2021-09-22 Nr. AB-19183-3-62-3-00251-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-587-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00251-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2017 m. birželio 7 d. apie 3 mėnesius buvo laikomas Marijampolės PN 8 būryje. Taip pat nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d. atskirais laikotarpiais buvo laikomas kamerų tipo patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, baldų ir sanitarinių įrenginių užimamas plotas dar labiau mažino kameros plotą. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kilo psichologinė įtampa, o Marijampolės PN administracija į nusiskundimus nereagavo. Pareiškėjo teigimu, patalpose neįrengta vėdinimo ir kondicionavimo sistema, dėl oro trūkumo jis negalėjo išsimiegoti, pablogėjo sveikata. Dėl nepakankamo apšvietimo neturėjo galimybės rašyti ir skaityti. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos reikmėms laikyti, vietoje klozeto – surūdijęs unitazas. Dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas Pareiškėjas teigė, jog dėl netinkamų sąlygų jis patyrė emocines ir fizines kančias, diskomfortą. Netinkamos kalinimo sąlygos, jo nuomone, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 23, kuriose minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai. Nuteistieji privalo patys tvarkytis savo gyvenamąsias patalpas, sanitarinį mazgą. Pagal teisės aktus kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti tupimas), praustuvė, sieninė lentyna tualeto reikmėms 1 vnt., spintelė ir veidrodis nenumatyti. Marijampolės PN kamerų tipo sanitariniame mazge yra veidrodžiai.

6. Patalpų atitiktis higienos reikalavimams – temperatūrai, apšvietimui, sveikatai ir švarai, gryno oro patekimas yra periodiškai tikrinamas valstybės institucijų. Patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus atitiko oro temperatūra, vėdinimas, drėgmė ir apšvietimas. Marijampolės PN patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus. Baudos izoliatoriaus kamerose esantys sanitariniai mazgai yra vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija. Marijampolės PN specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir, esant poreikiui, atliekami paprasti patalpų remonto einamieji darbai, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai.

7. Marijampolės PN išduoda nuteistiesiems valymo priemones, kad jie galėtų patys valyti patalpas. Patalpose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

8. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. liepos 1 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas 18 kartų kreipėsi į įvairius sveikatos priežiūros specialistus, tačiau nei karto dėl bronchito. Nėra duomenų, kad pareiškėjas sirgtų bronchine astma.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodė, kokius išgyvenimus jis patyrė, kaip pasireiškė žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovo atstovo priimtų sprendimų ir žalos. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjo išgyvenimus bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas į psichologus nesikreipė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN 8 būryje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 iki 2017 m. rugsėjo 18 d. paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4785-422/2019 pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., kurioje neturtinę žalą pareiškėjas grindė aplinkybėmis dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN 8 būryje, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo, nepakankamo vėdinimo, apšvietimo, inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge ir kt. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl teismas pareiškėjo skundo dalį (kalinimo Marijampolės PN 8 būryje netinkamomis sąlygomis) paliko nenagrinėtu.

12. Vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose esančių asmenų skaičių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktu, teismas sprendė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Taip pat teismas pažymėjo, jog pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

13. Atsižvelgęs į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo aktus bei Marijampolės PN atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teismas nurodė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybės apie netinkamą kamerų apšvietimą, ventiliaciją ir oro temperatūrą. Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimų aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad apšvietimas ar temperatūra patalpose neatitiktų nustatytų reikalavimų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamo apšvietimo ar oro temperatūros kamerose. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl šių aplinkybių atmetė kaip deklaratyvius.

14. Atsakovo atstovo į bylą pateiktos sanitarinių mazgų foto nuotraukos patvirtino Marijampolės PN atsiliepime išdėstytus argumentus, kad kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai tvarkingi, aprūpinti lentynėlėmis higienos priemonėms laikyti, juose įrengtos ventiliacijos angos, kabyklos. Šiuos argumentus patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 8 d. patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai kamerose Nr. 16 ir Nr. 17 tvarkingi, higienos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų atmetami kaip deklaratyvūs.

15. Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į skundus, problemų nesprendė), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokie pareigūnai su juo elgėsi netinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetami kaip nepagrįsti.

16. Nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. ir jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Jo teigimu, kamerų tipo patalpose plotas buvo apie 12 kv. m., kuriose vienu metu buvo laikomi 5–6 asmenys, taip pat dalį ploto užėmė baldai. Pareiškėjo teigimu, kamerų tipo patalpose gali gyventi vienas asmuo, o jeigu nėra tokios galimybės iki dviejų nuteistųjų. Dėl vietos trūkumo kildavo psichinė įtampa tarp nuteistųjų, o Marijampolės PN administracija į nusiskundimus nereagavo.

19. Pareiškėjas teigia, kad kamerose neįrengta nei vėdinimo, nei kondicionavimo sistema, būtent dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti, pablogėjo sveikata. Dėl nepakankamo apšvietimo neturėjo galimybės rašyti ir skaityti. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos reikmėms laikyti, vietoje klozeto tupiami surūdiję unitazai. Pareiškėjo teigimu, tokios sąlygos pažeidė Konvencijos 3 straipsnį ir Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, visa tai lėmė pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, emocinę depresiją, nepatogumus.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, netinkamai atsižvelgė į visas aplinkybės ir neįvertino akivaizdžių pažeidimų. Teismas neatsižvelgė į lauke pastatytą aukštą mūrinę sieną dėl kurios į kamerų tipo patalpas nepatenka dienos šviesa (natūrali šviesa).

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Marijampolės PN nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Taip pat nustatė, kad kiti pareiškėjo pateikti pažeidimai argumentai yra nepagrįsti ir deklaratyvus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, netinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes ir neįvertino akivaizdžių pažeidimų. Nurodo, jog nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kamerose nebuvo įrengta vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nebuvo užtikrintas apšvietimas dėl lauke pastatytos aukštos mūrinės sienos, taip pat sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 ir 111.2 punktuose (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) įtvirtinta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

28. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto, atsižvelgti į joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; kt.).

29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjo teisę į minimalią ploto normą gyvenamojoje patalpoje nebuvo pažeista, vadovavosi atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateikta informacija, pagal kurią pagrįstai nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta 3,1 kv. m minimali gyvenamojo ploto norma.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų kitų aplinkybių (t. y. neužtikrinta tinkama apšvieta, ventiliacija) detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad nurodytus pareiškėjo argumentus paneigia bylos medžiaga, t. y. į bylą pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. gegužės 8 d. patikrinimo aktuose konstatuota, kad Marijampolės PN patalpose natūraliam apšvietimui patekti yra įrengti langai, sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per atidaromus langus, tualetuose bei prausykloje visi sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, kameroje Nr. 15 įrengtas dirbtinis apšvietimas atitiko Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad apšvietimą kameroje mažino prie pastato pastatyta mūrinė siena, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog patikrinimų metu nebuvo nustatyta, jog natūralus apšvietimas ar įrengtas dirbtinis apšvietimas kamerose ginčo laikotarpiu neatitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimų. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tik glaustai pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, nepaaiškindamas, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų vertinimų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl anksčiau minėtų aplinkybių ir plačiau dėl jų nepasisako, juolab kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė