b5488bf4-0875-42e2-b604-6add287f3790 · Å iaulių apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-265-951/2021 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00179-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.; 21.10.4; 21.11.3 (S) Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U T A R T I S 2021 m. birželio 4 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Vaigai AleksandravičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. M., jo atstovui advokatui E. S., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Å ., institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui N. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato E. S. skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo, n u s t a t ė : 2020-01-20 Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos buvo gautas V. M. skundas. Jame buvo nurodyta, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs servitutu ir jo, kaip žemės sklypo savininko, nesieja jokie servituto santykiai su kitais asmenimis.

Skunde be kita ko buvo teigiama, kad V. Å . savavaliÅ¡kai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), nes V. Å . pastatyta tvora į jo žemės sklypÄ yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm. Skundu buvo praÅ¡oma patikrinti pateiktÄ informacijÄ ir nubausti kaltÄ asmenį, įpareigojant atlaisvinti jam priklausančiÄ Å¾emę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vyriausiasis specialistas S. Ž. 2020 m. liepos 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį L.

Å . dėl to, kad 2020 m. vasario 12 d. 9 val. atlikus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje ir suraÅ¡ius žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog įrengiant tvorÄ L. Å . nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotas, kuriame įrengtas tvoros pamatas.

Nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, iÅ¡nuomota ar kitaip perduota naudotis. Tokiais savo veiksmais L. Å . pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimÄ . Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjas Zigmantas D. D., vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nenustačius L.

Å . ir V. Å . veiksmuose tiesioginės tyčios. IÅ¡ surinktų dokumentų konstatuota, kad tvora, kurios nežymi dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors Å¡ių bendrų ribų posÅ«kio taÅ¡kai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, todėl piliečiai, tverdami tvorÄ , objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai.

Nepakako duomenų konstatuoti, kad tvorÄ piliečiai užtvėrė tyčia dalinai už jiems priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų ir tokiais savo veiksmais sÄ moningai, tyčia užėmė dalį (iki 1 kvadratinio metro) gretimo privataus žemės sklypo. Nutarime nurodyta, jog piliečiai tvoros užtvėrimu pažeidė kito asmens nuosavybę ir padidino savojo žemės sklypo bei sumažino gretimo žemės sklypo aplinkines ribas ir plotÄ , neturėdami nei nuosavybės, nei nuomos ar servituto teisių gretimame žemės sklype ar jo dalyje, tačiau tiesioginės tyčios piliečių veiksmuose nenustačius, bauda neskiriama, o piliečiams ir gretimo (sumažinto) žemės sklypo savininkui siÅ«loma parengti žemės sklypų amalgamacijai reikalingus dokumentus ir sudaryti, bei notariÅ¡kai patvirtinti, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, tokį žemės sandorį, kuriuo bÅ«tų įteisintas vieno privataus žemės sklypo ploto bei aplinkinių ribų sumažėjimas, o kito padidėjimas.

GeranoriÅ¡kai nesusitarus, nutarimu asmenims siÅ«loma žemės sklypų ribų pakeitimo dėl užtvertos tvoros klausimÄ spręsti teismine tvarka. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose 2021 m. kovo 10 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. persiųstas pareiÅ¡kėjo V. M. atstovo advokato E. S. 2021 m. kovo 1 d. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D.

D. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Å ., nesilaikydama žemės sklypo ribos, savavaliÅ¡kai užėmė pareiÅ¡kėjui V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės ploto dalį, joje įrengdama tvoros pamatÄ , ir tokiu bÅ«du naudoja nurodytÄ pareiÅ¡kėjo žemės dalį savo reikmėms. Å is pažeidimo faktas užfiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriaus 2020-02-14 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio buvo aiÅ¡kiai žinoma ir suprantama, kad L.

Å . yra asmuo trauktinas atsakomybėn, o V. M. – nukentėjusysis. PareiÅ¡kėjas nesutinka su 2020 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus nutarimu nutraukti L. Å . ir V. Å . atžvilgiu pradėtÄ administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , kadangi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ buvo padaryta esminių materialiųjų ir procesinių teisės normų pažeidimų. Buvo netinkamai pritaikytas ANK 567 straipsnis, nes byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir vienpusiÅ¡kai, neteisingai aiÅ¡kinant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, neapklausiant pareiÅ¡kėjo, nenustatant tikrųjų galimo pažeidimo padarymo aplinkybių.

Nesilaikyta ANK 571 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjo teisės būti išklausytam. Taip pat pažeisti ANK 578 straipsnio ir 609 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepripažįstant (nenurodant) pareiškėjo, kaip nukentėjusio asmens. Be to, nutarimas priimtas pažeidžiant ir ANK 579 straipsnį, nes pareiškėjas neturėjo galimybės realizuoti nukentėjusiojo teisių. Skunde pažymima, kad žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas iki šiol nepašalintas, V.

M. nuosavybės teise priklausanti žemė neatlaisvinta, ir net po institucijos patikrinimo nebuvo imtasi jokių veiksmų nustatytam pažeidimui pašalinti. Skundu pareiškėjo atstovas taip pat pažymi, kad neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas, aktuali pati užėmimo aplinkybė, nes žemės užėmimo faktas yra žemės priskyrimas savo poreikiams tenkinti. Pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. teigia, kad dėl neteisėtų gretutinio sklypo savininko L.

Š. veiksmų, t. y. L. Š. užimant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, buvo pažeistos V. M. turtinės teisės, t. y. jis tiesiogiai neteko dalies savo turto asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Be to, dėl turtinių teisių pažeidimo jis nepagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Skundu pareiškėjo atstovas nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos teisena piliečių L. Š. ir V. Š. atžvilgiu, kaip nenustačius jų veiksmuose tiesioginės tyčios, nutraukta neteisėtai, be to, atkreiptas dėmesys, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta tik L.

Å . atžvilgiu. Todėl dėl nurodytų teisės normų pažeidimų pareiÅ¡kėjo V. M. atstovas advokatas E. S. skundu praÅ¡o 2020-09-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ perduoti nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ L. Å . ir V. Å . atžvilgiu buvo priimtas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus faktines aplinkybes ir nenustačius L. Å . ir V. Å . veiksmuose tiesioginės tyčios. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjant bylÄ , V. M. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju pagal ANK 578 str. nuostatas, nes nebuvo nustatyta reali turtinė ar neturtinė žala jo turtui, tačiau V. M. N. žemės tarnybos Å iaulių skyrius 2020-10-02 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė informacijÄ apie iÅ¡nagrinėtas administracinio nusižengimo bylas ir pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

Nurodoma, kad V. M. nuosavybės teise priklausantis 0,1667 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir L. Å . bei V. Å . nuosavybės teise priklausantis 0,0911 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus ir abu žemės sklypai turi bendrÄ ribÄ . VieÅ¡ame registre V. M. registruoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data fiksuota 2008-11-18, o žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal 2008 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų parengtÄ Å½emės sklypo planÄ .

Tuo tarpu L. Å . ir V. Å . vieÅ¡ame registre žemės sklypas registruotas pagal 2017-01-18 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Institucija skunde nurodo, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ buvo priimtas iÅ¡tyrus V. M. 2020-01-20 skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriaus 2020-02-14 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus faktus.

Nutarime konstatuota, jog L. Å . ir V. Å . priklausančios tvoros (tvoros pamato) dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pilietis, tverdamas tvorÄ , objektyviai negalėjo suvokti neteisėto elgesio, nes tvora buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors Å¡ių ribų bendri posÅ«kio taÅ¡kai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis.

Nurodoma, kad nepakako duomenų konstatuoti, jog tvoros dalį pilietis užtvėrė tyčia už jam priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų, užimdamas 1 kvadratinį metrÄ gretimo privataus žemės sklypo. Nors Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai ir nustatė, kad dalis L. Å . ir V. Å . tvoros elementų (dalis tvoros pamato) patenka į V. M. žemės sklypÄ , tačiau nenustatė visų administracinio nusižengimo sudėties elementų, sudarančių pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnį, kadangi tvoros elementų patekimas gali bÅ«ti susijęs su žemės sklypo ribos posÅ«kio taÅ¡kų nustatymo paklaida, kuri kaimo vietovėje leidžiama iki 30 cm.

Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ buvo priimtas dėl galimų matavimo paklaidų, kurios yra nustatytos teisės aktuose, kai atskirais laikotarpiais matuojant tÄ patį žemės sklypÄ ir/ar nustatant jo ribas skirtingo tikslumo matavimo prietaisais, yra leidžiamos koordinačių paklaidos. Taip pat atsiliepime į skundÄ pažymima, jog savavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais.

Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė - bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, dėl ko žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, turi bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privalų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Å iuo atveju, Nacionalinei žemės tarnybai nenustačius L. Å . ir V. Å . veiksmuose ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto ir inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, Å¡i teisena buvo nutraukta. Atsiliepimu į skundÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Å . teisme paaiÅ¡kino, kad advokatas bei pareiÅ¡kėjas neatsižvelgė į technines priemones, kurios reikalingos nustatant sklypo ribas.

Sklypo ribos nustatomos pasikviečiant specialistus, kurie turi licencijas, specialius aparatus sklypo ribai nustatyti. Jų atveju, kai jie pirko sklypÄ , pasikvietė matininkÄ iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nurodė, kur yra sklypo ribos. Pagal tas nurodytas sklypo ribas jie įrenginėjo tvoros pamatÄ lygiai savo pusėje ir nei kiek neiÅ¡lįsdami į kaimyno pusę. 2017 m., kada pridavinėjo savo namÄ , vėl pasikvietė specialistus, kurie apėjo visÄ jų teritorijÄ , padarė kadastrinius matavimus, pagal juos jų tvora buvo įrengta teisingai.

Šituos duomenis jie pateikė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri tuos duomenis patvirtino, ir visi tie pakeitimai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Dabar, 2020 m., kai praėjo beveik dešimtmetis po to, kuomet jie įsirenginėjo tvoros pamatus, kuomet buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir atsirado tie centimetrai, jų nuomone, jie galėjo atsirasti todėl, kad laikui einant pasikeitė technika, visa technika tobulėja, tikslėja. Jie neturėjo noro užimti 3 cm kaimyno žemės. Teismas turi byloje V.

M. matavimus, kurie atlikti 2020 m., jų matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos matavimus ir jie visi skyrėsi. Viename taške yra net 5 cm skirtumas. Esmė tame, kad tam ir numatytos paklaidos, kurios galimos kaimo teritorijoje iki 30 cm. Dėl pušelių, kai balandžio 14 d. įvyko teismo posėdis, pareiškėjas V. M. su advokatu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Tuose paaiškinimuose ir buvo nurodytos tos pušelės. Iki to laiko jie jokių pretenzijų iš V.

M. nėra sulaukę. Tos pušelės daugiau kaip pusę metų stovėjo vazonuose, buvo apkastos žemėmis. Jokių pretenzijų nebuvo. Jie jas pasodino, kadangi V. M. to sklypo netvarko, pasodino, kad būtų estetinis grožis, atrodytų šiek tiek gražiau. Jie nesitikėjo, kad bus kažkokie nesusipratimai, pretenzijos. Šiuo metu tos pušelės yra iškeltos, sklypas sutvarkytas ir jokia žala nepadaryta. Ji gali teismui pateikti nuotraukas. Konteinerių niekada nėra laikę prie namų. Vienintelis atvejis būna tada, kai atvažiuoja šiukšlių surinkėjai ir numeta, tada jie negali atsakyti už jų veiksmus.

Jie visada savo Å¡iukÅ¡lių konteinerius laiko savo teritorijoje. Niekada jų nėra palikę V. M. teritorijoje. Ji tiksliai neskaičiavo ir tiksliai negali pasakyti, nes visų matuotojų matavimai, padaryti 2020 m., skiriasi, galbÅ«t tvora ir buvo įrengta užimant 1 kvadratinį metrÄ V. M. priklausančio žemės sklypo, kaip nurodyta protokole. Jie gyvena kaimo vietovėje, kur tokio dydžio paklaidos yra leistinos. Dėl žemės sklypų, tai prieÅ¡ pat teismÄ jie gavo V. M. praÅ¡ymÄ , bet kadangi specialistai jiems užtvirtino, kad jų tvora yra pastatyta gerai, atitinka visas normas, jie taip ir atsakė V.

M. ir jo advokatui. Kai po praeito teismo posėdžio jie gavo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, norėdami iÅ¡spręsti tÄ visÄ konfliktÄ , jie tiesiog tas puÅ¡eles iÅ¡kėlė. Su Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo aktu yra susipažinusi, bet tiksliai visų detalių nepamena. Apie tvoros įrengimo darbus galima paklausti jos vyro V. Å ., kuris yra pakviestas liudytoju, nes jis organizavo Å¡iuos darbus. Nesupranta, kuo gerbÅ«vio formavimo darbai yra susiję su byla. Kaip ji ir minėjo, gerbÅ«vio tvarkymÄ organizavo jos vyras.

Kaip ji supranta, jų žemės sklypo ribos yra ten, kur yra tvora. Jie kreipėsi į Å iaulių rajono savivaldybę, kad V. M. tvarkytųsi savo aplinkÄ , bet tvarkymosi nesulaukė. Norėjo pagražinti savo aplinkÄ , pasodino puÅ¡eles, kad bÅ«tų gražiau, estetiÅ¡kiau sugrįžti namo. IÅ¡ V. M. negavo sutikimo tvarkyti jam priklausantį žemės sklypÄ . Ji apie žemės tvarkymÄ neÅ¡nekėjo, buvo pasodintos tik puÅ¡elės. Tiksliai neatsimena, bet tos puÅ¡elės buvo pasodintos gal prieÅ¡ pusantrų metų.

Ji nesikreipė į V. M., kreipėsi į rajono savivaldybę, kadangi V. M. sklypas buvo netvarkomas. Rajono savivaldybėje turėtų būti raštas. Į juos V. M. taip pat nesikreipė dėl tų pušelių. Kaimynas niekad nieko nesitvarkė, visur buvo apaugusios žolės, tai kaimynai tiesiog kreipėsi į rajono savivaldybę, kad tas sklypas būtų sutvarkytas. Pats kaimynas V. M. nesiekė su jais bendradarbiauti. Šiuo atveju buvo kreiptasi į rajono savivaldybę, kad V. M. imtųsi atitinkamų veiksmų.

Ji minėjo, kad puÅ¡elės buvo pasodintos dėl estetikos, čia yra tik medeliai, kurie yra estetinį grožį suteikiantis elementas, juk V. M. taip pat galėjo naudotis ta žeme. V. M. sklype daugiau jokių darbų nėra atlikusi. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendra sutuoktinių nuosavybės teise priklauso jai su vyru. Neklausė institucijos, dėl kokų priežasčių administracinių nusižengimų protokolas buvo raÅ¡omas jai. Nukentėjusysis V. M. teisme skundÄ palaikė ir papildomai paaiÅ¡kino, kad yra užimta dalis jo žemės sklypo, pastatytas tvoros statinys.

Taip pat jo žemėje yra pasodinti medžiai ar pušys, tiksliai nežino, yra laikomi šiukšlių konteineriai. Kaimynai savivaliauja jo privačioje nuosavybėje. Yra susipažinęs su institucijos patikrinimo aktu. Reikia patikslinti, ar apie 1 kvadratinis metras jo žemės ploto yra užimtas, bet sutinka su institucijos paskaičiavimais. To vieno kvadratinio metro savo žemės ploto neteko, nes, kaip ir minėjo, yra pasodinti medžiai ar pušys, gerai negali pasakyti, užimta dalis pamato, laikomi šiukšlių konteineriai.

Tie medžiai ar puÅ¡ys yra pasodinti jo nuosavybėje. Tas vienas kvadratinis metras paskaičiuotas bendrai. Nepasakys, ar viskas vienoje vietoje, tame viename kvadratiniame metre. Pilnai nėra susipažinęs su nekilnojamojo turto kadastrų nuostatais ir jame įvardintomis matavimo paklaidomis. Kaimynai naudojasi jo žemės dalimi taip, kaip nori. Jis negali tvarkytis, negali kažko daryti bÅ«tent tame žemės sklype, kur jie naudojasi. Čia yra jo nuosavybė, jis už jÄ moka mokesčius. Tiksliai nežino, ar puÅ¡elės yra pasodintos, bet tiksliai žino, kad jo nuosavybėje yra pasodinti augalai.

Jam neiÅ¡eina gražiuoju susikalbėti su kaimynais. Jo žemės sklype yra įrengta dalis pamato, pasodintos vadinamos puÅ¡ys. Jis mano, kad puÅ¡ys pasodintos nuo pusės metro iki metro atstumu už pamato į jo žemės sklypÄ . Yra keletas augalų, jų neskaičiavo. Taip gaunasi didesnis plotas ir didesniame atstume. Datomis ir laikais negali pasakyti, nes nėra užfiksavęs, kada buvo pastatytas konteineris, bet, kad tai vyksta, tai vyksta. Dėl medžių pasodinimo, konteinerių laikymo ar kitų aplinkybių, jam rodos, nesikreipė į institucijas, bet tiksliai pasakyti negali.

Kreipėsi dėl tvoros, kuri įsirėžusi į jo sklypÄ , pastatymo. Supranta, kad institucija atliko tyrimÄ , darė patikrinimÄ , surašė protokolÄ , nutarimÄ dėl Å¡itų aplinkybių. Konteinerių pastatymas yra pastovus atvejis. Tas pastovias aplinkybes pastebėdavo mėnesio laikotarpyje. Tai bÅ«davo dažnai. Kai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl savo žemės sklypo užimtos dalies, jo lÅ«kesčiai buvo tokie, kad viskas bus iÅ¡spręsta ir atstatyta į savo vietas – patrauktas pamatas, sutvarkytas tas plotas, kuris priklauso jam, ir kad gerbiami kaimynai iÅ¡ to ploto pasitrauks.

Tikėjosi, kad dėl tų augalų ir kitų nustatytų aplinkybių bus imtasi kažkokių priemonių. Å itÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigijo prieÅ¡ kokius 3-4 metus, dabar tiksliai pasakyti negali. Kai įsigijo Å¡itÄ Å¾emės sklypÄ , Å . tvora jau stovėjo. Šį žemės sklypÄ pirko pagal dokumentus ir nieko nežiÅ«rėjo, nesutikrino, ar jo perkamo žemės sklypo dokumentai atitinka faktines aplinkybes. Po įsigijimo, ne iÅ¡ karto, bet po kokių 1-2 mėnesių, kilo įtarimas, kad tvora įsirėžusi į jo žemės sklypÄ , kad jame pasodinti augalai, statomi konteineriai.

Bandė su kaimynais kalbėtis gražiuoju, bet jiems gražiuoju nesigavo, todėl atsidÅ«rė teisme. Negali patvirtinti, ar tų puÅ¡elių, medžių, kitų augalų nebėra jam priklausančiame žemės sklype, nes nematė. Kada bÅ«na Lietuvoje, visÄ laikÄ užvažiuoja ir pasižiÅ«ri tÄ sklypÄ , kuris ribojasi su L. Å . žemės sklypu. Specialiuoju liudytoju apklaustas V. Å . teisme parodė, kad sutinka duoti paaiÅ¡kinimus. Viskas atsitiko dėl tvoros, dėl puÅ¡elių. Kai tvėrėsi tvorÄ , pasikvietė matininkÄ , jis jam pažymėjo taÅ¡kus.

VisÄ pamatÄ jie statėsi į savo pusę tiksliai, kad tvora nebÅ«tų nei kiek išėjusi pas kaimynÄ . Pastatė tvorÄ , 2017 m. pridavinėjo namÄ , vėl atvažiavo tie patys matininkai iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“, kurie viskÄ sutikrino. Pridavė namÄ , patikrino žemėtvarkoje, sakė, kad viskas gerai. Tada prasidėjo visi tie permatavimai dėl kelių centimetrų. Tada jis dar kartÄ pasikvietė matininkÄ , kad jis patikrintų, kaip čia yra. Jis jam garantavo, kad čia viskas yra gerai, o tos paklaidos susidarė todėl, kad prieÅ¡ kokį deÅ¡imtmetį buvo matuota, kai buvo naudojama senesnė aparatÅ«ra, kuri tiesiog muÅ¡a paklaidÄ .

Dabar, kai matavo, irgi yra tos paklaidos, tačiau pagal visus įstatymus jos yra leistinos. Jis pasakė nesinervuoti, nes viskas yra gerai. Kiek žino, Å¡iai dienai tas žemės sklypas, dėl kurio kilo visas Å¡itas ginčas, priklauso V. M.. Å itas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendra nuosavybe priklauso jam ir žmonai. Kaip specialus liudytojas jis nebuvo apklaustas. Tada, kai buvo skundas, žemėtvarka matavo. Kiek žino, per tÄ visÄ procesÄ juos žemėtvarka kvietė, jie patys dar dėl viso pikto pasitikrino.

Žemėtvarka tik tyrė, bet jų nenubaudė, nes viskas atitiko. Žino, kad sutuoktinė buvo gavusi protokolÄ . Skaitė nutarimÄ nutraukti ir nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, bet jo paraidžiui nepamena. Vietovė, kurioje jie gyvena, yra kaimo, tai (duomenys neskelbtini). Dabar jau žino, kad pagal nekilnojamojo turto kadastro nuostatus leistina paklaida mieste yra iki 10 cm, o kaime iki 30 cm, bet kai jie darė, tai darė taip, kad nei kiek nebÅ«tų iÅ¡lindę pas kaimynÄ . Kaip jam paaiÅ¡kino matininkai, prieÅ¡ 10 metų aparatÅ«ra buvo daug prastesnė, muÅ¡davo daug didesnes paklaidas, dėl 10-20 cm viskas buvo normos ribose.

Sakė, kad matuojant su tuo pačiu aparatu, galima Å¡iandien rasti taip, o kitÄ dienÄ dar už 10 cm. Ta aparatÅ«ra per deÅ¡imtmetį tikrai pasikeitė. Jie nekalti, kad jiems taip parodė ir, kad tais laikais buvo tokia aparatÅ«ra. Esmė buvo pastatyti, kad nei kiek nebÅ«tų pas kaimynÄ . Kai buvo atliekamas institucijos patikrinimas ir matuojama, kaip ta tvora pastatyta, dalyvavo ir jis. Matė, kokie duomenys įraÅ¡yti patikrinimo akte – kiek nurodyta, kad tvora įsikiÅ¡a į kaimyninį sklypÄ . Nesutinka su tais matavimais, kad vienas kvadratinis metras yra užimtas, nes tai yra aparatÅ«ros paklaidos, pamatavus kitÄ dienÄ , jos vėl bus kitokios.

Visoms aparatÅ«roms yra duodama paklaida, jei perliptų per visus rėmus, tai nieko nesakytų, nes bÅ«tų kaltas. Po deÅ¡imtmečio aparatÅ«ra patikslės ir gal bus dar tiksliau. PareigÅ«nai, kurie buvo atvykę ir matavo Å¡itÄ Å¾emės sklypÄ , sakė, kad aparato paklaida yra kokie 3-5 cm, t. y. maža. PrieÅ¡ deÅ¡imtmetį ta aparatÅ«ra, kuria tuo laiku matavo, buvo pati naujausia, bet su laiku aparatÅ«ra keičiasi. Institucijos pareigÅ«nai, kurie atliko matavimus, nevertino, kieno naudai turi bÅ«ti taikoma paklaida, tiesiog yra aparatÅ«ros paklaida, tam ir yra tie centimetrai kaimui, miestui, kad žmonėms nebÅ«tų tokių problemų.

Gretimo sklypo savininkas V. M. pretenzijas siuntė raÅ¡tu. Visada norėtų problemas iÅ¡spręsti gražiuoju. PrieÅ¡ pat anÄ teismÄ raÅ¡tiÅ¡kai paprašė, kad iÅ¡keltų tas puÅ¡eles, parašė, kad jos trukdo. Be jokių problemų jas iÅ¡kėlė, jokių problemų dėl to nekilo. BÅ«tent tÄ dienÄ , kai paprašė, tai jie tas puÅ¡eles ir iÅ¡kėlė. Iki to laiko jos niekada nekliuvo. Jomis buvo pagražinta teritorija. Svetimame žemės sklype buvo pasodintos 5 puÅ¡elės. Jos buvo pasodintos gal prieÅ¡ kokius du metus, bet tiksliai nepamena.

Iki posėdžio jokių pretenzijų dėl Å¡itų puÅ¡elių nebuvo gavę. Jis pats vykdė tvoros įrengimo darbus. Tuos darbus vykdė patikintas matininkų. Jis pats aparatÅ«ros neturi. TÄ Å¾emės ribÄ prieÅ¡ darbus parodė matininkas. Jis pats darė visus darbus, susijusius su žemės lyginimu. Žemės sankasa buvo formuojama dar prieÅ¡ V. M., tie keliai buvo statomi ir pastatyti, o puÅ¡eles pasodino jis. TvorÄ statė pats. V. M. žemės sklype tvoros sankasos formuoti nebereikėjo, kadangi ji jau buvo.

Jis formavo sankasÄ tik savo namo sklype. Tiesiog buvo kelias, jie Å¡alia kelio pasižymėjo ir pastatė pamatÄ . V. M. žemės sklypo pusėje sankasa jau buvo suformuota, nes visa tai jau buvo padaryta buvusio savininko. Žemės darbų už savo tvoros, t. y. V. M. žemės sklype, jie nevykdė. 2020 m. vasario 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo detalių, kurios yra užfiksuotos 2020 m. vasario 14 d. akte ir prie jo esančiuose prieduose, atmintinai tikrai nežino. V. M. sklype, esančiame už jų tvoros, piktžolėms augti neleido, todėl pasodino puÅ¡eles ir pagražino aplinkÄ .

BÅ«tų buvę geriau, jei pats savininkas tas piktžoles ravėtų, nes ten toliau, kur jie nesirÅ«pino, buvo piktžolės. Nacionalinės žemės tarnybos atlikto patikrinimo akte esančioje fotofiksacijoje Nr. 5 yra jo atlikta, jis ten sulygino, sutvarkė. Å iuos žemės tvarkymo darbus, medžių sodinimÄ V. M. priklausančiame žemės sklype atliko nieko nepraÅ¡omi, tiesiog sutvarkė patys. V. M. nebuvo kreipęsis į juos, kad atliktų tokius darbus, bet niekada tam ir neprieÅ¡taravo. V. M. jo žemės sklype jokių tvarkymo darbų neatlieka.

Liudytojas S. Ž. teisme parodė, kad teismas jį kviečia liudytoju dėl administracinio nusižengimo, kuris buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jų specialistai, kurie užsiima valstybinės žemės naudojimo kontrole, buvo nuvykę į tÄ vietÄ , nustatė kažkiek pažeidimų. Pagal tuos požymius pilietės tvora buvo kažkiek užlipusi ant privataus kaimyno sklypo, dar buvo ir įvažas. Tas pilietis, pagal kurio skundÄ važiavo tikrinti, buvo nurodęs, kad viskas turi bÅ«ti paÅ¡alinta.

Jis visų paklausdavo, ar jie sutinka, kad kažkiek pažeidė sklypo ribas. Visi sutikdavo su tuo, kad yra kažkoks pažeidimas, bet per menkas pažeidimas, kad dėl to reikėtų bausti. Dabar neatsimena, kiek Å¡iuo atveju tvoros užlipo, ar buvo vienas kvadratinis metras ar du kvadratiniai metrai. PraktiÅ¡kai pažeidimas buvo dėl kažkiek centimetrų. Jis tų bylų pas save neturi, jas grÄ Å¾ina, nes pagal asmens duomenų apaugÄ negali laikyti bylų savo kabinete. Tada nesutiko, kad bÅ«tų skiriama bauda.

Nutarimus priima vedėjas, ar nutraukti bylÄ arba toliau tirti. Buvo suraÅ¡ytas protokolas be administracinio nurodymo. Pripažįsta, kad tikrai užlipo ant kaimynų sklypo, reiÅ¡kia, jog kažkÄ ne taip padarė. Po to, ar už tai jį bausti ar pasigailėti, nutaria vedėjas. Nes jis turi užfiksuoti, suvesti pagrindus Vidaus reikalų ministerijos administracinių nusižengimų registre. Jam pateikė bylÄ , kur buvo visas tas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÄ® ,,Registrų centras“ dėl to sklypo. Kiek prisimena, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra L.

Å .. Jam atrodo, kad tada ji viena buvo to sklypo savininkė, o jos sutuoktinio V. Å . gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Ji pripažino, kad su savo tvora kažkiek pažeidė kaimyno sklypo ribÄ . Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose yra paraÅ¡ytos paklaidos, bet ten su tomis paklaidomis vyksta ginčas, kaip jas traktuoti. Ten paraÅ¡yta, kad miesto teritorijoje leidžiama iki 10 cm, o užmiestyje galima iki 30 cm. paklaida. Tačiau, jei asmuo su tokiu pačiu prietaisu matuoja mieste ir kaime, tai jis matuoja vienodai.

Matavimo paklaida yra tik centimetrai. Ne jam komentuoti, kodėl tokios paklaidos yra nurodytos nuostatuose. Turėjo ne tik jų matininko, bet dar ir to kito matininko duomenis apie tÄ pažeidimÄ , kuriuose buvo nurodyta, kad ta tvora yra užlipusi. Buvo du Å¡altiniai, kurie rodė, kad yra pažeidimas. Kadastro nuostatai kažkiek leidžia užlipti į kaimyno sklypÄ , bet praktiÅ¡kai ta problema turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiama piliečių susitarimu, kad tų konfliktų nebekiltų vėliau. Kitu atveju kils konfliktas, nes vienas sakys, kad asmuo užlipęs ant jo žemės ir jo turtÄ laiko savo turtu.

Kad neatlikti kadastrinių matavimų iÅ¡ naujo, jog įvertinti pokytį, tarp piliečių daro sutartis. Jie įsiteisina Å¡itÄ dalykÄ , kad nebekiltų tokių problemų ateityje. FaktiÅ¡kai tie prietaisai labai tikslÅ«s, tai pasakys ir specialistai, kurie atlieka tokius matavimus. Matavimų tikslumas labai didelis, gali bÅ«ti tik 1 cm paklaidos. Kiek domėjosi, matavimo prietaiso paklaida leidžiama iki 2 cm. Jam atrodo, Å¡iuo atveju buvo apie 10 cm, buvo užvaldytas apie 1 kvadratinis metras. Be to, jie visi trys įsirengė įvažas į savo sklypÄ ant V.

M. sklypo. Nebuvo naudojama valstybinė žemė, nes čia du fiziniai asmenys. Buvo įvykusi korektūros klaida dėl protokole nurodytos užimtos valstybinės žemės, valstybinė žemė nebuvo naudojama, nes čia buvo fiziniai asmenys. Jis tik bendrai gali pasakyti, kodėl protokolas buvo surašytas tik po pusmečio, nes apie tai dabar tikslių duomenų neturi. Faktiškai yra didelė problema, kai jie negali iškviesti piliečių, nes labai retai jie atvyksta pirmu kvietimu, kai kurie dar nėra atvykę visai, o jau praėjo beveik 2 metai, bet jie jų iškviesti negali, tai tas visas dalykas nusitempia.

Jie jų iÅ¡kviesti negali, nes jie nereaguoja. Reikia pasitikslinti dokumentus, gal bus kiti specialistai, kurie ruošė tuos kvietimus asmenims, nes jis jų neruoÅ¡ia. Jis tik gauna praneÅ¡imÄ , kad tokiÄ dienÄ pas jį atvyks toks pilietis. Jam sunku pasakyti, kiek jie buvo paruošę tų kvietimų. Ne jis ruoÅ¡ia tuos pakvietimus atvykti protokolo suraÅ¡ymui. Pilietis atvyksta, pateikia savo asmens dokumentÄ , tada jį supažindina, dėl ko jis yra iÅ¡kviečiamas, kadangi nagrinėjamas administracinis nusižengimas, tai pasakoma, kokios jo teisės ir pareigos, dažniausiai, jei jis nori, duoda pasiskaityti, kur viskas suraÅ¡yta, o toliau nagrinėja detaliau, paaiÅ¡kina, kokia eiga vyksta tas dalykas, kokie yra etapai, suraÅ¡omas protokolas arba protokolas su administraciniu nurodymu, kuris užregistruojamas Vidaus reikalų ministerijos administracinių nusižengimų registre.

Jei žmogus sutinka su tuo pažeidimu, tada suraÅ¡omas protokolas su administraciniu nurodymu ir aptariama, kada jis pažeidimÄ paÅ¡alins. Jei nesutinka, tai tada pilietis yra kviečiamas pas vedėjÄ dėl nutarimo priėmimo. Tada vedėjas sprendžia, ar to žmogaus pasigailėti ar bausti. Pagrindas yra specialistų, kurie užfiksavo patikrinimo aktÄ , gauti duomenys. Ten jis suraÅ¡o visus duomenis, tai yra pagrindas. Jis dar turėjo kito matininko atliktus visus matavimus. SuraÅ¡ydamas protokolÄ , turėjo:

Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktÄ , kitų matininkų užfiksuotus dokumentus, nukentėjusio asmens skundÄ , o prie to skundo buvo pridėti to matininko atlikti matavimai. Tiksliai negali prisiminti, kokie dar pažeidimai buvo užfiksuoti bÅ«tent Å¡ioje byloje, bet visų pagrindas buvo tvoros ir įvažos. Jei kažkas be sutikimo ant kito sklypo supila kažkokias savo medžiagas, pasideda statybines medžiagas, tai aiÅ¡kiai yra pažeidimas. Kažkiek jie atsižvelgė į aplinkybes dėl tų puÅ¡elių, bet jam yra labai sunku pasakyti apie konkretų L.

Å . atvejį. Kadangi, kai jis baigia bylÄ , tai jÄ atiduoda saugoti, nes joje yra daug asmens duomenų. Dėl to jų specialistai, kurie užsiima kontrole, važiavo patikrinti, ar tikrai V. M. skundas pasiteisino. Jei žiÅ«rėti dėl tų paklaidų, tai skundas lyg ir nepasiteisino. IÅ¡ visos tos grupės asmenų tik vienas pilietis su savo tvora buvo pažeidęs 30 cm. Turi labai daug bylų, jam sunku pasakyti, kas ten kiek yra. Jis Å¡ito dalyko nesprendžia, ar V. M. pripažinti nukentėjusiuoju, nes jam tik reikia užfiksuoti administracinių nusižengimų protokolÄ ir pažeidimÄ , o toliau jau dalyvauja kiti asmenys.

Jam praktiÅ¡kai nelabai turi rÅ«pėti, kas yra to gretimo sklypo savininkas. Jis turi pažeidimÄ , kad pilietis užlipo ant kaimynės sklypo. Daugiausiai jie nagrinėja bylas dėl laisvos valstybinės žemės. Å iuo atveju visi piliečiai stebėjosi, prie ko čia jie – tarnyba, nes du fiziniai asmenys susipyko, o juos įkiÅ¡o kaip atpirkimo ožius. Å iuo atveju vienas ir kitas turėjo kreiptis į teismÄ , kad jų teisės pažeistos. O įtraukė jų tarnybÄ , nors jie nei tos žemės savininkai, nei kÄ .

Jei šalia būtų buvusi valstybinė žemė, tai tada aišku, nes jie yra valstybinės žemės patikėtiniai. Nacionalinė žemės tarnyba vykdo kontrolę visos žemės: privačios, neprivačios, kas susiję su panauda, nuoma, viskas eina po šita vėliava, nes jie vykdo valstybinės žemės kontrolę. Jis bendrai pasakė, kad yra padarytos tos įvažos, ten labai daug situacijų, o bylos su savimi neturėjo, todėl jam labai sunku prisiminti. Kadangi jis šiuo atveju neturėjo bylos, tai nežinojo, su kuo teisme bus reikalas – su kokiu žmogumi, kad būtent su L.

Å .. Dabar tikrai neprisimena, ar L. Å . atveju buvo padarytos įvažos. Neatsimena, ar L. Å . atvyko į jo paskirtÄ posėdį. FiziÅ¡kai neįmanoma atsiminti, nes per Å¡iuos metus bus koks 100 datų, paskirtų posėdžiams. Liudytoja T. P. teisme parodė, kad 2020 m. vasario 12 d. atlikinėjo patikrinimÄ pagal Å iaulių skyriuje gautÄ praÅ¡ymÄ . PraÅ¡ymÄ pateikęs asmuo buvo V. M.. Bylos nagrinėjimas yra susijęs su Å ., su sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais. PraktiÅ¡kai pagal tÄ praÅ¡ymÄ buvo nusimatę patikrinimÄ .

Tada vyko ir atliko Å¡itÄ patikrinimÄ . Kaip patikrinimÄ atliekantys pareigÅ«nai aprašė faktinę situacijÄ pagal jų galiojančius nuostatus, aprašė tai, kÄ matė tai dienai. Nustatė, kad yra nesilaikoma 11.6 papunkčio ir įrašė galimÄ pažeidimÄ , kuris, jų manymu, atitinka Žemės įstatymo 21 str. 7 p. nustatytus reikalavimus. FaktiÅ¡kai tikrino, ar į Å¡itÄ Å¾emės sklypÄ nepatenka kitų kaimyninių žemės sklypų tvoros. Å iuo atveju buvo suraÅ¡yta, kad tikrinamame žemės sklype, prie žemės sklypo ribų su privačiais žemės sklypais, nurodyti unikalÅ«s numeriai, buvo įrengta dalis tvorų pamatų.

FaktiÅ¡kai tvorų pamatai kažkiek įėjo į tikrinamÄ Å¾emės sklypÄ . PatikrinimÄ dažniausiai atlieka du pareigÅ«nai. Ji dažniausiai raÅ¡o tekstÄ , o su ,,GPS“ imtuvu ir fotoaparatu dirba jos kolega M. S.. Atlikus patikrinimÄ , yra pridedama fotofiksacija ir schema, o tada tas aktas yra registruojamas ir keliamas į jų sistemÄ . Čia reikėtų žiÅ«rėti į schemÄ , kiek sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvoros pamatas buvo įsikišęs į svetimÄ sklypÄ . Jiems yra svarbus užimamas plotas, kuris bÅ«na galimai savavaliÅ¡kai užimamas, o ne centimetrai.

Å iuo atveju buvo 0,0001 ha žemės plotas, kuriame buvo įrengtas tvoros pamatas. Bet kokiu atveju užėmimas yra matuojamas ploto vienetais. Tuo klausimu, ar įstatymas leidžia kažkiek tvoros pamato pastumti į svetimÄ Å¾emės sklypÄ , reikia vadovautis norminiais dokumentais, Å¡iuo atveju kadastro nuostatais. Dabar jų kontrolės nuostatai yra papildyti vienu punktu, dar papildomai turi atkreipti dėmesį į kadastro nuostatus. Rajone tas atstumas yra kažkur apie 30 cm. Bet vis tiek yra skaičiuojamas plotas – kiek jis užėmė.

Su savimi dabar neturi kadastro nuostatų, juos reikia skaityti pažodžiui, kitaip aiÅ¡kiai negalėtų įvardinti, tik galėtų iÅ¡ savo kontrolės nuostatų paskaityti tÄ punktÄ , kuris ir nurodo į tuos kadastro nuostatus, kad ,,žemės naudojimo patikrinimo metu skirtingomis techninėmis priemonėmis nustatant žemės Å«kio, žemės sklypo ribos posÅ«kio taÅ¡kÄ , nustatytÄ atliekant Å¡io žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kitos situacijos elementus, padėtį vietovėje, laikomasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.

Kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kitÄ sklypÄ bÅ«tų užėmęs dar kitokiais bÅ«dais be tvoros įsikiÅ¡imo, neužfiksavo. Jie orientavosi į asmens praÅ¡ymÄ , o asmens praÅ¡yme buvo įraÅ¡yta: ,,V. Å . savavaliÅ¡kai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos (duomenys neskelbtini). Jo pastatyta tvora į jo žemės sklypÄ yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm“. Jie vadovavosi asmens pateiktu praÅ¡ymu. Žinant ANK 110 str., kas yra žemės užėmimas, kitokių požymių jie nematė, nebuvo uždaro kontÅ«ro želdinių.

Želdinių uždaras kontÅ«ras – tai žemės užėmimas, kuris gali bÅ«ti identifikuojamas aptvėrus tam tikrÄ plotÄ tvora arba užsodinus želdiniais, kada sudaromas visiÅ¡kai uždaras kontÅ«ras, kuris yra nepraeinamas, kai auga, tarkim, tujos ir jos visiÅ¡kai suaugusios. Å itoje situacijoje jie fiksavo tik tvorÄ , kuriÄ traktavo kaip užėmimÄ ANK 21 str. 7 p. prasme. Jie mato plačiau, jei, tarkime, jie atvykę mato, kad tai yra statinys, tada perduoda Statybos inspekcijai, jei yra želdiniai, kuriems reikalingas leidimas kirtimui, Å¡alinimui, sodinimui - kitai institucijai.

Pagal Vietos savivaldos įstatymÄ , sklypo savininkas, turėdamas savo žemės sklypo planÄ , gali paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl tokių želdinių paÅ¡alinimo, tvarkymo. Tie želdiniai, kuriems reikalingas leidimas, jos manymu, turi bÅ«ti didesni nei 8 cm diametro. KrÅ«mai gali bÅ«ti Å¡alinami be leidimo, kiek žino, iÅ¡ bendro iÅ¡prusimo, bet tai yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija. Jie vadovaujasi Å iaulių rajono savivaldybės želdinių taisyklėmis, kai persiunčia tam tikrus rastus pažeidimus savivaldybei arba aplinkos apsaugos agentÅ«rai.

Å iuo atveju jiems pasirodė tik tai, kÄ jie užfiksavo, matė galimÄ nusižengimÄ pagal ANK 110 str. Kiek mato iÅ¡ nuotraukos, Å¡itie augalai labai maži, menki ir klausimÄ dėl jų pertvarkymo bet kokiu atveju spręstų savivaldybė, bet, jos nuomone, nereikėtų jokio leidimo. Tokiu atveju savininkas turėtų kreiptis į savivaldybę. Å itie želdiniai ypatingai maži, menki ir jie nesudaro uždaro kontÅ«ro, todėl negali bÅ«ti traktuojami kaip žemės užėmimas. Be to, jie negali pasakyti, nes gal savininkui tie želdiniai patiko, gal jis pats tuos želdinius pasodino, gal tikrinamo sklypo savininkas neprieÅ¡tarauja, kad jie augtų.

Vykstant į patikrinimÄ , pasiruoÅ¡imas vyksta pagal Å¡iuo metu galiojančius nuostatus ir taisykles. Vyksta pasiruoÅ¡imas ir yra tikrinamas iÅ¡ VÄ® ,,Registrų centras“ žemės sklypo savininkas, koks yra sklypas, kokioje vietoje, koks yra jo plotas, paskirtis, bÅ«das, kada įgytas tas sklypas, kokia dokumentacija yra sukaupta Å iaulių skyriuje, gal yra pradėti kažkokie projektai, gal yra kiti dokumentai, gal to asmens buvo kreiptasi anksčiau dėl kažkokių reikalų, analizuojama esama informacija skyriuje ir dokumentai, kuriais galėtų pasinaudoti pareigÅ«nai prieÅ¡ vykdami į patikrinimo vietÄ .

Tai, kÄ nustatė tikrindami V. M. žemės sklypÄ , santykyje su Å . priklausančiu žemės sklypu, jie įrašė į žemės panaudojimo patikrinimo aktÄ . Bendra informacija, su kuo jie turėtų susipažinti tikrindami žemės sklypÄ , yra įvardinta kontrolės nuostatuose ir taisyklėse. Jie turi susipažinti ir su skyriuje gauta informacija ir kas yra archyvinėje byloje, iÅ¡nagrinėti kadastro pažymÄ , susipažinti su esamais dokumentais. Jie tikrino bÅ«tent V. M. žemės sklypÄ , o ne kažkokio kito asmens, tai bÅ«tent su tuo žemės sklypu ir turi susipažinti, su visa esama dokumentacija apie tÄ Å¾emės sklypÄ .

Å iuo atveju, tikrinant žemės sklypÄ , buvo tikrinta pagal nuostatų 11.1, 11.2, 11.6 ir 11.7 papunkčius. Å itie papunkčiai yra įraÅ¡yti į kontrolės nuostatus. Pagal pirmÄ punktÄ reikia nustatyti, ar tikrinamas žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, o pagal 11.2 punktÄ , ar žemės sklypas prižiÅ«rimas ir tvarkomas taip, kad bÅ«tų tinkamas naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį, 11.7 punktas, ar nepažeidžiamos žemės naudojimo ribos, ar yra riboženkliai.

Å ito sklypo paskirtis yra susisiekimo – komunikacijos. Paskirtis kita, į naudojamÄ bÅ«dÄ , susisiekimÄ , inžinerinių tinklų koridorius ir teritorijas. Tokia naudojimo paskirtis ir toks bÅ«das. Jie per metus padaro 313-314 patikrinimų, o per dienÄ bÅ«na po 5-6, todėl labai sunku prisiminti kiekvieno patikrinimo aplinkybes. Asmuo be tam tikrų sutikimų, leidimų, be savininko sutikimo negali vykdyti veiklos ant kito asmens nuosavybės. Gerai neprisimins, bet ji nepavadintų, kad ten vykdoma Å«kinė veikla, iÅ¡ nuotraukos mato, kad augaliukai ten labai maži.

Nepasakys, ar jie pasodinti savininko ar kaimyninio sklypo savininkės. Matomi labai neaukÅ¡ti, retai pasodinti spygliuočiai. Dar kartÄ paminės, kad asmuo, kuris kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybÄ , kaip pažeidimÄ savo pareiÅ¡kime įvardino tų asmenų tvorÄ . FaktiÅ¡kai patikrinimas buvo atliktas pagal asmens praÅ¡ymÄ . Tas praÅ¡ymas įraÅ¡ytas į patikrinimo aktÄ , yra nurodyta jo gavimo data ir numeris. Nagrinėjant tÄ faktinę situacijÄ , buvo padaryta iÅ¡vada dėl Žemės įstatymo 21 str. 7 p. pažeidimo, kas liečia užėmimÄ .

Tie želdiniai, kurie yra pasodinti, kaip mato iš nuotraukos, yra labai reti ir labai maži, todėl nesudaro uždaros erdvės, nepraeinamo barjero ir negali būti traktuojami žemės užėmimu, kuris yra pagal ANK 110 str. Želdiniai yra tvarkomi žemės savininko. Pavyzdžiui, asmuo valstybinėje žemėje pasodino želdinį, tai šitas želdinys priklauso ne tam asmeniui, o priklauso valstybei, kadangi jis yra pasodintas valstybinėje žemėje. Šiuo atveju tie augalai, kurie auga V. M. žemės sklype, yra jo.

Tai raÅ¡ydamas praÅ¡ymÄ jų pertvarkymui, tarkime, jei augalai bÅ«tų dideli, jis turėtų pridėti praÅ¡ymÄ ir pridėti nuosavybės dokumentÄ . L. Å . negalėtų Å¡itų želdinių, pasodintų svetimame žemės sklype, pertvarkyti. Ji nėra tikra, kad L. Å . juos pasodino, bet viskÄ turi daryti žemės sklypo savininkas. Negali patvirtinti, ar Å¡iuo atveju buvo analizuojamas V. M. sklypo nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as su istorija, ar sutrumpintas variantas. Nežino, iki patikrinimo tikrai negirdėjo, kad bÅ«tų buvęs duotas leidimas Å¡iame sklype tretiesiems asmenims vykdyti kažkokiÄ veiklÄ , o po patikrinimo tam tikras kalbas girdėjo, kad buvęs sklypo savininkas gal ir buvo davęs leidimÄ .

Buvo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas, bet dabar pavardės nepasakys, negali garantuoti, kad jis buvo duotas dėl tų asmenų. Ji Å¡iandien Å¡ios bylos tyrime visiÅ¡kai nedalyvauja. Ji yra pareigÅ«nė ir faktiÅ¡kai formuoja bylas, tvarko bylos dokumentacijÄ , atlieka patikrinimÄ ir raÅ¡o pirmÄ kvietimÄ atvykti į skyrių. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini) tikrino sklypÄ . Tikrindami Å¡itÄ sklypÄ nustatė, jog dalis tvoros pamatų yra už sklypo ribų, bÅ«tent, tikrinamame sklype.

Buvo atlikti matavimai ir parengta matavimų schema, o toliau viskas paraÅ¡yta akte. Sklype (duomenys neskelbtini) tvoros pamatai įrengti už sklypo ribos. Dabar nepasakys, kiek tiksliai centimetrų, gal iki 14 cm. Jei matytų situacijos schemÄ , tai galėtų pasakyti tiksliau. Å itÄ patikrinimÄ darė su kolege. Jis matavo ir naudojo prietaisÄ ,,Spectra SP 60“. Å ito prietaiso deklaruojama paklaida 80 mm plius 1 ppm. Prietaise pagal nutylėjimÄ yra nustatyta, kad jis taÅ¡kÄ matuotų iki 2 cm paklaidos ribose, jei paklaidos riba didesnė, tai prietaisas klausia, ar fiksuoti Å¡itÄ taÅ¡kÄ .

Prietaisas visÄ laikÄ klausia, jei didesnė paklaida, jei paklaida iki 2 cm, tai jis neklausia, o fiksuoja taÅ¡kÄ . Čia taÅ¡kai fiksuoti iki 2 cm. Galima tokia situacija, kad asmuo, atvykęs ir naudodamas kitÄ prietaisÄ , nustatytų kitokias žemės sklypo ribas nei jis nustatė, nes dėl prietaisų tikslumo, dėl paties matininko, dėl oro sÄ lygų nebus idealiai tokia pati koordinatė to paties taÅ¡ko. Buvo užfiksuota, kad tikrinamame žemės sklype pamatas tikrai įrengtas už sklypo ribos. Ä®statymas neleidžia įsirengti tvoros pamato Å¡iek tiek iÅ¡einant iÅ¡ savo žemės sklypo ribos.

Jis fiksuoja naujai nustatytas ribas, ir tada yra paklaidos, bet čia kalbama apie riboženklio tÄ pačiÄ vietÄ , jei jie tikrintų tÄ patį riboženklį. Jei vienas matininkas pamatuoja, o kitas asmuo negali nustatyti tos pačios koordinatės, tai bus kažkokios paklaidos. Kaimo vietovėje leidžiama paklaida yra iki 30 cm, miestui iki 10 cm. Vadinasi, kiekvienas matininkas, pamatavęs tÄ riboženklį, užfiksuoja koordinatę, o tada jie, kaip tikrintojai, patikrina, ir, jei yra iki 10 cm mieste, o kaime iki 30 cm paklaida, to pažeidimu nelaiko.

Tuo metu jų taisyklėse dar nebuvo kalbos apie tas paklaidas. Nuo 2021 m. į taisykles įrašė, kad reikia atsižvelgti į paklaidas. Jei Å¡iai dienai jis, matuodamas nustatytų iki 30 cm paklaidÄ , nefiksuotų kaip galimo pažeidimo. Pernai metais taisyklėse to nebÅ«davo, tai jie fiksuodavo viskÄ . Patikrinimo metu jis atliko fotofiksacijÄ . Å ioje fotofiksacijoje turėtų bÅ«ti užfiksuotas tvoros pamatas – besiribojančio sklypo riba su tikrinamu žemės sklypu. Augalai yra ne Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos klausimas, tai yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija.

Ne jų funkcija yra tikrinti augalus. Jei bÅ«tų uždaras kontÅ«ras, apribotas augalais, tai galima traktuoti kaip užėmimÄ . Jis čia nemato Å«kinės veiklos. Inžinerinių tinklų koridoriuje galima sodinti medžius, vykdyti Å«kinę veiklÄ . Inžinerinis koridorius nėra tik asfaltas, bÅ«na Å¡aligatviai, želdiniai, sustojimo aikÅ¡telės. Negali atsakyti, ar sodinant medžius inžineriniame koridoriuje, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti požeminių komunikacijų vietas, nes medžių sodinimas ne jų kompetencija.

Negali pakomentuoti, kur galima sodinti medžius. Skundas netenkintinas. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta netinkamai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas arba savavaliÅ¡kas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų. Teismų praktikoje savavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010).

Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).

AiÅ¡kindamas užėmimo sÄ vokÄ ANK 110 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad užėmimas gali bÅ«ti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).

Pagal teismų praktikÄ administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio l dalį privalo bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

Nagrinėtinu atveju matyti, kad 2020-01-20 V. M. kreipėsi su skundu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrių, nurodydamas, kad V. Å . savavaliÅ¡kai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), nes V. Å . pastatyta tvora į jo žemės sklypÄ yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm. Dėl gauto skundo 2020-02-12 buvo atliktas patikrinimas ir 2020-02-14 suraÅ¡ytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad 2020-02-12 atlikus V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimÄ , nustatytas galimas pažeidimas, kad kaimyninių žemės sklypų savininkai įrengė tvoros pamatus nesilaikydami savo žemės sklypo ribų ir naudoja dalį žemės pažeisdami gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teises ir įstatymų saugomus interesus. Po atlikto patikrinimo 2020 m. liepos 13 d.

L. Å . buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad įrengiant tvorÄ L. Å . nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotas, kuriame įrengtas tvoros pamatas, nurodyta, kad tokiais savo veiksmais L. Å . pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimÄ .

Tačiau po protokolo suraÅ¡ymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . Kaip rodo bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjas V. M. nesutinka su tokiu nutarimu ir mano, kad L. Å . veiksmuose yra ANK 110 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Nukentėjusysis V. M. tiek skunde, tiek duodamas parodymus teisme teigė, kad kaimynai jo privačioje nuosavybėje savivaliauja, jis neteko vieno kvadratinio metro savo žemės ploto dėl kaimynų veiksmų, kadangi jam priklausančio žemės sklypo dalyje jie pastatė tvorÄ , pasodino medžius, laiko Å¡iukÅ¡lių konteinerius, dėl ko yra varžoma jo teisė tvarkytis taip, kaip jam norisi, be to, jis už savo nuosavybę moka mokesčius. Teisminio nagrinėjimo metu L. Å ., pasisakydama dėl tvoros įrengimo, nesutiko su nukentėjusiojo argumentais ir paaiÅ¡kino, kad sklypo ribos buvo nustatytos pasikviečiant specialistus, turinčius atitinkamas licencijas, specialius sklypo ribai nustatyti skirtus aparatus, kai pirko sklypÄ , pasikvietė matininkÄ iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nurodė, kur yra sklypo ribos, pagal tas nurodytas sklypo ribas jie įrenginėjo tvoros pamatÄ lygiai savo pusėje ir nei kiek neiÅ¡lįsdami į kaimyno pusę, 2017 m., kada pridavinėjo savo namÄ , vėl pasikvietė specialistus, kurie apėjo visÄ jų teritorijÄ , padarė kadastrinius matavimus, pagal juos jų tvora buvo įrengta teisingai, Å¡ituos duomenis jie pateikė Nacionalinės žemės tarnybai, kuri tuos duomenis patvirtino, ir visi tie pakeitimai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Be to, ji teigė, kad neturėjo jokio noro užimti V. M. priklausantį žemės sklypÄ , o kelių centimetrų matavimo nesutapimai galėjo atsirasti dėl pasikeitusios technikos, kuri, laikui einant, tobulėja, tikslėja. AnalogiÅ¡kas aplinkybes teismui aiÅ¡kino ir V. Å ., kuris teismui tvirtino, jog, kai tvėrėsi tvorÄ , pasikvietė matininkÄ , jis jam pažymėjo taÅ¡kus, visÄ pamatÄ jie statėsi į savo pusę tiksliai, kad tvora nebÅ«tų nei kiek išėjusi pas kaimynÄ , pastatė tvorÄ , 2017 m. pridavinėjo namÄ , vėl atvažiavo tie patys matininkai iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“, kurie viskÄ sutikrino, pridavė namÄ , patikrino žemėtvarkoje, sakė, kad viskas gerai, kai prasidėjo visi tie permatavimai dėl kelių centimetrų, tada jis dar kartÄ pasikvietė matininkus, kad patikrintų, kaip čia yra, pastarieji jam garantavo, kad čia viskas yra gerai, o tos paklaidos susidarė todėl, kad kai buvo matuota prieÅ¡ kokį deÅ¡imtmetį, buvo naudojama senesnė aparatÅ«ra, kuri tiesiog muÅ¡a paklaidÄ , kai matavo dabar, irgi yra tos paklaidos, tačiau pagal visus įstatymus jos yra leistinos.

Liudytojas taip pat teigė, kad jis nesutinka su tais matavimais, jog vienas kvadratinis metras yra užimtas svetimo sklypo, nes tai yra aparatÅ«ros paklaidos, pamatavus kitÄ dienÄ , jos vėl bus kitokios, be to, tvirtino, jog kai jie įrenginėjo tvoros pamatÄ , tai darė taip, kad nei kiek nebÅ«tų iÅ¡lindę pas kaimynÄ . Teismas remiasi tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimais ir liudytojo V. Å . parodymais, nes, kaip rodo bylos medžiaga, Å¡ių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, bet patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme, t. y. prie bylos medžiagos prijungti žemės sklypo dokumentai, kuriuose užfiksuoti matavimai.

Liudytojas S. Ž. teisme teigė, kad jis turėjo ne tik jų matininko, bet dar ir kito matininko duomenis dėl tvoros pamato įrengimo, juose buvo nurodyta, kad ta tvora yra užlipusi į kitÄ Å¾emės sklypÄ . Liudytojas taip pat tvirtino, jog faktiÅ¡kai visi matavimo prietaisai yra labai tikslÅ«s, tačiau gali bÅ«ti matavimo paklaidos, kiek domėjosi, matavimo prietaiso paklaida leidžiama iki 2 cm. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad tikrino sklypÄ , esantį Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog dalis tvoros pamatų yra už sklypo ribų, buvo atlikti matavimai ir parengta matavimų schema, jis matavo ir naudojo prietaisÄ ,,Spectra SP 60“, prietaise pagal nutylėjimÄ yra nustatyta, kad jis taÅ¡kÄ matuotų iki 2 cm paklaidos ribose, jei paklaidos riba didesnė, tai prietaisas klausia, ar fiksuoti Å¡itÄ taÅ¡kÄ , jei paklaida iki 2 cm, tai prietaisas neklausia, o fiksuoja taÅ¡kÄ , Å¡iuo atveju taÅ¡kai buvo fiksuoti iki 2 cm.

Be to, liudytojas patvirtino, jog galima tokia situacija, kad asmuo, atvykęs ir naudodamas kitÄ prietaisÄ , nustatytų kitokias žemės sklypo ribas nei jis nustatė, nes dėl prietaisų tikslumo, dėl paties matininko, dėl oro sÄ lygų nebus idealiai tokia pati koordinatė to paties taÅ¡ko. Tokios aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, ar L. Å ., kaip žemės sklypo savininkė, įrengė tvoros pamatus nesilaikydama savo žemės sklypo ribų, ir naudoja besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotÄ .

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Š. 2020-07-13 administracinio nusižengimo protokole kaltinimas buvo suformuluotas dėl galimai užimto ir naudojamo 0,0001 ha besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkte yra nurodyta, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡iuo atveju ginčas kilo dėl žemės valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kaimo vietovėje, kur teisinis reglamentavimas leidžia ne didesnę nei 30 cm paklaidÄ . Kaip teismo posėdžio metu teigė L. Å ., jie neturėjo noro užimti kaimyno žemės, byloje yra V. M. matavimai, kurie atlikti 2020 m., jų pateikti matavimai, Nacionalinės žemės tarnybos matavimai ir jie visi skiriasi, viename taÅ¡ke yra net 5 cm skirtumas, todėl teisės aktai ir numato paklaidas, kurios galimos kaimo teritorijoje iki 30 cm.

Teisme specialiuoju liudytoju apklaustas V. Å . taip pat tvirtino, kad vietovė, kurioje jie gyvena, yra kaimo, tai (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto kadastro nuostatus leistina paklaida mieste yra iki 10 cm, o kaime iki 30 cm, todėl Å¡i leistina paklaida pažeista nebuvo, be to, kai jie darė, tai darė taip, kad nei kiek nebÅ«tų iÅ¡lindę pas kaimynÄ . Å ių asmenų paaiÅ¡kinimus patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas M. S., kuris teigė, kad kaimo vietovėje leidžiama paklaida yra iki 30 cm, miestui iki 10 cm, vadinasi, kiekvienas matininkas, pamatavęs tÄ riboženklį, užfiksuoja koordinatę, o tada jie, kaip tikrintojai, patikrina, ir, jei yra iki 10 cm mieste, o kaime iki 30 cm paklaida, to pažeidimu nelaiko.

Taip pat paminėjo, kad tuo metu, kai atliko matavimus pagal V. M. skundÄ , jų taisyklėse dar nebuvo kalbos apie tas paklaidas, tik nuo 2021 m. į taisykles įrašė, kad reikia atsižvelgti į paklaidas, tad, jei Å¡iai dienai jis, matuodamas nustatytų iki 30 cm paklaidÄ , to nefiksuotų kaip galimo pažeidimo, o pernai metais taisyklėse to nebÅ«davo, tai jie fiksuodavo viskÄ . Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau aptartas 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas, numatantis leistinas paklaidas, galiojo ir 2020-02-12 atlikto patikrinimo metu, todėl pareigÅ«nai nepagrįstai į tokias nuostatas neatsižvelgė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltė yra bÅ«tinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimÄ , administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rÅ«Å¡is, apibÅ«dinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – bÅ«tini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitÄ lemiantys intelektinis bei valinis elementai. ApibÅ«dinant veikas, apraÅ¡ytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiÅ¡kia ANK uždraustos pavojingos veikos pobÅ«džio suvokimu, o valinis elementas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymÄ .

Kaltė, bÅ«dama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiÅ¡kinys. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktikÄ administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio l dalį privalo bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Nagrinėtinu atveju ne tik pačios L. Å . paaiÅ¡kinimai, bet ir kita teismo posėdžio metu surinkta ir iÅ¡tirta bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad L. Å . žemės sklype buvo atlikti žemės sklypo ribų matavimai, pasitelkiant specialistus, kurie naudojo specialiÄ Å¾emės sklypo ribų matavimo technikÄ , kaltinime inkriminuoto 0,0001 ha galimai užimto ir naudojamo besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto dydis, kuris nepažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkte numatytų leistinų paklaidų, neleidžia teismui daryti iÅ¡vados, kad L.

Å . veiksmuose yra tyčios požymiai. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis iÅ¡kėlė klausimÄ , jog jo žemės sklypÄ kaimyninio žemės sklypo savininkai yra užėmę ne tik įsirengdami tvorÄ ant jo žemės sklypo, bet ir jo nuosavybėje pasodindami medžius bei laikydami Å¡iukÅ¡lių konteinerius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Å . teisme paaiÅ¡kino, kad konteinerių niekada nėra laikę prie namų, vienintelis atvejis bÅ«na tada, kai atvažiuoja Å¡iukÅ¡lių surinkėjai ir numeta, tada jie negali atsakyti už jų veiksmus, o jie visada savo Å¡iukÅ¡lių konteinerius laiko savo teritorijoje, niekada jų nėra palikę V.

M. teritorijoje. L. Š., teisme pasisakydama dėl V. M. žemės sklype pasodintų augalų, paaiškino, kad tiksliai neatsimena, bet tos pušelės buvo pasodintos gal prieš pusantrų metų, kadangi V. M. to sklypo netvarko, pasodino, kad būtų estetinis grožis, atrodytų šiek tiek gražiau, jie nesitikėjo, kad bus kažkokie nesusipratimai, pretenzijos, kai balandžio 14 d. įvyko teismo posėdis, pareiškėjas V. M. su advokatu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė prijungti prie bylos, tuose paaiškinimuose ir buvo nurodytos tos pušelės, iki to laiko jie jokių pretenzijų iš V.

M. nėra sulaukę, tos puÅ¡elės daugiau kaip pusę metų stovėjo vazonuose, buvo apkastos žemėmis ir jokių pretenzijų nebuvo, todėl jie jas pasodino, Å¡iuo metu tos puÅ¡elės yra iÅ¡keltos, sklypas sutvarkytas ir jokia žala nepadaryta. Å iuo atveju paminėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui pateikė tokius paaiÅ¡kinimus patvirtinančias nuotraukas. Be to, analogiÅ¡kas aplinkybes teismui nurodė ir posėdžio metu apklaustas V. Å ., teigdamas, jog V. M. žemės sklype gal prieÅ¡ kokius du metus buvo pasodintos 5 puÅ¡elės, iki teismo posėdžio jokių pretenzijų dėl Å¡itų puÅ¡elių nebuvo gavę, iki to laiko jos niekada nekliuvo, jomis buvo pagražinta teritorija, prieÅ¡ pat praėjusį teismo posėdį raÅ¡tiÅ¡kai papraÅ¡ius, kad iÅ¡keltų tas puÅ¡eles, nes jos trukdo, be jokių problemų jas iÅ¡kėlė, jokių problemų dėl to nekilo, bÅ«tent tÄ dienÄ , kai paprašė, tai jie tas puÅ¡eles ir iÅ¡kėlė.

Paminėtina, kad teisme apklausta kaip liudytoja T. P., kuri pagal V. M. skundÄ vyko į įvykio vietÄ ir atliko patikrinimÄ bei 2020-02-14 surašė patikrinimo aktÄ , parodė, kad faktiÅ¡kai tikrino, ar į V. M. priklausantį žemės sklypÄ nepatenka kitų kaimyninių žemės sklypų tvoros, nes orientavosi į asmens praÅ¡ymÄ , o asmens praÅ¡yme buvo įraÅ¡yta, jog V. Å . savavaliÅ¡kai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo dalį, nes neva jo pastatyta tvora į jo žemės sklypÄ yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm.

Teisme liudytoja taip pat teigė, kad ji neužfiksavo, jog sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), V. M. sklypÄ bÅ«tų užėmęs dar kitokiais bÅ«dais be tvoros pamato įsikiÅ¡imo, ANK 110 str. prasme kitokių užėmimo požymių nematė, t. y. nebuvo uždaro kontÅ«ro želdinių, želdinių uždaras kontÅ«ras – tai žemės užėmimas, kuris gali bÅ«ti identifikuojamas aptvėrus tam tikrÄ plotÄ tvora arba užsodinus želdiniais, kada sudaromas visiÅ¡kai uždaras kontÅ«ras, kuris yra nepraeinamas, kai auga, tarkim, tujos ir jos visiÅ¡kai suaugusios, Å¡itoje situacijoje pasodinti želdiniai buvo ypatingai maži, menki, labai neaukÅ¡ti, retai pasodinti spygliuočiai ir jie nesudarė uždaros erdvės, nepraeinamo barjero, uždaro kontÅ«ro, todėl negalėtų bÅ«ti traktuojami kaip žemės užėmimas pagal ANK 110 str.

Be to, liudytoja teigė, kad gal savininkui tie želdiniai patiko, gal jis pats tuos želdinius pasodino, gal tikrinamo sklypo savininkas neprieÅ¡taravo, kad jie augtų, nes V. M. pateiktame skunde želdinių klausimas nebuvo keliamas. AnalogiÅ¡kas aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojas M. S., kuris papildomai teisme parodė, kad augalai yra ne Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos klausimas, tai yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija, todėl ne jų funkcija yra tikrinti augalus, tačiau jei bÅ«tų buvęs uždaras kontÅ«ras, apribotas augalais, tai bÅ«tų galima traktuoti kaip užėmimÄ , tuo tarpu Å¡iuo atveju to nebuvo.

Dar daugiau, byloje esančios fotofiksacijos prie 2020-02-14 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tiek L. Å ., tiek teisme apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes želdinių klausimu. Taigi, įvertinus bylos duomenis, aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , kurioje yra pateikiamas žemės užėmimo sampratos aiÅ¡kinimas, kuriuo turėtų bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad L.

Å ., pasodindama puÅ¡eles ant V. M. priklausančio žemės sklypo, galėtų bÅ«ti trauktina administracinėn atsakomybėn už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės užėmimÄ . Tuo pačiu paminėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo nurodyta, kad piliečiams ir gretimo (sumažinto) žemės sklypo savininkui siÅ«loma parengti žemės sklypų amalgamacijai reikalingus dokumentus ir sudaryti, bei notariÅ¡kai patvirtinti, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, tokį žemės sandorį, kuriuo bÅ«tų įteisintas vieno privataus žemės sklypo ploto bei aplinkinių ribų sumažėjimas, o kito padidėjimas, geranoriÅ¡kai nesusitarus, nutarimu asmenims siÅ«loma žemės sklypų ribų pakeitimo dėl užtvertos tvoros klausimÄ spręsti teismine tvarka.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Ž. taip pat parodė, kad praktiÅ¡kai ta problema turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiama piliečių susitarimu, kad tų konfliktų nebekiltų vėliau, kad neatlikti kadastrinių matavimų iÅ¡ naujo, jog įvertinti pokytį, tarp piliečių daromos sutartys, ir Å¡itÄ dalykÄ asmenys įsiteisina, kad nebekiltų tokių problemų ateityje. Kas rodo, jog tarp Å¡alių kilęs konfliktas dėl žemės sklypo ribų turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pasitelkiant civilinės teisės priemones, o tokios praktikos formavimas, kai asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas, esant civiliniams teisiniams santykiams, yra negalimas.

V. M., teikdamas skundÄ , nurodė, kad jis administracinio nusižengimo byloje nepagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, o dėl nukentėjusiojo statuso nesuteikimo jis neturėjo galimybių tinkamai realizuoti nukentėjusiojo teisių, įtvirtintų ANK 571 str., 578 str., 579 str. Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad 2020-01-20 V. M. su skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrių dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), užėmimo.

Dėl ko 2020 m. vasario 12 d. 9 val. buvo atliktas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje ir 2020-02-14 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš surašyto patikrinimo akto matyti, jog buvo nurodytas galimas pažeidimas, t. y. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punkto nesilaikymas. Tokios aplinkybės rodo, kad jau po atlikto patikrinimo, nustačius galimus pažeidimus, dėl ko L.

Å . 2020 m. liepos 13 d. buvo raÅ¡omas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, V. M. turėjo bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis atitiko ANK 578 straipsnyje įtvirtintÄ nukentėjusiojo sampratÄ , kai nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, tačiau tokio procesinio sprendimo institucijos pareigÅ«nas nepriėmė, kas laikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas.

Tačiau Å¡iuo atveju paminėtina, kad 2021-04-14 teisminio nagrinėjimo metu teismas protokoline nutartimi V. M. pripažino nukentėjusiuoju, 2021-05-05 vykusio teismo posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kino jam teises, kurias numato ANK 579 straipsnis, jis buvo apklaustas, teismui davė parodymus, dalyvavo bylÄ nagrinėjant teisme ir turėjo galimybę įgyvendinti ANK įtvirtintas nukentėjusiojo teises. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti 2020 m. rugsėjo 23 d. institucijos priimto nutarimo. Teismas pažymi, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieÅ¡ tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimÄ , kas leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl savavaliÅ¡ko privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užėmimo ir dėl L. Å . kaltės padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , o, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. Å . tyčiÄ pareiÅ¡kėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei prieÅ¡ingu bÅ«du, nėra ir bÅ«tinojo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį negalima.

IÅ¡nagrinėjus V. M. atstovo advokato pateikto skundo argumentus, asmens duotus paaiÅ¡kinimus teismui, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti tyrimÄ , faktines aplinkybes nustatė iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai bei priėmė motyvuotÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiÅ¡kėjo V.

M. atstovo advokato E. S. skundas atmetamas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas. PareiÅ¡kėjo V. M. atstovas advokatas E. S. pateikė praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus, V. M. naudai priteisiant patirtas 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Å iuo atveju teismui netenkinus V.

M. skundo, praÅ¡ymas dėl 400 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimo atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundo netenkinti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ .

Atmesti praÅ¡ymÄ dėl 400 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimo. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Jakubėnienė