2019-02-06 Nr. AB-3686-3-61-3-02480-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-73-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02480-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3.; 29.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bio City Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bio City Group“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) „Bio City Group“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą „Dėl UAB „Bio City Group“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ Nr. SKP-36 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra Sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė pareiškėjui, kaip paramos pagal jos įgyvendinamo projekto Nr. 3VĮ-KT-10-1-001695-PR001 „Šiaudų granulių gamybos bazės įkūrimas“ (toliau – ir Projektas) pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 3VĮ-KT-10-1-001695-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) gavėjui, taikyti sankcijas – išmokėtos 389 269,65 Eur paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KT-10-1-001695-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir Programos priemonė) susigrąžinimą ir Paramos sutarties nutraukimą. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nustojo vykdyti Projektą, neįvykdė paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais, ir negali pasiekti nustatytų Projekto uždavinių bei tikslų.

3. Pareiškėjas vertino, kad Sprendimas priimtas nevisapusiškai įvertinus visas aplinkybes, turėjusias įtakos Projekto paraiškoje numatytų rodiklių 2014 metais (ne)pasiekimui, nes visus 2014 metus paramos gavėjas (pareiškėjas) negalėjo vykdyti Projekto paraiškoje numatytos veiklos dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, susijusių su ginču dėl pareiškėjo pagal Programos priemonę įsigytos įrangos kokybės (naujumo).

4. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra ginčija pareiškėjo įsigytos įrangos naujumą ir šios institucijos pateiktos informacijos pagrindu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-111005-14, kurio metu tiriamos aplinkybės, susijusios su įsigytos įrangos naujumu. Tik Agentūros ekspertams ir FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikus pareiškėjo įsigytos įrangos apžiūrą ir iš FNTT gavus patvirtinimą, kad jokių abejonių dėl įrangos naujumo nėra, pareiškėjui atsirado objektyvi galimybė pradėti vykdyti veiklą eksploatuojant įrangą bei siekti paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Todėl pareiškėjas jau yra sudaręs prekių pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat ketina toliau plėsti produkcijos gamybą. Taigi pareiškėjas, vykdydamas Projekte numatytą veiklą, pasieks Projekto paraiškoje numatytus rodiklius. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. BRK-7578 pati pripažino, kad ji neturi galimybės pateikti patvirtinimo apie įrangos naujumą, nes šiuo metu ikiteisminį tyrimą atlieka FNTT, o ne Agentūra. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ginčai dėl įrangos naujumo nevyksta ir Agentūra ateityje neturės galimybių dėl įrangos kokybės (naujumo) Paramos gavėjai taikyti sankcijų. Agentūra, netinkamai įvertinusi pareiškėjo įgyvendinamą Projektą ir nepagrįstai nustačiusi Projekto pažeidimus dėl Paramos gavėjos kaltės, priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkantį Sprendimą.

5. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, vykdydama Projektą pagal Paramos sutartį, 2013 m. liepos 16 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą išmokėti 1 726 400,00 Lt paramos sumą ir pagal minėtą paraišką Agentūra 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nusprendė išmokėti pareiškėjai 389 269,65 Eur paramos sumą. Atsakovas, įtaręs pažeidimą vykdant Projektą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko pakartotinį tyrimą ir nustatė Projekto pažeidimus, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas nustojo vykdyti Projektą, nepasiekė Projekto uždavinių bei tikslų, neįvykdė paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas verslo plane nurodė, kad pagrindinė įmonės veikla – kuro granulių gamyba ir 2014 metais įsipareigojo pagaminti bei parduoti 12 000 t granulių. 2015 m. birželio 30 d. – 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. atliktų Projekto patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėjas neužsiima Projekte numatyta veikla, nors Projektas baigtas įgyvendinti 2013 m. liepos mėnesį. Veiklos nevykdymas / Projekte numatytos vykdyti veiklos nutraukimas yra pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – ir Administravimo taisyklės) 187 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 20.13 punktą, nes Agentūra nedavė sutikimo tokiam Projekto pakeitimui. Nepradėjusi Projekte numatytos vykdyti veiklos pareiškėjas nepasiekė nustatytų Projekto uždavinių ir tikslų. Vykdomi ikiteisminiai tyrimai nesuteikia teisės pareiškėjui nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir nevykdyti veiklos, kuriai skirta Europos Sąjungos parama.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą iš esmės grindė atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Bio City Group“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą dėl pareiškėjui išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.2 papunkčiu, Paramos sutarties 22.1 punktu. Pritarus Ministerijai, nusprendė už Agentūros nustatytus Paramos gavėjos pagal įgyvendinamą Projektą padarytus pažeidimus Paramos gavėjai taikyti sankciją – išmokėtos 389 269,65 Eur paramos pagal Mokėjimo prašymą susigrąžinimą ir vadovaudamasis Paramos sutarties 22.1 punktu, nutraukė Paramos sutartį. Sprendimą grindė aplinkybėmis, kad pareiškėjas, nepradėjęs vykdyti Projekte numatytos veiklos, nepasiekė nustatytų Projekto uždavinių ir tikslų ir tokiais veiksmais pažeidė Paramos sutarties 17.1, 17.3, 17.12, 19.4 punktų reikalavimus.

11. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui taikyti sankciją – išmokėtos paramos susigrąžinimą ir Paramos sutarties nutraukimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas taip pat nustatė, kad Paraiškos XV skyriaus 11 punkte pareiškėjas kaip paramos gavėjas įsipareigojo be rašytinio Agentūros sutikimo mažiausiai penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 20.13 punkte. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 26 d. Agentūrai pateiktame verslo plane nurodė, kad 2014 metais jis įsipareigoja pagaminti ir parduoti 12 000 t granulių bei gauti 879 326 Eur pajamų.

13. Teismas pažymėjo, Paramos sutarties 1 punktu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pati pripažįsta, jog nevykdo jokios gamybos, t. y. neįgyvendina Projekto. Todėl tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties reikalavimus: 17.1 punkto, nustatančio, kad siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, pareiškėjas turi įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje ir verslo plane; 17.3 punkto, nustatančio reikalavimą paramos gavėjui raštu pranešti Agentūrai apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo ir 7 (septynerius) metus nuo Sutarties pasirašymo datos nevykdyti jokių su Agentūra raštu nesuderintų esminių Projekte numatytų vykdyti veiklos pakeitimų; 17.12 punkto, nustatančio, kad paramos gavėjas turi įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais; 19.4 punkto, nustatančio, kad paramos gavėjas privalo vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų Projekto įgyvendinimą, kaip numatyta Paraiškoje ir (arba) verslo plane.

14. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis negalėjo vykdyti Projekte nurodytos veiklos dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes Agentūra ginčija įrangos naujumą ir šios institucijos pateiktos informacijos pagrindu FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11005-14, kurio metu tiriamos ir aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įsigytos įrangos naujumu, teismas nurodė, jog Agentūra 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. BRK-8048 (12.4) pritaikė pareiškėjui sankcijas už pirkimų procedūrų pažeidimus. Tarp pareiškėjo ir Agentūros administracinėje byloje Nr. I-5031-789/2015 ginčas kilo dėl pažeidimų pareiškėjui vykdant pirkimus pagal 2013 m. birželio 10 d. pirkimo sutartį Nr. 2013/06/10-1 nustatymo. Po ekspertų išvadų dėl įrangos (ne)naujumo Agentūra pareiškėjui sankcijų netaikė. Todėl pareiškėjo teiginius dėl negalėjimo vykdyti Projekto esant ginčui dėl įrangos naujumo, teismas atmetė kaip nepagristus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog šiuo metu FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11005-14 dėl Projekte numatytos veiklos vykdymui reikalingos pareiškėjo įsigytos įrangos naujumo, pati savaime neatleidžia pareiškėjo nuo Projekte numatytos veiklos vykdymo ir nepašalina jo atsakomybės už Paramos sutarties reikalavimų pažeidimus.

15. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Agentūra Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, neužtikrindamas, jog Projektas bus įgyvendintas be pažeidimų ir bus pasiekti Projekte numatyti tikslai bei uždaviniai, pažeidė Paramos sutarties 17.1, 17.3, 17.12, 19.4 punktų reikalavimus. Teismas vertino, kad Sprendimu pareiškėjui paskirta sankcija yra proporcinga paramos gavėjos padarytam pažeidimui, Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Bio City Group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-36 „Dėl UAB „Bio City Group“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“.

17. Pareiškėjas pažymi, kad pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 „Dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) preambulės 5 punktą ir Paramos sutarties 50 punktą šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už šiuo atveju – Paramos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Pareiškėjui susiklosčiusi situacija (t. y. kol Agentūra nepatvirtino įrangos naujumo ir FNTT neužbaigė ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11005-14, susijusio su pareiškėjo įsigytos įrangos naujumu), jis negalėjo numatyti aplinkybių, negali jų kontroliuoti, nors sąžiningai vykdė Paramos sutarties sąlygas, bandė šią situaciją išspręsti kreipdamasis į Agentūrą su prašymu patvirtinti įrangos naujumą, tačiau Agentūrai atsisakius tai padaryti, pareiškėjas, atsižvelgdamas į susidariusį didelį pavojų dėl negalimumo ateityje įrodyti Įrangos naujumą, šią įrangą pradėjus eksploatuoti dar esant neužbaigtam ikiteisminiam tyrimui bei Agentūrai atsisakius patvirtinti įrangos naujumą, priėmė vienintelį racionalų sprendimą neeksploatuoti įrangos tol, kol nebus užbaigtas ikiteisminis tyrimas arba bent jau tol, kol Agentūra aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtins įrangos naujumo faktą.

18. Pareiškėjas pabrėžia, kad aiškinant ir taikant Administravimo taisykles bei Įgyvendinimo taisykles, visų pirma reikia vadovautis Europos Sąjungos teisinio reguliavimo nuostatomis, t. y. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai“ (toliau – ir Reglamentas 1698/2005) 1 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, taip pat Reglamentą 1698/2005 pakeitusio 2013- m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ (toliau – ir Reglamentas 1305/2013) 1 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio c) punktu. Pareiškėjas, vykdydama Projektą, įsigijo Paramos sutarties reikalavimus atitinkančią brangią įrangą, pradėjo ruoštis pradėti gaminti produkciją, pasižyminčią išskirtine kokybe ir atitinkančią vartotojų poreikius, pateikė pasiūlymus įvairioms Lietuvos bei Anglijos įmonėms, taip pat sudarė 2016- m. kovo 18 d. prekių pirkimo- pardavimo sutartį su MB „Medienos prekyba“, 2016 m. balandžio 5 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Deiginta“. Pareiškėjas šiuo metu ir toliau derina pardavimo kontraktus su Lietuvos ir Anglijos įmonėmis, kurie, pasibaigus ginčams dėl įrangos naujumo, turėtų būti pasirašyti. Agentūra, 2015 m. lapkričio 18 d. pakartotinai atlikusi Projekto patikrą vietoje, savo ataskaitoje Nr. V-VT-0783992 pripažino, jog patikros metu įmonėje dirbo penki darbuotojai. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi visų galimų veiksmų tinkamai įvykdyti Paramos sutartį, kas leistų pasiekti Reglamente 1305/2013 įtvirtintus tikslus, kurių pasiekimui ir yra skiriama parama kaimo plėtrai. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad pareiškėjas dėl force majeure ar išskirtinės aplinkybės objektyviai negali vykdyti Projekto bei pasiekti paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Agentūros Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo institucijos ar Agentūra būtų pareiškėjui draudę ar kaip nors trukdę vykdyti veiklą. Pažymi, kad Agentūra 2014 m. rugsėjo 11d. sprendimu Nr. BRK-8048 (12.4) informavo pareiškėją, kad sankcijos taikomos už pirkimų pažeidimus. Po ekspertų išvadų dėl įrangos naujumo / nenaujumo Agentūra netaikė sankcijų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės netrukto vykdyti Paramos sutarties. Pareiškėjas pats nusprendė veiklos nevykdyti ir visa atsakomybė už Paramos sutarties nevykdymą tenka jam, todėl pareiškėjo teiginiai dėl force majeure aplinkybių buvimo yra nepagrįsti.

21. Ministerija teigia, kad nors pareiškėjas nurodo, jog ėmėsi visų galimų veiksmų, tačiau jis nepasiekė Projekte nurodytų tikslų, už ką jam buvo taikytos sankcijos. Tikslų pasiekimą parodo Projekto rodiklių pasiekimas. Rodikliai buvo nepasiekti žymiai, o veikla apskritai nevykdoma, todėl nėra jokių prielaidų pasiekti Projekto tikslų. Nepasiekus Projekto tikslų, nebus pasiekti ir Europos Sąjungos reglamentuose nurodyti tikslai.

22. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą iš esmės grindžia Ministerijos atsiliepime nurodytais argumentais, papildomai nurodydamas, kad 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio detalias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali nustatyti tam tikras force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą. Taigi minėtas kategorijas turi teisę nusistatyti valstybė narė savo teisės aktais. Pažymi, kad valstybės nustatytos aplinkybės, kai netaikomos sankcijos už sutarties nevykdymą, yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), kurio 6.212 straipsnio prasme nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis galima pripažinti tik tokias aplinkybes, kurios atitinka šiuos 4 reikalavimus: atsiranda jau po sutarties sudarymo, o sutarties sudarymo metu jų nebuvo ir kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti; atsiradusios daro sutarties įvykdymą objektyviai negalimą; atsirado be šalies kaltės ir valios (tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio); šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3- 931/2003 konstatavo, kad nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl force majeure aplinkybių buvimo yra nepagrįsti, o Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“. Taigi apeliacinio skundo turinys apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

24. Pareiškėjas neginčija, kad Paramos sutarties laiku neįvykdė, tačiau tai pateisina tuo, kad Paramos sutarties negalėjo įvykdyti dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 „Dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) preambulės 5 punktą ir Paramos sutarties 50 punktą, sudaro teisinį pagrindą jį atleisti nuo atsakomybės už netinkamą Paramos sutarties vykdymą. Aplinkybėmis, kurios sudarė nenugalimą jėgą (force majeure), nurodo kilusį ginčą tarp jo ir Agentūros dėl pareiškėjo įsigytos įrangos statuso (nauja, ar nenauja) bei pareiškėjo atžvilgiu vykdomą ir neužbaigtą ikiteisminį tyrimą tuo pačiu klausimu.

25. Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnio 2 dalies „a“ punkte nustatyta, kad administracinė nuobauda neskiriama, jei reikalavimų nesilaikyta dėl force majeure.

26. Pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos force majeure ir išimtinėmis aplinkybėmis yra pateiktas to paties Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, tai: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; d) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; e) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; f) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

27. Reglamento Nr. 1306/201327 preambulės 5 dalyje taip pat nustatyta, kad „siekiant užtikrinti valstybių narių praktikos nuoseklumą ir force majeure sąlygos suderintą taikymą, šiame reglamente atitinkamais atvejais turėtų būti numatytos išimtys force majeure atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis, taip pat neišsamus galimų force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejų, kuriuos turi pripažinti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, sąrašas. Tos valdžios institucijos turėtų priimti sprendimus dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių kiekvienu atveju atskirai remdamosi priimtinais įrodymais ir taikydamos force majeure sąvoką atsižvelgiant į Sąjungos žemės ūkio srities teisę, įskaitant Teisingumo Teismo praktiką“.

28. Nacionalinių teisės normų, kurios reglamentuotų galimų force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejus, įgyvendinant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) veiklą, nėra priimta.

29. Europos teisingumo Teismo praktikoje šiuo klausimu yra pasisakyta, kad force majeure atvejais pripažįstamos tokios aplinkybės, kai pažeidimą lėmė su subjektu nesusijusios, neįprastos ir nenumatomos aplinkybės, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių jis ėmėsi (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo byloje C-330/14, 58 punktą; sprendimo Parras Medina,C-208/01, EU:C:2002:593, 19 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

30. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, šių teisinių santykių srityje, pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios yra nesusijusios su subjektu, su jo vykdoma veikla, ir kurių atsiradimas nepriklauso nuo šio subjekto valios.

31. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5031-789/2015, įsiteisėjusiu 2016 m. gegužės 5 d., nustatyta, kad dalis sumontuotos įrangos yra nenauja, nenauji transporteriai nėra sumontuoti kaip atskira linija, o sudaro vientisą technologinę liniją kartu su kita įsigyta nauja įranga, už kuriuos buvo prašoma paramos, tačiau pareiškėjo įsigyta nauja įranga yra pilnai sukomplektuota ir gali dirbti be papildomai pareiškėjo už savo lėšas įsigytos senos įrangos (ABTĮ 57 str. 2 d.).

32. Ne naujos įrangos įsigijimas ir jos sumontavimas su nauja įranga į vientisą technologinę liniją, už seną įrangą prašant paramos lėšų, o tai prieštaravo Paramos sutarties sąlygoms, yra veikla, kurios atsiradimas ir rezultatas priklausė nuo pareiškėjo valios. Tai lemia, kad ši pareiškėjo veikla yra priežastiniame ryšyje su vėliau atsiradusiomis pasekmėmis – ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo atsiradimu, pradėtu ikiteisminiu tyrimu.

33. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka sąlygų, reglamentuojančių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių statusą. Dėl ko, priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

34. Minėta, kad pareiškėjas neginčija, jog nepradėjo laiku vykdyti bei nevykdo veiklos, kuriai buvo suteikta parama pagal Paramos sutartį. Kadangi toks Paramos sutarties sąlygų pažeidimas sudaro teisines prielaidas bei sąlygas nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti išmokėtas paramos sumas, todėl ginčijami atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai, yra pagrįsti bei teisėti (Įgyvendinimo taisyklių 66 p.; Administravimo taisyklių 197.3.2 p. Paramos sutarties 22.1 p.).

35. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

37. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

38. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bio City Group“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė