2020-08-26 Nr. AB-15694-3-61-3-01072-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4670-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01072-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. 96-9; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 2S-644; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2018 m. sausio 12 d. atvykęs į Lukiškių TI-K negavo pietų ir nebuvo apžiūrėtas medikų. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 18 d., 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 15 d. teikė prašymus, tačiau jam nebuvo sudarytos galimybės nueiti pas medikus. Pareiškėjui 2017 m. lapkričio 17 d. atvykus į Lukiškių TI-K iš jo buvo paimtas stalinis laikrodis su prie jo pridėtu garso grotuvu, televizorius ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai, iš pareiškėjo taip pat buvo paimti medikamentai. Pareiškėjas buvo laikomas 8 poste nesilaikant Lukiškių TI-K 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-184 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos 13 punkte nustatytų reikalavimų. Kameroje Nr. 104 nebuvo įrengtas aliarmo (iškvietimo mygtukas), vėliau jis buvo įrengtas, tačiau neįjungtas. Kameroje nebuvo radijo taško, elektros jungiklio, naktinio ir dieninio apšvietimo jungiklių, dėl to nebuvo laikomasi Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8–16.11 punktuose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte ir 731.2 punkte nustatytų reikalavimų. Kameroje neužsidarė orlaidė, dėl to buvo šalta.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 17 d. jam nebuvo sudarytos sąlygos apsipirkti parduotuvėje ne grafike nustatytomis dienomis dėl nenumatytų aplinkybių, o 2018 m. sausio 17 d. –apsipirkti pagal grafiką. Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 6 d. pareiškėjui užsakė psichiatro apžiūrą, tačiau ši apžiūra neatlikta. Lukiškių TI-K taip pat užsakė pareiškėjui gydytojų gastroenterologo, kardiologo ir angiochirurgo apžiūrą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad minėtos apžiūros būtų atliktos. Nors pareiškėjui 2017 m. spalio 12 d. buvo atliktas sveikatos tyrimas dėl vėžio žymenų, tačiau po šio tyrimo Lukiškių TI-K nesiėmė jokių rekomenduotinų kitų veiksmų. Lukiškių TI-K 2017 metais iš pareiškėjo atėmė medikamentus ir „Vyčio“ sagą, kurių pareiškėjas neatgavo. Pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio keletą kartų atliko nuobaudas, tačiau Lukiškių TI-K atsisakė jam pateikti šių nuobaudų skyrimo faktinius įrodymus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą parengti jam atitinkamų dokumentų kopijas, kad jas galėtų pateikti teismui, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, kadangi nebuvo apmokėta už minėtų kopijų parengimą. Vėliau, net sumokėjus už paslaugą, pareiškėjas dokumentų kopijų negavo, jam buvo užkirstas kelias laiku paduoti skundą teismui. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. įteikė prašymą dėl pinigų išsiuntimo ir prašymą dėl susitikimo asmeniniais klausimais Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui ir pareiškimą, kurie nebuvo nedelsiant užregistruoti, nebuvo duota pasirašyti už jų įtraukimą į apskaitą, prašymai dingo, o pareiškimas buvo užregistruotas pavėluotai. Pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į Departamentą, kuris 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2S-644 jo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė Taisyklių 1921 ir 193 punktų reikalavimus, tačiau nepanaikino Lukiškių TI-K raštų, t. y. kitą skundo dalį išnagrinėjo formaliai ir neobjektyviai.

5. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai su suimtaisiais ir nuteistaisiais bendravo pagal nustatytas taisykles, išklausydavo bei pagal savo kompetenciją ir turimus įgaliojimus suteikdavo asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais buvo vedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ateityje. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi su prašymu parengti dokumentinių medžiagų kopijas. Patikrinus pareiškėjo sąskaitą nustatyta, kad trūksta lėšų apmokėti už kopijų padarymą, apie tai pareiškėjas informuotas Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 96-5701, nurodant, kad pareiškėjas už prašomų dokumentinės medžiagos kopijų perengimą (174 lapai) turėtų iki 2017 m. gruodžio 28 d. (atsiunčiant Lukiškių TI-K sumokėjimą patvirtinantį kvitą) sumokėti 10,44 Eur į Lukiškių TI-K sąskaitą. Lukiškių TI-K administracija iki 2017 m. gruodžio 28 d. negavusi apmokėjimo kvito už dokumentinės medžiagos kopijų parengimą, grąžino pareiškėjui jo pateiktą dokumentinę medžiagą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo V. K. skundo reikalavimų nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. sausio 8 d. (dėl negautų pietų, medikų apžiūros, apsilankymo pas medikus, daiktų ir medikamentų paėmimo, aliarmo mygtuko įrengimo, radijo taško, elektros jungiklio, naktinio ir dieninio apšvietimo, temperatūros dėl neužsidarančios orlaidės) ir reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. 96-9; pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų paliko nenagrinėtą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1405-525/2020 nagrinėjo pareiškėjo reikalavimus dėl Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. bei 2017 m. gruodžio 15 d. raštų, Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas siejo su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. sausio 8 d., atlyginimo. Minėta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo tapačius pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad 2017 m. lapkričio 17 d. atvykęs į Lukiškių TI-K jis negavo pietų ir nebuvo apžiūrėtas medikų; kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 18 d. teikė prašymą, tačiau jam nebuvo sudarytos galimybės nueiti pas medikus; pareiškėjui 2017 m. lapkričio 17 d. atvykus į Lukiškių TI-K iš jo buvo paimtas stalinis laikrodis su prie jo pridėtu garso grotuvu, televizorius ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai, kurie padėti saugoti į sandėlį; dėl paimtų medikamentų; dėl pareiškėjo laikymo 8 poste; dėl aliarmo mygtuko įrengimo, radijo taško, elektros jungiklio, naktinio ir dieninio apšvietimo, temperatūros dėl neužsidarančios orlaidės. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį nutraukė. Pažymėjo, jog minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje nebuvo nagrinėjami pareiškėjo argumentai dėl to, kad 2018 m. sausio 12 d. atvykęs į Lukiškių TI-K jis negavo pietų ir nebuvo apžiūrėtas medikų; 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 15 d. teikė prašymus, tačiau jam nebuvo sudarytos galimybės nueiti pas medikus; dėl apsipirkimo parduotuvėje; dėl gydytojų apžiūros ir atliktų tyrimų; dėl paimtos „Vyčio“ sagos; dėl paskirtų nuobaudų įrodymų pateikimo; dėl kopijų pateikimo; dėl pateiktų prašymų registravimo.

9. Vertindamas Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. 96-9, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 96-5701 pareiškėjas informuotas, jog už prašomų kopijų parengimą (174 lapai) reikia sumokėti 10,44 Eur ir iki 2017 m. gruodžio 28 d. atsiųsti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą; Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 96-9 pareiškėją informavo, kad iki 2017 m. gruodžio 28 d. nebuvo gautas apmokėjimas už prašomų dokumentų kopijas ir grąžino pareiškėjo dokumentus; pareiškėjas 2018 m. sausio 5 d. sumokėjo 15 Eur į Lukiškių TI-K banko sąskaitą; pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į Departamentą dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų ir laikymo sąlygų; Departamentas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2S-644 pripažino, jog pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų iš dalies pagrįstas, nurodė, kad informuos Lukiškių TI-K dėl Taisyklių 1921 ir 193 punktų reikalavimų pažeidimų bei įpareigos įstaigos administraciją užtikrinti šių teisės aktų vykdymą.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Departamentui teiktu skundu neprašė panaikinti nei Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 96-5701, nei Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. rašto Nr. 96-9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pastaruoju raštu pareiškėjui tik buvo suteikta informacija dėl to, jog iki 2017 m. gruodžio 28 d. negavus apmokėjimo už prašomų suteikti dokumentų kopijas, pareiškėjui grąžinami jo pateikti dokumentai, tačiau šiuo raštu pareiškėjui nebuvo sukurtos teisinės pasekmės, teisės ir / ar pareigos. Šis raštas yra procesinis dokumentas, kuriuo užbaigta administracinė procedūra, pareiškėjui neįvykdžius Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 96-5701 nustatytų reikalavimų, o Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 96-5701 teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas neginčija, šis raštas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. 96-9.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2018 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į Departamentą, kuris nepanaikino Lukiškių TI-K raštų, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. skundu neprašė Departamento panaikinti Lukiškių TI-K priimtų raštų, prašė tik imtis veiksmų nurodytiems trūkumams pašalinti. Departamentas, nustatęs netinkamus Lukiškių TI-K veiksmus, nurodė, jog informuos atsakingus asmenis, t. y. pareiškėjo skundo dalį dėl pareigūnų veiksmų pripažino pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 2S-644 pagrįstas teisės aktų normomis ir yra motyvuotas.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad 2018 m. sausio 12 d. atvykęs į Lukiškių TI-K jis negavo pietų ir nebuvo apžiūrėtas medikų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K pietų laikas numatytas nuo 12.00 val. iki 13.30 val., pareiškėjas planiniu konvojumi 2018 m. sausio 12 d. atvyko 12.00 val., kol buvo forminami dokumentai bei atlikta visuminė asmens krata ir pareiškėjo daiktų patikrinimas, pareiškėjas buvo laikomas trumpalaikio laikymo patalpoje, po to buvo nuvestas į sanitarinį švarinimą, po kurio buvo palydėtas į kamerą Nr. 104, pareiškėjui buvo pasiūlytas maisto davinys. Pareiškėjas pretenzijų dėl maitinimo ar kitų aplinkybių nereiškė.

13. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, 2018 m. sausio 15 d. jis prašymo dėl apsilankymo pas medikus neteikė, todėl šiuo aspektu atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė. Atsižvelgęs į tai, kad 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškimu pareiškėjas į Lukiškių TI-K kreipėsi dėl medikų konsultacijų, kurias turi atlikti Laivės atėmimo vietų ligoninė bei kurias turi organizuoti Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, kurioje pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad minėtos įstaigos nėra nagrinėjamos administracinės šalys, o specialistų konsultacijos teikiamos pagal grafiką, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumą.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo teisės apsipirkti parduotuvėje įgyvendinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 12 d., o išvyko 2018 m. sausio 18 d., t. y. Lukiškių TI-K šiuo laikotarpiu buvo laikomas tik penkias dienas, todėl pareiškėjo teisė apsipirkti ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nebuvo pažeista. Be to, nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 17 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikinai, t. y. iki konvojavimo į kitą kalinimo įstaigą, todėl pareiškėjui teisės aktų nuostatos dėl apsipirkimo parduotuvėje buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais nebuvo taikomos. Dėl pareiškėjo argumento, kad 2018 m. sausio 17 d. jam nebuvo užtikrinta teisė apsipirkti parduotuvėje pagal grafiką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tą pačią dieną pareiškėjas buvo konvojuotas į kitą įstaigą, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

15. Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą, nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d.), kai dar galima pasinaudoti ta tvarka, ir pareiškėjui išaiškino, kad nesutikdamas su nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtu sprendimu galės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

16. Pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K 2017 metais iš jo buvo atimta „Vyčio“ saga, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, pažymėjo, jog 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškime, kuriame nurodyti po atvykimo į Lukiškių TI-K paimti daiktai, pareiškėjas „Vyčio“ sagos nenurodė, Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 96-5677 nurodyta, jog saugoti paimti tik pareiškėjo 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškime nurodyti daiktai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad be pareiškėjo pareiškime minimų paimtų saugoti daiktų būtų paimta „Vyčio“ saga, atliekant pareiškėjo kratą ir paimant iš pareiškėjo daiktus nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nuo 2017 m. spalio jis keletą kartų Lukiškių TI-K atliko nuobaudas, tačiau Lukiškių TI-K atsisakė jam pateikti šių nuobaudų skyrimo faktinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimais buvo skirtos nuobaudos, tačiau pareiškėjas su šiais nutarimais supažindintas pasirašytinai, juose detaliai aprašyti pareiškėjo atlikti pažeidimai, teisės aktų normos, kurias pareiškėjas pažeidė, juos priimant buvo atsižvelgta į tarnybinio tyrimo išvadas ir į Drausmės komisijos posėdžių protokolus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuose nutarimuose nurodyti faktiniai įrodymai, kuriais vadovaujantis pareiškėjui paskirta tam tikra nuobauda. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl įrodymų pateikimo, kuriais vadovaujantis buvo priimti nutarimai, byloje nėra.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su pareiškimu, kuris buvo užregistruotas tą pačią dieną. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus Tarnybiniame pranešime „Dėl V. K. skundo“ nurodyta, jog duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. įteikė prašymą dėl pinigų išsiuntimo ir prašymą dėl susitikimo asmeniniais klausimais, nėra. Priešingai, nei skunde nurodė pareiškėjas, 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškimas buvo registruojamas jo pateikimo dieną, duomenų apie tai, jog pareiškėjo pateikti prašymai nebuvo registruojami ir / ar dingo, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodomais duomenimis, jog 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas minėtų prašymų įstaigos administracijai nepateikė.

III. 19. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai nagrinėjo pareiškėjo skundą, rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti įrodymais, jais nesuabejojo, neišsireikalavo duomenų apie 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 15 d. prašymus nueiti pas medikus, posėdyje atsisakė prie bylos pridėti pareiškėjo pateiktus įrodymus; neįvertino Taisyklių 1921 ir 193 punktų pažeidimais padarytos žalos masto ir pasekmių, klaidingai nurodė, kad pareiškėjas neprašė panaikinti atitinkamų Lukiškių TI-K raštų; nevertino, kodėl pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. iki 13.30 val. nebuvo pamaitintas; netyrė, kodėl neįvyko 2017 m. birželio 6 d. užsakyta psichiatro konsultacija, kodėl iš pareiškėjo buvo atimti medikamentai, kur dingo „Vyčio“ saga; kodėl pareiškėjui 2018 m. sausio 17 d. neleido apsipirkti pagal grafiką.

21. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių tokio prašymo motyvų.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, jokių kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų apeliaciniame skunde nereiškia.

28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

29. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus (įskaitant pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimus) ir vadovaudamasis pirmiau minėtomis nuostatomis padarė išvadas dėl ginčo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išsamiai bei motyvuotai pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tariamai nesuteiktomis gydymo paslaugomis, maitinimu, apsipirkimu, tariamai dingusia „Vyčio“ saga, taip pat pareiškėjo prašymo padaryti kopijas nagrinėjimu bei Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 3 d. rašto Nr. 96-9 priėmimu ir jo skundo nagrinėjimu Departamente. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kreipėsi į atsakovo atstovą bei trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydamas pateikti su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis susijusius duomenis, jais rėmėsi vertindamas pareiškėjo skunde išdėstytas pretenzijas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokiais bylos faktais ir teisės aktų normomis nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo išvadų, o pareiškėjo teiginiai, esą pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais, laikytini subjektyvia gynybine pareiškėjo pozicija ir nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija.

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti pareiškėjo teismo posėdyje pateiktą įrodymą, pažymėtina, kad 2020 m. birželio 15 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas prašė prie bylos pridėti 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą. Pareiškėjas šioje byloje į teismą su skundu kreipėsi 2018 m. kovo 29 d., taigi minėtą 2016 metų pažymą galėjo pateikti ir anksčiau. Kita vertus, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčą kelia dėl Lukiškių TI-K veiksmų, vykdytų 2017–2018 metais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2016 metų pažymoje nurodytos aplinkybės nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo dalyku, ir šios pažymos nepridėjo prie bylos.

33. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius