b545e2c8-65ee-40a0-a373-fa64b971a979 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                         Administracinė byla Nr. I-1524-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00543-2017-6                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                          51.5; 55.1.1 KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-8, 13-16) nurodė, jog jis nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje ir jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos, o kameroje esantys baldai, sanitarinis mazgas dar labiau mažino plotÄ . Pažymėjo, kad pasivaikščioti galėjo tik vienÄ valandÄ per parÄ , pasivaikščiojimo kiemeliai maži, trÅ«ko ploto. Atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu darant asmens ir daiktų apžiÅ«rÄ , tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, esant žemai temperatÅ«rai asmuo verčiamas nusirengti, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes.

Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta pareiÅ¡kėjui neturtinė žala, kuri pasireiÅ¡kė diskomfortu, emocine depresija, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 23-25) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) buvo užtikrintas teisės aktų normomis nustatyta asmeniui tenkančio minimalaus ploto norma.

Kauno TI kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktais. PareiÅ¡kėjas nesiskundė dėl kamerų higieninių sÄ lygų nei administracijai, nei Kauno visuomenės sveikatos centrui. Atvykus į Kauno TI asmenų krata ir daiktų apžiÅ«ra atliekama Kauno TI priėmimo paskirstymo skyriuje. Atliekant kratas daiktai dedami ant stalų, patalpos yra Å¡ildomos ir reguliariai valomos. Jei, kaip pareiÅ¡kėjas teigia, jo teisės buvo pažeistos, jis galėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad neteisėtas elgesys bÅ«tų paÅ¡alintas.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Kauno TI atsakingus pareigÅ«nus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetencijÄ dėl nuteistųjų gyvenimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo ir gerinimo. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai teigia, kad kalinamas buvo kankinamas, tačiau nepateikė įrodymų, kuo kankinimas pasireiÅ¡kė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. Mano, kad Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.Pareiškėjo asmens įskaitos kortelės, kameros kortelės (b. l.

27) bei atsakovo parengtos pažymos apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 28-30) duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Kauno TI kamerose Nr. 334, 242, 217, 215, 236, 165, 207, 205 buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d. ir nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 23 d.IÅ¡ teismui pateiktos Kauno TI pažymos apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas sÄ lygomis, kurios atitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimÄ dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

PareiÅ¡kėjo laikymo Kauno TI metu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nuo 3,90 kv. m. iki 9,28 kv. m., todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo argumentais, kad vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad realiai gyvenamojoje patalpoje gyveno daugiau nuteistųjų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, Å¡ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į gyvenamųjų patalpų plotÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų, sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamas plotas, be to vienam asmeniui teko 0,30 kv. m. daugiau nei numatyta Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1. punkte, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jaučiamo diskomforto susijusio su ploto normos neužtikrinimu atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog jis dėl ploto trÅ«kumo buvo priverstas gulėti arba sėdėti..

Byloje pateiktas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) patvirtina, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo dienomis nuo 10 val. iki 16.30 val. ir nuo 17 val. iki 21 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis nuo 9 val. iki 15.30 val. suteikta galimybė lankytis sporto kambaryje ir kompiuterių klasėje (Aprašo 4 p.), o suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo dienomis nuo 16.30 val. iki 21 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 15.30 val. sudaryta galimybė sportuoti ir mankštintis pasivaikščiojimo kiemuose su sportine įranga (Aprašo 5 p.) (b. l. 54-56).

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡u sudaryta galimybė įstaigoje suimtiesiems ir nuteistiesiems sportuoti ir mankÅ¡tintis, gerinant jų fizinę ir sveikatos bÅ«klę (b. l. 53-69). PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, jog bÅ«tent jo kalinimo Kauno TI metu atsakovas pažeidė minėtų tvarkų aprašų nuostatas ir tuo pačiu pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus, jog dėl jo pažeistos teisės pajudėti (sportuoti) jis kreipėsi į Kauno TI administracijÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl nesuteiktos galimybės pajudėti (sportuoti) pripažintinos nepagrįstomis (ABTÄ® 56 str. 1 d.).PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad patalpoje, kur atliekamos kratos, buvo Å¡alta ir purvina, dėžės į kurias buvo dedami daiktai buvo neÅ¡varios, tačiau į bylÄ nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė kratų patalpos nuotraukas (b. l. 39-41), iÅ¡ kurių galima spręsti, kad patalpos pakankamai tvarkingos, uždaros. Nors nei pareiÅ¡kėjas nei atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė įrodymų apie kratų patalpos temperatÅ«rÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtos patalpos nėra gyvenamosios patalpos, o kratos procedÅ«ros trunka neilgai, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo esant kratų patalpos žemai temperatÅ«rai ir neÅ¡varai yra deklaratyvÅ«s, dėl to atmestini.PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad į pasivaikščiojimo kiemelius buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai, o patys pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži.Suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo gryname ore tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatÄ , jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad 1 valandos trukmės pasivaikščiojimai buvo užtikrinti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamos pasivaikščiojimų trukmės taip pat atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemuose vienam asmeniui tenkančio ploto normos pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti, nes nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktuose, reglamentuojančiuose pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ , nei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr. V-908 vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra nustatyta.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje duomenų apie pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ bÅ«tent dėl jo kalinimo sÄ lygų Kauno TI vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti pripažinti kalinimo Kauno TI pasekmėmis, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Taip pat akcentuotina, kad nenustačius dviejų iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1197/2014, 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas Konvencijos 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimu yra nepagrįstas (vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma ir kitos pareiÅ¡kėjo apibÅ«dintos gyvenimo sÄ lygos gyvenamosiose patalpose (kamerose), kuriose jis atliko bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus) ir negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėju elgėsi ne taip, kaip jis turėjo elgtis vykdydamas įstatymus, t. y., kad elgėsi kankinančiai, žiauriai ar žeminančiai jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtos žalos faktÄ , teismas tokio fakto taip pat nenustatė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                   Natalja Zelionkienė