vadovavosi ne vien liudytojos parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. vertino įrodymų visumÄ , kaip to reikalauja įrodymų vertinimo procesÄ reglamentuojančios teisės normos (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl atsakovo draugės, apklaustos liudytoja byloje, parodymai turėtų bÅ«ti įvertinti kaip nepatikimi, kuo Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. IeÅ¡kovas neteigė, kad liudytoja A. S. nebuvo atvykusi į vietÄ , kur buvo vykdomi darbai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas pats vykdė inžinerinių tinklų tiesimo darbus Å«kiniu bÅ«du, tačiau kasimo darbams pasitelkdamas atsakovus.

34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visuma bylos įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, sprendžia, kad Å¡alys nesusitarė dėl inžinerinių tinklų tiesimo darbų, o atsakovai buvo atsakingi tik už tranšėjų kasimo darbus. Kaip minėta, vienas esminių požymių, leidžiančių atriboti rangos santykius nuo paslaugų, yra sutarties dalykas, t. y. įvertintina, ar Å¡alys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankiÅ¡kÄ vertę, kurį bÅ«tų įmanoma savarankiÅ¡kai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas).

Bylos duomenimis ieÅ¡kovas nurodinėjo atsakovams, kuriose vietose ir kiek kasti. IÅ¡ to galima spręsti, kad juos siejo ir pavaldumo santykiai, o tai nėra rangos sutarties požymis (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip buvo nustatyta, susitarimo kaina taip pat nebuvo susieta su darbo rezultatu, o susitarta apmokėjimÄ skaičiuoti pagal atsakovų dirbtÄ valandų kiekį. Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato sukÅ«rimo, o susitarė dėl konkretaus veiksmo atlikimo – kasimo pagal ieÅ¡kovo nurodomus poreikius.

Teisėjų kolegija, remdamasi Å¡iais argumentais ir pirmiau iÅ¡dėstyta kasacinio teismo praktika, nurodo, kad ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalykÄ atitinka paslaugų teisinius santykius, ir kartu daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

35. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nes inžineriniai tinklai buvo tiesiami jo asmeniniams poreikiams, o atsakovų veiksmai turi versliškumo požymių.

36. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse pateiktos analogiÅ¡kos vartotojo ir verslininko sÄ vokos.

Taigi tam, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, jog: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012).

Jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui teiktos kasimo paslaugos nėra susijusios su apelianto asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad garažus ketino padovanoti sūnui (CPK 178 straipsnis). Priešingai – byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad apelianto veikla turi verslumo požymių. Kaip buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teismo, apeliantas verčiasi įvairių transporto priemonių dar neeksploatuotų Lietuvoje pardavimu, o ginčo nekilnojamasis turtas – trys garažai, jame buvusi priekaba (kuria, pasak ieškovo, galima gabenti kitas transporto priemones ir kitus krovinius). Apelianto pateiktame buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų statybos projekte nurodyta, kad statinio tikslas – projektuojami buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai būsimiems klientams prisijungti (duomenys neskelbtini).

38. Kita vertus, pritartina apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nepakanka duomenų, kurie pagrįstų ir atsakovų versliÅ¡kumÄ , yra nepagrįsta. Nors nė vienas iÅ¡ atsakovų pažymėjimų ar sertifikatų vykdyti kasimo darbus, tiesti inžinerinius tinklus neturi, tačiau patys atsakovai pripažino, kad darbus atliko su tikslu gauti pajamų. Be to, 2019 m. gruodžio 23 d. apklausos policijoje metu atsakovas M. R. nurodė, kad įmonės, užsiimančios Å¡ia veikla nėra įregistravęs, verslo liudijimo užsiimti konkrečiai Å¡ia veikla neturi, tačiau turėjo neseniai pasibaigusį galioti verslo liudijimÄ , apimantį kitus statybos darbus, t. y. statybvietės paruoÅ¡imÄ , stogų dengimÄ , pamatų klojimÄ , mÅ«rijimÄ , betonavimÄ , hidroizoliacinius darbus, pastolių platformų statymÄ ir ardymÄ , dÅ«mtraukių įrengimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal atsakovo M. R. atliktas funkcijas tranšėjų kasimo metu (kasimas kastuvu, dugno lyginimas) ir jo verslo liudijime įvardintas veiklas, akivaizdu, kad atsakovui toks darbas nebuvo naujas ir juo labiau negali bÅ«ti įvertintas kaip vienkartinio pobÅ«džio. Nors atsakovas S. Å . tiek 2019 m. gruodžio 23 d. apklausos policijoje, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad jis ekskavatorių įsigijo asmeniniams tikslams (statė sau priklausantį namÄ ) ir paslaugų neteikė, tačiau įvertinus Å¡alių dėstomas aplinkybes, bei tai, jog atsakovas S. Å . dar prieÅ¡ kasimo darbus tvarkė aplinkÄ prie garažų, taip pat, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas S. Å . iki kasimo darbų nebuvo pažįstami ir bÅ«tent į jį kreipėsi ieÅ¡kovas telefonu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas buvo žinomas ar kažkur skelbiama informacija dėl galimybės atlikti tokio pobÅ«džio darbus su ekskavatoriumi, teisėjų kolegija laiko, kad Å¡iuo atveju labiau tikėtina, jog ir atsakovui S. Å . kasimo ekskavatoriumi veikla nebuvo vienkartinio pobÅ«džio paslauga.

Be to, kaip minėta, atsakovai neneigia, jog jie siekė papildomai užsidirbti. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai nagrinėjamu atveju laikyti verslininkais, kurie apeliantui teikdami kasimo paslaugas, siekė gauti pajamų. Tačiau aptariamu atveju nėra esminio požymio vartojimo santykiams identifikuoti – sandorio sudarymo tikslo tenkinti bÅ«tent apelianto asmeninius, Å¡eimos, namų Å«kio poreikius, nėra pagrindo atsakovų suteiktų paslaugų kvalifikuoti vartojimo sandoriu, o apeliantÄ laikyti vartotoju.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir atsakovai sudarė žodinę sutartį dėl kasimo paslaugų, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar bÅ«tų netinkamai pritaikęs materialiÄ sias teisės normas, kvalifikuojant ginčo teisinius santykius.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto paaiÅ¡kinimais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl ieškovo kaltės 40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos, o dėl kilusios žalos kalti yra tik atsakovai. Apelianto teigimu, teismas, konstatuodamas, kad ieškovas statybos darbus vykdė be leidimo, šios išvados pagrindu didesnę kaltę dėl garažų griūties perkėlė ieškovui, nurodydamas, kad jam tenka 70 proc. dydžio nuostoliai dėl garažų griūties.

41. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmetamas.

42. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad miÅ¡rios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerÅ«pestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikÅ¡ti tiek tyčiniais, tiek nerÅ«pestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalÄ sÄ lygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas arba žalos atlyginimas reikÅ¡mingai sumažintas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerÅ«pestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

43. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis statybas reglamentuojančiais teisės aktais ieÅ¡kovui statybų leidimas tiesti inžinerinius tinklus nebuvo reikalingas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 1 punkte yra iÅ¡dėstyti atvejai, kada yra privalomas leidimas statyti naujÄ nesudėtingÄ jį statinį, į kuriuos nepatenka nesudėtingieji I grupės nauji statiniai, o Å¡iuo atveju pagal byloje pateiktÄ ir M.

S. IÄ® parengtÄ statybos projektÄ buitinių nuotekų ir vandens tinklai priskirti nesudėtingiems statiniams (I grupė). Taigi, tiems darbams, kurie turėjo bÅ«ti atliekami pagal statybos projektÄ , leidimas nebuvo privalomas, tačiau matyti, kad galimai tranšėjos buvo kasamos ne ten, kur jos buvo numatytos pagal projektÄ . Kadangi byloje nustatyta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas vykdė statybas Å«kiniu bÅ«du, organizavo ir vadovavo darbams, kuriems pasitelkė ir atsakovus, teismas pagrįstai sprendė, kad ir apeliantui tenka atsakomybė dėl įvykusios griÅ«ties.

IÅ¡ Å¡alių pateiktų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, matyti, kad apeliantas dirbo kartu su atsakovais, jiems nurodė, kur ir kokio gylio duobes kasti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ir ieÅ¡kovas, nusprendęs pats vykdyti inžinerinių tinklų tiesimo darbus, nepatikint tokio darbo profesionalams, prisiėmė rizikÄ , jog darbai nebus atlikti saugiai.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus bei aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo dalies žalos atlyginimo prievolės atvejus, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta 70 procentų mažinti atsakovų atsakomybę, yra paliekama nepakeista. Dėl patirtos žalos dydžio nustatymo 45. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria, skaičiuojant žalos dydį, nuspręsta vadovautis teismo eksperto D. K. ekspertizės aktu. Apelianto teigimu, eksperto D. K. ekspertizė neišsami, nusidėvėjimas paskaičiuotas neatsižvelgiant į faktinę daikto būklę, paremtas negaliojančiais teisės aktais, neįtraukti garažų atstatymui reikalingi darbai.

46. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad bÅ«tų priteisiamos tik tos iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkÅ«rimui, priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su žalos padarymu ir patikimai įrodytos.

47. IeÅ¡kovas patirtÄ Å¾alos dydį įrodinėjo specialisto M. L. parengta lokaline sÄ mata, kurioje nurodyta, kad garažų atstatymo darbai kainuos 42 339,80 Eur. Taip pat byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, skirtos garažų atstatymo vertei nustatyti. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi byloje skirta nekilnojamojo turto – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstatomojo remonto vertės nustatymo ekspertizė, kuriÄ pavesta atlikti ekspertui D.

K.. Ekspertas D. K. pateikė 2020 m. spalio 5 d. ekspertizės aktÄ , kuriame nurodė, kad garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstatymo darbų vertė, apskaičiuota skaičiuojamosios kainos nustatymo bÅ«du į prieÅ¡ griÅ«tį (2019 m. spalio 13 d.) buvusiÄ padėtį, įvertinus nusidėvėjimÄ , yra 23 272,01 Eur, įskaitant PVM, darbus atliekant rangos bÅ«du. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi buvo tenkintas apelianto praÅ¡ymas skirti byloje pakartotinę ekspertizę atstatomojo remonto vertės nustatymui, ekspertizę pavesta atlikti ekspertui T.

M.. Teismo eksperto T. M. 2021 m. birželio 29 d. ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, kad atstatymo darbų kaina sudaro 69 703 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas ekspertizes, padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju, skaičiuojant apeliantui padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi eksperto D. K. atlikta ekspertize.

48. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

49. Eksperto iÅ¡vada pateikiama ir iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ekspertizės akte, kuriame turi bÅ«ti smulkiai apraÅ¡omi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos iÅ¡vados ir pagrįsti atsakymai į teismo iÅ¡keltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

50. Teismas gali nesutikti su eksperto iÅ¡vada, tokio nesutikimo motyvus iÅ¡dėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesutikimo su eksperto iÅ¡vada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali bÅ«ti įvairių: iÅ¡vados neiÅ¡samumas, neaiÅ¡kumas, tam tikrų reikÅ¡mingų veiksnių neįvertinimas, prieÅ¡taravimas kitai ekspertizės iÅ¡vadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto neÅ¡aliÅ¡kumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiÅ¡kėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ sprendimÄ , neturi pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju tikslesnis yra eksperto D. K. ekspertizės aktas. Skundžiamame sprendime teismas nurodė iÅ¡samius motyvus, kuriais grindžia sprendimÄ vadovautis bÅ«tent eksperto D. K. ekspertizės aktu. Teismas, spręsdamas dėl atliktų ekspertizių tikslumo, įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas žalos dydis – 2019 m. spalio 17 d. M. L. sÄ matÄ , 2019 m. spalio 21 d. atsakovų pirminę sÄ matÄ , N. G. sÄ matÄ , 2020 m. vasario 10 d. UAB „PajÅ«rio pamatai“ sÄ matÄ . Taip pat teismas iÅ¡samiai įvertino D. K. ir M. M. ekspertizės aktų turinį, ekspertų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sprendimo motyvai yra pakankami tam, kad bÅ«tų galima įvertinti, kodėl bÅ«tent teismas vadovavosi D. K. ekspertizės aktu.

52. Apeliantas nurodo, kad jam nėra aiÅ¡ku, dėl kokių motyvų ir faktų teismas, skaičiuodamas garažų atstatymo kaÅ¡tus, nusprendė, jog garažų atstatymo vertė yra skaičiuojama pagal D. K. ekspertizę, o nusidėvėjimas – pagal T. M. ekspertizę, nors jÄ laikė nepatikima. Su Å¡iuo apelianto argumentu, teisėjų kolegija nesutinka, nes skundžiame sprendime, nurodoma, kaip teismas apskaičiuoja apelianto pateiktoje M. L. pateiktoje sÄ matoje nurodomÄ avarijos likvidavimo kainÄ , jei bÅ«tų pritaikytas nusidėvėjimo normatyvas.

Teismo sprendime nurodoma, jog taikomas 38,4 proc. nusidėvėjimas, kurį statiniui skaičiavo ekspertas T. M., nes D. K. ekspertizės akte nusidėvėjimo normatyvas skaičiuojamas pagal kiekvienos konstrukcijos tarnavimo laikÄ . Kaip matyti, eksperto T. M. ekspertizės aktu teismas nusprendė nesivadovauti ne dėl to, kad joje nurodytas netinkamas nusidėvėjimo normatyvas, bet todėl, kad ekspertizės akte yra parinkti papildomi sprendiniai, kurie yra pertekliniai ir nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nenurodoma, jog eksperto T.

M. ekspertizės akte, normatyvinio dokumento UAB „Sistela“ Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvų pagrindu, apskaičiuotas bendras nusidėvėjimo rodiklis bÅ«tų netinkamai apskaičiuotas. Apeliantas taip pat nepateikia skaičiavimų, kurie pagrįstų, jog skaičiuojant nusidėvėjimo normatyvus pagal kiekvienos konstrukcijos tarnavimo laikÄ , bÅ«tų gaunamas rezultatas, kuris iÅ¡ esmės skirtųsi nuo teismo nustatytos sumos, vertinant M. L. sÄ matÄ . Apeliacinės instancijos teismas tik atkreipia dėmesį, kad teismas, skaičiuodamas avarijos likvidavimo darbų kainÄ pagal M.

L. sÄ matÄ , pritaikius nusidėvėjimÄ , 42 339,80 Eur sumÄ daugino ne iÅ¡ 61,6 proc. (100 – 38,4 proc.), o iÅ¡ 61,8 proc. Tačiau net ir pritaikius tinkamÄ , t. y. 61,6 proc. nusidėvėjimÄ , gauta suma (26 166 Eur) nežymiai skirtųsi nuo teismo apskaičiuotos sumos (26 081,31 Eur). Minėta suma pagal M. L. sÄ matÄ pritaikius nusidėvėjimÄ buvo skaičiuojama tuo tikslu, kad ji bÅ«tų palyginta su ekspertų D. K. ir T. M. ekspertizės aktuose nurodytomis darbų kainomis, o teismas, skaičiuodamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi bÅ«tent eksperto D.

K. ekspertizės akte nurodyta suma, todėl minėtos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo rezultatui.

53. Nors, apelianto nuomone, eksperto D. K. ekspertizės aktas turi trÅ«kumų, kÄ iÅ¡ esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nes ekspertizės akte nėra tiriamosios dalies, kurioje turėtų bÅ«ti nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, inžinerinių tinklų tiesimo projektas, pagrindiniai statybos procesai, techninės specifikacijos ir kt., tačiau, nagrinėjamu atveju, teismo ekspertas D. K., siekdamas paÅ¡alinti visus proceso dalyviams kilusius neaiÅ¡kumus, susijusius su jo atlikta teismo ekspertize, teismui pateikė iÅ¡samius atsakymus į apelianto bei jo atstovės klausimus ir pastabas, nurodydamas, kodėl vienu ir kitu atveju buvo prieita prie atitinkamų iÅ¡vadų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti eksperto D. K., t. y. asmens, turinčio specialių žinių, paaiškinimais, pirmosios instancijos teismo atliktu ekspertizių palyginimu, todėl aplinkybė, kad eksperto D. K. išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertizė atlikta netinkamai ir teismas ja vadovavosi nepagrįstai.

54. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 000 Eur už automobilio „Toyota Land Cruiser“ ir 5 500 Eur už priekabos „Sylan“ sugadinimÄ . Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieÅ¡kovo reikalavimas buvo atmestas, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonės defektavimas yra brangus, neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos įrodyti jam padarytos žalos dydį. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama sprendimo dalimi, teigia, kad, nesant ieÅ¡kovo pateiktų duomenų, teismas galėjo konstatuoti ir kitÄ automobilio vertę, vadovaujantis byloje esančiais kitais įrodymais.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus.

Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).

56. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis).

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijÄ dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostata „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas; 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-313/2021).

Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

58. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos, susijusios su transporto priemonių apgadinimu, teikė dvi nuotraukas, kuriose matyti apgadinta priekaba ir automobilis, o teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį įsigijo už 5 500 Eur, jo rinkos vertė – 8 000 Eur, priekabÄ Ä¯sigijo už 3 000 Eur, tačiau papildomai už 1 500 Eur įsigijo tentÄ (kuris įvykio metu buvo nuimtas) ir sumokėjo 600 Eur už stabdžius (iÅ¡ viso 5 100 Eur). Atsakovai, nesutikdami su nurodytomis transporto priemonių įsigijimo vertėmis, teikė skelbimus, iÅ¡ kurių matyti, kad 1998 m. automobilio „Toyota Land Cruiser“ vertė yra apie 2 000 Eur, priekabos – 1 500 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, manydamas, kad byloje pateiktų įrodymų nepakanka nustatyti žalos dydį, susijusį su transporto priemonėmis, turėjo pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus, to nepadaręs – turėjo nustatyti žalos dydį, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aptariamÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1 dalį, CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

59. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonėms padaryta žala nebuvo vertinta, teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktas nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilis, tikėtina, jau yra neremontuojamas, o priekabos yra tik aplaužyti Å¡onai, taip pat atsižvelgusi į atsakovų pateiktus skelbimus ir juose nurodytas transporto priemonių kainas, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl sugadintų transporto priemonių ieÅ¡kovas papildomai patyrė 3 000 Eur žalÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pagrindas atleisti atsakovus nuo dalies atsakomybės (70 procentų), laikytina, kad iÅ¡ atsakovų papildomai priteistina 900 Eur žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas yra keistinas iÅ¡ dalies, padidinant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteisiamos žalos dydį iki 7 881,60 Eur. Dėl iÅ¡laidų už lokalinės sÄ matos parengimÄ ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ 60. Apeliantas nesutinka su teismo spendimo dalimi nepriteisti jam 130 Eur už lokalinės sÄ matos sudarymÄ ir 242 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ vien dėl to, kad nėra Å¡iuos apmokėjimus patvirtinančio dokumento.

Apelianto teigimu, jo vardu yra iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už minėtų paslaugų suteikimÄ ir tai yra buhalteriniai dokumentai, įpareigojantys jį Å¡ias sÄ skaitas apmokėti.

61. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo nurodomos ir praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos buvo nepagrįstai vertintos kaip bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir sÄ matos parengimo kreipėsi iÅ¡ karto po garažų griÅ«ties, kai civilinė byla teisme nebuvo iÅ¡kelta. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į juos įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi, nurodytos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti vertinamos ne pagal proceso teisės nuostatas, o pagal materialiosios teisės nuostatas – bendrus žalos atlyginimo principus.

62. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ sudėtinė nuostolių dalis yra protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi iÅ¡laidos, turėtos iki bylos iÅ¡kėlimo žalai įvertinti, negali bÅ«ti priskiriamos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi iÅ¡laidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kuriÄ paskyrė teismas po civilinės bylos iÅ¡kėlimo, darymo iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005).

63. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Å iuo atveju ieÅ¡kovas ne tik neįrodinėja, kad jo nurodomos iÅ¡laidos lokalinei sÄ matai parengti bei faktinėms aplinkybėms konstatuoti buvo bÅ«tinos, bet ir pagrįstos, t. y. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių faktinį iÅ¡laidų egzistavimÄ , mokėjimų atlikimÄ ir pan. (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui 130 Eur už lokalinės sÄ matos sudarymÄ ir 242 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ . Dėl bylos procesinės baigties 64. Apibendrindama padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ už transporto priemonių sugadinimÄ , tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovas neįrodė nuostolių dydžio, netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1 dalį, CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, keistina, padidinant priteisiamos žalos dydį; likusi skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo ir priteisimo 65. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

66. Dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas atliktinas įvertinus Å¡ioje byloje susiklosčiusį galutinį procesinį rezultatÄ . Byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 14,81 proc. (ieÅ¡kovas reikalavo iÅ¡ viso priteisti 53 211,80 Eur (52 839,80 Eur + 130 Eur + 242 Eur), iÅ¡ kurių priteista 7 881,60 Eur), atmesta 85,19 proc.

67. IeÅ¡kovas prašė priteisti 1 056 Eur žyminį mokestį (1 018 Eur už ieÅ¡kinį ir 38 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių). IeÅ¡kinį tenkinus 14,81 proc. ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistina 150,77 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio dalis (1 018 Eur x 14,81 : 100). Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, žyminio mokesčio dalis už minėtÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovų nepriteistina.

68. IeÅ¡kovas teikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė 1 200 Eur, atsakovai – 2 605 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ . Å alių praÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.14, 8.16–8.17 punktų nuostatų, todėl priteistinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui – ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistina 177,72 Eur (1 200 Eur x 14,81 : 100), atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2 219,20 Eur (2 605 x 85,19 : 100) advokato pagalbos iÅ¡laidų.

69. Nagrinėjant bylÄ buvo skirtos dvi teismo ekspertizės: ieÅ¡kovas sumokėjo už pakartotinę teismo ekspertizę 1 800 Eur, atsakovai už teismo ekspertizę sumokėjo 1 500 Eur. Atsakovai už teismo eksperto D. K. apklausÄ teisme sumokėjo 150 Eur, o už eksperto T. M. apklausÄ â€“ 50 Eur. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas 14,81 proc., iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina 266,58 Eur (1 800 x 14,81 : 100) iÅ¡laidoms ekspertizei padengti, o atsakovams – 1 448,23 Eur (1 700 x 85,19 : 100) jų patirtų iÅ¡laidų ekspertizei atlikti ir ekspertų apklausai apmokėti.

70. Sudėjus visas ieškovui iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas, gaunama 595,07 Eur (150,77 Eur žyminis mokestis + 177,72 Eur advokato pagalbos išlaidos + 266,58 Eur išlaidos ekspertizei) suma, o atsakovams iš ieškovo iš viso priteistina 3 667,43 Eur (2 219,20 Eur advokato pagalbos išlaidos + 1 448,23 Eur išlaidų ekspertizei) tokių išlaidų atlyginimo. Šias sumas įskaičius atsakovui S. Š. (atlikusiam visus mokėjimus) iš ieškovo priteistina 3 072,36 Eur (3 667,43 Eur - 595,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

71. Dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymas taip pat atliktinas įvertinus Å¡ioje byloje susiklosčiusį galutinį procesinį rezultatÄ . IeÅ¡kovas apeliaciniu skundo reikalavo priteisti likusiÄ , pirmosios instancijos teismo, nepriteistÄ sumÄ , t. y. 46 230,20 Eur (53 211,80 Eur - 6 981,60 Eur). IÅ¡nagrinėjus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui papildomai priteista 900 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintas 1,95 proc., o atmestas – 98,05 proc.

72. IeÅ¡kovas nurodė bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimÄ advokatei sumokėjo 1 000 Eur, taip pat sumokėjo 913 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistina 37,30 Eur (1 913 x 1,95 : 100) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

73. Atsakovai nurodė bei pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ advokatui sumokėjo 1 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 1 862,95 Eur (1 900 x 98,05 : 100) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å ias sumas įskaičius atsakovui S. Å . (atlikusiam mokėjimÄ ) iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 825,65 Eur (1 862,95 Eur - 37,30 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo V. Ž. T. ieÅ¡kinį atsakovams S. Å . ir M. R. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. Å . ir M. R. 7 881,60 Eur (septynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 60 centų) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamos už priteistÄ 7 881,60 Eur sumÄ nuo 2020 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovui V.

Ž. T.. Priteisti atsakovui S. Å . 3 072,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Ž. T.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Priteisti atsakovui S. Å . 1 825,65 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus ir 65 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Ž. T.. Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Agnė TikniÅ«tė