b545506b-2cd6-4f98-89f3-73ea69f9e239 · Regionų administracinis teismas

                                                                                   Administracinė byla Nr. I-1324-402/2018                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02359-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5, 10) nurodė, kad bausmę atlieka PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN). Nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 6, 8, 15, 17, 20, 22, 23. Nurodė, jog buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis: kamerų sienos ir lubos pajuodusios, sienų dažai apsilupę, netinkamas dirbtinis ir natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Ant langų buvo grotos, todėl mažai patekdavo natūralios šviesos. Kamerose esantys baldai techniškai netvarkingi, sulūžę, surūdiję, lovos nepatogios. Sanitarinio mazgo inventorius taip pat netvarkingas, t. y. surūdijusi praustuvė, klozetas, klozete netvarkinga nuleidimo sistema, praustuvė sulūžusi, aštriomis briaunomis. Nei kameroje, nei sanitariniame mazge nebuvo rankšluosčių kabyklos, lentynėlės higienos reikmėms susidėti. Tvyrojo kanalizacijos kvapas, nes nebuvo vėdinimo sistemos.

Buvo iÅ¡duotas senas, susidėvėjęs ir nedezinfekuotas minkÅ¡tas miego inventorius. Atsakovas nesudarė teisės aktų reikalavimus atitinkančių gyvenimo sÄ lygų, todėl tokie atsakovo veiksmai, pareiÅ¡kėjui lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, įtakojo regėjimo pablogėjimui, orumo pažeminimui. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-19) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas PravieniÅ¡kių PN 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerose Nr. 22, 23, 15, 20, 19, 17, 6.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Akcentavo, kad teisės aktai įpareigoja nuteistuosius patiems tvarkytis gyvenamÄ sias patalpas, tuo tikslu nuteistieji yra aprÅ«pinami priemonėmis. Ä®staigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Santykinė oro drėgmė patalpose padidėja netinkamai jas vėdinant. Patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugedusius Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais.

PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję su kalinimo sÄ lygomis pataisos namuose. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose Nr. 6, 8, 15, 17, 20, 22, 23 laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant PravieniÅ¡kių PN-AK (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 8, tačiau pagal į bylÄ pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas į kamerÄ Nr. 8 nebuvo patalpintas.Bylos duomenimis (b. l. 13-14, 23) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerose Nr. 23, 15, 20, 19, 17, 6, 22. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerų sienos ir lubos pajuodusios, sienų dažai apsilupę, netinkamas dirbtinis ir natÅ«ralus apÅ¡vietimas, ant langų buvo grotos, todėl mažai patekdavo natÅ«ralios Å¡viesos, tvyrojo kanalizacijos kvapas, nes nebuvo vėdinimo sistemos.Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.), gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.), turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).Atsakovas teismui pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktÄ ir 2017 m. spalio 20 d. patikrinimo aktÄ (b. l. 26-29, 30-31).

Atsakovas nurodo bei patikrinimo aktas patvirtina, kad patalpos yra vėdinamos natÅ«raliai per langus ar ventiliacines angas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip dalinai iÅ¡vengiant drėgmės patalpose, pelėsio ir blogo kvapo, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia. Kaip minėta, pagal Higienos normos HN 136:2015 reikalavimus, patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas įvardintas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų vėdinimo sistemos atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, aktualių ginčo laikotarpiui, apie netinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ . Atsakovas teismui pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktÄ ir 2017 m. spalio 20 d. patikrinimo aktÄ (b. l. 26-29, 30-31), kuriuose nurodyta, jog kamerų Nr. 6, 15, 19, 20 apÅ¡vietimas atitiko higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus.

Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo verčių, todėl jų ribiniai dydžiai nėra vertinami. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai netinkamo apÅ¡vietimo, atmestini kaip nepagrįsti.Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kamerų sienos buvo nelygios, dažai atsilupę, pajuodusios, apipelijusios.

Tačiau duomenų ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administracijÄ , byloje nepateikta. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių virÅ¡ininko paslaugų skyriaus pažymÄ , kurioje nurodyta, kad įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamas lėšas (b. l. 24-25).Teismo nuomone, atsakovo atstovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, apie ginčo kamerų techninę bÅ«klę, jų remontÄ , santykinės oro drėgmės, atitiktį nurodytų higienos normų reikalavimams (t. y.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, duomenų apie ginčo kamerų remontÄ ir pan.) bylai aktualiu laikotarpiu, todėl Å¡ios aplinkybės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai ir atitinkamai Å¡iame kontekste gali bÅ«ti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Kita vertus, pagal aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , yra reikalaujama iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikti teismui pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais – pateikti ir galimus pateikti kai kuriuos įrodymus.Å iuo atveju skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo bei nepagrindė savo teiginių dėl avarinės kamerų bÅ«klės, nenurodė, kokioje konkrečioje kameroje, kokiu laikotarpiu ir kuo Å¡i bÅ«klė pasireiÅ¡kė.

