A-662-409-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-409/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00988-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G. prekybos firmos „Jirsa“, UAB „DABL V“, UAB „Bebirva“, O. F. firmos „Folija“, UAB „Amranija“, R. J. individualios įmonės, R. M. komercinės firmos, S. P. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. prekybos firmos „Jirsa“, UAB „DABL V“, UAB „Bebirva“, O. F. firmos „Folija“, UAB „Amranija“, R. J. individualios įmonės, R. M. komercinės firmos, S. P. individualios įmonės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Plastikon“, UAB „Dzūkija“, V. K. firma „Kursana“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. J. G. prekybos firma „Jirsa“, UAB „DABL V“, UAB „Bebirva“, O. F. firma „Folija“, UAB „Amranija“, R. J. individuali įmonė, R. M. komercinė firma, S. P. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjai) skundu (t. I, b. l. 1-11) kreipėsi į teismą ir prašė:

1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, Atsakovas) Miesto plėtros departamentą patvirtinti pareiškėjų pateiktus paviljonų projektus ir pašalinti kitas galimas kliūtis, reikalingas greitam ir efektyviam prekybos kioskų, esančių (duomenys neskelbtini) (prie troleibusų žiedo) ir (duomenys neskelbtini) (priešais PC „Maxima“) pakeitimui į prekybos paviljonus Naujininkų kioskų savininkų lėšomis ir pajėgomis pagal turimus suderintus projektus;

2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės posėdžio metu buvo nutarta pritarti Vilniaus mažosios prekybos asociacijos siūlymui pertvarkyti kioskus iki 2012 m. balandžio 1 d. Nurodė, kad 2011 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prekybos ir paslaugų verslo viešose vietose koordinavimo darbo grupės posėdžio metu buvo nutarta siūlyti kioskų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje (šalia transporto žiedo) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje (priešais parduotuvę „Maxima“) savininkams, savo lėšomis iki 2011 m. kovo 3 d. parengti naujų kioskų ir paviljonų projektinius pasiūlymus ir teikti svarstyti Prekybos ir paslaugų viešose vietose koordinavimo darbo grupės posėdžiui, iki 2011 m. gegužės 1 d. nustatyta tvarka suderinti naujų kioskų ir paviljonų projektus ir iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. savo lėšomis pastatyti naujus prekybos kioskus ir paviljonus. Tuo remdamiesi, 17 kioskų savininkai sudarė projektavimo sutartis su projektavimo įmone UAB „MŽ projektai“ ir sumokėjo avansinius mokėjimus. Miesto savivaldos interesas buvo iki Europos vyrų krepšinio čempionato įrengti estetiškai atrodančius prekybos paviljonus už Naujininkų kioskų savininkų lėšas ir Kioskų savininkų jėgomis, tačiau Miesto plėtros departamento Rytinės teritorijos poskyrio vyriausiasis architektas V. K. delsė patvirtinti tinkamai parengtus projektus.

Paaiškino, kad 2011 m. liepos 8 d. vykusiame mero susirinkime buvo nutarta pavesti Ekonomikos ir investicijų departamentui organizuotai vykdyti kioskų pakeitimą į paviljonus ir parengti programą dėl projekto įgyvendinimo, pavesta ekonomikos ir investicijų departamentui informuoti Vilniaus mažosios prekybos asociaciją, kad kioskų pakeitimą į paviljonus vykdys Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėjai teigė, kad iki 2011 m. liepos 8 d. kioskų savininkų pateiktų projektų suderinimas ir patvirtinimas buvo vilkinamas tikslingai. Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. liepos 8 d. priimdama naujus nutarimus neatsižvelgė į tai, kad dėl pasikeitusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicijos Naujininkų kioskų savininkų grupė patyrė didelių finansinių nuostolių, nes savivaldybės skatinami ir skubinami jau buvo sudarę sutartis su projektuotojais ir parengę reikiamus projektus bei už juos sumokėję, sudarę sutartis su statybos rangovais bei sumokėję pradinius įnašus reikalingus statybos bendrovei įsigyti statybines medžiagas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius R. V. 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. A51-50460 (2.17.1.32-EK6) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, atliekančiam tyrimą pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjų skundą, nurodė, jog 2011 m. lapkričio 17 d. įvyko posėdis, kurio metu nutarta leisti įrengti prekybos paviljonus už savo lėšas (duomenys neskelbtini) (prie troleibusų žiedo) ir (duomenys neskelbtini) (prie PC „Maxima“) pagal turimus projektus, atitinkančius 2-am prekybos paviljonu tipui, todėl Seimo kontrolierius tyrimą nutraukė. Vis dėlto, net ir Seimo kontrolieriui nutraukus tyrimą, Administracija ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nepatvirtino kioskų savininkų pateiktų projektų, todėl 2012 m. sausio 3 d. suinteresuotų asmenų grupė kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamento direktorių su prašymu atlikti administracinius veiksmus, t. y. patvirtinti projektus ir išduoti reikiamus leidimus kioskų pakeitimui į prekybos paviljonus.

Pareiškėjų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės ir jos atskirų skyrių bei vadovų elgesys ir neveikimas neatliekant atitinkamų veiksmų, pažeidžia jų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, prieštarauja gero administravimo principui, neatitinka viešojo intereso ir pačios savivaldybės veikimo tikslų be jokios pateisinamos priežasties. Šiuo atveju pažeisti ne tik kioskų savininkų interesai, bet ir visų vilniečių, kuriems yra aktualu strategiškai svarbioje ir miesto svečių dažnai pravažiuojamoje vietoje matyti tvarkingus ir estetiškus paviljonus.

Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad kioskus pakeis savivaldybės lėšomis, tačiau nepateikia jokių paaiškinimų, iš kur ir kada savivaldybė gaus reikiamą sumą pinigų. Manė, kad neteisinga ir neprotinga miestiečių atžvilgiu būtų keisti paviljonus iš mokesčių mokėtojų lėšų, kai patys prekybininkai sutinka savivaldybės siūlymu tai padaryti savo lėšomis. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo įvykę 4 darbo grupių posėdžiai (2010 m. lapkričio 10 d., 2011 m. vasario 14 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. birželio 6 d.), kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai Naujininkų prekybos kioskų savininkai buvo skatinami savo lėšomis kuo greičiau pakeisti prekybos kioskus į prekybos paviljonus, kas suponavo kioskų savininkams teisėtus lūkesčius tikėtis, kad kioskai bus pakeisti į naujus paviljonus pačių kioskų savininkų lėšomis, todėl tolimesni savivaldybės veiksmai pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

Pareiškėjų lūkesčiai buvo dar kartą pažeisti, kadangi po savivaldybės pateiktos informacijos Seimo kontrolieriui, kioskų savininkai pagrįstai ėmė tikėti, jog bus galima pasikeisti kioskus į paviljonus savo lėšomis ir jėgomis. Atsakovas neužtikrino asmenų teisinės padėties stabilumo. Administracijos atstovų elgesys yra nesuderinamas su bendraisiais gero/teisingo administravimo kriterijais ir neatitinka vietos savivaldai numatytų funkcijų deramo įgyvendinimo. Dėl savivaldybės neveikimo ir delsimo atlikti reikiamus administracinius veiksmus, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai, pareiškėjai patiria didelius finansinius nuostolius.

Kadangi nuo 2012 m. sausio 1 d. prekybos kioskuose draudžiama prekiauti lengvaisiais alkoholiniais gėrimais (alumi), dėl savivaldybės delsimo ir neleidimo statyti prekybos paviljonus pareiškėjai negali būti alumi prekiaujančių smulkiųjų prekybininkų rinkos segmento dalyviais, nepaisant to, jog pareiškėjai licencijas prekybai turi. Dėl minėtų priežasčių stipriai sumažėjus 2012 metų apyvartai pareiškėjai yra priversti atleidinėti iš darbų savo samdomus darbuotojus, uždarinėti nuostolingai dirbančius prekybos kioskus ir net svarstyti apie komercinės veiklos užbaigimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 138-145) su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 30-2214 patvirtintais Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės nuostatais, Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės posėdyje priimti sprendimai nelaikytini administraciniais aktais, turinčiais juridinę galią ir sukuriančiais teises ir pareigas asmenims. Pareiškėjų minėtuose 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. vasario 10 d.

Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir prekybos kioskų savininkai, buvo svarstomi Vilniaus miesto teritorijoje esančių prekybos kioskų raidos ir pertvarkymo koncepcijos pagrindai, siekiant suderinti smulkiųjų verslininkų ir viešąjį interesą, tačiau šių posėdžių sprendimų pagrindu nebuvo priimti jokie prekybos kioskų savininkus įpareigojantys teisės aktai. Be teisinio pagrindo sudarydami projektavimo ir rangos sutartis dėl kioskų (paviljonų) projektų ir pertvarkymo darbų bei atlikdami avansinius mokėjimus pareiškėjai veikė išimtinai savo rizika.

Pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyti teiginiai, kad „< ... iki 2011 m. kovo 3 d. jau buvo gauta dauguma leidimų, būtinų projektui suderinti, paskutiniai leidimai iš AB „Lesto“ ir Miesto plėtros departamento buvo gauti 2011 m. kovo 23 d. < ... > projektas jau buvo parengtas bei tinkamas patvirtinimui ir leidimui pertvarkyti išduoti“ neatitinka faktinių aplinkybių. UAB „Bebirva“, R. M. firmos ir S. P. IĮ vardu UAB „MŽ projektai“ projektų vadovas M. Ž. 2011 m. kovo 10 d. pateikė prašymus pritarti universalaus prekybos paviljono statybai.

Jokia projektinė kioskų pertvarkymo medžiaga prie prašymų nebuvo pridėta, be to, prašymuose nebuvo nurodyta jokia konkreti informacija, kurių Vilniaus miesto teritorijoje esančių prekybos kioskų pertvarkymui prašoma pritarti. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 29 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcijos, įsigaliojusi nuo 2010-01-17) 12.4 punktu, siekdami gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą naujo nesudėtingo statinio, prekybos paviljono statybai, prekybos kioskų savininkai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriui įstatymų nustatyta tvarka turėjo pateikti supaprastintą statybos projektą.

Atsakovas pažymėjo, kad Statybos dokumentų skyriuje nėra registruoti jokie paviljonų (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. projektai. Teisės aktų nustatyta tvarka Administracijai supaprastintas statybos projektas prekybos kioskų pertvarkymui pateiktas nebuvo, todėl pareiškėjų reiškiamas reikalavimas įpareigoti Administracijos Miesto plėtros departamentą patvirtinti pareiškėjų pateiktus paviljonų projektus yra objektyviai neįmanomas įvykdyti. Vieninteliai Administracijoje užregistruoti dokumentai, susiję su prekybos kioskų pertvarkymu į paviljonus, yra 2010 m. lapkričio 8 d.

Administracijos Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės posėdyje Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininkės pateikti naujų kioskų statybos projektiniai pasiūlymai, kurie nelaikytini suprastintu statybos projektu. Atsakovas akcentavo, jog 2011 m. kovo 10 d. prašymus dėl pritarimo universalaus prekybos paviljono statybai pateikė UAB „Bebirva“, R. M. firma ir S. P. IĮ, todėl tik šie asmenys galėtų reikalauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įvykdyti jų prašymus. Atsižvelgdama į tai, kad su 2011 m. kovo 10 d. prašymais dėl pritarimo universalaus prekybos paviljono statybai teisės aktų reikalavimus atitinkantys statybos projektai pateikti nebuvo, atsakovo manymu, nei UAB „Bebirva“, nei R.

M. firma, nei S. P. IĮ, nei jokie kiti asmenys neturi teisinio pagrindo ir subjektinės teisės reikalauti įpareigoti Administracijos Miesto plėtros departamentą patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka nepateiktus ir neužregistruotus prekybos paviljonų projektus. Kartu su 2011 m. birželio 28 d. prašymu, kurį pasirašė UAB „DABL V“, R. M. firmos, UAB „Bebirva“, S. P. individualios įmonės, UAB „Amranija“, V. K. firmos „Kursana“ atstovai, N. P., A. V., V. K., N. M., S. A., I. V., J. G. ir R. J., taip pat nebuvo pateikti jokie naujų paviljonų statybos projektai, todėl ir 2011 m. birželio 28 d. prašymas, nesant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo visų šį prašymą pasirašiusių asmenų atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus, nėra pakankamas teisinis pagrindas šį prašymą pasirašiusiems asmenims reikalauti Administracijos atlikti tam tikrus veiksmus.

Pažymėjo, kad į 2011 m. birželio 28 d. prašymą buvo atsakyta Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2011 m. liepos 7 d. raštu Nr. A63-625-(43571)-(3.2.1-EM4), kuriuo V. V. ir Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininkė buvo informuoti, kad kioskų pakeitimą į paviljonus vykdys Vilniaus miesto savivaldybė, o kiosko (paviljono) eksploatavimo sutartys su kioskų, esančių (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., savininkais bus pratęstos. Minėtas raštas nebuvo apskųstas. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje buvo nuspręsta prekybos kioskų pakeitimą į paviljonus vykdyti organizuotai, jau yra parengti tipinio kiosko (paviljono) techniniai projektai, nustatyta konkurso Vilniaus miesto naujo įvaizdžio tipinių kioskų gamintojams parinkti laimėtojų eilė.

Atsakovo nuomone, vykdyti prekybos kioskų pakeitimą į paviljonus necentralizuotai būtų neracionalu, Vilniaus miesto gyventojų interesus labiausiai atitiktų ne skirtingo, o vienodo tipo prekybos paviljonai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjų reikalavimas suformuluotas taip, kad ginčas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 90 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. ginčas byloje keliamas dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Teismas aptarė bylos aplinkybes ir nustatė, jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų siekiami statyti prekybos kioskai arba paviljonai laikytinai II grupės nesudėtingais statiniais – tai nurodyta projektavimo darbų rangos sutartyse Nr. 11/01/07(9), Nr. 11/02/09 (t. I, b. l. 67-69, 71-73), atsakovo atsiliepime, pareiškėjai šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo. Ginčui aktualus Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija), kuriuo nustatyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas paminėtam supaprastintam statybos projektui, kai jis yra privalomas. Atvejai, kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, pateikiami Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 6 priede. Pagal šio priedo 3.2 papunkčio nuostatas rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, statant II grupės nesudėtingą statinį, privalomi statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, < ... >.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo teismas darė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjai, siekdami statyti II grupės nesudėtingus statinius (kokiais laikytini ginčo kioskai) turėjo parengti supaprastintus statybos projektus ir gauti rašytinius atsakovo įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus šiems projektams. Pareiškėjų teigimu, projektai buvo parengti, tačiau atsakingas pareigūnas vilkina jų rašytiniam pritarimui. Bylos įrodymai patvirtino, kad pareiškėjai ne kartą kreipėsi į atsakovo atitinkamus struktūrinius padalinius bandydami išsiaiškinti priežastis, dėl kurių, pasak jų, atsakovas vilkina projektų patvirtinimą. Pareiškėjai jiems pateiktų atsakovo atsakymų neginčijo ir neginčija. Teismas nurodė Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta, kokie dokumentai pateikiami rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti. Teismas nustatė, jog norint gauti administracinę paslaugą – suderinti supaprastintą statinio projektą – atsakovui privaloma pateikti minėtus dokumentus.

Teismas nurodė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) ir nustatė, kad asmenų kreipimasis dėl supaprastinto statybos projekto rašytinio pritarimo pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį laikytinas prašymu, kuriam taikomos Taisyklių nuostatos. Teismas nurodė Taisyklių 26 ir 27 punktus, ABTĮ 5 straipsnio 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių tinkamą pareiškėjų kreipimąsi į atsakovą dėl kompetentingo darbuotojo rašytinio pritarimo supaprastintiems statybos projektams. 2011 m. kovo 10 d. UAB „Bebirva“, R. M. firmos, S. P. individualios įmonės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateiktuose prašymuose pritarti universalaus prekybos paviljono statybai nebuvo pažymėta, kad prie šių prašymų minėti subjektai būtų pridėję atitinkamus projektus. Teismo vertinimu, posėdžio metu UAB „Bebirva“ teismui pateiktas techninis projektas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento antspaudu taip pat negali būti įrodančiu jo įteikimą atsakovui, nes spaude nėra nurodyta jo priėmimo data ir registracijos numeris, valstybės tarnautojo, priėmusio prašymą, vardas, pavardė, pareigos, kaip tai numato Taisyklių 27 punktas. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir faktiniais bylos duomenimis, teismas laikė, kad pareiškėjai nepateikė supaprastintų statybos projektų atsakovo rašytiniam pritarimui, todėl teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Administracijos Miesto plėtros departamentą atlikti prašomus veiksmus.

III. Pareiškėjai J. G. prekybos firma „Jirsa“, UAB „DABL V“, UAB „Bebirva“, O. F. firma „Folija“, UAB „Amranija“, R. J. individuali įmonė, R. M. komercinė firma, S. P. individuali įmonė (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1-8) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti Administracijos Miesto plėtros departamentą patvirtinti pareiškėjų pateiktus paviljonų projektus, reikalingus kioskų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (prie troleibusų žiedo) ir (duomenys neskelbtini) g. (priešais PC „Maxima“) pakeitimui į prekybos paviljonus Naujininkų kioskų savininkų lėšomis ir pajėgomis pagal turimus suderintus projektus.

Visų pirma, pažymi, kad iš teismui pateikto techninio projekto matyti, jog ant jo pirmojo puslapio yra uždėtas atsakovo antspaudas su žyma „gauta“. Toks antspaudas gali būti tik atsakovo darbuotojų žinioje, nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog antspaudas ant projekto galėtų būti suklastotas ar pan. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat neginčijo šio spaudo tikrumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad antspaudas neturėjo žymų, kurios turėtų būti pagal Taisykles. Nurodo Taisyklių 26 punktą, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 1 punktą. Teigia, jog iš šio teisinio reguliavimo seka, kad dokumentų tvarkymo taisyklės (o taip pat ir taisyklės dokumentų priėmimui „vieno langelio“ sistema) nustato pareigas ir dokumentų valdymo standartus viešojo administravimo subjektams, o ne asmenims, besikreipiantiems į viešojo administravimo subjektą. Todėl pareiga tinkamai pažymėti, užregistruoti ir archyvuoti gaunamus dokumentus tenka viešojo administravimo subjektui ar jo vardu veikiančiam asmeniui. Šiuo atveju neigiamus teisinius padarinius dėl to, kad atsakovas savo archyvuose neranda (ar bent taip teigia) apeliantų pateiktų projektų, patiria apeliantai, kurie įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą ir pateikė jam reikiamus dokumentus. Pastebi, jog apeliantai pateikdami savo prašymus ir techninius projektus patvirtinimui neprivalo išmanyti viešojo administravimo subjekto dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių bei neturi kontroliuoti, jog viešojo administravimo subjektas teisingai pažymėtų interesanto pateiktus dokumentus. Tai, kad už dokumentų priėmimą atsakingas ir iš apeliantų jų projektus ir prašymus priėmęs atsakovo darbuotojas aplaidžiai vykdė savo darbo funkcijas ir netinkamai žymėjo pateikiamus dokumentus, nesudaro prielaidos teigti, jog dokumentai apskritai neegzistuoja ir atsakovui pateikti nebuvo.

Kadangi atsakovo pozicija apeliantams buvo netikėta, t. y. apeliantai tinkamai įteikę atsakovui paviljonų projektus patvirtinimui bendrajame dokumentų priėmimo skyriuje, nesitikėjo, jog atsakovas galėtų pradėti neigti projektų įteikimo faktą. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu apeliantai papildomai pateikė paviljonų projektus su atsakovo padalinių priėmimo ir kitomis žymomis kopijas, kurios yra apeliantų dispozicijoje šiuo metu, bei prašymus, su kuriais kartu buvo pateikti ir projektai. Ant šių prašymų taip pat uždėti atsakovo Dokumentų kontrolės poskyrio vedėjos J. S. ir vyresniojo specialisto P. J. antspaudai, patvirtinantys dokumento priėmimo faktą ir šių asmenų priėmusių dokumentus parašai bei antspaudų uždėjimo datos. Faktą, kad apeliantai yra atsakovui pateikę visus reikiamus dokumentus, įrodo ne tik gavimo žyma, bet ir ant pačių projektų ir prašymų sudėti atsakovo darbuotojų parašai su konkrečiomis pavardėmis ir datomis. Šie parašai įrodo, kad dokumentai, kurių gavimą neigia atsakovas, ne tik kad buvo atsakovo gauti, bet ir buvo atsakovo vidaus sistemoje. Atkreipia dėmesį į svarbiausius parašus, įrodančius dokumentų buvimą atsakovo žinioje, ir jų chronologiją: 1) 2011 m. kovo 23 d. ant apeliantų pateiktų projektų pasirašė Administracijos Miesto plėtros departamento darbuotojas, šis parašas yra uždėtas pateikiamų projektų paskutiniame lape, kuriame patvirtinama, kad esamos požeminės komunikacijos sutikslintos su visais reikiamais asmenimis, taip pat ir su Administracijos Miesto plėtros departamentu; 2) 2011 m. gegužės 19 d. ant apeliantų pateiktų prašymų raštu pritarti statinio projektui pasirašė ir uždėjo antspaudą Administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimo skyriaus Dokumentų kontrolės poskyrio vedėja J. S.; 3) 2011 m. birželio 15 d. ant apeliantų pateiktų prašymų raštu pritarti statinio projektui pasirašė ir uždėjo antspaudą Administracijos miesto plėtros departamento Statybų leidimo skyriaus Dokumentų kontrolės poskyrio vyr. specialistas P. J.; 4) 2011 m. birželio 20 d. ant apeliantų pateiktų projektų pasirašė, uždėjo antspaudą ir ranka užrašė „ESTETINIAM VAIZDUI PRITARTA“ Administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vyr. specialistė B. R..

Atkreipia dėmesį, jog pagal Taisyklių 33 punktą, prašymai pateikti viešojo administravimo subjektui yra nenagrinėjami, jei jie pateikiami nesilaikant prašymų pateikimo reglamentuotos tvarkos (nustatytos Taisyklėse). Taigi, jei apeliantai atsakovui būtų neteisingai pateikę savo prašymus patvirtinti projektus, ar nepateikę jų, atsakovas būtų jų nenagrinėjęs. Tačiau, kaip matoma iš pirmosios instancijos teismui pateikto techninio projekto ir prie šio apeliacinio skundo pridėtų techninių projektų kopijų, ant jų yra uždėtos ne tik žymos, patvirtinančios dokumento priėmimo faktą, bet ir atitinkamų atsakovo įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai, patvirtinantys projekto estetinio vaizdo atitikimą Vilniaus miesto miestovaizdžio koncepcijai, suderinamumą su komunikacijų tiekėjais ir pan. Visų šių žymų ir patvirtinimų nebūtų buvę, jei atsakovas nebūtų turėjęs savo žinioje apeliantų pateiktų projektų ir nebūtų nagrinėjęs jų tinkamumo statybai. Taip pat pažymi, jog apeliantai ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais patvirtinti projektus, tačiau nė karto negavo atsakymo, kad projektai negali būti patvirtinti, nes jų nėra atsakovo žinioje. Šį argumentą atsakovas pirmą kartą pateikė tik su atsiliepimu į apeliantų skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Iki bylos nagrinėjimo teisme atsakovas į kiekvieną apeliantų prašymą patvirtinti projektus pateikdavo vis skirtingą atsakymą, tačiau nė karto apeliantams nebuvo nurodyta, jog atsakovas negavo jų prašymų projektų tvirtinimui ar kad trūktų bet kokių kitų dokumentų. Nurodo Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimo Ekonomikos ir investicijų departamento klausimais metu 2011 m. lapkričio 17 d. priimtą sprendimą, kurio pagrindu buvo nutrauktas Seimo kontrolieriaus vykdomas tyrimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, mano, jog atsakovo nurodyti argumentai ir teismo padaryta išvada, jog reikalingi patvirtinimui paviljonų projektai neegzistuoja ar nebuvo pateikti atsakovui patvirtinti, todėl jis negali būti įpareigotas juos patvirtinti, yra nepagrįsti faktiniais įrodymais, o byloje esančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog paviljonų projektai kartu su prašymais jiems pritarti buvo pateikti atsakovui.

Dėl kioskų pakeitimo paviljonais kainų nurodo, jog pasekmes dėl atsakovo neteisėto elgesio yra aptarę pirmosios instancijos procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu. Šiame apeliaciniame skunde papildomai aptaria kioskų pakeitimo paviljonais kainų skirtumą. Pastebi, jog šiuo metu atsakovas yra patvirtinęs tris galimus prekybos paviljonų tipus, tarp kurių du tipai yra itin panašūs į apeliantų techniniuose projektuose suprojektuotus prekybos paviljonus, t. y. skiriasi tik keli konstrukciniai elementai, kuriuos galima pakoreguoti apeliantų atsakovui teiktuose projektuose be didelių papildomų išlaidų. Todėl esminis interesas – vientisas Vilniaus mažųjų prekybos vietų dizainas – būtų išsaugotas ir iš esmės apeliantų siekiami pasistatyti prekybos paviljonai atitiktų bendrąją miestovaizdžio koncepciją. Tačiau, jei apeliantams būtų leista pasistatyti paviljonus patiems (net ir pagal atsakovo patvirtintus bendruosius koncepcinius projektus), jų kaina siektų iki 1 500 Lt už vieną kvadratinį metrą, kai tokius pačius prekybos paviljonus statant per atsakovo jau parinktus statybų rangovus, paviljono kaina siekia 3 000 Lt ir daugiau už vieną kvadratinį metrą, t. y. kaina už iš esmės tokio paties dizaino ir konstrukcijos paviljoną dėl sistemingų atsakovo veiksmų padidėja keletą kartų.

Dėl teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų pažeidimų pažymi, jog objektyvios faktinės aplinkybės rodo, kad projektai atsakovui buvo pateikti ir šiuo atveju apeliantai turėjo teisę tikėtis ne tik, kad jie bus patvirtinti (atsižvelgiant į atsakovo aktyvius skatinimus kuo greičiau parengti projektus ir pateikti juos atsakovui), bet ir to, kad jų pateikti dokumentai nebus pamesti, paslėpti ar kitaip prarasti bei kad teisminio proceso metu atsakovas nesielgs akivaizdžiai nesąžiningai ir apskritai ims neigti jų egzistavimą ar pateikimo faktą.

Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 102-107) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Remiasi ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir teigia, jog teismo posėdžio metu apeliantų pateiktų dokumentų prijungimo klausimas nagrinėjamoje byloje nėra išspręstas, o atsižvelgiant į tai, kad prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai akivaizdžiai galėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teisme, atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti ir apskritai nevertinti. Nurodo ABTĮ 57 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261- 409/2008, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1039/2010, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 198 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnio 1 dalį. Atkreipia dėmesį, jog tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apeliantų atstovo pateiktas techninis projektas, tiek apeliacinio skundo priedais pateikti dokumentai yra akivaizdžiai neoriginalūs ir įstatymų nustatyta tvarka nėra patvirtinti. Kadangi apeliantų pateikti dokumentai neatitinka teisės aktuose numatytų įrodymams keliamų reikalavimų, jie negali būti laikomi tinkamais įrodymais nagrinėjamoje administracinėje byloje ir nėra teisiškai reikšmingi apeliantų reikalavimo prasme. Atsižvelgdamas į tai, dėl apeliaciniame skunde minimų apeliantų pateiktuose dokumentuose esančių antspaudų ir parašų tikrumo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nepasisako. Kadangi teisinę galią turinčių įrodymų, patvirtinančių apeliantų reikalavimų pagrįstumą, nagrinėjamoje byloje pateikta nėra, daro išvadą, jog apeliantų skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, kuriuo apeliantų reikalavimas atmestas tuo pagrindu, kad nebuvo įrodymų, patvirtinančių tinkamą pareiškėjų kreipimąsi į atsakovą dėl kompetentingo darbuotojo rašytinio pritarimo supaprastintiems statybos projektams, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neneigia ginčo paviljonų projektų egzistavimo fakto ir neginčija, jog apeliantų grupei atstovavęs UAB „MŽ projektai“ projektų vadovas M. Ž. kelis kartus atsakovui teikė techninius projektus naujų paviljonų statybai. Informuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad vertinant asmenų, siekiančių gauti statybą leidžiantį dokumentą pateiktus dokumentus yra reikalingos specialios žinios, remiantis STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka, tokie dokumentai yra pateikiami ne bendrajame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentų priėmimo skyriuje, o įgaliotam Administracijos tarnautojui tiesiogiai.

Nurodo ginčui aktualiu metu galiojusios STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos 6, 7 ir 9 punktus. Atsakovo teigimu, kaip patvirtina STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ teisės normos, prieš teisės aktų reglamentuojamą prašymo užregistravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus specialistas) pateiktus dokumentus patikrina ir nusprendęs, kad pateikti dokumentai ir/ar projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, grąžina juos pareiškėjui.

Ginčo atveju pirminio dokumentų vertinimo stadijoje nustačius, jog apeliantus atstovavusio M. Ž. pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, šie dokumentai buvo grąžinti pareiškėjui jų neužregistravus, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo metu jų nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žinioje. Atsakovo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog vieninteliai Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje užregistruoti ginčui aktualūs dokumentai yra UAB „Bebirva“, R. M. firmos ir S. P. IĮ vardu UAB „MŽ projektai“ projektų vadovo M.

Ž. 2011 m. kovo 10 d. pateikti prašymai, iš kurių matyti, kad jokia projektinė kioskų pertvarkymo medžiaga prie prašymų pridėta nebuvo, be to, prašymuose nenurodyta jokia konkreti informacija, kurių Vilniaus miesto teritorijoje esančių prekybos kioskų pertvarkymui prašoma pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriuje nėra registruoti jokie paviljonų (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. statybos projektai, darytina pagrįsta išvada, kad nesant teisės aktų nustatyta tvarka pateiktų ir užregistruotų projektų, apeliantų teiginiai, kad paviljonų projektai skirti leidimo statyti patvirtinimui buvo ir galimai vis dar yra atsakovo žinioje, laikytini visiškai nepagrįstais, o jų reikalavimas, reiškiamas nagrinėjamoje administracinėje byloje, yra objektyviai neįmanomas įvykdyti, nes Administracija negali suderinti ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti to, ko nėra, kaip teisingai nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, atmesdamas apeliantų reikalavimą kaip nepagrįstą.

Remiasi STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 10 punktu ir pažymi, jog, kadangi apeliantų reikalaujami patvirtinti projektai Administracijoje užregistruoti ir paskelbti informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nebuvo, akivaizdu, jog įstatymų nustatyta tvarka informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nebuvo paskelbti subjektai, pagal kompetenciją privalantys projektą patikrinti. Atsižvelgiant į tai, apeliantų teiginys, jog apeliantai jau buvo suderinę didžiąją dalį supaprastintų statybos projektų, buvo gauti visi projekto tinkamumą patvirtinantys parašai, laikytinas visiškai nepagrįstu. Nurodo, jog Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencija yra imperatyviai reglamentuota (nagrinėjamu atveju esant išankstinei dokumentų, pateikiamų siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą vertinimo tvarkai) neturi nei teisės, nei pareigos priimti ir derinti apeliantų teikiamų dokumentų kitaip, nei tai nustatyta atitinkamuose teisės aktuose. Mūsų nuomone, tai yra dar vienas argumentas, įrodantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-2851-331/2012 teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo pažymi, jog apeliantų minimų Administracijos darbo grupių posėdžių metu buvo svarstoma prekybos kioskų pakeitimo į paviljonus programos koncepcija, tačiau jokie juridinę galią turintys ir kitus asmenis įpareigojantys sprendimai darbo grupėse priimtų preliminarių sprendimų pagrindu priimti nebuvo. Pažymi, jog kai kurie apeliacinio skundo teiginiai yra prieštaringi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo), t. y. nesuderinimo pateiktų tvirtinti kioskų (paviljonų) techninių projektų, esančių (duomenys neskelbtini) (prie troleibusų žiedo) ir (duomenys neskelbtini) (priešais PC „Maxima“).

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tinkamą pareiškėjų kreipimąsi į atsakovą dėl kompetentingo darbuotojo rašytinio pritarimo supaprastintiems statybos projektams. UAB „Bebirva“, R. M. firmos, S. P. individualios įmonės 2011 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateiktuose prašymuose pritarti universalaus prekybos paviljono statybai nėra pažymėta, kad prie šių prašymų minėti subjektai būtų pridėję atitinkamus projektus. Teismo vertinimu, posėdžio metu UAB „Bebirva“ teismui pateiktas techninis projektas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento antspaudu taip pat negali būti įrodančiu jo įteikimą atsakovui, nes spaude nėra nurodyta jo priėmimo data ir registracijos numeris, valstybės tarnautojo, priėmusio prašymą, vardas, pavardė, pareigos, kaip tai numato Taisyklių 27 punktas. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir faktiniais bylos duomenimis, laikytina, kad pareiškėjai nepateikė supaprastintų statybos projektų atsakovo rašytiniam pritarimui, todėl teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą atlikti prašomus veiksmus.

Tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada nėra visapusiškai pagrįsta. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad paviljonų statybos projektai Administracijai buvo pateikti. Pažymi, kad projektų buvimą atsakovo žinioje patvirtina šios aplinkybės: 1) 2011 m. kovo 23 d. ant apeliantų pateiktų projektų pasirašė Administracijos Miesto plėtros departamento darbuotojas, šis parašas yra uždėtas pateikiamų projektų paskutiniame lape, kuriame patvirtinama, kad esamos požeminės komunikacijos sutikslintos su visais reikiamais asmenimis, taip pat ir su Administracijos Miesto plėtros departamentu; 2) 2011 m. gegužės 19 d. ant apeliantų pateiktų prašymų raštu pritarti statinio projektui pasirašė ir uždėjo antspaudą Administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimo skyriaus Dokumentų kontrolės poskyrio vedėja J. S.; 3) 2011 m. birželio 15 d. ant apeliantų pateiktų prašymų raštu pritarti statinio projektui pasirašė ir uždėjo antspaudą Administracijos miesto plėtros departamento Statybų leidimo skyriaus Dokumentų kontrolės poskyrio vyr. specialistas P. J.; 4) 2011 m. birželio 20 d. ant apeliantų pateiktų projektų pasirašė, uždėjo antspaudą ir ranka užrašė „ESTETINIAM VAIZDUI PRITARTA“ Administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vyr. specialistė B. R..

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjai (UAB „DABL V“, UAB „Bebirva“, R. J. IĮ, R. M. komercinė firma, S. P. IĮ) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011 m. birželio 15 d. teikė prašymus raštu pritarti statinio projektui. Kartu su prašymais pateikti statinių techniniai projektai. Kaip rodo šių projektų turinys, juos sudarė Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės posėdžio 2010 m. vasario 14 d. protokolas Nr. A16–80 (2.1.11–TR3), kiosko eksploatavimo sutartis, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, (duomenys neskelbtini). išklotinė, gatvės pjūvis (M 1:75), aiškinamasis raštas, planas, stogo planas (M 1:50), fasadai (M 1:50) ir genplanas (M 1:250) (II t., b. l. 10–97). Be to, kaip matyti iš minėtų prašymų ir prie jų pridėtų techninių projektų, juose kažkodėl nurodyta, kad jie pateikti 2011-06-15 data ir užrašyta „pakartotinai“. Kad kioskų (paviljonų) techniniai projektai padaryti, visi leidimai ir suderinimai yra gauti ... > paminėta ir 2011 m. birželio 28 d. rašte, adresuotame Vilniaus miesto merui, Vilniaus miesto mero pavaduotojams ir Vilniaus miesto Plėtros departamento direktoriui (t. I, b. l. 30–32). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apsiribojo aplinkybe, kad prie 2011 m. kovo 10 d. UAB „Bebirva“, R. M. firmos ir S. P. individualios įmonės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateiktų prašymų pritarti universalaus prekybos paviljono statybai nėra nurodyta, jog pridedami atitinkami dokumentai. Kita vertus, Atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neneigia ginčo paviljonų projektų egzistavimo fakto ir neginčija, jog apeliantų grupei atstovavęs UAB „MŽ projektai“ projektų vadovas M. Ž. kelis kartus atsakovui teikė techninius projektus naujų paviljonų statybai

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčo atveju pirminio dokumentų vertinimo stadijoje nustačius, jog Apeliantus atstovavusio M. Ž. pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, šie dokumentai buvo grąžinti pareiškėjui jų neužregistravus ... >. Tačiau kaip rodo anksčiau minėti prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai, laikotarpyje nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. birželio 20 d., t. y. per 3 mėnesius ant minėtų dokumentų buvo uždėti atitinkamų pareigūnų antspaudai ir jų pasirašyti. Tai reiškia, kad anksčiau aptartas atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys neatitinka tikrovės.

Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina rinkti naujus įrodymus (duomenis apie prašymų suderinti kioskų (paviljonų) techninius projektus registraciją), o esant būtinybei objektyviajai tiesai byloje nustatyti naudoti ir kitas įrodinėjimo priemones, t. y. kviesti ir apklausti liudytojais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kurie derino pateiktus techninius projektus, kioskų (paviljonų) techninius projektus rengusį ir teikusį derinti asmenį (architektą) ir pan. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Skirgailė Žalimienė