b54446b4-26d3-4456-83ac-e816965ea92d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-274-124/2012                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00025-2011-9                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 32.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                 2012 m. birželio 27 d.

                        Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, sekretoriaujant Ignei Maslovienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovėms V. V., advokatei Kristinai Pugačienei,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus atstovui Vladui Barodicai, atsakovo AB LITGRID AB atstovėms: R. Č., advokatei Jurgitai Petkutei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

L. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir LITGRID AB dėl įsakymo panaikinimo ir nuostolių už nustatytÄ servitutÄ , neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. V. L. ieÅ¡kiniu (1t., 2–5 b. l.) ir patikslintu ieÅ¡kiniu (4 t., 12–16 b. l.) praÅ¡o:

1) atnaujinti terminÄ administraciniam aktui - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010 10 22 dienos įsakymui „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Z37-337 - ginčyti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.             2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010 m. spalio 22 dienos įsakymÄ Nr. Ž37-337 dalyje, kuria AB „Lietuvos energija” teisių perėmėja atsakovė LITGRID AB yra įpareigota sumokėti ieÅ¡kovui 5 635,95 Lt dydžio vienkartinę kompensacijÄ ;3) Priteisti ieÅ¡kovui 52 769,60 Lt dydžio nuostolių kompensacijÄ dėl nustatyto servituto, kuriÄ sudaro: 20 000 Lt dėl ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės sumažėjimo, 2 769,60 Lt nuostolių už sunaikinamus pasėlius žemės sklype u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30 000 Lt neturtinės žalos.IeÅ¡kovas nurodė, kad jis asmeninės nuosavybės teise valdo 4,66 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir 0.4600 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi vienas su kitu.     Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010 m. birželio 19 dienos įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo” buvo patvirtintas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - TelÅ¡iai statybos specialusis planas.

Å iame plane numatyta 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - TelÅ¡iai statyba eina per ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , nustatyta 30 m. sanitarinė zona ribojasi su ieÅ¡kovo gyvenamojo namo teritorija, o gyvenamasis namas nuo kraÅ¡tinio oro linijos elektros laido yra nutolęs vos 46 m. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus vedėja A. K. 2010-10-22 dienos įsakymu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Ž37-337 nustatė žemės servitutÄ ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise valdomam 2,0336 ha ploto žemės sklypui, įpareigojo AB „Lietuvos energija “ per 3 mėnesius įregistruoti servitutÄ Nekilnojamojo turto registre, iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 5 635,95 Lt dydžio vienkartinę kompensacijÄ .IeÅ¡kovas nesutinka su Ä®sakymu nustatytos kompensacijos dydžiu, mano, kad iÅ¡ atsakovo LITGRID AB turi bÅ«ti priteista teisingo dydžio kompensacija už ieÅ¡kovo teisių suvaržymÄ .

Dėl nustatyto servituto ieÅ¡kovas patiria žymiai didesnius nuostolius, nei yra įpareigotas juos atlyginti atsakovas LITGRID AB. Nustatant ieÅ¡kovui 5635,95 Lt vienkartinę kompensacijÄ , nebuvo įvertinti veiklos ribojimai dėl statomos elektros oro linijos, numatyti LR Energetikos ministro patvirtintose Elektros tinklų apsaugos taisyklėse. Sprendžiant kompensacijos dydžio nustatymo klausimÄ , nėra atsižvelgta į tai, kad ženkliai sumažėjo visų ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų vertė.

Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad ieÅ¡kovo sodybos vertė iki servituto nustatymo buvo 50 000 Lt, o po elektros oro linijos įrengimo Å¡ios sodybos priverstinio pardavimo vertė yra 30 000 Lt. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo LITGRID AB yra priteistina 20 000 Lt kompensacija už jo turto vertės sumažėjimÄ . Taip pat reikÅ¡mingas, tačiau neįvertintas yra ir dėl suprojektuotos elektros oro linijos ieÅ¡kovo patiriamas psichoemocinis poveikis, kuriÄ pastačius bus sukurtas elektromagnetinis laukas, žinant, jog Tarptautinės vėžio tyrimų agentÅ«ros duomenimis elektromagnetiniai laukai yra vertinami kaip galimai sukeliantys vėžį.

Nebuvo vertinama ir tai, kad ieÅ¡kovÄ su jo gyvenamÄ ja vieta, sodyba sieja itin glaudus ryÅ¡ys, ieÅ¡kovas Å¡ioje sodyboje gyvena jau daugiau nei 40 metų, yra garbaus pensinio amžiaus žmogus, serga sunkiomis ligomis, tame tarpe ir onkologine liga, yra neįgalus, todėl jo nuosavybės teisių apribojimas jam sukelia itin skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. IeÅ¡kovas taip pat patirs 2 769,60 Lt dydžio nuostolius už sunaikinamus pasėlius. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo LITGRID AB turi bÅ«ti priteisti 2 769,60 Lt dydžio nuostoliai už sunaikinamus pasėlius.

Dėl servituto nustatymo minimalÅ«s ieÅ¡kovo turtiniai nuostoliai yra 22 769,60 Lt, o taip pat jo patiriama 30 000 Lt neturtinė žala, kuriuos turi kompensuoti vieÅ¡pataujančio daikto savininkas - atsakovė LITGRID AB. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (4t., 25–29 b. l.) atsakovas LITGRID AB prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Ä®sakymÄ .Vadovaujantis ABTÄ® 33 str. 1 d. ieÅ¡kovas Ä®sakymÄ ar jo dalį turėjo apskųsti per 1 mėnesį nuo Å¡io individualaus teisės akto įteikimo dienos, o Ä®sakymas ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2010 m. lapkričio 2 d.

V. L. ieÅ¡kinį pateikė 2011 m. sausio 12 d., o pirmÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį - 2011 m. sausio 28 d., t.y. aiÅ¡kiai praleidęs ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ . IeÅ¡kovas 2012-05-07 patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atnaujinti terminÄ , tačiau nepateikia jokių svarbių priežasčių dėl ko terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas.Administraciniu aktu nustatant servitutÄ , kompensacijos apskaičiavimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 “Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”.

Kartu su Įsakymu ieškovui buvo pateikti ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto kompensacijos paskaičiavimo aktai Nr. 210A ir 210B, kurių pagrindu 5635,95 Lt kompensacija apskaičiuota būtent vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo metodika. Ieškovui neginčijant, jog Įsakyme nustatyta kompensacija prieštarauja Kompensacijos apskaičiavimo metodikai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog minėta Įsakymo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta.Įsakymas nepanaikina ieškovo galimybės naudotis žemės sklypu pagal žemės ūkio paskirtį.

Galimybė naudotis žemės sklypu faktiÅ¡kai bus apribota tik ta dalimi, kuriÄ užims atramos, t. y. 0,02 % žemės sklypo. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, jog neva buvimas servituto zonoje stipriai kenks jo organizmui. Pagal projektui patvirtintÄ Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitÄ , kurios teisėtumÄ patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, elektros perdavimo oro linija nedaro neigiamo poveikio asmens sveikatai.Nepagrįstas ir 20 000 Lt reikalavimas dėl tariamo turto nuvertėjimo, nes servitutas yra nustatytas per kitÄ Å¾emės sklypÄ , todėl nėra jokio pagrindo atlyginti tariamÄ turto nuvertėjimÄ susijusį su kitais nekilnojamojo turto objektais. IeÅ¡kovas vadovaujasi Teismo ekspertizės aktu, tačiau turto vertintojo iÅ¡vados yra vienas iÅ¡ įrodymų, teismui jis neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios.Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti neturtinės 30 000 Lt žalos nurodė, kad įstatymai tokios galimybės nenumato, nėra civilinės atsakomybės pagrindų dėl neturtinės žalos priteisimo; ieÅ¡kovo teiginiai apie patiriamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus yra hipotetiniai, be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokiu duomenų, pagrindžiančių praÅ¡omÄ priteisti 30 000 Lt sumÄ neturtinei žalai atlyginti.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyrius atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (1 t., 167–169 b. l.) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, jis yra nepagrįstas jų atžvilgiu, todėl netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo” patvirtino minėtos elektros perdavimo oro linijos statybos specialųjį planÄ . Å iame plane numatyta 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda -TelÅ¡iai statyba per privačius sklypus ir ieÅ¡kovas V. L. apie tai buvo informuotas 2010 m. spalio 29 dienÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ ir vadovaudamasis Å¡ia metodika ieÅ¡kovui buvo paskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius 2769,60 Lt ir 2769,60 Lt nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį .

IeÅ¡kovo atstovė advokatė K. Pugačienė nurodė, kad terminas administraciniam aktui ginčyti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieÅ¡kovas skundÄ dėl administracinio akto pateikė Å iaulių apygardos administraciniam teismui. Administraciniam teismui atsisakius priimti skundÄ , ieÅ¡kinys buvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismui. Klaida pateikiant skundÄ laikytina svarbia priežastimi ir yra pagrindas atnaujinti terminÄ . Servitutu suteikta teisė tiesti oro linijÄ , nesilaikant LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-04 įsakymu Nr.4 patvirtintų higienos normų, nes projektuojant 330 kV įtampos oro linijas, atstumas iki gyvenamųjų namų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 250 metrų, tuo tarpu atstumas iki ieÅ¡kovo gyvenamojo namo – tik 46 metrai.

Ženkliai nuvertėjo visi ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomi nekilnojamo turto objektai. Vertinant turto vertės sumažėjimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi turto priverstinio pardavimo verte. IeÅ¡kovui mokėtina kompensacija pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Elektros oro linijÄ buvo pasirinkta tiesti aplenkiant kitų trijų žemės savininkų sodybas, t. y. sumažinant Å¡ių asmenų nuosavybės teisių apribojimus ir pažeidimus, tačiau iÅ¡ esmės padidinant ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidimus, kÄ patvirtino ir atsakovo atstovai.

Neįvertintas ir elektros oro linijos ieškovo patiriamas psichoemocinis poveikis. Be to, ieškovas yra neįgalus, serga sunkiomis ligomis, todėl nuosavybės teisių apribojimas jam sukelia skaudžius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.Ieškinys tenkintinas iš dalies.I. V. Laučiui nuosavybės teise priklauso 2 greta esantys žemės sklypai unikalus Nr.7888-0004-0053 4,6600 ha žemės sklypas ir 0.4600 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr.7888-0004-0060 su jame esančiu gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Sklypas 4,6600 ha pateko į planuojamos tiesti elektros oro linijos Klaipėda-TelÅ¡iai apsaugos zonÄ .Å iame ieÅ¡kovo žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010 10 22 dienos įsakymu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Ž37-337 buvo nustatytas 2,0336 ha žemės servitutas , suteikiantis teisę ieÅ¡kovo žemės sklypo dalyje tiesti 330 kv elektros perdavimo oro linijÄ , taip pat nustatyta, kad jo sklype bus pastatyta viena atrama.Minėtu įsakymu buvo nustatyta 5635,95Lt vienkartinė kompensacija,įpareigojant AB „Lietuvos energija“(perėmėjas LITGRID AB“) jÄ sumokėti per 3 mėnesius.IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡ios kompensscijos dydžiu ir ginčija įsakymÄ ,praÅ¡o atnaujinti terminÄ Ä¯sakymo apskundimui, priteisti didesnius nuostolius, kurie susidarė dėl turto nuvertėjimo, priteisti neturtinę žalÄ .

Dėl termino ginčyti administracinį aktÄ atnaujinimo IeÅ¡kovas ginčija administracinį aktÄ , t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010 10 22 dienos įsakymÄ â€žDėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Z37-337.Taigi pirmiausia yra ginčijamas individualus administracinis aktas, kuriam apskųsti terminus nustato administracinių bylų teisenos įstatymas , t.y. ABTÄ® 33 str., numatantis procesinės teisės terminÄ -teisę apskųsti teismui per vienÄ mėnesį nuo akto įteikimo piliečiams dienos.

Å is terminas nėra naikinamasis, jis gali bÅ«ti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (ABTÄ® 34 straipsnis). CPK, skirtingai nei ABTÄ®, nereglamentuoja Å¡iuo atveju procesinių kreipimosi į teismÄ terminų. Civilinės teisės normose įtvirtintas ieÅ¡kinio senaties termino institutas, tai – materialinio pobÅ«džio terminas, per kurį asmuo turi įgyvendinti savo teisę ginti jo pažeistÄ nuosavybės teisę.Nagrinėjamos bylos esmė yra ta, kad ginčijamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis teisės aktas, kurio pagrindu asmeniui apribojama teisė naudotis nuosavybės teise.

Å ioje nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovas nepraleido termino individualiam administraciniam aktui ginčyti, o jeigu praleido – ar dėl svarbių priežasčių. Procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, tiek ieÅ¡kinio senaties terminas yra svarbÅ«s, kad bÅ«tų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas asmenims tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Dėl to, sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad ginčijamas aktas 2010 spalio 22 d.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus įsakymas (Ä®sakymas)ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2010 lapkričio 02 d(2t, 33-35b.l.).IeÅ¡kinys teismui įteiktas 2011 01 12 .Taigi terminas praleistas daugiau negu 1 mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas šį įsakymÄ savalaikiai 2010 11 22 skundė Å iaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 11 30 atsisakė priimti dėl neteismingumo, nurodydamas pareiÅ¡kėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ , Å¡is skundas grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui 2010 12 23 (3t. ,4-11b.l.).Å iuo atveju gavus teismo nutartį, jau buvo pasibaigęs terminas skųsti įsakymÄ .

IeÅ¡kovas į bendros kompetencijos teismÄ kreipėsi 2011 01 12 , taigi atsižvelgiant į ieÅ¡kovo amžių , sveikatos bÅ«klę , pripažintina, kad jis buvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, nes per 20 dienų pateikė teismui ieÅ¡kinį. Kadangi terminas praleistas nedaug, tai atsižvelgiant į praleidimo priežastis, kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, įvertinant kad jis praleistas dėl atsitiktinio pobÅ«džio aplinkybės , kreipiantis į netinkamÄ teismÄ , ieÅ¡kovas buvo sÄ Å¾iningas, siekė apginti savo teises, todėl įvertinus tai, teismas pripažįsta praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujina terminÄ .

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningai procesinėmis teisėmis iÅ¡ esmės naudojusis tinkamai, neturėtų prarasti teisės kreiptis į teismÄ ginti savo teises(Lietuvis Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d.nutartis civilinėje bylojeM. Ž. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-664/2006, 3K-3-454/2007)).Taip pat atkreiptina, kad patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo, o vėliau ir jo ieÅ¡kinį, nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, taip pat nusistovėjęs teisinių santykių stabilumas ir vientisumas.Atsižvelgiant į aktyvius ieÅ¡kovo veiksmus, ginant savo galimai pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, į senyvÄ amžių ir CK 1.5 str.

įtvirtintus principus yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas ir ginami ieÅ¡kovo interesai.Dėl administracinio akto pagrįstumo, teisėtumoIeÅ¡kovas ginčija tik dalį administracinio akto, praÅ¡o panaikinti Ä®sakymÄ toje dalyje, kuria AB „Lietuvos energija“ teisių perėmėja atsakovė LITGRID AB yra įpareigota sumokėti ieÅ¡kovui 5 635,95 Lt vienkartinę kompensacijÄ . IeÅ¡kovas neginčija servituto nustatymo pagrindo ir sutinka, kad jį lemia vieÅ¡asis interesas.

Atsakovas savo atsiliepime nurodo jo svarbÄ visuomenei, nes 330 kv elektros perdavimo oro linija Klaipėda –TelÅ¡iai yra ypatingos valstybinės svarbos objektas, turintis strateginę reikÅ¡mę Lietuvos nacionaliniam saugumui, numatytas LR Seimo 2007 01 18 nutarimu Nr.X-1046 patvirtintoje Nacionalinės energetikos strategijoje, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Å i elektros perdavimo oro linija yra svarbi vakarų Lietuvos energetikos saugumui užtikrinti bei bÅ«tina prielaida elektros jungčiai Lietuva-Å vedija tiesti ir efektyviai eksploatuoti, ji eina per 552 įvairiems subjektams priklausančius žemės sklypus, kuriuose kad įgyvendinti šį projektÄ Å¾emės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams buvo nustatomi servitutai.

Nesutikus ieÅ¡kovui su atsakovo LITGRID AB pasiÅ«lymu nustatyti servitutÄ bendru sutarimu , sumokant didesnę negu Ä®sakymu nurodytÄ kompensacijÄ , Å¡io atsakovo praÅ¡ymu administraciniu aktu-vienu iÅ¡ CK 4.124 straipsnyje numatytu bÅ«du buvo nustatytas žemės sklypui servitutas. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuojami Žemės įstatymo 23 straipsnyje (Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus Žemės įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios Ä®sakymo priėmimo metu 2010 06 18 įstatymu Nr. XI-912 redakcija) Žemės įstatymo 23 str. 8 dalis ,kuri numato, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iÅ¡kirsto miÅ¡ko rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį praradimo.

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ tvirtina Vyriausybė. Å iuo atveju servituto nustatymo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d.nutarimo Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 3.6 punktas , suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiÅ«rėti.

Žemės servitutas yra atlygintinis, jo atlyginimo tvarkÄ , kompensacijos paskaičiavimÄ nustato Lietuvos Vyriausybės 2004 12 2 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos , mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nustatyta kompensacijos paskaičiavimo tvarka , kuriÄ Å¡ioje metodikoje nustato 2 punktas . Å is punktas numato, kad administraciniu aktu nustačius žemės servitutÄ , nuostoliai tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius; iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ; prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį .Å io nutarimo 4 punkte nustatyta apskaičiavimo metodika, pritaikant atitinkamÄ formulę.

Teismas nenustatė, kad bÅ«tų pažeista Å¡i nuostolių apskaičiavimo metodika, to neginčija ir pats ieÅ¡kovas. Patikslintame ieÅ¡kinyje jis nurodo, kad nebuvo įvertinti kiti nuostoliai, neįvertinti daikto savininkui tenkantys suvaržymai, netekimai, todėl nustatyta nepakankamo ir neteisingo dydžio kompensacija, sutinka, kad teisingai yra nustatyta 2769, 60 Lt kompensacija už sunaikinamus pasėlius. Administraciniu aktu nustatyti ieÅ¡kovo nuostoliai paskaičiuoti vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, apskaičiavimÄ atliko VÄ® Valsybinis žemėtvarkos institutas(1t., 8-10b.l.).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi teisės nustatyti kitokios kompensacijos, nei nustatyta teisės aktuose. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyrius, priimdamas 2010 10 22 įsakymÄ dėl servituto nustatymo sprendė tik vienkartinės kompensacijos dydį, kurį paskaičiavo remiantis anksčiau nurodytais norminiais aktais ,bet nėra įgaliota spręsti kitų papildomų nuostolių, atsirandančių dėl servituto nustatymo, atlyginimo ar įvertinti ieÅ¡kovo nurodomus kitus faktorius, kurie nėra numatyti apskaičiavimo metodikoje.

Prievolė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl konkretaus servituto nustatymo, yra iÅ¡imtinai civilinio pobÅ«džio, jos Å¡alys yra tarnaujančio daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančio daikto savininkas. Tarnyba nėra jokio prievolinio santykio Å¡alis-ji yra valstybės institucija, pagal savo kompetencijÄ nustatanti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarkÄ , Å¡alims nesusitarus ir servitutÄ nustatant administracine tvarka .Taigi Tarnybos pareiga priimant administracinį aktÄ dėl servituto nustatymo yra ribojama tik tam tikrų konkrečių nuostolių kompensacijos rÅ«Å¡ių ir dydžių nustatymu pagal administracinius aktus , tačiau neapima visų galimų , atsiradusių dėl servituto nustatymo nuostolius ir nekeičia prievolės atlyginti Å¡iuos nuostolius civilinės teisinės prigimties.

Taigi pripažintina , kad Nacionalinės žemės tarnybos Ä®sakymas yra teisėtas, vienkartinė kompensacija apskaičiuota, laikantis teisės aktų reikalavimų, Ä®sakymas priimtas nevirÅ¡ijant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos, todėl atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti šį administracinį aktÄ .IÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra susijęs ne su jo teisių administracinės teisės srityje, o iÅ¡imtinai jo civilinio pobÅ«džio teisių (nuostolių dėl daiktinės teisės suvaržymo atlyginimo) gynimu, nes neginčija apskaičiavimo teisingumo pagal MetodikÄ ,nepateikia konkrečių argumentų dėl Metodikos pažeidimo, o susijęs su aplinkybėmis, kad visi nuostoliai turėjo bÅ«ti įvertinti.

Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ , ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, 6.249 straipsnis), Å¡ios dvi teisės yra savarankiÅ¡kos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).Tik Å¡iuo atveju netaikomos nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovas įrodinėja patyręs didesnius nuotolius, nustačius servitutÄ .

IeÅ¡kovas teigia, kad tiesiamos elektros oro linijos servituto turinys visiÅ¡kai atitinka LR 4.122 straipsnyje numatyto statinių servituto turinį, nes yra suteikiama teisė statyti elektros linijos stulpus, montuoti elektros oro linijos dalis-laidus, pakibusius virÅ¡ tarnaujančio sklypo, uždraudžia tarnaujančio daikto savininkui statyti statinius, riboja jo Å«kinę ir kitokiÄ veiklÄ . Nors ieÅ¡kovas ir nesutinka su Å¡iuo aktu nustatyto servituto turiniu, tačiau kitoje dalyje neskundžia priimto administracinio akto teisėtumo, prašė panaikinti tik dalyje dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo.

Sutiktina su atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstyta nuomone dėl Å¡io servituto turinio sampratos .Å iuo atveju tarnaujantis daiktas yra ne statinys, bet žemės sklypas. Priimant Ä®sakymÄ nustatytas žemės servitutas , kurio turinį apibrėžia Žemės įstatymo 2 str. 13d. numatantis, kad , kad žemės servitutas yra teisė į svetimÄ Å¾emės sklypÄ ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ , o Ä®statymo . 23 str.2 d.4 punktas numato, kad žemės servitutas nustatomas iÅ¡nuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Servitutas yra nustatomas pagal tarnaujantį daiktÄ â€“Å¡iuo atveju -žemę.IeÅ¡kovui už teisių suvaržymÄ Nacionalinė žemės tarnyba paskaičiavo kompensacijÄ . Sutiktina su ieÅ¡kovo nuomone, kad yra kompensuoti ne visi atsiradę nuostoliai, nustačius servitutÄ ir paskyrus pagal teisės aktus apskaičiuotÄ kompensacijÄ . IÅ¡ 2004 10 14 Vyriausybės nutarimo Nr.1289 turinio matyti, kad yra apskaičiuojami ne visų rÅ«Å¡ių nuostoliai, o tik tie, kurie konkrečiai nurodyti Metodikoje.

Tai iÅ¡ dalies pripažino ir atsakovas, siÅ«lydamas ieÅ¡kovui 30 procentų didesnę kompensacijÄ . CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Å ios normos prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip.

             Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo ar asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (CK 4.10 str., CK 6.249 str.). Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo atlyginti nuostolius dėl turto nuvertėjimo. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org).

Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu Å¡alis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiÅ¡ka. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali bÅ«ti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Atsakovas nesutinka su nuostolių atlyginimu, nurodo, kad nėra pagrindų taikyti nuotolių atlyginimÄ , nes nėra panaikinama ieÅ¡kovo galimybė naudotis žemės sklypu pagal žemės Å«kio paskirtį, faktiÅ¡kai veikla bus apribota tik nedidele dalimi, kuriÄ užims atramos, o ji bus viena, turinti dvi kojas , kurios kiekvienas diametras 650 mm ir tai užims 10m 2 žemės arba 0,02 proc, žemės sklypo likusiame servituto plote teisės aktai nedraudžia vykdyti žemės sÅ«kio veiklos, be to nenustatyta, kad bÅ«tų daromas poveikis sveikatai.Atsižvelgtina, kad priimant sprendimÄ tiesti elektros oro linijÄ per ieÅ¡kovo sklypÄ , priartėjus prie jo sodybos, buvo pablogintos ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygos, jo interesai liko labiau pažeisti negu kitų asmenų, kuriems nustatytas žemės servitutas , tiesiant Å¡iÄ elektros oro linijÄ , kÄ teisme patvirtino ir liudytojas A.

V.(3t.,98-99 b.l.).Atlikus turto vertinimo ekspertizę , jos iÅ¡vados patvirtina, kad per ieÅ¡kovo sklypÄ nutiesus elektros oro linijÄ , atsirastų nuostoliai, nes sumažėtų turto likvidumas rinkoje, turtas taptų mažiau paklausus, jo vertė sumažėja(3 t.,140b.l.). Ekspertas nustatė, kad visos sodybos vertė iki 330kV įtampos elektros oro linijos suprojektavimo ir įrengimo , t.y. iki servituto nustatymo yra 50 000 Lt., po servituto nustatymo sumažėtų apie 25 procentus, žemės sklypo u/(duomenys neskelbtini), kuriam taikomos specialios naudojimo sÄ lygos yra 19 000 Lt, po servituto nustatymo -17 000 Lt, o jei Å¡i sklypo dalis bÅ«tų suformuota atskiru sklypu jo vertė bÅ«tų po servituto nustatymo bÅ«tų 6 000 Lt.

Akivaizdu, kad turto vertė, tiek žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, tiek ir 46-49 metrai nuo Å¡io sklypo esančių pastatų vertė sumažėja. Sklype bus statoma atrama, tiesiami laidai ir Å¡ie aukÅ¡tos įtampos laidai sudarys nepatogumus žemės sklypo savininkui, ribos jo Å«kinę veiklÄ , kliudys jam laisvai naudotis ir disponuoti savo daiktu, be to yra veikiama elektromagnetinio lauko. LR Energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintos Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.1.5 p. numato, kad elektros tinklų apsaugos zonos elektros oro linijoms, kurių stipris nuo 330–400 kilovoltų, yra 30 metrų, Å¡iose apsaugose zonose be elektros eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžia, statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, vykdyti kasybos darbus, sodinti arba kirsti medžius, važiuoti maÅ¡inomis arba mechanizmais, kurių bendras aukÅ¡tis virÅ¡ija tam tikras normas, yra ir kiti apribojimai(16p,19 p.).

IÅ¡ esmės yra ribojama ieÅ¡kovo Å«kinė veikla, teisės į nuosavybę. Jos bus apribotos pastoviai, nes servitutas nustatomas neterminuotai. 19 p. numato net 11 draudimų, kurių besÄ lygiÅ¡kai turi laikytis ieÅ¡kovas. Pažymėtina, kad tiesiant Å¡iÄ linijÄ buvo priartėta prie gyvenamojo namo, linija bus tiesiama 49 metrai nuo ieÅ¡kovo gyvenamojo namo. Projekto rengimo metu galiojo Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 4 d. Nr. 4 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 104:2000“ Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“, kurio 5.1p.numatė, kad projektuojant 330 kV ir didesnės įtampos elektros oro linijas turi bÅ«ti parinktos teritorijos galimai toliau nuo urbanizuotos teritorijos ar gyvenamųjų namų ir turi bÅ«ti numatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo jų iki gyvenamųjų namų.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai vietinės sÄ lygos neleidžia įvykdyti Å¡io reikalavimo, 330 ir 400 kV įtampos elektros oro linijas galima priartinti prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų, bet ne arčiau kaip 20, 30 m atitinkamai, užtikrinant, kad oro linijų elektrinio lauko stipriai po laidais nevirÅ¡ys 5 kV/m. Galimybė priartinti oro linijas prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų turi bÅ«ti suderinta su visuomeninės sveikatos priežiÅ«ros institucijomis. Nors suderinus su atitinkamomis tarnybomis atsakovui buvo leista tiesti Å¡iÄ elektros oro perdavimo linijÄ , tačiau ieÅ¡kovo namų valda patenka į didesnės rizikos plotÄ .

Todėl sutiktina su eksperto iÅ¡vada, kad žemės servituto nustatymas besiribojančiame su sodyba žemės sklype turi įtakos visai ieÅ¡kovo nekilnojamo turto vertei. Ekspertas sprendžia, jog dėl to vertė sumažėtų apie 25 procentus, t.y. neduoda kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, ir vertė sudarytų 40 000 Lt .Nors atsakovas ir nesutinka su eksperto iÅ¡vada, jÄ laikydamas nepagrįsta, tačiau Turto vertinimo metodika ekspertui leidžia daryti iÅ¡vadas, ne tik vertinant rinkos tyrimus, bet ir remiantis savo žiniomis bei patirtimi .Ekspertas taip pat apskaičiavo ir sodybos priverstinio pardavimo vertę, kuria remiasi ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti nuostolius.

Ekspertas pateikia Å¡ios vertės apibÅ«dinimÄ pagal tarptautinį turto vertinimo standarto komiteto 2 standartÄ (2005)IVS“Vertinimas kitokiu negu rinkos vertė pagrindu“.Å ia verte teismas nesiremia, nes ji galėtų bÅ«ti taikoma tuo atveju, jei ieÅ¡kovas siektų parduoti sodybÄ per nustatytÄ laikÄ , trumpesnį , nei normalus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpis, kai pirkėjo ir pardavėjo veiksmus bei sprendimus sÄ lygoja specifinės priverstinio sandorio aplinkybės..Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovo atstovė V.

V. patvirtino , kad jie siekia sodybÄ parduoti, taip pat manė, kad jÄ iÅ¡pirks ir servituto turėtojas-atsakovas, nes apie tai buvo kalbama. Tačiau priverstinio pardavimo vertė paprastai taikoma parduodant turtÄ varžytinėse .Nors ginčas vyksta virÅ¡ 1 metų, tačiau ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų apie tai, kad bÅ«tų ėmęsi veiksmų realizuoti turtÄ .Taigi teismui pripažinus, kad dėl servituto nustatymo ir ieÅ¡kovo žemės sklype pastačius aukÅ¡tos įtampos atramÄ ir pratiesus elektros perdavimo laidus ,ieÅ¡kovas turi nuostolių ir dėl turto nuvertėjimo, tačiau juos sunku nustatyti, todėl remiantis raÅ¡ytinais įrodymais, bylos medžiaga teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas dėl turto nuvertėjimo patiria 10 000 Lt nuostolių(CK 4.129, 6.249 str. 1d.,6.249 str.3 d.).Nustatant nuostolių dydį atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovui jau yra paskaičiuota kompensacija už prarastus pasėlius, taip pat įvertintina ir tai, kad servitutas taikomas beveik pusei turimo žemės sklypo u/n788-004-0053( 2,00336 iÅ¡ turimo 4,6600ha), įvertintinas ir servituto pobÅ«dis, taikomi apribojimai.

Likusioje dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ieÅ¡kinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).IeÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, neesant tam pagrindų. Neturtinė žala atlyginama remiantis CK 6.250 str.numatytais atvejais. Å i žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais bei tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais veiksmais. Servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, kÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovas. Be to ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas tik hipotetiniais pamÄ stymais, nepateikiant jokių įrodymų.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo LITGRID AB ieÅ¡kovui yra priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.,98 str.).

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad turėjo 2000 Lt. atstovavimo iÅ¡laidų, 3000 Lt turto vertinimo iÅ¡laidų bei sumokėjo 701,25 Lt žyminį mokestį (1t., 161 b.l.,3t., 77,136 b.l.).Atsakovas patyrė 31 803,53 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (3 t., 80-89 b.l., 4 t.,25-32 b.l). Atsakovas nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimo , jų pagrindimo . Atsakovo realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, todėl teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas. Atsakovas paruošė tris  procesinius dokumentus - atsiliepimus į ieÅ¡kinius, į praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, jie nebuvo didelės apimties, be to nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai , atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie truko apie 8 val.

Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad advokato darbo vieta yra kitame mieste, į bylos apimtį pripažintinos pagrįstos 5 000 Lt atstovavimo išlaidos. Likusioje dalyje pripažintinos pernelyg dideliu išlaidavimu.Ieškinys patenkintas 18.95 procentais , todėl atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš šalių yra priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 106,06 Lt(1t., 159 b.l.)(CPK 88 str.1 d.3 p.,92 str.93 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais nusprendžia: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atnaujinti terminÄ administraciniam aktui apskųsti. Priteisti iÅ¡ LITGRID AB 10 000 Lt nuostolių , 300 Lt žyminio mokesčio bei 947,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui V. L..Likusioje dalyje ieÅ¡kinį akcinei bendrovei LITGRID atmesti .IeÅ¡kinį Nacionalinei Žemės tarnybai atmesti.Priteisti iÅ¡ V. L. 4052,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų akcinei bendrovei LITGRID.Priteisti iÅ¡ V.

L. 85,96Lt, iÅ¡Â LITGRID AB 20,10Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėja                                                    Laisvė Aleknavičienė