b54b2007-ef53-4e98-aaba-20735e3a7b41 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-389-781/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00217-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldasta“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Citadelė“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldasta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldasta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „Citadelė“ dėl sutarčių sÄ lygos pripažinimo negaliojančia, sutarčių pakeitimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Citadelė“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 19 049,03 Eur skolos pagal Sutartį Nr. 1, 44 983,91 Eur skolos pagal Sutartį Nr. 2 (iÅ¡ viso 64 032,94 Eur), 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodo, kad ieškovė (paslaugų teikėja) ir atsakovė (užsakovė) yra sudarę dvi sutartis dėl paslaugų teikimo: 2015 m. liepos 27 d. atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugų sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (toliau – Sutartis 1) ir 2016 m. spalio 17 d atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugų sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (toliau – Sutartis 2). Šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja teikti atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugas, o atsakovė įsipareigoja už šias paslaugas mokėti. Ieškovė teigia, kad įsipareigojimų laikėsi, atlikti darbai buvo naudingi atsakovei, atsakovė sutartinių santykių pradžioje mokėjo už paslaugas, tačiau vėliau atsakovė, nors ir pardavusi butus, nustojo mokėti už paslaugas.

3. IeÅ¡kovė pažymi, kad ginčo Sutarčių pagrindu paslaugų tiekėja turi iÅ¡skirtinę teisę teikti paslaugas užsakovei, o užsakovė gali pasitelkti kitus asmenis arba savarankiÅ¡kai vykdyti veiksmus, susijusius su Sutartimis, tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ paslaugų teikėjos sutikimÄ . RaÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negavimas įpareigoja užsakovę sumokėti už parduotÄ turtÄ net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovė parduodant nedalyvavo tiesiogiai. Å i sÄ lyga yra sÄ Å¾ininga, nes ieÅ¡kovė naudojo savo lėšas, žinias, laikÄ , darbuotojus kurdama rinkodarÄ , reklamuodama parduodamus objektus, rÅ«pinosi interneto svetainės administravimu.

4. IeÅ¡kinyje akcentuojama, kad atsakovei suteiktos ne tik rinkodaros paslaugos, bet ir kitos konsultacijos, t. y. konsultuota dėl butų planų, techninių aspektų, susijusių su objektų registracija vieÅ¡ajame registre, prie projekto dirbo ir atskiras darbuotojas. Pažymi, kad turto objektai parduoti sutarties galiojimo metu. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumas kelia ieÅ¡kovei nepatogumų tiek dėl negautų pajamų, tiek dėl jau sumokėtų mokesčių. Nurodo, kad Å¡alys yra verslininkai, puikiai suprantantys prisiimamus įsipareigojimus, yra laisvos sudaryti sutartis.

Å iuo atveju Sutartys yra galiojančios, dėl jų vykdymo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovė nėra gavusi pretenzijų. Nurodo, kad dėl nežinomų priežasčių atsakovė nustojo mokėti už suteiktas paslaugas, nors turto objektai buvo parduoti, pinigai už pardavimÄ gauti. Tai reiÅ¡kia, kad nesilaikydama sÄ Å¾iningos verslo etikos atsakovė nebemoka už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovei. Remiantis Å¡alių sudarytų sutarčių turiniu, akivaizdu, kad Å¡ios sutarties sudarymo tikslas – atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas.

Atsakovė, sudarydama sutartį, siekė per ieÅ¡kovę parduoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , o ieÅ¡kovė – už atitinkamÄ atlyginimÄ suteikti atsakovei paslaugÄ â€“ surasti pirkėjus, kurie įsigytų atsakovei priklausantį turtÄ , todėl ieÅ¡kovės suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas. Taigi ieÅ¡kovė tinkamai ir sÄ Å¾iningai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė vengia sumokėti už suteiktas paslaugas iki Å¡iol, nors nekilnojamojo turto objektai yra parduoti.

Pagal Sutartį Nr. 1 atsakovė yra nesumokėjusi ieškovei 19 049,03 Eur komisinio mokesčio ir pagal Sutartį Nr. 2 – 44 983,91 Eur komisinio mokesčio.