Taip pat nenurodė, kurioje konkrečiai kameroje buvo kiekvienas jo nurodytų pažeidimų, t. y. nenurodė, kokioje kameroje ir kur buvo pelėsis, sienos pajuodusios, dažai atsilupę. Nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (kartu kalėjusių asmenų raÅ¡ytiniais parodymais, neprašė jų kviesti liudytojais ir pan.), taip pat nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kalėdamas ginčo kamerose, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl ginčo kamerų techninės bÅ«klės, drėgmės ar pelėsio.

Taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui nagrinėjamoje byloje nedetalizavus ir nekonkretizavus aplinkybių, iÅ¡ kurių yra kildinama neturtinė žala, teismo nuomone, atsakovo atstovo galimybė pateikti į bylÄ pareiÅ¡kėjo argumentus paneigiančius įrodymus, buvo apsunkinta, tai Å¡alina atsakovo atstovo atsakomybę dėl aukščiau pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių pretenzijų dėl ginčo kamerų avarinės bÅ«klės, drėgmės ir pelėsio.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė kaip dėl kamerų avarinės bÅ«klės, santykinės oro drėgmės, pelėsio pablogėjo jo padėtis, t. y. kuo jam pasireiÅ¡kė patirta neturtinė žala.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl avarinės kamerų bÅ«klės, santykinės oro drėgmės, pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų, jog kamerose buvo pelėsio, svarbu pažymėti, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jiems turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

PravieniÅ¡kių PN-AK yra patvirtinta gyvenamųjų patalpų valymo tvarka (toliau – ir Tvarka) (b.l.38) pagal kurios 1.1. punktÄ , nuteistieji, atliekantys nuobaudas uždarosios zonos kamerose, kiekvienÄ dienÄ eilės tvarka skiriami kameros, kurioje atlieka nuobaudÄ , budinčiuoju. Tvarkos 2.1. punkte nurodyta, kad budintysis privalo tvarkyti kamerÄ (tame tarpe jÄ plauti ir vėdinti). PareiÅ¡kėjas byloje nekėlė pretenzijų, kad jam ar kitiems su juo kalėjusiems nuteistiesiems nebuvo iÅ¡duotos valymo priemonės. Kadangi pareiÅ¡kėjas bei kiti kartu su juo kamerose kalėję nuteistieji turėjo galimybę naudotis valymo inventoriumi, o byloje nėra duomenų, kad kameroje buvęs pelėsis negalėjo bÅ«ti nuvalomas pataisos įstaigos iÅ¡duodamomis valymo priemonėmis, todėl akivaizdu, kad pelėsis ginčo patalpose buvo sÄ lygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovo atstovo atsakomybė Å¡iuo aspektu yra negalima.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ netinkamo aprÅ«pinimo baldais ir kitu buitiniu inventoriumi, t. y. higienos reikmenims laikyti skirtos lentynėlės bei pakabos rankÅ¡luosčiams pasikabinti nebuvimo.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 (galiojančiose nuo 2017 m. birželio 8 d.), nurodyta, jog pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.).

Ä® bylÄ pateiktoje PravieniÅ¡kių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. gruodžio 27 d. pažymoje nurodyta, jog visuose KTP sanitariniuose mazguose įrengtos lentynėlės (b. l. 24). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ reikalavimo įrengti pakabÄ rankÅ¡luosčiams pasikabinti nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl lentynos higienos reikmenims laikyti ir pakabos rankÅ¡luosčiams pasikabinti neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamerose esantys baldai techniÅ¡kai netvarkingi, sulūžę, surÅ«diję, lovos nepatogios, surÅ«dijusi praustuvė, klozetas, klozete netvarkinga nuleidimo sistema, praustuvė sulūžusi, aÅ¡triomis briaunomis.Duomenų apie PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, baldų ir sanitarinių įrenginių techninę bÅ«klę, pareiÅ¡kėjo kalinimo jose laikotarpiais į bylÄ nepateikta.

Pravieniškių PN -AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko minėtoje 2017 m. gruodžio 27 d. pažymoje nurodyta, kad 2-o sektoriaus KTP įrengtos standartinės dviejų aukštų metalinės lovos, nuteistųjų sulaužyti ar kitaip sugadinti baldai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Šiuo metu 2-o sektoriaus KTP esantys baldi yra tvarkingi (b. l. 24-25). KTP sanitariniuose mazguose vandens tiekimo ir nuleidimo sistema tvarkingos. Nuteistieji dažnai piktybiškai gadina vandens čiaupus, kurie nuolatos keičiami naujais (b. l. 16).

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamos baldų ir sanitarinių įrenginių bÅ«klės nesikreipė, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų techniÅ¡kai netvarkingų, pasenusių baldų ir sanitarinių įrenginių atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo iÅ¡duotas senas, susidėvėjęs ir nedezinfekuotas minkÅ¡tas miego inventorius, tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos minkÅ¡to inventoriaus bÅ«klės, jo iÅ¡valymo ar pakeitimo, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , todėl jo argumentai dėl seno ir nedezinfekuoto minkÅ¡tojo inventoriaus atmestini, kaip nepagrįsti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija, reputacijos pablogėjimu, bendravimo sunkumais, sveikatos pablogėjimu.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto Medicinos pažymėjimo (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos) matyti, kad pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nekonstatuota (b. l. 20).

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Natalja Zelionkienė