2024-12-04 Nr. AB-17777-3-64-3-01691-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-828-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01691-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui D. M. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ž. M.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. M. 47 209 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2023 m. liepos 11 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – taikyti atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms areštą 47 209 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre.

NMA nuomone, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma (47 209 Eur) yra akivaizdžiai didelė, todėl kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus.

NMA prašo įregistruoti turto areštą, t. y. areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis 47 209 Eur sumai.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi priėmė nagrinėti NMA skundą, tačiau kita tos pačios dienos nutartimi pareiškėjo NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmetė.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo prašyme suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Prašymo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas prašyme išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Tačiau byloje nėra pateiktos informacijos apie atsakovės nesąžiningus veiksmus siekiant gauti paramą jau teikiant pradinę paraišką dėl paramos (pvz., pradinės paraiškos teikimo metu akivaizdžiai neatitinkant teisės aktų reikalavimų ir sąlygų paramai gauti, atliekant neteisėtus veiksmus siekiant gauti didesnę paramą nei atsakovė turėtų teisę pagal teisės aktus ar kt.).

Tai, kad atsakovė nuo NMA sprendimo dėl skolos grąžinimo yra apmokėjusi tik dalį skolos, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, ar konkrečių nesąžiningų arba grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galinčių sukelti jos veiksmų (jos ketinimo perleisti, parduoti, nuslėpti turimą turtą) pareiškėjas nenurodė.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Pareiškėja, kuriai tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – atsakovės turto areštą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetamas.

III. Pareiškėjas NMA atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį ir taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

NMA nuomone, egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tačiau teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis.

Pareiškėjas pateikė informaciją, iš kurios matoma, kad atsakovė iš esmės pasisavino jai išmokėtas paramos lėšas, nors paramos lėšos buvo skirtos konkrečiai projekto įgyvendinimui, kurio atsakovė, akivaizdu, neįgyvendino. Tokia situacija, kuomet komunikuojama su NMA siekiant gauti paramos lėšas, tačiau sąmoningai nevykdant projekto, vėliau jį nutraukiant, bet negrąžinant išmokėtos paramos ir iš esmės pasisavinant išmokėtas paramos lėšas nėra toleruotina, nes akivaizdžiai nebūtų apsaugoti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos finansiniai interesai.

Šiuo atveju atsakovė grąžino tik dalį 11 000,00 Eur skolos, tačiau daugiau mokėjimų į NMA nurodytą sąskaitą neatliko. Atsakovė kreipėsi į NMA su prašymų pratęsti skolos grąžinimo grafiką, nurodydama, jog sugrąžins likusią skolą, tačiau atsakovė šios skolos vis vien negrąžino. NMA vertinimu, atsakovės vengimas sumokėti skolą yra pagrindas manyti, kad kol bus nagrinėjama byla atsakovė gali tapti nepajėgi padengti įsiskolinimo, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje proceso stadijoje užtikrintų teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.

NMA nuomone, susigrąžintina paramos suma (47 209 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint omenyje tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Bet kokia piniginė žala, padaryta tiek Lietuvos valstybės, tiek Europos Sąjungos finansiniams interesams yra didelė žala.

NMA vertinimu, tiek prašyme, tiek atskirajame skunde pateiktos aplinkybės aiškiai rodo atsakovės nesąžiningumą – atsakovė buvo gavusi paramą projektui vykdyti ir už projekto įgyvendinimą buvo atsakinga pati atsakovė, tačiau faktiškai jo nevykdė, atsakovė 2021 m. nepasiekė planuotų priežiūros rodiklių ir 2022 m. nutraukė numatytos žemės ūkio veiklos vykdymą. Toks akivaizdus paramos lėšų pasisavinimas yra aiškus nesąžiningumo įrodymas.

Pareiškėjas prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021)

Pareiškėjas būtinybę taikyti atsakovės turto areštą grindžia tuo, kad atsakovė nesumokėjo skolos, kurios suma (47 209 Eur), pareiškėjo vertinimu, yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovė gali tapti nepajėgi visiškai padengti įsiskolinimą, sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Pareiškėjo nuomone, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, nes ja siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kuriomis jis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas tik prielaidomis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, abstrakčiai nurodydamas, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas ir dėl to gali būti padaryta didelė neatitaisoma žala Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos biudžetams.

Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys