b548b9cb-b369-486a-af86-e61b6f5fc061 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-10431-599/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05559-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.1.7.6; 3.2.6.1; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl skolos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad 2020-06-14 Raseinių r. sav., DumÅ¡iÅ¡kių k. ribose, kelyje Ariogala – Raseiniai - Kryžkalnis 42.140 km., įvyko eismo įvykis, kurio metu neblaivaus H. R., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamas automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į pakelės griovį ir atsitrenkė į pakelės medžius. Eismo įvykio metu žuvo transporto priemonę vairavęs H.

R. bei buvo sužalotos kartu važiavusios D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ra 2020-09-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ 01-1-23276-20 eismo įvykio kaltininkui H. R. mirus. H. R., kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – atsakovas) (draudimo liudijimas AJB 2239279).

Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų D. R. laikotarpyje nuo 2020-06-14 iki 2020-10-13 (imtinai) buvo laikinai nedarbinga ir už nurodytÄ laikino nedarbingumo laikotarpį D. R. buvo paskirta viso 1618,11 Eur sumai ligos iÅ¡moka. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad ligos iÅ¡mokÄ D. R. iÅ¡mokėjus dėl transporto priemonės vairuotojo H. R. kaltės, ieÅ¡kovui buvo padaryta 1618,11 Eur sumai turtinė žala. IeÅ¡kovas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , 2021-01-13 pretenzija Nr. (1.19) Nr. DV_S-440 kreipėsi į atsakovÄ dėl 1618,11 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas 2021-02-01 atlygino pusę reikalaujamos sumos, t. y. 809,05 Eur sumÄ , o likusiÄ dalį, t. y. 809,06 Eur sumÄ , žalos atlyginimo atsakovas iÅ¡mokėti atsisakė ir tokį sprendimÄ atsakovas motyvavo LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis, 2021-01-28 raÅ¡te Nr. ITCA/21/000984 ieÅ¡kovui nurodydamas, jog pati nukentėjusioji D.

R. yra lygiomis dalimis su eismo įvykio kaltininku H. R. atsakinga dėl eismo įvykio metu jos patirtų sužalojimų, kadangi D. R. sėdo į transporto priemonę su akivaizdžiai neblaiviu vairuotoju H. R., nesustabdė jo ir leido jam valdyti transporto priemonę bei eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, tačiau ieÅ¡kovas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, todėl praÅ¡o priteisti likusiÄ sumÄ . IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ ir nurodė, kad palaiko pilnai savo ieÅ¡kininius reikalavimus ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais bei argumentais.

IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas atlygino pusę ieÅ¡kovo patirtos žalos, atsiradusios D. R. iÅ¡mokėjus ligos iÅ¡mokÄ , o likusiÄ dalį, t. y. 809,06 Eur sumÄ , žalos atlyginimo atsisako atsakovas iÅ¡mokėti, tokį sprendimÄ motyvuojant tuo, kad pati nukentėjusioji D. R. yra lygiomis dalimis su eismo įvykio kaltininku H. R. atsakinga dėl eismo įvykio metu jos patirtų sužalojimų. IÅ¡ atsakovo pozicijos seka, jog ieÅ¡kovo D. R. pilna apimtimi iÅ¡mokėta ligos iÅ¡moka (kompensacija D. R. dėl sužalojimų laikinai netekus darbinių pajamų) virÅ¡ija nukentėjusiosios D.

R. patirtos žalos dėl H. R. nusikalstamos veikos dydį, kadangi dalis ligos iÅ¡mokos D. R. iÅ¡mokėta dėl jos pačios kaltės. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. nuostatomis draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Remdamasis paminėta Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo nuostata, ieÅ¡kovo nuomone, bÅ«tent draudikui nagrinėjamu atveju iÅ¡ dalies atsisakius iÅ¡mokėti reikalaujamÄ Å¾alos atlyginimÄ tenka tokio atsisakymo pagrįstumo įrodinėjimo pareiga Å¡ioje civilinėje byloje, tačiau tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, jog Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad jis yra kilęs tarp socialinio draudimo įstaigos ir draudimo kompanijos, kurių viena, iÅ¡mokėjusi ligos iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu nukentėjusiajai patirtus sužalojimus, reiÅ¡kia subrogacinį reikalavimÄ , o kita yra apdraudusi atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, todėl, pasak atsakovo, ne tik atsakovas turi įrodyti mažinamo žalos atlyginimo pagrindÄ , bet ir ieÅ¡kovui kyla pareiga pagrįsti, kad ieÅ¡kovui priklauso visas žalos atlyginimas, t. y. ieÅ¡kovas neatleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos, perkeliant jÄ tik atsakovui.

Atsiliepiant į aukščiau nurodytÄ atsakovo argumentÄ ieÅ¡kovas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas yra vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalÄ padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiÅ¡ki neatitiktis tarp Å¡io asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų sumų.

Be to, ieÅ¡kovui pateikus jo apskaičiuotos žalos įrodymus, pareiga įrodinėti, jog transporto priemonės valdytojas žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga, tenka žalÄ padariusiam asmeniui arba atsakingam draudikui. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ioje civilinėje byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie D. R. iÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ , dėl kurios teisingumo ginčo nėra, todėl Å¡ie duomenys yra vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios patirtos ir jai ieÅ¡kovo atlygintos žalos dydį, o tuo tarpu žalÄ padariusiam asmeniui (nagrinėjimo atveju atsakovui) tenka pareiga įrodinėti, kad transporto priemonės valdytojas žalos padarė mažiau, negu iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovas.

Ieškovo nuomone, toksai įrodinėjimo naštos paskirstymas yra taikytinas ir nagrinėjamos bylos kontekste, juolab toks įrodinėjimo naštos paskirstymas neprieštarauja aukščiau minėtoms Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. nuostatoms. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 809,06 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kininiais reikalavimais nesutinka. Atsakovas nurodė, jog atsakovas, gavęs 2021-01-13 ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl padarytos žalos 1618,11 Eur sumai atlyginimo, 2021-01-28 priėmė sprendimÄ atlyginti tik 50 proc. ieÅ¡kovui padarytos žalos, t. y. 809,05 Eur sumÄ , ir Å¡is sprendimas atsakovo buvo priimtas remiantis LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis (kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas).

Be to, atsakovas priimtame sprendime taip pat pažymėjo, jog dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių iÅ¡ dalies (50 proc.) yra atsakinga ir pati nukentėjusioji, t. y. D. R., kadangi eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, be to, ji sėdo į transporto priemonę su akivaizdžiai neblaiviu vairuotoju bei nesustabdė jo ir leido jam valdyti transporto priemonę. Atsakovas nurodė, kad 2020-09-23 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Raseiniai) nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-23276-20 (toliau – Nutarimas) yra nurodyta, kad 2020-08-14 gauta VTMT Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 102/2020 (10), kurioje nurodoma, jog H.

R. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 promilės, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio, be to, nutarime taip pat nurodoma, kad liudytojas R. B. pastebėjo, jog priešais atvažiuojantis automobilis, važiuojantis nuo Raseinių link Viduklės, kiek įtartinai važiavo kelkraščiu, be to, ieškovo ieškinyje yra teigiama, kad D. R. nežinojo ir nesuprato, jog H. R. buvo neblaivus ir H. R. būnant automobilyje ji alkoholio kvapo neužuodė, tačiau nutarime yra pažymėta tik tai, kad D.

R. nežino ar automobilio vairuotojas buvo blaivus, ji alkoholio kvapo, sklindančio nuo jos vyro, neužuodė. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nutarimas patvirtina tik tÄ aplinkybę, jog D. R. nežinojo, ar jos sutuoktinis yra blaivus ir nutarime nėra konstatuotas D. R. nežinojimo apie neblaivumÄ faktas. Atsakovas taip pat nurodė, jog kaip minėta, po žūties H. R. kraujyje buvo nustatyta 1,80 promilės etilio alkoholio, Å¡lapime 2,25, todėl atsižvelgiant į vidutinio girtumo požymius yra akivaizdu, kad H.

R. elgesys turėjo bÅ«ti pakitęs lyginant su blaivaus asmens ir jis turėjo bÅ«ti nekoordinuotas bei neadekvatus, o taip pat H. R. elgesys turėjo iÅ¡siskirti ir dalyvaujant eisme, tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog D. R., kuri sėdėjo automobilio viduje kartu su H. R., vertinant kelionės atstumÄ ir trukmę nuo namų iki eismo įvykio vietos, turėjo pakankamai laiko pastebėti H. R. neblaivumÄ . Be to, saugos diržų neprisisegimas taip pat yra vertintinas kaip nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas.

D. R. apklausos metu nurodė, kad atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės ir saugos diržo neužsisegė bei sėdėjo per galinių sėdynių vidurį. Kelių eismo taisyklių 196 punkto nuostatos numato, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti ir Å¡iuo atveju Å¡io KET reikalavimo nesilaikymas lėmė tai, jog D. R. kÅ«no sužalojimai atsirado ar pasunkėjo dėl jos pačios didelio neatsargumo ir yra tikėtina, kad laikydamasi KET reikalavimų bei segėdama saugos dirÅ¾Ä D.

R. nebÅ«tų iÅ¡kritusi iÅ¡ automobilio salono ir galimai bÅ«tų iÅ¡vengusi sunkių sužalojimų. Atsakovas pateikė triplikÄ ir nurodė, kad pagal esamus raÅ¡ytinius įrodymus pagrįstai galima teigti, jog tik pačios nukentėjusiosios R. R. didelis neatsargumas dviem aspektais Å¡iuo konkrečiu atveju padėjo žalai atsirasti ar padidėti (dėl važiavimo su neblaiviu vairuotoju bei neprisisegus saugos diržo), todėl žalos atlyginimas turi bÅ«ti mažintinas LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatų pagrindu.

Atsakovo vertinimu, pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas prisidėjo prie pasekmių kilimo ir dėl to D. R. kaltės proporcija civilinės teisės prasme yra dalintina atitinkamai 50 / 50 proc. proporcija. Atsakovas prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ , ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2020-06-14 Raseinių r. sav., DumÅ¡iÅ¡kių k. ribose, kelyje Ariogala – Raseiniai - Kryžkalnis 42.140 km., įvyko eismo įvykis, kurio metu, neblaivaus H.

R. , gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamas automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į pakelės griovį ir atsitrenkė į pakelės medžius ir eismo įvykio metu žuvo transporto priemonę vairavęs H. R. bei buvo sužalotos kartu važiavusios D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, jog Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ra 2020-09-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ 01-1-23276-20 eismo įvykio kaltininkui H.

R. mirus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2020 m. birželio 16 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-06-14 iki 2020-06-19 (imtinai) ; 2020 m. birželio 19 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-06-20 iki 2020-07-03 (imtinai) ; 2020 m. liepos 3 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-07-04 iki 2020-07-14 (imtinai) ; 2020 m. liepos 14 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-07-15 iki 2020-07-28 (imtinai) ; 2020 m. liepos 28 d.

D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-07-29 iki 2020-08-06 (imtinai) ; 2020 m. rugpjūčio 6 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-08-07 iki 2020-08-14 (imtinai) ; 2020 m. rugpjūčio 14 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-08-15 iki 2020-08-21 (imtinai) ; 2020 m. rugsėjo 2 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-08-22 iki 2020-08-28 (imtinai) ; 2020 m. rugpjūčio 28 d. D.

R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-08-29 iki 2020-09-04 (imtinai) ; 2020 m. rugsėjo 4 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-09-05 iki 2020-09-11 (imtinai) ; 2020 m. rugsėjo 11 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-09-12 iki 2020-09-25 (imtinai) ; 2020 m. rugsėjo 25 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-09-26 iki 2020-10-08 (imtinai) bei 2020 m. spalio 8 d. D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpyje nuo 2020-10-09 iki 2020-10-13 (imtinai).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad D. R. laikotarpyje nuo 2020-07-27 iki 2020-10-19 (imtinai) buvo iÅ¡mokėtos ligos iÅ¡mokos (2020-07-27 – 197,83 Eur, 2020-08-06 – 243,49 Eur, 2020-08-24 – 197,83 Eur, 2020-08-31 – 76,09 Eur, 2020-09-21 – 152,18 Eur, 2020-10-05 – 228,27 Eur bei 2020-10-19 - 182,61 Eur). IÅ¡ bylos medžiagos turinio taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2021 m. sausio 13 d. raÅ¡tu Nr. (1.19)DV_S-440 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu atlyginti 1618,11 Eur žalÄ , tačiau atsakovas 2021-01-28 raÅ¡tu Nr. ITCA/21/000984 informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad sutinka atlyginti tik pusę reikalaujamos sumos, t. y. 809,05 Eur sumÄ , o likusiÄ dalį, t. y. 809,06 Eur sumÄ , atsakovas sumokėti atsisakė, vadovaujantis LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis (pati nukentėjusioji D.

R. yra lygiomis dalimis su eismo įvykio kaltininku H. R. atsakinga dėl eismo įvykio metu jos patirtų sužalojimų, kadangi D. R. sėdo į transporto priemonę su akivaizdžiai neblaiviu vairuotoju H. R., nesustabdė ir leido jam valdyti transporto priemonę bei eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo). LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. nuostatose yra nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Sutinkamai su LR CK 6.290 str. 3 d. nuostatomis, pagal kurias draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. IÅ¡mokų sumų, įskaitytinų į atlygintinos žalos, mokamos pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatose yra nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011;

LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015). Sutinkamai su LR CPK nuostatomis Å¡alys turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti savo reiÅ¡kiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , t. y. Å¡alys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos į civilinę bylÄ privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis LR CPK nuostatomis bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rugtyniÅ¡kumo principais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 nutartimi, skirdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ raÅ¡ytiniam nagrinėjimui jau po pasiruoÅ¡imo Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti teisme (t. y. po dubliko ir tripliko) pakartotinai pasiÅ«lė Å¡alims iki teismo nustatyto procesinio termino (t. y. iki 2021-04-21 (imtinai)) papildomai suteikti galimybę raÅ¡tu pateikti Å¡alių galutinius paaiÅ¡kinimus (argumentus, samprotavimus, baigiamÄ sias kalbas ir kt.), o taip pat visus turimus įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (t. y. jeigu papildomai tokių bÅ«tų) (LR CPK 42 str. 1 d.).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Å¡alys į Å¡iÄ civilinę bylÄ jau yra pateikusios visus savo turimus įrodymus dėl Å¡ios civilinės bylos esmės ir teismas juos vertins pagal LR CPK nuostatose nustatytas įrodinėjimo taisykles bei teismas negali tapti vienos ar kitos Å¡alies advokatu dar kartÄ papildomai siÅ«lant Å¡alims pateikti visus turimus įrodymus į Å¡iÄ civilinę bylÄ (LR CPK 176 str. – 179 str.). IÅ¡tyręs Å¡ioje civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas bei tenkintinas tik dalinai, kadangi iÅ¡ visos Å¡ios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, jog ieÅ¡kovas visgi pilnai neįrodė visų aplinkybių, nurodytų savo procesiniuose dokumentuose (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Iš civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas - ar eismo įvykio metu sužalojimus patyrusi ir dėl to buvusi laikinai nedarbinga D. R. yra kalta dėl jos patirto sužalojimo ir, jeigu taip, tai kokia jos kaltės dalis yra santykyje su eismo įvykio kaltininko H. R. kalte. Ieškovas nurodė, jog atsakovo atliktas atsakomybės už kilusio eismo įvykio pasekmes paskirstymas lygiomis dalimis (50/50) nukentėjusiajai ir eismo įvykio kaltininkui, neblaiviam vairavusiam transporto priemonę bei sukėlusiam eismo įvykį, nagrinėjamu atveju yra niekuo nepagrįstas ir iš dalies prieštaraujantis eismo įvykio metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai.

Atsakovas nurodė, kad pagal esamus rašytinius įrodymus šioje civilinėje byloje pagrįstai galima teigti, jog tik pačios nukentėjusiosios R. R. didelis neatsargumas dviem aspektais šiuo konkrečiu atveju padėjo žalai atsirasti ar padidėti (dėl važiavimo su neblaiviu vairuotoju bei neprisisegus saugos diržo), todėl žalos atlyginimas turi būti mažintinas LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatų pagrindu ir tik pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas prisidėjo prie pasekmių kilimo ir dėl to D.

R. kaltės proporcija civilinės teisės prasme yra dalintina atitinkamai lygia (50/50) proporcija. IÅ¡tyręs Å¡ioje civilinėje byloje pateiktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje civilinėje byloje yra pilnai neįrodyta aplinkybė apie tai, jog nukenėjusioji D. R. įvykio metu tikrai gerai žinojo, kad automobilio vairuotojas ir eismo įvykio kaltininkas H. R. yra neblaivus, kadangi Å¡iÄ aplinkybę atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje įrodinėja tik prielaidomis, jog nukentėjusioji D.

R. „galimai turėjo žinoti“, „galimai žinojo“ ir kt. (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje civilinėje byloje nėra konkrečių ir neginčijamų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų tÄ aplinkybę, jog nukenėjusioji D. R. tikrai gerai žinojo, kad įvykio kaltininkas H. R. yra neblaivus ir nors ir žinodama Å¡iÄ aplinkybę, vis tiek leidosi į kelionę su neblaiviu H. R. ir Å¡ių aplinkybių atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje pilnai bei tinkamai neįrodė ir atsakovas tik vadovaujasi prielaidomis bei deklaratyviais argumentais (LR CPK 176 str.

– 179 str.). IÅ¡ bylos medžiagos turinio matyti, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ra 2020-09-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ 01-1-23276-20 dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota D. R., eismo įvykio kaltininkui H. R. mirus, ir tyrimo metu D. R. nurodė tÄ aplinkybę, jog eismo įvykio metu ji nebuvo prisisegusi saugos diržo. Pažymėtina tai, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pati nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas laiko Å¡iÄ aplinkybę pilnai įrodyta (t. y. pirminio įrodymų Å¡altinio bei pilnai pripažįstant ir neginčijant nurodytos aplinkybės) (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Be to, nuketėjusioji D. R. nurodė, kad ji kelionės pradžioje nebuvo prisiegusi saugos diržo, tačiau byloje nėra įrodyta aplinkybė apie tai, jog ji saugos diržu visgi prisisegė vėliau, t. y. pačios kelionės metu, todėl ieÅ¡kovo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad dideliu neatsargumu yra pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai yra pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo įvykio dalyvio protingumo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto ir didelis neatsargumas yra suprantamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lemia žalos atsiradimÄ ar sudaro sÄ lygas jai atsirasti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad reikalavimo keleiviui motorinėse transporto priemonėse būti prisisegus saugos diržais nesilaikymas yra pripažįstamas dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai padidėti, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra sumažintinas vienu trečdaliu, tuo pripažįstant, jog dėl žalos atsiradimo yra 33,33 proc. ir nukentėjusiojo kaltės (LAT 2008-02-08 nutartis Nr. 3K-3-90/2008 ; LAT 2012-07-12 nutartis Nr. 2K-299/2012 ;

Vilniaus apygardos teismo 2014-06-25 nutartis Nr. 2A-1107-619/2014). Be to, formuojamoje teismų praktikoje, kaip didelis nukentėjusių asmenų neatsargumas, yra pripažįstamas nukentėjusiųjų važiavimas automobilyje neprisisegus saugos diržų, todėl šiuo atveju darytina išvada, jog pagrįstai galima teigti, kad ir pačios nukentėjusiosios R. R. didelis neatsargumas šiuo konkrečiu atveju padėjo žalai atsirasti ar padidėti, todėl žalos atlyginimas turi būti mažinamas LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatų pagrindu, nes ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas prisidėjo prie pasekmių kilimo, todėl ieškovo argumetai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str.

– 179 str.). IÅ¡tyręs Å¡ioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl D. R. patirtų sužalojimų Å¡iuo atveju dalinė kaltė tenka ir pačiai D. R. ir iÅ¡ to seka atlygintinos žalos sumažinimo apimtis, tačiau teigti, jog Å¡iuo atveju nukentėjusiosios ir kaltininko veiksmai yra tokio paties dydžio bei reikÅ¡mės, kad žalos atlyginimas nukentėjusiajai gali bÅ«ti mažinamas 50 procentų, nėra jokio teisinio pagrindo, nes autoįvykio kaltininkas vairavo automobilį neblaivus ir bÅ«tent tik jo veiksmai buvo įvykio priežastimi, tokiu bÅ«du jo kaltės laipsnis dėl žalos atsiradimo yra daug didesnis, negu nukentėjusiosios (t. y. važiavimas autotransporto priemone neprisisegus saugos diržo), kurios padarytas pažeidimas galėjo tapti nebent tik priežastimi žalai padidėti, todėl atsakovo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ Å¡iuo atveju nukentėjusiosios D. R. kaltės laipsnis procentas yra iÅ¡reiÅ¡kiamas 25 procentai iÅ¡ 100 procentų ir priteistina suma iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai sudaro 404,53 Eur sumÄ (1618,11 Eur = 100 proc. ; 1618,11 Eur x 25 proc. = 404,53 Eur). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tenkintinas dalinai ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai yra priteistina 404,53 Eur suma bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-02-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o likusioje dalyje ieÅ¡kinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str.

– 179 str. ; LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.282 str. 1 d.). Sutinkamai su LR CPK 96 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistinas 9,00 Eur žyminis mokestis. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, kadangi pašto išlaidos neviršija nustatytos minimalios sumos, tai pašto išlaidos šioje civilinėje byloje nėra priteisiamos.

Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam Å¡ios civilinės iÅ¡nagrinėjimui. Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, į. k. 300665564 ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus, į. k. 190895432 naudai 404,53 Eur sumÄ bei 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-02-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, į. k. 300665564 valstybės naudai 9,00 eur žyminį mokestį. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Erika Stočkienė