5. Atsakovė UAB „Aldasta“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti, taip pat pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti 2015 m. liepos 27 d. ir 2016 m. spalio 17 d. atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugų sutarčių 2.8. punktus negaliojančiais arba pripažinti, kad 2015 m. liepos 27 d. ir 2016 m. spalio 17 d. atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugų sutarčių 2.8. punktai buvo pakeisti, skirti ieÅ¡kovei 1 000 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad ieÅ¡kovė turi gauti atlyginimÄ tik už tiesiogiai surastus pirkėjus, ieÅ¡kovė suprato, kad butus pardavinėtų ir atsakovė, ir kiti asmenys, atsakovė neprivalo gauti bet kokios formos sutikimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, jeigu butÄ parduoda ne ieÅ¡kovė.

6. Atsakovė dėl Sutarčių 2.8. punkto nurodo, kad Å¡is punktas neatitinka Å¡alių susiformavusios verslo praktikos, nes ieÅ¡kovė, apgaulės bÅ«du įtraukusi 2.8. punkto nuostatÄ Ä¯ Sutartis, neturi pagrindo ja remtis, nes ji nebuvo atskleista prieÅ¡ sudarant Sutartis ir Å¡alys ja nesivadovavo. IeÅ¡kovė, žinodama, kad Sutarčių 2.8. punktas nėra vykdomas, nekreipė į tai dėmesio, o sulaukusi, kol butus parduos pati atsakovė ar kitas asmuo, teikia pretenzijÄ dėl skolos padengimo. Nurodo, kad Å¡i nuostata turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl suklydimo. Teigia, jog Sutarčių 2.8. punktas taip pat prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ Å¡Ä¯ punktÄ pripažinti negaliojančiu. Teigia, kad ieÅ¡kovės neveikimas yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovė savo elgesiu pakeitė nuostatÄ dėl 2.8. punkto netaikymo.

7. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė dėl paslaugų. IeÅ¡kovė dėl tarpininkavimo Sutarčių 2.8. punkto nurodo, kad Å¡alys yra verslininkai, puikiai suprantantys prisiimamus įsipareigojimus, yra laisvos sudaryti sutartis. Å iuo atveju pasiraÅ¡ytos net dvi analogiÅ¡kos sutartys dėl skirtingų nekilnojamojo turto objektų pardavimo ir atsakovė buvo patenkinta teikiamomis paslaugomis.

Teigia, kad bÅ«tent atsakovė piktybiÅ¡kai ir nesilaikydama sÄ Å¾iningos verslo etikos nebemoka už suteiktas paslaugas. Atsakovės teiginiai dėl neva susiformavusios kitokios nusistovėjusios praktikos ar dėl neva atsakovės suklaidinimo bei prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei yra niekiniai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 64 032,94 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 1 d.) nuo 19 049,03 Eur sumos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, o nuo 44 983,91 Eur sumos – nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas pažymėjo, jog šalių sudarytas Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 yra pagrindas kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų sutartis.

10. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė suteikė paslaugas, įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių buvo parduotas atsakovės turtas, todėl ieÅ¡kovė turi teisę už tai gauti atlyginimÄ . Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimo laikotarpiu vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, teikė tarpininkavimo paslaugas, dėl kurių apie atsakovės parduodamÄ turtÄ tapo žinoma turto pirkėjams ir Å¡ie pirkėjai butus nupirko; apie atsakovės parduodamÄ turtÄ be ieÅ¡kovės tarpininkavimo paslaugų turto pirkėjams nebÅ«tų buvę žinoma.

11. Teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė ar UAB „Avitera“ atliko tam tikrus veiksmus, dėjo pastangas, dėl kurių apie atsakovės parduodamÄ turtÄ tapo žinoma Å¡io turto pirkėjams ir bÅ«tent dėl tokių atsakovės ar UAB „Avitera“ pastangų ir veiksmų butai buvo parduoti. Be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimo metu ar po jų pasibaigimo reiÅ¡kė ieÅ¡kovei tam tikras pretenzijas dėl netinkamo Sutarčių vykdymo.

12. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad butų pirkėjai tiesiogiai kreipėsi į atsakovę ar UAB „Avitera“, nesudaro pagrindo pripažinti, kad butus atsakovė pardavė savo pastangomis ir veiksmais bei tarpininkaujant UAB „Avitera“, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė ir UAB „Avitera“ atliko veiksmus siekdamos tokio tikslo – parduoti butus.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ieÅ¡kovė, nurodydama, kokias konkrečias paslaugas teikė atsakovei siekdama parduoti atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ , pagrindė Å¡ias aplinkybes byloje esančiais įrodymais, pateikė paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė Sutarčių galiojimo laikotarpiu teikė Sutartyse numatytas paslaugas.

14. Teismas pažymėjo, kad Sutarčių 2.8. punktų sÄ lygos yra iÅ¡dėstytos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai. Akcentuota, jog ieÅ¡kovė komerciniame pasiÅ«lyme nebuvo nurodžiusi Sutarties 2.8. punkto nuostatų, tačiau komerciniu pasiÅ«lymu pateikiama bendra informacija apie siÅ«lomÄ prekę, paslaugÄ , jos kainÄ , tai nėra konkrečių sutarties sÄ lygų įvardijimas prieÅ¡ingai Å¡aliai, dėl konkrečių sutarties sÄ lygų Å¡alys susitaria sudarydamos sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Sutartys buvo sudarytos dėl apgaulės.

15. Teismo sprendime konstatuota, kad faktas, jog Å¡alims susitarus, kad paslaugas teikia ieÅ¡kovė, o jei atsakovė pageidauja pati teikti tokio pobÅ«džio paslaugas ar jas teiktų kitas asmuo, atsakovė prisiima įsipareigojimÄ informuoti apie tai ieÅ¡kovę ir gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ , neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes nesuteikia teisės ieÅ¡kovei gauti atlyginimo už nesuteiktas paslaugas, o tik atsakovei pačiai neįvykdžius savo prisiimto sutartinio įsipareigojimo (informuoti ieÅ¡kovę) tokia teisė ieÅ¡kovei atsiranda, tai yra atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmė.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl Sutarčių 2.8. punkto buvo susitarta dėl esminio suklydimo, kadangi atsakovė, kaip didelę patirtį turinti verslininkė, turėjo pakankamai laiko elgdamasi atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡siaiÅ¡kinti sudaromų Sutarčių sÄ lygas, jas apsvarstyti ir spręsti dėl tokios sutarties teisinių padarinių jos vykdomam verslui, galėjo susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, to nepadarius yra pagrindas pripažinti, jog veikė savo rizika, todėl jai turėtų tekti ir dėl Å¡io punkto atsiradusios teisinės pasekmės.

17. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog Å¡alys Sutarčių 2.8. punktÄ pakeitė.

18. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmų neatliko, o įgyvendino savo teises, todėl praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei netenkintas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 19. Atsakovė UAB „Aldasta“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 19.1. Teismas, pripažinęs, kad UAB „Avitera“ gavo atlyginimÄ už parduotus butus, nors jie buvo parduoti ne dėl UAB „Avitera“ pastangų, faktiÅ¡kai nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ UAB „Avitera“ teisių ir pareigų ir taip pažeidė draudimÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų. 19.2. Apeliantė suprato, jog sutartys bus vykdomos tokiu principu – UAB „Avitera“ arba ieÅ¡kovė tiesiogiai suranda pirkėjÄ , su kuriuo sudaroma sutartis, ir tuomet atsakovė atsiskaito su tarpininkavimo paslaugÄ suteikusiu juridiniu asmeniu. 19.3.

IeÅ¡kovės teiktame komerciniame pasiÅ«lyme nėra nurodyta, kad butų pardavimo paslaugas apeliantei gali teikti tik ieÅ¡kovė, t. y. apeliantei nebuvo nurodytas įpareigojimas gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ norint pasitelkti daugiau nekilnojamojo turto brokerių siekiant kuo greičiau parduoti butus. Nors teismas nustatė, jog Sutarčių tikslas buvo parduoti apeliantei nuosavybės teise priklausančius butus, tačiau klaidingai vertino, kad atsakovė privalėjo mokėti ieÅ¡kovei ir už parduotus butus, kurių pirkėjų ieÅ¡kovė nesurado. 19.4.

Rinkodaros darbai, kuriuos atliko ieÅ¡kovė buvo tik jos priemonė greičiau surasti klientus, kurie realiai nupirktų butus. 19.5. Pirmosios instancijos teismas paneigė verslo logikÄ , kad apeliantė, siekdama parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , nemokėtų dviem nekilnojamojo turto tarpininkams / brokeriams už tÄ patį parduotÄ butÄ . Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovei priklauso atlygis ir už rinkodaros darbus, t. y. jog ieÅ¡kovė neturėjo pareigos pati ieÅ¡koti ir surasti pirkėjus nekilnojamam turtui. 19.6.

Sutarčių 2.8. punkto nuostata neatitinka tarp Å¡alių susiklosčiusios verslo praktikos, todėl yra negaliojanti. Pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino, o tai parodo, jog bylos esmė neatskleista ir nėra iÅ¡tirtos visos didelę reikÅ¡mę bylai turinčios faktinės aplinkybės. 19.7. Sutarčių 2.8. punkto nuostata prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nes ji neatitinka paslaugų sutarties esmės. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ paslaugų teikėja galės piktnaudžiauti ir reikalauti atlygio už paslaugų nesuteikimÄ .

Akivaizdu, kad toks iÅ¡aiÅ¡kinimas neabejotinai pažeistų visų paslaugų gavėjų teises, o tai, be kita ko, ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . 19.8. Jeigu apeliantė bÅ«tų žinojusi, jog yra taikoma Sutarčių 2.8. punkto nuostata, tai ji nebÅ«tų sudariusi tokių sutarčių, kurių pagrindu atsakovė privalėtų mokėti už ieÅ¡kovės nesuteiktas paslaugas. Taigi, Sutartys buvo sudarytos dėl suklydimo. 19.9. Å alys iÅ¡ esmės konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarčių 2.8. punkto nuostatÄ ir sutarė, kad jokio ribojimo apeliantei tiesiogiai pasitelkti trečiuosius asmenis ar ieÅ¡koti klientų savarankiÅ¡kai nenumatyta. 19.10.

IeÅ¡kovė klaidino teismÄ teigdama, kad apeliantė nebendravo su ieÅ¡kove, be to, ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu teikė bylai nereikÅ¡mingus dokumentus, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

20. IeÅ¡kovė UAB „Citadelė“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Teigia, kad atsakovė nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl UAB „Avitera“ įtraukimo į bylÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Akcentuoja, jog byloje kilo ginčas dėl sutartinių santykių tarp dviejų juridinių asmenų – ieÅ¡kovės ir atsakovės. IeÅ¡kovė pažymi, jog atsakovė turėjo ir laiko, ir galimybių perskaityti, komentuoti, nesutikti ar koreguoti Sutarčių sÄ lygas. Akcentuoja, kad byloje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad UAB „Citadelė“ atlikti darbai buvo atlikti ne jos ar iÅ¡ viso neatlikti.

IeÅ¡kovės teigimu, pasinaudojus suteiktų paslaugų rezultatu, kvestionuoti Sutarčių nuostatų galiojimÄ dėl suklaidinimo ar apgaulės yra nepagrįsta ir nesÄ Å¾ininga. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovės argumentas, jog Sutarčių 2.8. punktas buvo pakeistas konkliudentiniais veiksmais, yra niekinis. Pažymima, jog Sutartys yra įprastos nekilnojamojo turto rinkoje, jų turinys yra aiÅ¡kus, atskleistas, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant, buvo aptariamos Sutarčių sÄ lygos. Teigiama, jog Sutarčių turinys ir sÄ lygos Å¡alių, juridinių asmenų, profesionalų, buvo iÅ¡ anksto aptartos, todėl nėra prielaidų, leidžiančių teigti, kad atsakovė sudarė Sutartis ar jas vykdė dėl suklydimo.

IeÅ¡kovė pažymi, kad nebuvo davusi raÅ¡ytinio sutikimo, o UAB „Aldasta“ nebuvo praÅ¡iusi leisti parduoti turtÄ tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas Å¡alių pasiraÅ¡ytų Sutarčių nuostatų nevykdymu, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl apeliacinio skundo argumentų 22. Apeliantė teigia, kad teismas, pripažinęs, jog UAB „Avitera“ gavo atlyginimÄ už parduotus butus, nors jie buvo parduoti ne dėl UAB „Avitera“ pastangų, faktiÅ¡kai nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ UAB „Avitera“ teisių ir pareigų ir taip pažeidė draudimÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

23. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp Å¡alių kilo ginčas dėl pareigos atsiskaityti pagal dvi atlygintinių paslaugų sutartis. IeÅ¡kovė (paslaugų teikėja) ir atsakovė (užsakovė) sudarė dvi sutartis dėl paslaugų teikimo: 2015 m. liepos 27 d. atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugų sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir 2016 m. spalio 17 d. atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugų sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. IeÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jai pagal minėtas Sutartis komisinį mokestį už suteiktas atsakovei paslaugas.

24. Taigi, kaip matyti, byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, bei vertinamos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės ir atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliantės nurodomas juridinis asmuo UAB „Avitera“ nėra ginčo sutartinių santykių subjektas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamu teismo sprendimu pasisakyta dėl neįtraukto į bylÄ UAB „Avitera“ teisių ir pareigų. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės suteiktų paslaugų fakto ir apimties, vertino visus byloje esančius įrodymus, kartu ir PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, kurios iÅ¡raÅ¡ytos UAB „Avitera“ atsakovei, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimu pasisakyta dėl neįtraukto į bylÄ asmens, t. y. UAB „Avitera“, teisių ir pareigų.

25. Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad ieÅ¡kovės teiktame komerciniame pasiÅ«lyme nėra nurodyta, jog butų pardavimo paslaugas apeliantei gali teikti tik ieÅ¡kovė, t. y. apeliantei nebuvo nurodytas įpareigojimas gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ norint pasitelkti daugiau nekilnojamojo turto brokerių siekiant kuo greičiau parduoti butus.

26. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad prieÅ¡ sudarant Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 ieÅ¡kovė atsakovei pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriame nebuvo nurodytos Sutarčių 2.8. punkto nuostatos. Kaip matyti iÅ¡ komercinio pasiÅ«lymo turinio, jame pateikiama bendra informacija apie siÅ«lomas paslaugas, jų kainÄ , todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog komercinis pasiÅ«lymas nėra konkrečių sutarties sÄ lygų suderinimas tarp Å¡alių, t. y. dėl konkrečių sutarties sÄ lygų Å¡alys susitaria sudarydamos sutartį.

Susipažinęs su komercinio pasiÅ«lymo turiniu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog jame nėra įvardintos ir kitos Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sÄ lygos, be kita ko, sÄ lygos dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog komerciniame pasiÅ«lyme ieÅ¡kovė turėjo nurodyti Sutartyse numatytÄ sÄ lygÄ dėl atsakovės įsipareigojimo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ siekiant parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ pasitelkiant kitus asmenis.

27. Apeliantė kvestionuoja ieÅ¡kovės teisę gauti atlygį pagal Sutartis, nurodydama, jog ji turi pareigÄ atsiskaityti tik su tarpininkavimo paslaugÄ tiesiogiai suteikusiu asmeniu, kadangi, prieÅ¡ingu atveju, atsakovei tenka pareiga mokėti dviem tarpininkams už tÄ patį parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize. Kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).

29. IÅ¡ Å¡alių sudarytų Sutarčių nuostatų nustatyta, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti atstovavimo (tarpininkavimo) paslaugas atsakovei parduodant Sutarčių prieduose nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡ias paslaugas apima nekilnojamojo turto rinkodaros ir pardavimo procesų organizavimas ieÅ¡kovės lėšomis (Sutarčių 2.1., 2.2. punktai). Sutarties Nr. 1 priede nurodyti atsakovei nuosavybės teise priklausę butai, esantys (duomenys neskelbtini). Sutarties Nr. 2 priede nurodyti atsakovei nuosavybės teise priklausę butai, esantys (duomenys neskelbtini).

Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 numatyta paslaugų kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarka, t. y. ieÅ¡kovei mokamas mokestis yra trys procentai nuo kiekvieno atskiro turto pardavimo kainos (5.1. punktas), komisinis mokestis sumokamas, kai užsakovė parduoda turtÄ , t. y. pasiraÅ¡ius pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėju ir gavus visus pinigus (5.4. punktas). Taip pat Å¡alys Sutartyse sulygo, jog užsakovė (atsakovė) paslaugų teikėjai (ieÅ¡kovei) suteikia iÅ¡skirtinę teisę teikti tokias paslaugas, t. y. paslaugų teikėja (ieÅ¡kovė) yra vienintelė paslaugų teikėja; užsakovė (atsakovė) gali pasitelkti kitus asmenis arba savarankiÅ¡kai vykdyti veiksmus, susijusius su Sutartimis, tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ paslaugų teikėjos (ieÅ¡kovės) sutikimÄ ; pažeidus Å¡iÄ nuostatÄ paslaugų teikėja (ieÅ¡kovė) įgyja teisę į visus 5 punkte numatytus mokėjimus (Sutarčių 2.8. punktas).

30. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

31. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

32. Byloje esantys įrodymai, t. y. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, pagal kurias ieÅ¡kovė pirko skelbimų talpinimo paslaugas, reklamas laikraÅ¡tyje, mokėjo už stendų nuomÄ Sutarčių vykdymo laikotarpiu, duomenys apie aktyvius skelbimus dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovė vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, suteikė tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartis, dėl kurių suteikimo atsakovė pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ (CPK 178 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarčių vykdymo veiksmai ir rezultatas patvirtina, jog ieÅ¡kovės valia buvo teikti atlygintinas tarpininkavimo parduodant turtÄ paslaugas, o atsakovės valia buvo gauti tarpininkavimo paslaugas ir tokiu bÅ«du parduoti turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Sutarčių sÄ lygos numatė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės teisę teikti tarpininkavimo pardavinėjant nekilnojamÄ jį turtÄ paslaugas, o atsakovei siekiant pasitelkti kitus asmenis analogiÅ¡kų paslaugų teikimui turėjo bÅ«ti gautas ieÅ¡kovės sutikimas (CPK 178 straipsnis).

Be to, kaip teisingai pažymėta apskųstame sprendime, atsakovė turėjo galimybę sudarant Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 derėtis dėl jų sÄ lygų, teikti ieÅ¡kovei pretenzijas, tačiau Å¡alims sulygus Sutartyse nuostatÄ dėl iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės teisės teikti tarpininkavimo paslaugas, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė turi pareigÄ atsiskaityti tik su tarpininkavimo paslaugÄ tiesiogiai suteikusiu asmeniu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarčių 2.8. punkto sÄ lyga yra aiÅ¡ki, nedviprasmiÅ¡ka ir ji patvirtina, jog atsakovė galėjo pasitelkti kitus asmenis arba savarankiÅ¡kai vykdyti veiksmus, susijusius su Sutartimis, tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ paslaugų teikėjos (ieÅ¡kovės) sutikimÄ .

Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas pripažino, jog sudarant ginčo Sutartis jų neskaitė ir su sÄ lygomis nesusipažino. Nustačius, jog Sutarčių sÄ lygose eksplicitiÅ¡kai įtvirtintas reikalavimas gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ , taip pat laikytinas nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas, kad Sutartys buvo sudarytos dėl atsakovės suklydimo.

34. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes dėl Sutarčių sudarymo ir Å¡alių valios suderinimo, konstatuoja, kad atsakovė Sutartimis prisiėmė įsipareigojimÄ informuoti apie ketinimÄ pasitelkti kitus asmenis tarpininkavimo paslaugų teikimui ieÅ¡kovę ir gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl Sutarčių 2.8. punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, sutartinių santykių Å¡alys yra verslo subjektai, atsakovė yra nekilnojamojo turto projektų vystymo ir realizavimo bendrovė, turinti patirties sudarant analogiÅ¡kas sutartis, todėl apeliacinio skundo deklaratyvÅ«s argumentai dėl Sutarčių 2.8. punktų sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

35. Apeliantės teigimu, Å¡alys konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarčių 2.8. punktų nuostatÄ ir sutarė, kad ribojimo apeliantei tiesiogiai pasitelkti trečiuosius asmenis ar ieÅ¡koti klientų savarankiÅ¡kai nebuvo numatyta. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

36. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintÄ bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Å iuo atveju atsakovei, siekiančiai pagrįsti Sutarčių pakeitimÄ , kilo pareiga įrodyti, kad Å¡alys susitarė dėl Sutarčių 2.8. punktų pakeitimo. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog Å¡alys susitarė dėl Sutarčių nuostatų pakeitimo. Kaip minėta, atsakovė neįrodė egzistuojant Å¡alių susitarimÄ dėl Sutarčių nuostatų pakeitimo, be to, ieÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę neigia. Nesant įrodymų, kurie pagrįstų Å¡alių susitarimÄ dėl Sutarčių 2.8. punktų nuostatų pakeitimo, nėra pagrindo nesivadovauti Sutartyse numatytų 2.8. punktų sÄ lygomis. Akcentuotina, jog pagal minėtas įrodinėjimo taisykles, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus į ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamus reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

38. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

39. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas praÅ¡ymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio, praÅ¡ymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

40. Apeliacinio proceso metu nustačius, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas, pateikti ieÅ¡kinyje suformuotus reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė tinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, todėl atmetamas apeliantės argumentas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis teikiant bylai nereikÅ¡mingus įrodymus.

41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Dėl procesinės bylos baigties 42. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

44. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

45. IeÅ¡kovė UAB „Citadelė“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ ).

46. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

IeÅ¡kovės teisinės pagalbos iÅ¡laidos buvo patirtos 2020 m. gruodžio 9 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal vieÅ¡ai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 398,50 Eur. Už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali bÅ«ti 1 818,05 Eur. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei UAB „Citadelė“ už advokato teisines paslaugas priteisiama 1 818,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pagrindo virÅ¡yti apskaičiuotÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio sumÄ byloje nenustatyta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aldasta“ (juridinio asmens kodas 163702014) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Citadelė“ (juridinio asmens kodas 235479690) 1 818,05 Eur (tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų ir 5 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Gintaras Pečiulis Jūratė Varanauskaitė