2013-06-26 Nr. AB-3002-3-62-3-00282-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS502-476/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00282-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl įpareigojimo antstolę R. G. atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. kovo 26 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė įpareigoti antstolę R. G. atsakyti į jo 2013 m. vasario 7 d. prašymą.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, motyvuodamas tuo, kad jis praleido apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių, nes: savo namuose slaugo sergančią mamą; 2013 m. kovo 11 d. mirė patėvis, dėl to vyko į Marijampolę ir 2013 m. kovo 13 d. dalyvavo laidotuvėse; turi judėjimo negalią; dėl stuburo ligos negali ilgą laiką sėdėti; paduoti skundą sutrukdė skundžiamas antstolės R. G. atsisakymas atlikti veiksmus; mėnesio laikotarpiu paduoti skundą sutrukdė kankinimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje ir Kauno policijos komisariate organizuotos nusikalstamos policijos pareigūnų grupuotės persekiojimo pasekmės; pareiškėjas turi išlaikyti savo nuo vaikystės neįgalų sūnų J. J. ir neįgalią dukrą V. J., o dėl Kauno rajono policijos komisariato organizuotos grupuotės nusikalstamo poveikio iš darbo Mastaičių pagrindinėje mokykloje buvo priversta pasitraukti sutuoktinė A. J., dėl to pareiškėjas vienu metu fiziškai nepajėgia apsiginti nuo nusikalstamų (neteisėtų) Kauno apygardos prokuratūros, Kauno miesto prokuratūros, Kauno apylinkės teismo įdarbintų asmenų nusikalstamų veikų ir dar ginti savo teises nuo antstolės R. G.; 2013 m. vasario 27 d. buvo nagrinėjama susijusi civilinė byla Nr. 2-2554-584/2012, 2013 m. kovo 14 d. – susijusi civilinė byla Nr. 2-18666-587/2012, 2013 m. kovo 16 d. – susijusi administracinė byla Nr. 1620-402//2012, 2013 m. kovo 22 d. – susijusi administracinė byla Nr. 13-423//2013, kuriose pareiškėjo dalyvavimas ir pasiruošimas šioms byloms užėmė daug laiko.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei nutarė skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsniu, nustatančiu, jog skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra pažymėta, kad skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu tada, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (administracinės bylos Nr. A7-301/2006, Nr. A17-670/2007), taip pat išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų (administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009).

Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad 2013 m. vasario 11 d. antstolės R. G. raštą Nr. 0090/13/00050/S-64, kuriuo buvo atsakyta į jo 2013 m. vasario 7 d. prašymą, pareiškėjas gavo 2013 m. vasario 20 d., teismas sprendė, jog, gavus šį raštą, pareiškėjui tapo žinoma jį rašiusi institucija, rašto priėmimo data, turinys, galimas šio rašto neteisėtumas ar nepagrįstumas, todėl paskutinė šio rašto apskundimo teismui diena laikytina 2013 m. kovo 20 d. Atsižvelgęs į tai, kad skundą pareiškėjas padavė 2013 m. kovo 26 d., teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, kurioje pažymima, kad praleistas terminas procesiniams veiksmams atlikti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios trukdė jam paduoti skundą (komandiruotė, ūmi liga ar stacionarus gydymasis gydymo įstaigoje ir pan.), nors jis norėjo tai padaryti ir įgyvendindamas savo teises buvo rūpestingas bei atidus. Vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.

Remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 18 d., t. y. tuo metu kai dar nebuvo išnykusios aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, kliudė jam laiku kreiptis į teismą su skundu, jis pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui kitą skundą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nebuvo tokios svarbios, kad kliudytų jam realizuoti savo teisę laiku kreiptis į teismą, įgyvendinant šią teisę pačiam arba įgaliojant kitus asmenis. Teismas taip pat nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis skunde nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į kitas bylas kaip proceso šalis, ruošėsi teismo posėdžiams ir juose dalyvavo.

Pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis teismas vertino kaip subjektyvias, priklausiusias nuo paties pareiškėjo valios ir sietinas su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl darė išvadą, kad jos negali būti pripažintos svarbiomis.

Remdamasis išdėstytu, teismas nutarė skundo padavimo termino neatnaujinti ir skundą atsisakyti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.) bei grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skunde nurodytas svarbias priežastis, kurios objektyviai trukdė ir sudarė kliūtis pareiškėjui laiku įgyvendinti jo teisę kreiptis į teismą. Taip pat teismas nepagrįstai apibūdino jo elgesį kaip nerūpestingą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti skundą.

Įvertinus tai, jog pareiškėjas skundu prašė įpareigoti antstolę R. G. atsakyti į jo 2013 m. vasario 7 d. prašymą, į kurį, kaip matyti iš pareiškėjo kartu su skundu pateiktų dokumentų, antstolė R. G. atsakė 2013 m. vasario 11 d. raštu Nr. 0090/13/00050/S-611 (b. l. 5), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka ir ginčija administraciniam teismui paminėtą antstolės 2013 m. vasario 11 d. raštą, vadinasi, skundo padavimo teismui termino eigos pradžia laikytina 2013 m. vasario 20 d., kai pareiškėjas gavo ginčijamą antstolės raštą ir galėjo su juo susipažinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas skundą teismui turėjo paduoti iki 2013 m. kovo 20 d., tačiau padavė tik 2013 m. kovo 26 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.

Be kita ko, dėl pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių, susijusių su jo paties ir jo artimųjų ligomis bei sergančios motinos slauga, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje terminas skundui paduoti dėl asmens ligos gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą. Panašiai ir kito asmens priežiūra dažniausiai nėra vertinama kaip objektyvaus pobūdžio priežastis, dėl kurios galėjo būti praleistas skundo padavimo terminas. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo ir jo artimųjų ligos buvo neįveikiama kliūtis pareiškėjui pačiam ar pasitelkus atstovą iki įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino pabaigos paduoti skundą teismui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atkreipė dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. kovo 20 d., kai galėjo laiku paduoti skundą teismui dėl antstolės R. G. 2013 m. vasario 11 d. rašto Nr. 0090/13/00050/S-611 atsakant į jo 2013 m. vasario 7 d. prašymą, V. J. teikė skundus ir kitus procesinius dokumentus kitose civilinėse ir administracinėse bylose (2013 m. vasario 25 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (adm. byla Nr. I-2548-208/2013); 2013 m. kovo 1 d. faksimiliniu laišku pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adm. byla Nr. I-2621-789/2013); 2013 m. kovo 18 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą (adm. byla Nr. I-890-423/2013); 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. kovo 18 d. kreipėsi su skundais į Kauno apylinkės teismą (civ. bylos Nr. 2-7504-191/2013, Nr. 2-7505-199/2013, Nr. 2-7534-191/2013); 2013 m. kovo 12 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl nušalinimo vykdomojoje byloje (civ. byla Nr. P2-10-285/2013)).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad per visą įstatymo nustatytą skundo šioje byloje padavimo terminą, t. y. nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. kovo 20 d., pareiškėjo skunde minimos aplinkybės nedarė jam tokio laipsnio įtakos, kad dėl jų pareiškėjas negalėtų laiku (iki 2013 m. kovo 20 d.) paduoti teismui skundą dėl antstolės R. G. veiksmų atsakant į jo 2013 m. vasario 7 d. prašymą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pareiškėjo skunde nurodytas priežastis kaip subjektyvaus pobūdžio, ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies taikymo prasme nesudarančias pagrindo atnaujinti pareiškėjo skundo padavimo terminą.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino svarbias nagrinėjamam klausimui spręsti faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir vadovavosi aktualia teismų praktika. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį jokio pagrindo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas