2024-01-24 Nr. AB-1737-3-61-3-07271-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1002-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07271-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. (K. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. (K. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi su skundais į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 23S81452, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 23S81453, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 23S85116, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą (toliau – ir Sprendimas Nr. 2). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas 2004–2009 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje niekada nebuvo slepiama nuo Lietuvos Respublikos institucijų. Pareiškėjas dėl vizų išdavimo kreipėsi 2019–2021 metais. Pareiškėjas kariuomenėje tarnavo tik todėl, kad jam nereikėtų mokėti Baltarusijos Respublikai už mokslą. Pareiškėjas 2009 metais pateikė prašymą Baltarusijos kariuomenės administracijai ir sąmoningai nenorėdamas turėti ryšių su Baltarusijos kariuomene savo noru iš jos pasitraukė, nes siejo savo ateitį su civilinio inžinieriaus pareigomis. Pareiškėjas buvo informuotas savo sutuoktinės, kuri šiuo metu yra Baltarusijoje, apie gautus šaukimus atvykti į Baltarusijos kariuomenės štabą, kuriame tariamai turi būti atlikti tam tikri jo asmens duomenų patikslinimai. Pareiškėjo nuomone, tikroji šaukimų priežastis yra kita, t. y. siekiama įrašyti pareiškėją į potencialių karių gretas, ir paskelbus šalyje mobilizaciją, jį priverstinai siųsti į Baltarusijos kariuomenę, todėl pareiškėją deportavus į Baltarusijos Respubliką, jam grėstų reali grėsmė būti pašauktam tarnauti, o dėl savo įsitikinimų jis nenori turėti jokių sąsajų su Baltarusijos režimu ir kariuomene.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. Baltarusijos Respublikos prezidentas A. L. Vilniuje susitiko su tuomete Lietuvos Respublikos prezidente D. G. Tai rodo, jog tarpvalstybiniai santykiai dar 2009 metais buvo stabilūs, glaudūs ir niekada nebuvo vertinama, kad 2004–2009 metais Baltarusijos Respublikos užsienio politika buvo agresyvi. Priešingai, būtent 2009 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Baltarusijos yra aiškiai pasisakyta, kad užsienio politika vystėsi, buvo siekiama sudaryti Rytų partnerystę. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje tarnavo 2004–2009 metais, tarptautinė padėtis per beveik 20 metų yra iš esmės pasikeitusi. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Baltarusijos Respublikos kariuomene nuo 2009 metų, todėl nesuprantama, kodėl priimant sprendimus yra remiamasi 2023 metais priimtais teisės aktais, kai reiktų vertinti būtent 2004–2009 metų politinę situaciją.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje gyvena ir dirba porą metų. Iš tarnybos Baltarusijos Respublikoje pasitraukė savo noru ir iniciatyva dar 2009 metais, kai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Baltarusijos nebuvo agresyvūs. Nuo to laiko pareiškėjas visiškai pakeitė savo darbo pobūdį. Pareiškėjas nuo 2009 metų dirba aukštos kvalifikacijos specialistu maisto pramonėje – gamybos organizavimo inžinieriumi, o nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką dirba UAB „Agrokonsultos grupė“, kur turi ilgalaikius įsipareigojimus vykdant darbinę veiklą Baltijos ir Skandinavijos šalyse, atstovaujant darbdaviui kitose Europos šalyse. UAB „Agrokonsultos grupė“ komandiruoja darbuotoją į kitas šalis. Pareiškėjas yra integravęsis Lietuvoje, su Lietuva jį sieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Vertinant pareiškėjo situaciją būtina analizuoti visus jį charakterizuojančius dokumentus, ir tinkamai įvertinti, ar tikrai aplinkybė, jog pareiškėjas 2004–2009 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje gali būti kaip nors susijusi su grėsme Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas niekada neskleidė informacijos, kuri skatina nesantaiką, jis niekada neteisino vykdomų karo nusikaltimų ir jokiais savo veiksmais nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai. Pareiškėjo atžvilgiu jokia žvalgybinė veikla nebuvo vykdoma, o sprendimai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui buvo priimti tik todėl, kad pareiškėjas prieš beveik 20 metų tarnavo (duomenys neskelbtini). Šiuo klausimu nebuvo renkami jokie įrodymai ar faktai apie pareiškėją, priešingai, pareiškėjo vertinimas ir išvada, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, buvo atlikti remiantis duomenimis, kurių pareiškėjas niekada neslėpė. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas, Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra priimti neįvertinus visų paminėtų aplinkybių, todėl yra neteisėti.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimuose į pareiškėjo skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Valstybės saugumo departamentas 2023 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 18-3773 (toliau – ir Raštas) nurodė, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertino, kad pareiškėjas, 2004–2009 metais tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas, įvertinęs nurodytas aplinkybes nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, o jame padarytos išvados pagrįstos spėjimais. Skundžiami sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudojamas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui.

8. Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, turėjo vadovautis ne šiuo metu galiojančiais teisės aktais, kuriais vertinama grėsmė valstybės saugumui, o pareiškėjo tarnybos kariuomenėje metu galiojančiais teisės aktais. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas / pakeičiamas gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui vertinama šiuo metu, o ne tarnybos metu, nes geopolitinė situacija nėra stabili ir nekintanti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Pareiškėjas ne tik tarnavo (duomenys neskelbtini), bet ir mokėsi (duomenys neskelbtini), todėl iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos kariuomenėje likusiais kolegomis ar bendramoksliais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendime Nr. 2 nėra remiamasi Tvarkos nuostatomis. Sprendime Nr. 2 yra nurodyti ne tik Įstatymo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, bet ir Tvarkos punktai. Minėtame sprendime taip pat yra aiškiai nurodyta, kad buvo įvertintos visos, su pareiškėju, susijusios aplinkybės. Sprendime buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, o Baltarusija palaiko tokią Rusijos politiką.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Paaiškino, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, jog 2004–2009 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. P. skundą. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir asmeniškai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalų ir biometrinių duomenų. Migracijos departamentas paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 1999–2004 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo telekomunikacinių sistemų inžinieriaus specialybę, o atsakydamas į klausimyno 2 klausimą nurodė, kad 2004–2009 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą (kapitono laipsnis). Migracijos departamentas išsiuntė paklausimą VSD, prašydamas pateikti informaciją, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, nustatė, kad, pareiškėjas 2004–2009 metais tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas, vadovaudamasis pateikta VSD išvada, priėmė skundžiamus sprendimus.

15. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vertino, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o turimą leidimą gyventi Lietuvoje panaikinti, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Teismas sprendė, jog VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti skundžiamus sprendimus, nes išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos saugumui. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas nuo 2009 metų paliko tarnybą, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis.

16. Teismas akcentavo, jog, tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodamos vizos, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti skundžiamų sprendimų neproporcingumą. Nors iš Migracijos departamento skundžiamų sprendimų matyti, jog esminis jų priėmimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, tačiau iš šių sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dirbo įvairiose privačiose įmonėse, nepaneigia pareiškėjo galimų ryšių su Baltarusijos tarnybomis ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

17. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl vizų išdavimo, todėl Migracijos departamentas neturėjo remtis nei Vizų kodekso, nei Šengeno sienų kodekso nuostatomis. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies bei Tvarkos 37 punkto nuostatomis, todėl argumentai, jog minėtos nuostatos nėra nurodomos yra nepagrįsti. Minėtame sprendime yra detaliai įvardijama ir tai, jog atsakovas yra priėmęs Sprendimą ir Sprendimą Nr. 1, todėl argumentas, jog nėra tiksliai nurodoma, kam pareiškėjas kelia grėsmę, t. y. saugumui ar viešajai tvarkai yra nepagrįstas. Teismas vertino, jog Migracijos departamento nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

18. Teismas konstatavo, jog Migracijos departamento skundžiami sprendimai yra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų nuostatomis, yra motyvuoti ir priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

III. 19. Pareiškėjas K. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Pareiškėjas nurodo, jog teismas sprendime nenurodė argumentų, kodėl atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus. Teismas iš esmės teismo sprendime nurodo tik vieną sakinį, susijusį su pareiškėjo pateiktais įrodymais. Pareiškėjas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus su įrodymais, tačiau teismas jų nevertino. Teismas turėjo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tačiau nei vienas iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nebuvo ištirtas. Pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, nėra lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra be motyvų, jame neindividualizuojama pareiškėjo situacija. Pareiškėjo vertinimu, vien nepasitikėjimas ir įžvelgiama grėsmė Baltarusijos valstybei negali būti pagrindu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Tam, kad pareiškėjas nemokėtų už įgytą išsilavinimą, pagal Baltarusijos Respublikos aktus, jis privalėjo tarnauti kariuomenėje 5 metus. Taigi kariuomenėje pareiškėjas tarnavo tik todėl, kad jam nereikėtų mokėti už mokslą. Pareiškėjas, be kita ko, teismo posėdyje teismui paaiškino, jog jo eitos pareigos nebuvo susijusios su strateginių sprendimų priėmimu, tiesioginių karinių veiksmų atlikimu ar jų koordinavimu ir apsiribojo darbo funkcijų atlikimu pagal įgytą išsilavinimą. Pareiškėjas pabrėžia, jog neturi jokių ryšių su karinėmis struktūromis, be to, pareigas ėjo tuomet, kai santykiai tarp valstybių nebuvo įtempti.

22. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas ir VSD neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo, o savo sprendimus grindė cituodami pareiškėjo klausimyne nurodytus duomenis apie jo darbovietę ir rėmėsi tik šiais duomenimis. VSD nesurinko objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, jog jis yra lojalus Baltarusijos režimui. Be to, Migracijos departamentas negali formaliai į sprendimą perkelti VSD išvados, jis turi atlikti individualų vertinimą. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės tyrimas, t. y. ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas įstojo į karo akademiją, o vėliau privalomai tarnavo kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, nebuvo pakankamos vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybei buvimą, todėl teismo sprendimas negali būti pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai išspręsti, neteisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė konkrečią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje suformuota praktika panašiu atveju, tačiau teismas šios praktikos nevertino.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Migracijos departamentas nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta dėl visų Migracijos departamento sprendimų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir, kad priimtas sprendimas neatitinka suformuotos teismų praktikos. Laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas su pareiškėju susijusias aplinkybes padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Pareiškėjas, pasirinkdamas studijas karo akademijoje, žinojo, kad jam ne tik teks tarnauti Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, bet ir kaip būsimas karininkas jis privalės būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir jos valdžiai. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, įvertino ne tik VSD išvadoje pateiktą informaciją, bet ir kitas, su pareiškėjo asmeniu, susijusias individualias aplinkybes.

25. Migracijos departamentas teigia, kad skundžiamame sprendime neturi būti nurodomi konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui akivaizdumą ir realumą. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Sprendimuose buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, taigi buvo atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Galimą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui patvirtina ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad į jo namus pastarosiomis savaitėmis buvo gauti šaukimai atvykti į Baltarusijos kariuomenės štabą, tai parodo Baltarusijos karinių tarnybų suaktyvėjimą dėl asmenų, išėjusių iš kariuomenės.

26. Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo administracinių teismų suformuotos praktikos. Pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti sprendimai nėra analogiški pareiškėjo situacijai. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad tiek VSD, tiek Migracijos departamento surinkti duomenys patvirtina pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui. Skundžiami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. VSD nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams. VSD vertina, kad teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką formuojamą analogiško pobūdžio bylose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyta teismų praktika nėra pagrindo vadovautis, nes ji suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje bei ji prieštarauja vyraujančiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

29. VSD teigia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Migracijos departamento sprendimuose išdėstytų aplinkybių ir argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu. Pareiškėjas nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, pateikia tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jų vertinimo. VSD pažymi, jog šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę nacionaliniam valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo praėjo tam tikras laiko tarpas.

30. VSD tvirtina, kad pareiškėjas be pagrindo nurodo, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją. Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, įvertinti pareiškėjo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, jog pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjas buvo aukšto rango Baltarusijos karininkas, įgijęs kapitono karinį laipsnį. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Todėl teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų nuostatos bei priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2, kuriais panaikintas leidimas laikinai gyventi, atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus bei įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento skundžiamus sprendimus. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl jį nepagrįstai atmetė. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimo išvados prieštarauja formuojamai administracinių teismų praktikai analogiškose bylose.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomą rašytinį įrodymą - 2023 m. spalio 27 d. mokamų paslaugų sutartį Nr. 25514620231027 kartu su vertimu į lietuvių kalbą, pareiškėjo teigimu, patvirtinančią, kad pareiškėjo sutuoktinė A. P. gavo turistinę vizą į (duomenys neskelbtini). Ši sutartis patvirtina, kad pareiškėjo šeimos ir pareiškėjo tikslas yra nelikti (duomenys neskelbtini), išvykti iš jos. Tai reiškia, kad nei pareiškėjas, nei jo šeima nėra lojalūs Baltarusijos Respublikos valdžiai.

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą ir operatyvų teismo procesą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo teikiamas dokumentas buvo sudarytas 2023 m. spalio 27 d., o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas 2023 m. lapkričio 21 d., ir pareiškėjas šį dokumentą galėjo pateikti įvertinti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, teisėjų kolegija sprendžia netenkinti pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos medžiagos papildomą įrodymą.

36. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760048917 galiojo nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. pateikė prašymą atsakovui išduoti leidimą laikinai gyventi ir asmeniškai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Migracijos departamentas paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 1999–2004 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo telekomunikacinių sistemų inžinieriaus specialybę, o 2004–2009 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą, turėjo kapitono laipsnį. Migracijos departamentas išsiuntė paklausimą VSD, prašydamas pateikti informaciją, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD išvadoje nurodė, jog pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas pateiktos VSD išvados pagrindu priėmė skundžiamus sprendimus.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

38. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

39. Migracijos departamentas skundžiamus sprendimus priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną (1 klausimas) nurodė, kad 1999–2004 metais (duomenys neskelbtini) ir įgijo telekomunikacinių sistemų inžinieriaus specialybę, o nuo 2004 iki 2009 metų tarnavo (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą, įgijo kapitono laipsnį (2 klausimas). VSD vertinimu, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

40. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Migracijos departamentas privalo remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nei iš VSD išvados, nei iš skundžiamų sprendimų turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie 1999–2004 metų mokslus (duomenys neskelbtini) 2004-2009 metais gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų.

Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo tinkamai įvertintos šios aplinkybės, kurios priešingai, nei nurodo teismas ir atsakovas, yra reikšmingos nagrinėjamo klausimo kontekste: praėjęs laiko tarpas nuo atliktos (duomenys neskelbtini) (prieš 14 metų), pareiškėjo integracijos lygis Lietuvoje, pareiškėjo studijų ir darbo metu buvusi geopolitinė situacija, tai, kad pareiškėjas savanoriškai nutraukė tarnybą, nebuvo paneigtas ir pareiškėjo teiginys, kad jis Baltarusijoje nebesilanko nuo tada, kai paliko tarnybą, kviečiamas šaukimais atvykti į Baltarusijos kariuomenės štabą asmeniniams duomenims patikslinti nevyksta, taip pat neturi jokių ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, neįvertinta ir pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo ir tai, kad pareiškėjas remia Ukrainą.

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prieš 14 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei. Šios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus.

Pažymėtina, kad šioje byloje vadovaujamasi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento skundžiami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne visus ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialiosios teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinami Migracijos departamento skundžiami sprendimai.

43. Pareiškėjas prašo priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjas pateikė prašymus priteisti jam iš atsakovo 4 101,92 Eur ir 1 815 Eur išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėjas pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras ir mokėjimo nurodymų, išrašo kopijas.

44. Teisėjų kolegija, spręsdama pareiškėjo prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

45. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į įvairius kriterijus, tame tarpe į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes, o 8 punkte nurodyti už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčių dydžiai.

46. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

48. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašymais atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei įrodymais, kuriais grindžiami prašymai, konstatuoja, kad jie patvirtina patirtų išlaidų realumą ir sąsajumą su suteiktomis teisinėmis paslaugomis, tačiau atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, byloje išnagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti iš atsakovo suma 5 916,92 Eur (4 101,92 Eur + 1 815 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina. Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 500 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Pareiškėjo K. P. (K. P.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 4 d. sprendimus Nr. 23S81452 ir Nr. 23S81453, 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 23S85116.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. P. (K. P.) 2023 m. vasario 17 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjui K. P. (K. P.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis