Legislator Case Law & Legislation
b5492535-a04f-4e35-bc73-8c7b877ebf22 AI generated

b5492535-a04f-4e35-bc73-8c7b877ebf22 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b5492535-a04f-4e35-bc73-8c7b877ebf22
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡omas nustatyti faktas turi bÅ«ti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas, t. y. nuo Å¡io fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

Legislator headnote

AI generated

b5492535-a04f-4e35-bc73-8c7b877ebf22 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. T., pareiÅ¡kėjai D. T., pareiÅ¡kėjų P. T., D. T. atstovui advokatui R. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų P. T., D. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A.

M., D. T., VÄ® Turto bankas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti, kad P. T. priėmė butÄ (duomenys neskelbtini) ir butÄ (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai juos valdydamas po tėvo V. T. mirties. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjų tėvai V. T. ir A. T. santuokos metu įgijo pirmiau nurodytus du butus, vėliau iÅ¡siskyrė. Butai pareiÅ¡kėjų tėvams priklausė lygiomis dalimis. PareiÅ¡kėjų motinos palikimas priimtas, tačiau po tėvo mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo.

Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas gyveno bute, kurio dalis priklausė palikėjui, mokėjo komunalinius mokesčius, tai pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. Faktas nustatytinas V. T. palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime nurodė, jog neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo patenkinimui, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime nurodė, jog neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo patenkinimui. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, pagrįsdamas iÅ¡ esmės pareiÅ¡kime nurodytais argumentais.

Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos atveju palikėja, nebuvo sudariusi testamento. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo.

Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo bÅ«das – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. PareiÅ¡kėjų atstovo pasisakymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po savo tėvo mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį valdydami (LR CPK 178 str.).

Yra visos aplinkybės, lemiančios bÅ«tinybę nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ : praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę, nes nustačius, kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , atsiras teisiniai paveldėjimo santykiai. Butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įgyti pareiÅ¡kėjų motinos A. T. vardu ir nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti pareiÅ¡kėjų motinos A. T. vardu, tačiau butai buvo įgyti A. T. ir V.

T. santuokos galiojimo metu, dėl to lygiomis dalimis po 1/2 dalį priklausė pareiÅ¡kėjų tėvams V. T. ir A. T.. Po A. T. mirties, jos palikimo priėmimas buvo įformintas notarui pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl A. T. palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjų tėvui V. T., nors ir priklausė pirmiau nurodytų bÅ«tų 1/2 dalys, tačiau po V. T. mirties niekas nesikreipė į notarÄ dėl V. T. palikimo priėmimo, jo palikimo priėmimas yra neįformintas. P. P. T. nuo palikėjo V. T. mirties gyveno (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, dėl to faktiniu valdymu priėmė palikėjo V.

T. palikimÄ . PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. T. priėmė butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai juos valdydamas po tėvo V. T. mirties. Teismas negali pripažinti, kad abu butai pilnai buvo priimti faktiniu valdymu. Teismas pažymi, jog Å¡ių butų viena antroji dalis, kurios priklausė pareiÅ¡kėjų motinai A. T. buvo priimtos kreipiantis į notarÄ , dėl to faktiniu valdymu buvo priimta likusi Å¡ių bÅ«tų 1/2 dalis, priklausiusi pareiÅ¡kėjų tėvui V.

T.. Teismas pažymi, jog neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime formuluodami dalykÄ Ä¯vardina du butus, dėl to teismas negali tenkini pareiÅ¡kimo dalyko taip kaip jis suformuluotas. Kadangi palikimÄ galima priimti tik visÄ , jo skaidyti į dalis negalima, dėl to pareiÅ¡kimas tenkintinas nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas P. T. priėmė palikėjo V. T. palikimÄ faktiniu valdymu po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad kiti asmenys turtÄ paveldėjo, suinteresuoti asmenys iki Å¡iol nesikreipė į teismÄ dėl termino palikimui priimti pagal įstatymÄ ar kitais pagrindais todėl, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nustatytinas faktas gali sukelti teisines pasekmes. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė faktiÅ¡kai valdydamas palikimÄ , atsiradusį po jo tėvo V.

T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas nustatytas V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis