2020-10-07 Nr. AB-18603-3-62-3-02789-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2298-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02789-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) (tretieji suinteresuoti asmenys – K. M., I. S. teisių perėmėjas E. (E.) S., I. M., V. J., Kauno miesto savivaldybė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. KAKT-1774 „Dėl Juridinio fakto registravimo“ (toliau – ir Sprendimas; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2018 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. cspr 1-282 (toliau – ir 2018 m. spalio 31 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą skubiai, t. y. per vieną darbo dieną, įregistruoti 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjo šeimos nariai gyvena virš 57 metų. Tarp pareiškėjo ir Butų ūkio tarnybos sudaryta Sutartimi pareiškėjui buvo išnuomota 28,86 kv. m gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą, prašydamas įregistruoti juridinį faktą – Sutartį, tačiau jo prašymas nepagrįstai buvo atmestas.

3. Pareiškėjo teigimu, Sutartis yra reali ir pareiškėjas su savo šeima teisėtai gyvena Sutartyje nurodytame bute. Atsakovas galbūt tyčia ir neteisėtai Nekilnojamojo turto registre pakeitė buto (registro Nr. (duomenys neskelbtini) adresą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius yra priėmęs įsakymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes minėti įsakymai buvo priimti dėl kito buto.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išskaidytas į atskirus turtinius vienetus (butus). 2018 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Sutartį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 1/4 dalis minėto nekilnojamojo turto objekto priklauso A. M., o 3/4 dalys – Lietuvos Respublikai, kurias patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui išnuomojama buto, esančio (duomenys neskelbtini), 20,86 kv. m ploto patalpa.

6. Atsakovas nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ, Registro įstatymas) 23 straipsnio 2 dalimi, kadastro duomenimis, kurie nustatyti 2009 m. lapkričio 9 d., ir nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 50,74 kv. m, o Sutartyje nurodyta, kad pareiškėjui išnuomojama buto, esančio (duomenys neskelbtini), 20,86 kv. m ploto gyvenamoji patalpa. Atsakovas teigė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės interpretuoti asmenų prašymų turinio. Pareiškėjui manant, kad jam buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), jis, pateikdamas prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo, turėjo aiškiai šią aplinkybę nurodyti savo prašyme.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. Z. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymu Nr. 18756536, prašydamas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti juridinį faktą – Sutartį butui Nr. 3, esančiam (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Sutartį dėl 20,86 kv. m ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, vadovaudamasis NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pareiškėjo prašymą atmetė.

9. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas Sprendime pažymėjo, jog yra priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą butą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymai Nr. A1-1096, Nr. A1-1097, Nr. A1-1095 pripažįsta netekusiu galios 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. A-2860 2 punktą, kad A. M. įpėdiniai privalo išnuomoti Kauno miesto savivaldybei butą, kol valstybė įvykdys šio buto nuomininkams suteiktą garantiją. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti 2018 m. rugsėjo 24 d sprendimą. Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo pateikta Sutartis negali būti pagrindu šio juridinio fakto registravimui, nes neatitinka NTRĮ 23 straipsnio reikalavimų, kurių pagrindu gali būti daromos atitinkamos žymos. Komisija pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 20,86 kv. m, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 50,74 kv. m.

10. Teismas analizavo NTRĮ 2, 4 straipsnius, 5 straipsnio 2 dalį, aptarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką nekilnojamojo turto registratoriaus kompetencijos aspektu ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. A1-1095, nustatė, kad piliečio A. M. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1/4 tėvo A. M. turėto 50,74 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, jog atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą atsakovas Sprendime iš esmės pagrįstai nurodė, kad yra priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

11. Teismas analizavo NTRĮ 23 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 8 punktą, vertino Sutartį ir nustatė, kad Sutartis sudaryta dėl 20,86 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 20,86 kv. m, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 50,74 kv. m. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu dėl juridinio fakto įregistravimo, pateikė dokumentą apie nekilnojamąjį daiktą (Sutartį dėl 20,86 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą (buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 50,74 kv. m), o tai pagal NTR 29 straipsnio 8 punktą yra pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą.

12. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1–2 punktus, 8 straipsnio 2 dalį, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką individualių administracinių aktų vertinimo aspektu ir nustatė, kad atsakovo Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti juridinį faktą – nuomą – nėra pakankamai pagrįstas, jame nėra išsamiai išdėstyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų atitikties, t. y. ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą sutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis (NTRĮ 29 str. 8 p.). Teismas sprendė, kad atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

13. Teismas nustatė, kad Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo trūkumus ištaisė ir tinkamai pagrindė atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą priežastis. Teismas sprendė, kad Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, jame pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo pateikta Sutartis negali būti pagrindu juridiniam faktui registruoti, nes neatitinka NTRĮ reikalavimų, kurių pagrindu gali būti daromos atitinkamos žymos, t. y. pareiškėjo pateikta Sutartis buvo sudaryta dėl 20,86 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 20,86 kv. m, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 50,74 kv. m.

14. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybėms, jog atsakovas tyčia ir neteisėtai Nekilnojamojo turto registre pakeitė buto (registro Nr. (duomenys neskelbtini) adresą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Teismas iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad buto (registro Nr. (duomenys neskelbtini) adresas yra (duomenys neskelbtini), plotas – 20,86 kv. m. Teismas vadovavosi NTRĮ 4 straipsniu ir priėjo prie išvados, jog nekyla abejonių dėl Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų teisėtumo.

15. Teismas pažymėjo, kad likusieji šalių argumentai, išsakyti šioje byloje, laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti iš esmės, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III. 16. Pareiškėjas R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepasisakė nei dėl vieno pareiškėjo skundo argumento, visus juos pavadino pertekliniais. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, jis grindžiamas tik šiais formaliais argumentais: 1) Sutartimi pareiškėjui išnuomotų 29,41 kv. m ploto gyvenamųjų patalpų, susidedančių iš 20,86 kv. m kambario, plane pažymėto indeksu 3-10, ir šešių bendrojo naudojimo patalpų trečdalių, esančių (duomenys neskelbtini), adreso neatitikimu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenims, pagal kuriuos minėtos gyvenamosios patalpos registruotos (duomenys neskelbtini); 2) byloje nėra įrodymų, jog atsakovas tyčia ir neteisėtai Nekilnojamojo turto registre pakeitė buto (registro Nr. (duomenys neskelbtini) adresą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).

18. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas turėjo Sutarties originalą ir iš jos teksto bei pareiškėjo paaiškinimų suprato, jog prašoma įregistruoti Sutartis sudaryta 29,41 kv. m gyvenamajai patalpai, į kurios sudėtį įeina ir 20,86 kv. m ploto kambarys, plane pažymėtas indeksu 3-10, o ne butui, kurio plotas 50,74 kv. m, ir į kurį 20,86 kv. m ploto kambarys neįeina. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. A1-1095 bei 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. A-2860 yra skirti 50,74 kv. m ploto butui, o ne pareiškėjo nuomojamai gyvenamajai patalpai, į kurią įeina ir 20,86 kv. m ploto kambarys.

19. Pareiškėjas pabrėžia, jog aplinkybę, kad atsakovas žinojo, jog pareiškėjas pageidauja įregistruoti Sutartį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), o ne buto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrodo atsakovo 2018 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. (3.1.6)KAS-1057, kuriuo atsakovas į kitą bylą buvo pateikęs paaiškinimą ir atkreipęs dėmesį, kad nors pareiškėjas „nėra nurodęs jokio unikalaus daikto numerio, pagal <...> nuomojamo buto patalpų plotus, manytina, jog ieškovas kalba ne apie butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Name, bet apie butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pareiškėjo prašymą pridėti šį įrodymą prie bylos atmetė, motyvuodamas tuo, jog šis raštas yra atsakovo atsiliepimas į ieškinį kitoje byloje. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas pareiškėjo pasitikėjimu, jog jam prašymo užpildymo paslauga suteikta tinkamai, pateikė pareiškėjui pasirašyti prašymą, kuriame vietoje pareiškėjo nuomojamo buto registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įrašė kito buto registro Nr. (duomenys neskelbtini), o adresą įrašė „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tokį, koks nurodytas Sutartyje, ir taip apgaule gavo pareiškėjo parašą ant, kaip pažymėjo Komisija, neteisingai užpildyto prašymo.

20. Pareiškėjas nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo tvarkomame Gyventojų registre, pareiškėjo nuo 1994 m. kovo 3 d. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra nepasikeitusi. Pareiškėjas teigia, jog procesiniai dokumentai jam taip pat siųsti adresu (duomenys neskelbtini), t. y. teismas, atsakovas bei Kauno miesto savivaldybė savo konkliudentiniais veiksmais pripažįsta, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos, o kartu ir Sutartimi išnuomoto buto adresas iki šiol yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kiti asmenys, o iš Gyventojų registro duomenų tai yra žinoma ne tik atsakovui, bet ir teismui. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas nesąžiningai tvarko viešuosius registrus (Nekilnojamojo turto registrą ir Gyventojų registrą) bei neteisėtai įrašo įrašus į Nekilnojamojo turto registrą.

21. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuo 1994 m. kovo 3 d. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikti jokie nei butų ir patalpų sujungimai, nei butų ir patalpų padalijimai, nei jau turėjusių numerius butų ir patalpų performavimai, kas galėtų būti teisėta priežastimi pakeisti Sutartimi išnuomoto buto adresą. Pareiškėjas vadovaujasi Sutarties 6 punktu ir teigia, jog nuomos sutartis gali būti pakeista tik nuomininkui, jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus. Byloje tokių duomenų nėra.

22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pasinaudojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymais Nr. A1-1096, Nr. A1-1097, Nr. A1-1095, kad neregistruotų Sutarties.

23. Atsakovas VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymu, prašydamas įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Sutartį butui Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kurio 1/4 dalis priklauso A. M., o likusios 3/4 dalys – Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomos Kauno miesto savivaldybės. Prašymas buvo atitinkamai įvestas į Paslaugų apskaitos sistemą, popierinis atspausdintas prašymo egzempliorius pateiktas pareiškėjui susipažinti ir pasirašyti, taip patvirtinant, jog į Paslaugų apskaitos sistemą įvesti duomenys yra teisingi. Pats pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog prašo įregistruoti juridinį faktą butui, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), o registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad 2009 m. lapkričio 9 d. kadastrinių matavimų metu nustatytais duomenimis, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 50,74 kv. m ploto.

25. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju Sutartyje nurodoma, jog išnuomojama 20,86 kv. m patalpa su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, kuri yra bute Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal kadastro duomenis, kurie nustatyti 2009 m. lapkričio 9 d., butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 50,74 kv. m ploto, t. y. ši aplinkybė buvo visiškai teisėtas pagrindas atsisakyti įregistruoti juridinį faktą registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Atsakovas pažymi, jog 20,86 kv. m ploto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jeigu pareiškėjas manė, jog jam yra išnuomotas ne butas Nr. (duomenys neskelbtini), o butas Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, turėjo aiškiai nurodyti šią aplinkybę. Tačiau pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog prašo įregistruoti juridinį faktą butui Nr. (duomenys neskelbtini), o ne butui Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vėliau kreipėsi į atsakovą dėl juridinio fakto įregistravimo apie sudarytą nuomos sutartį ir dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas taip pat nebuvo tenkintas, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu, kadangi pateiktoje Sutartyje nurodomi nekilnojamojo daikto duomenys nesutapo su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis, todėl tai buvo teisėtu pagrindu atsisakyti įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį. Atsakovas nurodo, jog ginčas taip pat buvo sprendžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose (administracinė byla Nr. 1-2659-505/2019) ir 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje esminis ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo R. Z. prašymas dėl juridinio fakto – 1996 m. birželio 25 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties įregistravimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat yra pareiškęs reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro 2018 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. cspr 1-282, įpareigoti atsakovą skubiai, t. y. per vieną darbo dieną, įregistruoti 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį.

28. Byloje nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu netenkino pareiškėjo prašymo įregistruoti juridinį faktą – Sutartį dėl to, jog ši Sutartis negali būti pagrindu juridiniam faktui registruoti. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nes nustatė, jog Sutartis neatitinka Registro įstatyme išvardytų reikalavimų, kurių pagrindu gali būti daromos atitinkamos žymos, t. y. Sutartis buvo sudaryta dėl buto, kurio plotas yra 20,86 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 20,86 kv. m, yra (duomenys neskelbtini), o buto (registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 50,74 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad atsakovas tyčia ir neteisėtai Nekilnojamojo turto registre pakeitė buto (registro Nr. (duomenys neskelbtini) adresą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), konstatuodamas, jog pareiškėjas neįrodė šių argumentų, Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

29. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais butų adresais, tuo, kad pagal Sutartį jam buvo išnuomotas butas esantis, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas jame gyvena, be to, Gyventojų registre taip pat paliktas šis pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas ir Kauno miesto savivaldybė siunčia dokumentus šiuo adresu, t. y. konkliudentiniais veiksmais pripažįsta, kad pareiškėjo išnuomoto buto adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), pirmiausia pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas atsakovo Sprendimas, kuriuo neįregistruotas juridinis faktas – Sutartis, o ne kiti atsakovo sprendimai, susiję su buto, nurodyto Sutartyje, adreso pakeitimo ir dviejų atskirų suformuotų butų kadastrinių duomenų įregistravimu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

31. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).

33. Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

34. Šioje byloje įvertinus surinktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl juridinio fakto registravimo pagal pareiškėjo prašymą, užtikrino išviešinamų duomenų patikimumą, pagrįstai pareiškėjo pateiktus duomenis sutikrino su kitais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, o nustatęs reikšmingus neatitikimus, atsisakė atlikti registraciją.

35. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie juridinį faktą – nuomos sutartį.

36. Pareiškėjo pateiktoje Sutartyje nurodytas buto adresas (vieta) neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto buto, esančio tokiu adresu, duomenų, todėl akivaizdu, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo įregistruoti tokio klaidinančio juridinio fakto (Sutarties, kuria pareiškėjui išnuomota patalpa, esanti kitame bute (kitame Nekilnojamojo turto kadastre ir registre suformuotame objekte). Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie du atskirus nekilnojamojo turto objektus nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovui (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui) nesuteikta teisė pačiam nagrinėti ir vertinti pareiškėjo nurodomus įrodymus ir aplinkybes, susijusias su jo gyvenamosios vietos deklaravimu, korespondencijos siuntimu ir kt. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo atsiliepimas į ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. 2-17087-752/2018 (naujas bylos Nr. 2-570-752/2019) nepaneigia Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų minėtų atskirų butų duomenų (atsiliepime į ieškinį tik nurodyta, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas mano, jog pareiškėjas ieškinyje kalba ne apie butą Nr. (duomenys neskelbtini), o apie butą Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog duomenys apie butus buvo pakeisti pagal Kauno miesto savivaldybės užsakymą, o šioje byloje nėra nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės priimtų sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėjas Kauno apylinkės teisme buvo užvedęs civilinę bylą dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl turtinio vieneto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisingo duomenų suformavimo ir įregistravimo, atitinkančio 1996 m. birželio 25 d. buto nuomos sutarties ir jos priedo – patalpos paso, sąlygas, tačiau šis reikalavimas nebuvo patenkintas (žr. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-570-752/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2A-1518-413/2019), kuria šis sprendimas paliktas galioti).

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Sprendimą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

39. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė