b54924e7-b50c-4269-bb8a-9072b1cd2fb5 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-994/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5347-520/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Vilsis“ ieÅ¡kinį atsakovui R. D. (R. D.) dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas bankrutavusi UAB „Baltic Vilsis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė jam iÅ¡ atsakovo R. D. priteisti 37200 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2007-12-03 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 1, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Baltic Vilsis“ direktoriumi. Jam (atsakovui) buvo nustatytas minimalus valandinis atlygis, kuris 2009-06-01 buvo pakeistas į 3500 Lt mėnesinį atlyginimÄ . Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovas visas darbo dienas nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30 dirbo įmonėje, į komandiruotes nevažiavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2009-05-01 įmonėje nėra, įsakymų apie atsakovo komandiruotes taip pat nėra, tačiau nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 atsakovas, kaip direktorius, sau avansu iÅ¡simokėjo 37200 Lt sumÄ komandiruočių iÅ¡laidoms padengti.

Ä®monėje Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų nėra. Kadangi nėra įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų iÅ¡vykęs į komandiruotes, jis nepateikė ieÅ¡kovui komandiruočių iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neturėjo teisės pasilikti avansu jam iÅ¡mokėtų komandiruotpinigių. Atsakovui 2009-01-02, 2009-02-09, 2009-03-11, 2009-04-05, 2009-04-25 ir 2009-06-01 pinigų priėmimo kvitais iÅ¡mokėtos sumos yra įgytos be pagrindo, neturint teisės jų gauti ir tuo pažeidžiant kreditorių interesus bei sumažinant ieÅ¡kovo turtÄ .

Ieškovas savo reikalavimus grindžia CK 6.242 str. 1 d. pagrindu.Atsakovas R. D. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. sutrikus atsiskaitymams už 2008 m. atliktus darbus bei iš statybos rinkos pasitraukus kreditų draudimo kompanijai, medžiagų tiekėjai pradėjo reikalauti išankstinio apmokėjimo už medžiagas. Tiekimo kompanijos nelaikė atsargų vietiniuose sandėliuose, medžiagas reikėdavo užsakinėti iš anksto, reikėdavo laukti 3-4 savaites.

Šios priežastys privedė įmonę prie neefektyvaus ir nepelningo darbo, todėl buvo priimtas sprendimas užmegzti tiesioginius komercinius ryšius su užsienio gamintojais. Jo komandiruotės buvo trumpalaikės, iki 10 dienų, todėl įsakymų dėl jo pavadavimo nebuvo. Šiuolaikinės technologijos leidžia palaikyti ryšį iš bet kurios Europos valstybės, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose dienos, kai jis buvo išvykęs iš Lietuvos, buvo žymimos kaip darbo dienos. Visus įmonės dokumentus, įskaitant ir įsakymus ir kitus dokumentus, susijusius su komandiruotėmis, jis perdavė ieškovui dokumentų perdavimo-priėmimo aktais.

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo argumentai, kad nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. jam iÅ¡mokėtos lėšos neteisėtai, yra nepagrįsti. 2009-12-08 atleidžiant jį iÅ¡ darbo jokių pretenzijų nebuvo pareikÅ¡ta. Ä®monei bankroto byla iÅ¡kelta 2009-09-03, o į komandiruotes jis vyko 2009 m. sausio- birželio mėn., siekdamas pagerinti įmonės darbÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo BUAB „Baltic Vilsis“ ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo R.

D. ieÅ¡kovui BUAB „Baltic Vilsis“ 37200 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-05-26) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o taip pat priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo R. D. 1116 Lt žyminio mokesčio ir 8,35 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs Å¡alių nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiami Å¡alių reikalavimai ir atsikirtimai, pateiktus įrodymus, vadovaudamasis CPK 12, 176-185 str., kasacinio teismo suformuota praktika, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus todėl teismas priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nuotolių atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas be teisėto pagrindo sau iÅ¡simokėjo 37200 Lt, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius.

Teismas nurodė, kad CK 6.241 str. 1 d. 4 p. numato, jog sumos, iÅ¡mokėtos be pagrindo kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos iÅ¡mokos, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai ir nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos, negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas. Nagrinėjamoje byloje Å¡i nuostata netaikoma, nes byloje esantys įrodymai tvirtina, kad atsakovas, iÅ¡simokėdamas sau komandiruočių iÅ¡laidas, veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis vyko į komandiruotes, patyrė 37200 Lt dydžio iÅ¡laidas ir dėl to pagrįstai ir teisėtai iÅ¡simokėjo sau Å¡iÄ pinigų sumÄ , atsakovas byloje nevertintinas kaip silpnesnioji darbo sutarties Å¡alis, nes atsakovas pinigus iÅ¡simokėjo sau, bÅ«damas įmonės direktoriumi, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad jis sau išsimokėjo 37200 Lt esant teisėtam pagrindui, tačiau atsakovo pateikti įrodymai visiškai neįrodo jo nurodomų aplinkybių apie tai, kad jis vyko į jo nurodytas komandiruotes ir patyrė 37200 Lt dydžio išlaidas, kurias sau išsimokėjo. Byloje atsakovo pateiktos įsakymų kopijos, kurias patvirtino pats atsakovas, neįrodo, kad jis vyko į komandiruotes, nes byloje nebuvo pateikti įsakymų originalai. Šių įsakymų originalų nėra įmonėje, įsakymų originalai nebuvo perduoti administratoriui 2009-12-01, 2009-12-03, 2009-18 dokumentų perdavimo-priėmimo aktais.

Atsakovas nurodė, kad įsakymus perdavė administratoriui ir jie buvo segtuvuose, tačiau tokie įrodymai nepateikti, o 2009-12-03 akte nurodyta, kad segtuvuose buvo pirkimų bylos, pardavimų bylos, banko iÅ¡raÅ¡ai, darbo sutartys. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad raÅ¡ytinių įrodymų originalai nėra iÅ¡likę. Jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo įsakymų originalai buvo tuo metu, kai atsakovas sau iÅ¡simokėjo pinigus.

Dėl to teismas priėjo išvados, kad atsakovo pateiktos įsakymų kopijos nepatvirtina, jog atsakovas vyko į komandiruotes įsakymuose nurodytu laikotarpiu (CPK 202 str.).Atsakovui, kuris buvo įmonės vadovas, turėjo būti žinoma komandiruočių įforminimo tvarka nes komandiruočių išlaidų apmokėjimas yra susijęs su mokesčių apskaičiavimu ir jų mokėjimu. Atsakovo argumentus apie tai, kad jis vyko į komandiruotes, paneigia atsakovo pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas dirbo, t. y. jokių nuorodų apie tai, kad jis buvo komandiruotėje nėra.

Liudytojui, kuris nurodė, kad vyko kartu su atsakovu į komandiruotes, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtos pravaikÅ¡tos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodytose komandiruotėse jis patyrė 37200 Lt iÅ¡laidų, t. y. nepateikė atitinkamų dokumentų apie komandiruotėje patirtas faktines iÅ¡laidas. Atsakovas teismui pateikė savo atliktus apskaičiavimus apie jam priklausančius dienpinigius ir nuompinigius, tačiau Å¡ie atsakovo apskaičiavimai nepatvirtina, kad jis pagrįstai ir teisėtai iÅ¡simokėjo sau už jo nurodomas komandiruotes dienpinigių ir nuompinigių už 37200 Lt pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr.

99. Atsakovas procesiniuose dokumentuose savo argumentus grindė Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo aktu, kuris buvo iÅ¡reikalautas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å is aktas nepatvirtina, kad atsakovas esant teisėtam pagrindui iÅ¡simokėjo 37200 Lt, nes iÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu buvo vertinamos ir tiriamos aplinkybės, susijusios tik su PVM apskaičiavimu ir mokėjimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Komandiruočių faktÄ , patvirtina UAB „Baltic Vilsis“ direktoriaus įsakymai 2009-01-02 Nr. 09-01/2; 2009-02-09 Nr. 09-02/2; 2009-03-11 Nr. 09-03/2; 2009- 04-05 Nr. 09-04/2; 2009-04-25 Nr. 09-03/4; 2009-06-01 Nr. 09-06/2, bei UAB „Baltic Vilsis“ direktoriaus pateiktos atskaitos apie komandiruotes. Minėti direktoriaus įsakymai yra nepanaikinti, nenuginčyti ar kitaip nepripažinti negaliojančiais, todėl jie yra teisinis pagrindas komandiruotpinigiams iÅ¡mokėti.2. Esant tokiai situacijai, kai komandiruočių ataskaitos nėra iÅ¡likę, spręstinas klausimas ar atsakovui priklauso dienpinigiai už komandiruotėse atliktas užduotis. Å iuo atveju dienpinigiai priklauso atsakovui ir jie turėjo bÅ«ti jam mokami, nepriklausomai ar buvo kitos komandiruočių iÅ¡laidos.

3. Å iam ginčui, kilusiam dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių, atlyginimo, dėl nepagrįsto dienpinigių ar kitų komandiruočių iÅ¡laidų iÅ¡mokėjimo turi bÅ«ti taikomos Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbuotojų materialinę atsakomybę. DK 253 str. numato darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, o 254 str. darbuotojų materialinės atsakomybės ribas, kurios Å¡iuo atveju yra ribojamos trim vidutiniais darbo užmokesčio dydžiais. Å is ribojimas turėtų bÅ«ti taikomas ir nagrinėjamu atveju.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl avansu iÅ¡mokėtų komandiruočių iÅ¡laidų pagrįstumo.Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-06-30 iÅ¡simokėjo sau avansu komandiruočių iÅ¡laidoms padengti 37200 Lt.

Apeliantas dirbo direktoriumi UAB ,,Baltic Vilsis“ (byloje ieÅ¡kovas).Vilniaus apygardos teismo 2009-09-03 nutartimi ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs jam perduotus įmonės dokumentus, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-06-30 apeliantas dirbo įmonėje, nebuvo iÅ¡vykęs į komandiruotes. Todėl prašė teismo nepagrįstai apeliantui iÅ¡mokėtÄ avansÄ komandiruočių iÅ¡laidoms padengti, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apelianto.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas be teisėto pagrindo sau iÅ¡simokėjo 37200 Lt, todėl ieÅ¡kinį tenkino.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas nebuvo iÅ¡vykęs į komandiruotes.

Jo teigimu komandiruočių faktÄ patvirtina direktoriaus įsakymai. Taip pat nurodo, kad Å¡io ginčo atveju, dėl patirtų nuostolių atlyginimo turėjo bÅ«ti taikomos DK normos (DK 253 str., 254 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais bei iÅ¡vadomis, negali sutikti su apelianto apeliacinio skundo motyvais.Apelianto pateiktos įsakymų dėl komandiruočių kopijos (57-62 b. l.) nėra pakankamas įrodymas, kad apeliantas faktiÅ¡kai buvo iÅ¡vykęs į komandiruotes.

Be nurodytų įsakymų kopijų apeliantas jokių kitų įrodymų, kad buvo iÅ¡vykęs į užsienio komandiruotes nepateikė (bilietų ir pan.). Be to, ir įsakymų originalų įmonėje nebuvo, nes jų neperdavė nei administratoriui (63-72 b. l.), bei nėra pateikta į bylÄ . Byloje esančiuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, kad apeliantas jo nurodytais komandiruočių laikotarpiais dirbo įmonėje (17-24 b. l.). Å iuos žiniaraščius pasirašė apeliantas.

Apeliantas negalėjo tuo pat metu ir dirbti įmonėje ir bÅ«ti komandiruotėje užsienyje. FaktÄ apie apelianto buvimÄ užsienio komandiruotėje turėjo įrodyti jis pats, t. y. paneigti ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Tačiau apeliantas įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie sau iÅ¡mokėtų komandiruotės iÅ¡laidų pagrįstumÄ , nepateikė, t. y. neįrodė aplinkybės, kad jis vyko į komandiruotes ir patyrė 37200 Lt iÅ¡laidas. Nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad iÅ¡mokėdamas sau komandiruočių iÅ¡laidas, apeliantas veikė nesÄ Å¾iningai, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir tenkino ieÅ¡kinį.Nėra pagrįstas ir apelianto argumentas dėl DK normų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę taikymo Å¡iam ginčui.

Apeliantas bendrovėje buvo direktoriumi. Juridinio asmens vadovo statusas yra specifinis. Bendrovę ir jos vadovÄ sieja pasitikėjimo santykiai. Nuo bendrovės vadovo veiklos, jo kompetencijos priklauso bendrovės rezultatai. Vadovui yra suteikti platÅ«s įgaliojimai veikti bendrovės vardu. Pagal ABÄ® 37 straipsnį bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ . Vadovas privalo veikti rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai. Atsižvelgiant į vadovo specifinį statusÄ bendrovės atžvilgiu, bei juos siejančius pasitikėjimo santykius, vadovas jo padarytÄ bendrovei žalÄ turi atlyginti pilnai, jam netaikoma DK 224 str., 254 str. numatyti apribojimai, o taikytina civilinė atsakomybė.

Apeliantas neįrodė, kad jis 37200 Lt sau iÅ¡simokėjo pagrįstai, t. y. esant teisėtam pagrindui. Be to, nurodyta pinigų suma nelaikytina darbo užmokesčiu, nes ji kaip darbo užmokestis nėra pagrįsta jokiais įrodymais.Dėl apelianto teiginių apie bankroto administratorių, teisėjų kolegija nepasisako, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p,. n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                 Marytė Mitkuvienė                                                                  Rimvydas Norkus                                                                  Donatas Å ernas         Â